Kelių mokesčiai ir kelių priežiūros finansavimas

[PredatorGTR]

Kas čia iš viso per argumentas? Pinigai eina į bendrą katilą ir po to yra išdalinami ten kur reikia, įskaitant ir kelių priežiūrą.

Tai problema, jeigu sumokame kaimynams - reikia didinti ne akcizą, o kitus mokesčius, kaip taršos ar kelių mokesčius, t. y. tuos kurių Lenkijoje nuvažiavęs neapeisi.

Kiekvienas naujas mokestis šiaip turi turėti argumentą, kam ir dėl ko įvedamas, na gal išskyrus pvz PVM, kuris be apibrėžtos paskirties. Kitaip kam reikalinga ta biurokratija... jei viskas pilnai keliauja į bendrą katilą, dedam atitinkamą procentą visiems nuo gaunamų pajamų, užvardiname "valstybės išlaidoms" ir susimokam. Visi, visiems ir už viską...
Tai pvz kam tada visiems reikia knisti protą, kad ir su NT mokesčiu, įvedimo argumentai vieni... tai lyg ir gynybai reikia, bet lyg atiduosim savivaldybėms.
Ar tas pats nenutiktų ir su kelių mokesčiu, įsivedam susimokam, o keliai ir toliau prastėja, nes tuos pinigus pravalgom ar kaip kokiam Panevėžy vidurį laukų kuriam parką Panevėžyje planuojama įkurti naują parką.
Na negautos pajamos viršūnėlėms kol kas neatrodo problema... nesusirenkame iš pravažiuojančių, susirinksim iš savų, argi čia bėda.

[Savitarnos kasa]

Na taip pagal "nerunkelių" liniją seka atitinkama: įvedame akcizo mokestį, deklaruodami, kad jis kelių priežiūrai, tada gautus pinigus išmėtome visoms kitoms valstybės sritims, tada paverkiame, kad trūksta keliams tai įveskime naują kelio mokestį...

Kas čia iš viso per argumentas? Pinigai eina į bendrą katilą ir po to yra išdalinami ten kur reikia, įskaitant ir kelių priežiūrą.

Su dabartiniu akcizu ir jo kėlimo planais taip jau ir vyksta... norėjom būti neaiškios srities lyderiai, bet gavosi kaip visada: akcizo surinkimas mažėja, nors viršūnėlės išdidžiai bando ignoruoti... juk ne problema jei akcizus sumokame kaimynams, tai dar ir papildomų mokesčių pas save galim susikurti...

Tai problema, jeigu sumokame kaimynams - reikia didinti ne akcizą, o kitus mokesčius, kaip taršos ar kelių mokesčius, t. y. tuos kurių Lenkijoje nuvažiavęs neapeisi.

[PredatorGTR]

Ča tokia mėgstama runkelių linija kai kalbama apie mokesčius, jog ale gali būti tik vienas mokestis. Vienas mokestis ir galėtų būti, tik tuomet visi važiuotų piltis kuro į Lenkiją ir Latviją, nes litras benzino kainuotų 3 eurus. Užtat reikia tą mokestį paimti kitais būdais, pvz. per kelių mokesčius, metinius taršos mokesčius.

Na taip pagal "nerunkelių" liniją seka atitinkama: įvedame akcizo mokestį, deklaruodami, kad jis kelių priežiūrai, tada gautus pinigus išmėtome visoms kitoms valstybės sritims, tada paverkiame, kad trūksta keliams tai įveskime naują kelio mokestį...
Su dabartiniu akcizu ir jo kėlimo planais taip jau ir vyksta... norėjom būti neaiškios srities lyderiai, bet gavosi kaip visada: akcizo surinkimas mažėja, nors viršūnėlės išdidžiai bando ignoruoti... juk ne problema jei akcizus sumokame kaimynams, tai dar ir papildomų mokesčių pas save galim susikurti...

[Savitarnos kasa]

Nuimam kuro akcizą ir galim apmokestint nors ir rajono kelius

Ča tokia mėgstama runkelių linija kai kalbama apie mokesčius, jog ale gali būti tik vienas mokestis. Vienas mokestis ir galėtų būti, tik tuomet visi važiuotų piltis kuro į Lenkiją ir Latviją, nes litras benzino kainuotų 3 eurus. Užtat reikia tą mokestį paimti kitais būdais, pvz. per kelių mokesčius, metinius taršos mokesčius.

[sleader]

Nuimam kuro akcizą ir galim apmokestint nors ir rajono kelius

Koks ryšys tarp akcizo ir kelių naudotojo mokesčio?
Ar Čekijoje, Austrijoje, Slovakijoje nėra kuro akcizų?

[MindesAcc]

Nuimam kuro akcizą ir galim apmokestint nors ir rajono kelius

Kuo susija kuro akcizas ir keliu mokesciai?

[Nitro]

Autostrados ir greitkeliai tai iš vis manau turėtų ir lengvosios būt apmokestintos bent jau kur yra asfaltuotos alternatyvos, pvz. laisvai galėtų toks būti A1 ties Raseiniais ir Šilale, tam tikros A2 atkarpos, A5 vos ne visas apmokestintas išskyrus Kauno aplinkkelį. Ten jau būtų galima galvot kaip užtikrinti aukščiausią priežiūros kokybę.

Nuimam kuro akcizą ir galim apmokestint nors ir rajono kelius

[PoDV]

Kompromisinis variantas, kai stringa reforma apmokestinimo pagal kilometrus, o ir šiaip sakyčiau keliai menkai apmokestinti, nes nesame ten TOP5 Dubajus Liuksemburgas kad tiesiog daug pinigų ir viskas nemokamai deja.

Apmokestinti keliai turėtų būti prioritetizuojami kad jose būtų užtikrinta aukštesnė dangos kokybė. Netgi daugiau atkarpų matyčiau kaip tikslingas apmokestinti.

• Jonava-Kėdainiai-Šeduva
• Šiauliai-Mažeikiai
• Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda
• Utena-Kupiškis (Panevėžys-Utena jungtis)

Autostrados ir greitkeliai tai iš vis manau turėtų ir lengvosios būt apmokestintos bent jau kur yra asfaltuotos alternatyvos, pvz. laisvai galėtų toks būti A1 ties Raseiniais ir Šilale, tam tikros A2 atkarpos, A5 vos ne visas apmokestintas išskyrus Kauno aplinkkelį. Ten jau būtų galima galvot kaip užtikrinti aukščiausią priežiūros kokybę.

Žvyrkeliukų asfaltavimas tai man biškį kvepia kaip kokia trinkelizacija, į ekonomiką regionų vis tiek normaliai neinvestuojama, ypač nutolusių rajonų, bet kelių nori tokių kaip turtingiausiose Europos šalyse. Gyvenimas deja kitaip veikia. Aišku apie turistinius maršrutus, alternatyvas magistralėms/krašto keliams galima pagalvot, nes turizmas irgi pinigus generuoja, bent jau kažkokius. Blogiau kai visai nėra pelnų, tik subsidijos.

[Romas]

Įdėtas naujai apmokestinamų krašto kelių žemėlapis

Via Lietuva 2025.06.16
Plečiamas mokamų kelių tinklas: ką reikia žinoti transporto priemonių valdytojams

Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui – į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Lengvųjų automobilių (M1) vairuotojams mokestis ir toliau taikomas nebus.
Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – 1 700 km. Įtraukus krašto kelių ruožus 1 151 km krašto kelių, bendras mokamų kelių ilgis sieks 2 851 km.


https://vialietuva.lt/naujienos/plec...iu-valdytojams

[Romas]

/\ Ačiū už informavimą.
Radau nuorodą; bet matau, kad jau pavyko surasti.
https://ebus.lt/iregistruotas-lrv-nu...klo-ispletimo/

[dziugas99]

Gal kas žinote kur rasti informaciją, kuriuos būtent krašto kelių ruožus ruošiamasi apmokestinti? Teisės aktų registre tokio vyriausybės nutarimo rasti nesugebėjau.

Visgi pavyko surasti aktualų įstatymo projektą.

Apmokestinti planuojama šiuos krašto kelių ruožus:

6.20. Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai (16,3–162,869 km);
6.21. Nr. 107 Trakai–Vievis (0–17,498 km);
6.22. Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė (0–53,281 km);
6.23. Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (0–106,175 km);
6.24. Nr. 125 Biržai–Raubonys (0–19,893 km);
6.25. Nr. 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus (0–44,187 km);
6.26. Nr. 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė (0–80,798 km);
6.27. Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus (5,82–60,146 km);
6.28. Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija (2,48–57,029 km);
6.29. Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai (2,623–43,79 km);
6.30. Nr. 135 Lazdijai–Akmeniai (0–9,259 km);
6.31. Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas (0–57,828 km);
6.32. Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai (5,84–61,067 km);
6.33. Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė (0–45,136 km);
6.34. Nr. 146 Raseiniai–Šilinė (0–34,92 km);
6.35. Nr. 150 Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys (0,029–67,221 km);
6.36. Nr. 163 Ežerė–Mažeikiai (0–9,209 km);
6.37. Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė (0–142,011 km);
6.38. Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai (0–36,306 km);
6.39. Nr. 190 Biržai–Germaniškis (0–21,616 km);
6.40. Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys (0–53,409 km).

Įdomu kaip tai paveiks sunkiojo transporto srautus.

[dziugas99]

Plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui išplėsti kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Jis nuo liepos 1 d. išaugs 1 151 km, įtraukiant 21 krašto kelių ruožą, tad bendras mokamų kelių ilgis šalyje sieks 2 851 km. Tačiau susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ramina – lengvųjų automobilių vairuotojų mokestis nepalies, o naudą pajus visi. Ministras skaičiuoja, kad dar iki šių metų pabaigos tiesiogiai į kelius sugrįš ne vienas milijonas eurų.

Šaltinis

Gal kas žinote kur rasti informaciją, kuriuos būtent krašto kelių ruožus ruošiamasi apmokestinti? Teisės aktų registre tokio vyriausybės nutarimo rasti nesugebėjau.

[RamasN]

Kiek teko dalyvauti pirkimuose privačiam sektoriuje, jei yra didelės sumos, strateginiai projektai, tai dažniausiai skiria RFI (request for information) ir RFP (request for proposal) stadijas. Pirmasis turbūt vadinas "rinkos konsultacija". Tai į pirmą galėtų abstrakčiau surašyti norus dėl prastovų, trikdžių, darbo greičio įtakos ir pan bei susirinkt info. Kas gali lanksčiau spręsti šiuos klausimus, tikrai nepraleistų progos pasireklamuoti.

[iPhone]

Aš tikrai su tavim sutinku, kad tai yra nesamonė. Bet pas mus finansavimas jau toks yra.
Šioje situacijoje, kad ir kaip nesinorėtų, galima pateisinti privatų sektorių,kad jis taip elgiasi. Jis gali bandyti žiūrėti visuomenės intereso ir darbus baigti ankščiau- bet tuomet jis gali tiesiog bankrutuoti užšaldęs visus savo apyvartinius.
Šiuo atveju turi prisiimti atsakomybę vyriausybė, ministerija, via Lietuva, ar savivaldybė.
Kodėl sugebėjo Molėtai-Utena 35km padaryti per nepilnus metus? nes pinigai buvo skirti tokiam laikotarpiui.

Dėl šių tiltų remonto (griovimo ir naujo pastatymo) manu labai smarkiai nepaskubinsi reikalų- atsiranda tikrai tam tikrų technologinių stabdžių kaip betono stingimas, klimatinės sąlygos ir pan.
Šiaip privatininkai nėra jau tokie "stabdžiai" kaip gali atrodyti iš pirmo karto. Tikrai matydavau darbininkus ir šeštadieniais ir sekmadieniais dirbančius ant naujai statomų kleboniškio tiltų.

Finansavimas - atskira tema, šios temos negaliu komentuoti nes tikrai nežinau kaip yra skirstomas finansavimas.
Vienintelis dalykas dėl finansavimo - tai finansų planavimas. Čia jau aš labai abejoju ar jis tikrai visada kompetetingai suplanuojamas.

Kas dėl technologinių dalykų, tai pasikartosiu, nustokim kartoti betono stingimo laiką ir t.t. nes tai yra didžiausia nesamonė kurią dažniausiai visi kartoja. Betono stingimo laikas yra svarbus, bet niekas nelaukia betono projektinio stiprio tam kad tęsti sekantį darbų etapą. Betono projektinis stipris yra reikalingas tik tada, kai betonas ir yra apkraunamas prjektine apkrova, o tai dažniausiai būna tik pabaigus projektą. Sekantys etapai parastai gali vykti pakankamai greitai.
Sekantis technologinis aspektas yra apie ką jau irgi kalbėjau, rašant projektavimo užduotį jau reikia visą apgalvoti, technologinių sprendimų kurie leidžia pagreitinti statybas yra tikrai pakankamai daug, bet juos reikia išmanyti ir suprasti. Ar tikrai gali išmanyti ir suprasti naujausius ir kartais gal sudėtingesnius technologinius sprendimus žmogus sėdintis darbe už mažesnį nei rinkos atlygio vidurkį? Kam jiem plėšytis, galvot, rizikuot? Juk ir taip gerai, ne už savo pinigus daro, žmonėm stovintiem kamštyje į akis žiūrėti nereikia, pakentės...

[strongiukas]

Aš suprantu, kad taip galima statyti pvz. Kaune Kėdainių tiltą kuris yra naujas, patiriami nepatogumai yra bet nėra tokie dideli, na ir statai tiek kiek savivaldybė turi pinigų.
Bet tokie projektai kai pagrindinėje lietuvos magistralėje, vienoje labiausiai apkrautų atkarpų lietuvoje turi būti planuojami taip, kad darbai vyktų maksimaliu tempu o ne pagal tai kiek tu turi pinigų. Žvyrkelius (su visa pagarba jiems) gali asfaltuoti pagal tai kiek tu turi pinigų bet ne pagrindines arterijas.
Kaip daug kartų jau sakiau, niekas nejaučia jokios atsakomybės prieš žmones kurie stovi tuose kamščiuose gaišta savo laiką degina kurą ir t.t.

Aš tikrai su tavim sutinku, kad tai yra nesamonė. Bet pas mus finansavimas jau toks yra.
Šioje situacijoje, kad ir kaip nesinorėtų, galima pateisinti privatų sektorių,kad jis taip elgiasi. Jis gali bandyti žiūrėti visuomenės intereso ir darbus baigti ankščiau- bet tuomet jis gali tiesiog bankrutuoti užšaldęs visus savo apyvartinius.
Šiuo atveju turi prisiimti atsakomybę vyriausybė, ministerija, via Lietuva, ar savivaldybė.
Kodėl sugebėjo Molėtai-Utena 35km padaryti per nepilnus metus? nes pinigai buvo skirti tokiam laikotarpiui.

Dėl šių tiltų remonto (griovimo ir naujo pastatymo) manu labai smarkiai nepaskubinsi reikalų- atsiranda tikrai tam tikrų technologinių stabdžių kaip betono stingimas, klimatinės sąlygos ir pan.
Šiaip privatininkai nėra jau tokie "stabdžiai" kaip gali atrodyti iš pirmo karto. Tikrai matydavau darbininkus ir šeštadieniais ir sekmadieniais dirbančius ant naujai statomų kleboniškio tiltų.

[iPhone]

Jūs nepamirškite ir dar kito esminio dalyko, dėl ko darbai išsitęsia ilgą laiką dideliuose projektuose- finansavimo.
Dažnai finansavimas yra skiriamas metams, dviems, trims... Rangovas gal ir galėtų tam tikrus objektus padaryti greičiau, bet jam nėra tikslo tai daryti- pinigai vis tiek atkeliaus tik po metų, dviejų, trijų. O skubėti greičiau padaryti ir užšaldyti apyvartinius pinigus jiems nėra tikslo. Jie negalės kitų objektų daryti. Nera tie rangovai tokie jau turtingi, kad galėtų lengva ranka šaldyti milijonus.
Didžiausias pavyzdys- dabar statomas kėdainių tiltas. Savivaldybė iškart yra pasakiusi, kad pinigai bus skirti iki 202(kažkelintų) metų. Tai ir stato pagal tuos tempus.

Aš suprantu, kad taip galima statyti pvz. Kaune Kėdainių tiltą kuris yra naujas, patiriami nepatogumai yra bet nėra tokie dideli, na ir statai tiek kiek savivaldybė turi pinigų.
Bet tokie projektai kai pagrindinėje lietuvos magistralėje, vienoje labiausiai apkrautų atkarpų lietuvoje turi būti planuojami taip, kad darbai vyktų maksimaliu tempu o ne pagal tai kiek tu turi pinigų. Žvyrkelius (su visa pagarba jiems) gali asfaltuoti pagal tai kiek tu turi pinigų bet ne pagrindines arterijas.
Kaip daug kartų jau sakiau, niekas nejaučia jokios atsakomybės prieš žmones kurie stovi tuose kamščiuose gaišta savo laiką degina kurą ir t.t.

[iPhone]

Klojiniai laikomi tiek, kiek reikia betonui sustengti ir tikrai nesivolioja objekte metus laiko.
Pagrindinė problema šiais laikais - personalas. Vos sukrapštoma reikalingas kiekis vienai pamainai, o dvi pamainos dar nereiškia dvigubai trumpesnio laiko.

Na yra skirtumas ar ant tų klojinių dirba ir armuoja monolitines konstrukcijas viena pamaina tris savaites ar trys pamainos savaitę, taip dvi savaites sutaupai klojinių nuomai.
Pamainos nereiškia kad dvigubai greičiau įvyks bet tai stipriai spartina darbus. Antra trečia pamainos manyčiau atstoja apie 80 % pirmos pamainos išdirbio.
Personalas, taip problema, bet kai gerai planuoji ir ieškai - randi ir susidėlioji. Jei paskambinsi ir pasakysi man reik ryt ekstra dviejų pamainų taip nebus.

[strongiukas]

Jūs nepamirškite ir dar kito esminio dalyko, dėl ko darbai išsitęsia ilgą laiką dideliuose projektuose- finansavimo.
Dažnai finansavimas yra skiriamas metams, dviems, trims... Rangovas gal ir galėtų tam tikrus objektus padaryti greičiau, bet jam nėra tikslo tai daryti- pinigai vis tiek atkeliaus tik po metų, dviejų, trijų. O skubėti greičiau padaryti ir užšaldyti apyvartinius pinigus jiems nėra tikslo. Jie negalės kitų objektų daryti. Nera tie rangovai tokie jau turtingi, kad galėtų lengva ranka šaldyti milijonus.
Didžiausias pavyzdys- dabar statomas kėdainių tiltas. Savivaldybė iškart yra pasakiusi, kad pinigai bus skirti iki 202(kažkelintų) metų. Tai ir stato pagal tuos tempus.

[Ginthus]

Dar noriu papildyti dėl darbo keliom pamainom kaštų į ką reikia atkreipti stipriai dėmesį apie tai šnekant:

• Medžiagų kaštai nesikeičia
• Mechanizmų kaštai iš principo irgi nesikeičia
• Įrangos nuomos laikotarpis trumpėja (klojinių nuoma trumpesnė, pastolių nuoma trumpesnė ir t.t.)
• Statybvietės išlaikymo kaštai trumpėjant statybos terminui mažėja (aptvėrimai apsaugos ir t.t. )
• Keičiasi tik vienos - dviejų darbo pamainų uždarbis kažkiek tai procentų kas yra klausimas kiek tai sudaro nuo bendros dviejų tiltų statybos sąnaudų
• Sudėtingėja projekto valdymas ir administravimas

Tad jei vertinant tris pamainas reikia labai gerai ir aiškiai viską įsivertinti ir tai tikrai bendros kainos neišaugina dvigubai.

Klojiniai laikomi tiek, kiek reikia betonui sustengti ir tikrai nesivolioja objekte metus laiko.
Pagrindinė problema šiais laikais - personalas. Vos sukrapštoma reikalingas kiekis vienai pamainai, o dvi pamainos dar nereiškia dvigubai trumpesnio laiko.

[ignaloidas]

Verta galvoje turėti labai svarbų momentą kai kalbama apie požiūrį į procesų efektyvumą valstybiniame sektoriuje ir privačiame: esminis momentas yra tas, kad valstybinis sektorius neturi tiesioginio grįžtamojo ryšio už padarytas klaidas - jie, visų pirma, gauna pinigus iš ''oro'', tai yra - iš surinktų mokesčių, o padarę klaidas tiesiog gali jas arba tęsti, arba vėl gauti pinigų joms taisyti. Tuo tarpu privatus sektorius pinigus gauna juos uždirbęs savo darbu, o už padarytas klaidas turi mokėti iš savo kišenės.

Valstybinis sektorius pastatytas taip kad "klaidų negalėtų daryti" - labai daug visokių procesų ir pan. yra užtikrinti tam, kad planuojamas veiksmas yra teisingas, ir nėra klaida. Problema tame, kad dėl tokio atsargumo, daryti greitai yra žymiai sunkiau nei versle, ir kartais klaida būna būtent delsime kažką daryti, kol aiškinamasi ar tai nėra klaida. Arba paprastoje korupcijoje, bet čia jau kitas reikalas, su daug labiau tiesioginėmis pasekmėmis.