Kelių mokesčiai ir kelių priežiūros finansavimas

[Aleksio]

Gali būti "grindys" pagal viešojo transporto kainą. Pvz Vilnius - 347,5 Eur metinis bilietas, vadinasi automobilio mokestis ne mažesnis nei 347,5 Eur arba daugiau.

Mokestis būtų vienodas visoje Lietuvoje, ar priklausytų nuo savininko gyvenamos vietos?

Nebūtina apibrėžti, koks mokestis - taršos, prabangos ar t.t. Tiesiog mokestis už transporto priemonę. O apmokestinti reikia taršą ir poveikį keliams. Visam tam turi įtakos galia, amžius, kuro rūšis, automobilio keliamoji masė (sunkiajam transportui).

Dar svarbu kad tas mokestis (visas iki cento) būtų išleidžiamas tik keliams, o ne supilamas į bendrą katilą.

[Al1]

O pats gal prie komunistų būsi, kad iškart alergija veikia ir švaistaisi tokiais argumentais ?

Taip, mokesčių surinkimas turi ir pajamas, ir kaštus, tiek vienkartinius, kad įgyvendinti to galimybę, tiek procesinius - tai palaikyti. Pvz su komunaliniais mokesčiais kažkada buvo idėja, kad padaryti priklausomybę nuo gyvenančių butuose skaičiaus. Tačiau realiai gyvenančių žmonių jokiais būdais neįmanoma susekti, arba labai brangiai kainuotų sekimas, todėl pasirinkti pragmatiškesni metodai.

Kitais atvejais mokesčiai irgi gali save "suvalgyti". Skaičiuoja paprastai ne žmonės, o sistemos, o jų programavimas su visais įmanomais niuansais ir "backward compatibility" - nepigus dalykas. Kad funkcionuotų, priklausomai nuo taikymo, reikia ir viso aptarnavimo tinklo, pvz papildomos integracijos tarp tech.apžiūros taškų ir VMI. Nori į sistemą įvesti išimtis dėl soc.grupių, sveikatos, kitų taisyklių - vėl papildomi kaštai.

Aklai rėkti, kad rinkos ekonomika nepajėgi, aišku galima, bet paprastai tai būna daugiau išimtys iš taisyklės. Jas reikia identifikuoti kiekvienoj rinkoj konkrečiai ir rasti tinkančias priemones. Bet tai jau "iš bėdos".

Čia beje nesurišta su konkrečiu mokesčio variantu. Aš tik noriu pažymėti, kad kiekvieną mokestį reikia nagrinėti visais pjūviais. Ir jei neteko susidurti su tam tikrais kriterijais, kaip įgyvendinami vieni ar kiti dalykai, galima būtų ir nesisvaidyt kraštutiniais pasisakymais. Bet pamenu senesnes diskusijas apie geopolitines temas, jų aktyviausią dalyvį, ir kažkodėl nesitikiu, kad pasikeis situacija.

apie kokius mokesčių surinkimo kaštus galima kalbėti, jei valstybė tik renka? Nu nereikia pasakų, kad tai labai brangu. Aparatas jau yra, o kažkiek darbo vietų ir įrangos nekainuoja tiek daug, kad neapsimokėtų įvesti mokesčio, kuris per metus siektų šimtamilijonines įplaukas į biudžetą. Ir net tuo atveju jei tam tikras mokestis būtų mažesnis nei išlaidos jo surinkimui, toks mokestis gali būti reikalingas socialiniam teisingumui užtikrinti. Aš apie prabangos mokestį visokiems brangiems daiktams, jachtoms, lėktuvams ir pan.

[Al1]

Mes ne Vokietijoje ir visuose mūsų keliuose galioja tam tikras maksimalus leistinas greitis. Didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, kurį galima pasiekti ir su 350 kW ir su 50 kW. O prielaidos, kad kažkas su galingesniu automobiliu važiuos kažkiek greičiau, tikrai nėra objektyvūs duomenys mokesčių dydžiui parinkti. Lygiai taip pat (remiantis tik prielaidomis) būtų galima visiems vairuotojams skirti po baudą/mokestį už žalą gamtai, nes juk niekada nežinai kada pas kažką nulašės kokie tepalai ar išbėgs koks kitas skystis.


Tačiau tada reikia ir aiškiai apsibrėžti koks tas mokestis, ar taršos, ar prabangos (jeigu laikysime, kad didesnė variklio galia - didesnė prabanga). Vargu ar kas galės įrodyti, kad senas 50 kW dyzelis yra ekologiškesnis, nei apynaujis 200 kW benzinu varomas automobilis (kuris ir šiaip atitinka Euro 4 normas) ir su įmontuota dujų įranga.
Ekologijai matuoti yra kiti parametrai nei variklio galingumas. Variklio galingumo tiesiogiai neįmanoma susieti su jokiu kitu parametru, pagal kurį būtų įmanoma įvesti logiškai pagrįsta apmokestinimą.

Galingesnis automobilis daugiau kuro suryja ir teršia aplinką. Dažniausiai yra sunkesnis ir todėl sąveika su keliu yra pastarajam labiau kenkianti. Sakysi, nauji galingi teršia mažiau nei seni ir t.t. Tai tam mokesčio formulėje ir turi būti amžiaus faktorius.
Nebūtina apibrėžti, koks mokestis - taršos, prabangos ar t.t. Tiesiog mokestis už transporto priemonę. O apmokestinti reikia taršą ir poveikį keliams. Visam tam turi įtakos galia, amžius, kuro rūšis, automobilio keliamoji masė (sunkiajam transportui).

[vėkas]

Ar mūsų tikslas, kad kuo daugiau kledarų būtų? 300 E vertė 3 E mokestis ir 10000 E vertė 100 E mokestis?

Čia gi ne bustas, kur "vieta vieta vieta" kainą laiko.

Gali būti "grindys" pagal viešojo transporto kainą. Pvz Vilnius - 347,5 Eur metinis bilietas, vadinasi automobilio mokestis ne mažesnis nei 347,5 Eur arba daugiau.

[Fulgur]

Mokestis nuo automobilio rinkos vertės. Plius šveicariškas principas - vertę nustatai pats, bet mokesčių administratorius (ar jo įgaliotinis) turi teisę nusipirkti tavo TP už tavo nustatytą vertę.

Ar mūsų tikslas, kad kuo daugiau kledarų būtų? 300 E vertė 3 E mokestis ir 10000 E vertė 100 E mokestis?

Čia gi ne bustas, kur "vieta vieta vieta" kainą laiko.

[Creatium]

Mokestis nuo automobilio rinkos vertės. Plius šveicariškas principas - vertę nustatai pats, bet mokesčių administratorius (ar jo įgaliotinis) turi teisę nusipirkti tavo TP už tavo nustatytą vertę.

Įdomus variantas. Galėtum praplėst? Kas jeigu aš nenoriu parduot?

[vėkas]

Mes ne Vokietijoje ir visuose mūsų keliuose galioja tam tikras maksimalus leistinas greitis. Didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, kurį galima pasiekti ir su 350 kW ir su 50 kW. O prielaidos, kad kažkas su galingesniu automobiliu važiuos kažkiek greičiau, tikrai nėra objektyvūs duomenys mokesčių dydžiui parinkti. Lygiai taip pat (remiantis tik prielaidomis) būtų galima visiems vairuotojams skirti po baudą/mokestį už žalą gamtai, nes juk niekada nežinai kada pas kažką nulašės kokie tepalai ar išbėgs koks kitas skystis.


Tačiau tada reikia ir aiškiai apsibrėžti koks tas mokestis, ar taršos, ar prabangos (jeigu laikysime, kad didesnė variklio galia - didesnė prabanga). Vargu ar kas galės įrodyti, kad senas 50 kW dyzelis yra ekologiškesnis, nei apynaujis 200 kW benzinu varomas automobilis (kuris ir šiaip atitinka Euro 4 normas) ir su įmontuota dujų įranga.
Ekologijai matuoti yra kiti parametrai nei variklio galingumas. Variklio galingumo tiesiogiai neįmanoma susieti su jokiu kitu parametru, pagal kurį būtų įmanoma įvesti logiškai pagrįsta apmokestinimą.

Mokestis nuo automobilio rinkos vertės. Plius šveicariškas principas - vertę nustatai pats, bet mokesčių administratorius (ar jo įgaliotinis) turi teisę nusipirkti tavo TP už tavo nustatytą vertę.

[sleader]

Tiesa, tačiau, 350kW variklis išvystis greičius kurious su 50kW varikliu greičiausiai vargu ar įmanoma. Teoriškai automobilis važiuojantis greitesniu greičiu padarys daugiau žalos keliui negu automobilis kuris važiuos lėčiau. Jeigu neklystu mašina važiuojanti 100km/h per valanda greičiu padarys dvigubai daugiau žalos (kad ir kokia ta žala bebūtų) negu mašina važiuojanti 50km/h. (Tas pats galioja 60km/h vs 120 km/h, 70km/h vs 140km/h it t.t.)

Mes ne Vokietijoje ir visuose mūsų keliuose galioja tam tikras maksimalus leistinas greitis. Didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, kurį galima pasiekti ir su 350 kW ir su 50 kW. O prielaidos, kad kažkas su galingesniu automobiliu važiuos kažkiek greičiau, tikrai nėra objektyvūs duomenys mokesčių dydžiui parinkti. Lygiai taip pat (remiantis tik prielaidomis) būtų galima visiems vairuotojams skirti po baudą/mokestį už žalą gamtai, nes juk niekada nežinai kada pas kažką nulašės kokie tepalai ar išbėgs koks kitas skystis.

Yra logiška moketį kelt atitinkamai nuo variklio galingumo/taršos rodiklių. (Jeigu mokestis keliam ir taršai yra bendras) Bent jau tokia praktika galioja užsienio šalyse kur į kelių mokestį dažnai įskaičiuotas ir taršos mokestis.

Tačiau tada reikia ir aiškiai apsibrėžti koks tas mokestis, ar taršos, ar prabangos (jeigu laikysime, kad didesnė variklio galia - didesnė prabanga). Vargu ar kas galės įrodyti, kad senas 50 kW dyzelis yra ekologiškesnis, nei apynaujis 200 kW benzinu varomas automobilis (kuris ir šiaip atitinka Euro 4 normas) ir su įmontuota dujų įranga.
Ekologijai matuoti yra kiti parametrai nei variklio galingumas. Variklio galingumo tiesiogiai neįmanoma susieti su jokiu kitu parametru, pagal kurį būtų įmanoma įvesti logiškai pagrįsta apmokestinimą.

[RamasN]

O pats gal prie komunistų būsi, kad iškart alergija veikia ir švaistaisi tokiais argumentais ?

Taip, mokesčių surinkimas turi ir pajamas, ir kaštus, tiek vienkartinius, kad įgyvendinti to galimybę, tiek procesinius - tai palaikyti. Pvz su komunaliniais mokesčiais kažkada buvo idėja, kad padaryti priklausomybę nuo gyvenančių butuose skaičiaus. Tačiau realiai gyvenančių žmonių jokiais būdais neįmanoma susekti, arba labai brangiai kainuotų sekimas, todėl pasirinkti pragmatiškesni metodai.

Kitais atvejais mokesčiai irgi gali save "suvalgyti". Skaičiuoja paprastai ne žmonės, o sistemos, o jų programavimas su visais įmanomais niuansais ir "backward compatibility" - nepigus dalykas. Kad funkcionuotų, priklausomai nuo taikymo, reikia ir viso aptarnavimo tinklo, pvz papildomos integracijos tarp tech.apžiūros taškų ir VMI. Nori į sistemą įvesti išimtis dėl soc.grupių, sveikatos, kitų taisyklių - vėl papildomi kaštai.

Aklai rėkti, kad rinkos ekonomika nepajėgi, aišku galima, bet paprastai tai būna daugiau išimtys iš taisyklės. Jas reikia identifikuoti kiekvienoj rinkoj konkrečiai ir rasti tinkančias priemones. Bet tai jau "iš bėdos".

Čia beje nesurišta su konkrečiu mokesčio variantu. Aš tik noriu pažymėti, kad kiekvieną mokestį reikia nagrinėti visais pjūviais. Ir jei neteko susidurti su tam tikrais kriterijais, kaip įgyvendinami vieni ar kiti dalykai, galima būtų ir nesisvaidyt kraštutiniais pasisakymais. Bet pamenu senesnes diskusijas apie geopolitines temas, jų aktyviausią dalyvį, ir kažkodėl nesitikiu, kad pasikeis situacija.

Va ir prasideda LLRI ekstremistų lygio "pamąstymai". Mokestį sunku surinkti, administravimas brangiai kainuoja... Eee.... Visus valstybinius mokesčius renka viena institucija - VMI. Ir jei ten keliais etatais padaugės dėl naujo mokesčio, tai surenkamų, pavyzdžiui, šimtų milijonų kontekste tai yra visiškas niekas.
.

[Aleksio]

Automobilių kelių mokestis/naudotojo mokestis neturėtų finansuoti geležinkelio reikalų. Išskyrus - sąstatus, kur pervežami automobiliai, o ekipažas miega kupė.

Geležinkeliai ir taip nieko negauna.

Pradėti reikėtų nuo smirdančių dyzelių apmokestinimo.

Dyzeliams išvis reikia taikyti nulinį mokėsčio tarifą.

[Fulgur]

1. Jei dėl intensyvumo, kamščių - metinis mokestis. Fiksuotas.
Sumažėjimas: - automobilių, kurių nelabai reikia, kurie naudojami retai. Bus spaudimas parduoti ar utilizuoti. Taip pat tikimybė automobilių parko atsinaujinimui, nes jei mokestis 300 E, tai nevažinės žmonės su 300 E vertės passatu.
Žala (nelygybė): - istoriniams, vasariniams automobiliams, kemperiams. Santykinai daug permokės.

2. Žala keliams. Nuo svorio, pagal klases, visiškai neapmokestint lengvųjų automobilių ir motociklų. Visas registruotas transportas, kasmet.
Sumažėjimas: firmos, ūkininkai pirks mažesnės keliamosios galios sunkvežimius, mažiau juos kraus.
Šiai dienai didžiausia žala keliams - plentiniai miškovežiai ir savivarčiai. Kraunama kiek traukia variklis, o ne kiek kelias laiko. Ypač kenčia žvyrkelių asfaltavimo programos nugalėtojai.
Ilgaainiui sumažės parkas, jis taps naujesnis, nes įmonės, ūkininkai atsikratys GAZ-53, kurie kampe stovi "mažu prireiks".

3. Ekologija, eismo saugumas. Priklausomai nuo variklio klasės (pvz., Euro 4, Euro 5) visus registruotus (lengvuosius - nuo amžiaus).
Žala (nelygybė): - istoriniai automobiliai.
Nauda: labai stiprus impulsas lengvųjų automobilių atsinaujinimui.

4. Gudručių mokesčiai.
Šiai dienai madinga užsiregistruoti LV, EE ir mokėti ten mokesčius, nors naudojama infrastruktūra čia. Turėtų būti sprendžiamas klausimas. Danijoje, jei dirbi, ilgiau 3 mėn nepavažinėsi LT numeriais. Ta pati ES.

5. Kai kurių kelių visiems apmokestinimas. Apmokestinti VIA BALTICA ir atitinkamai pagreitinti 4 juostas su A/M statusu. Tačiau lygiagrečiai turi būti vienos juostos keliukas vietiniam susisiekimui ir taupiems. Šiai dienai, užsieniečiai su lengv. automobiliais, jei Lietuvoje nepila kuro, tai niekuo neprisideda prie kelių.
Šitai galėtų per PPP būti taikoma visiems ruožams, kurie iš vienos juostos perdaromi į 4 juostas su dviejų lygių sankryžomis. Su sąlyga, kad yra alternatyvūs keliukai vietiniam susisiekimui.

Automobilių kelių mokestis/naudotojo mokestis neturėtų finansuoti geležinkelio reikalų. Išskyrus - sąstatus, kur pervežami automobiliai, o ekipažas miega kupė.

[Al1]

Va ir prasideda LLRI ekstremistų lygio "pamąstymai". Mokestį sunku surinkti, administravimas brangiai kainuoja... Eee.... Visus valstybinius mokesčius renka viena institucija - VMI. Ir jei ten keliais etatais padaugės dėl naujo mokesčio, tai surenkamų, pavyzdžiui, šimtų milijonų kontekste tai yra visiškas niekas.

Nusišnekėjai kaip reikiant. Tarsi mokesčiai nedidėja su atlyginimu... Juk procentus mokam nuo užmokesčio! O tie procentai yra vieni didžiausių ES. Ką tu į tai?

Ne, ponas, tai pats nesupranti ir dar bandai kitus kaltinti. Mokesčių dydis ir našta skaičiuojamas dažniausiai procentais nuo bazės, nuo kurios atskaitoma, o ne absoliutinėm surenkamom sumom. Taip, kai kurie mokesčiai būna fiksuoti ar skaičiuojami ne procentais, o už tam tikrą vienetą, pavyzdžiui, toną. Bet su darbo apmokestinimu tai nesusiję - ten (darbo santykių) apmokestinime karaliauja procentiniai atskaičiavimai.

[RamasN]

Kaip suprantu, kai kas yra labai prieš LLRI ir labai už valstybinę/planinę ekonomiką. Aišku tiek viena, tiek kita yra ekstremumai, bet jei visalaik remtis tik antipatija LLRI, tai argumentacijos diskusijoj pasibaigia ties tuo.

Yra daug kriterijų mokesčių surinkime ir paskirstyme. Jų tikslingumas yra vienas, jų paprastas administravimas yra kitas, kartais šie dalykai pjaunasi, pvz tikslinį mokestį gali būti labai brangu apskaičiuot ir surinkti, nors "ant popieriaus" jis atrodo "sąžiningas".

Dėl to "ar Lietuvoj mokesčiai dideli/maži" mes čia tikrai nesutarsim, nes tai skirtingų požiūrių į ekonomiką reikalas, o mes esam skirtingi. Gal apsiribojam tuo, kokie galimi tikslininiai mokesčiai kokį poveikį gali daryt ir kaip.

Nusišnekėjai kaip reikiant. Tarsi mokesčiai nedidėja su atlyginimu... Juk procentus mokam nuo užmokesčio! O tie procentai yra vieni didžiausių ES. Ką tu į tai?

[Creatium]

2. LLRI kalama nesąmonė. Lietuvoje mokesčiai nėra dideli. Atlyginimai yra juokingi.

Nusišnekėjai kaip reikiant. Tarsi mokesčiai nedidėja su atlyginimu... Juk procentus mokam nuo užmokesčio! O tie procentai yra vieni didžiausių ES. Ką tu į tai?

[Al1]

2. LLRI kalama nesąmonė. Lietuvoje mokesčiai nėra dideli. Atlyginimai yra juokingi.
1. Galima viename mokestyje įvertinti visus faktorius. Tai jau techninės detalės, kaip jį apskaičiuoti. Faktas tas, kad mokestis reikalingas, o panaudojimas turi būti tikslingas ir ne tik keliams, bet ir viešajam transportui, įskaitant geležinkelius, turi būti nuo jo apibrėžti įstatyme procentai skiriami. Mokesčio tikslas - mažinti automobilizaciją ir išlaikyti kelius. Akivaizdu, kad kuo mažiau automobilių, tuo keliai ilgiau tarnauja, tuo mažiau reikia į juos investuoti. Aišku, ši funkcija (automobilių kiekis ir deramas investicijų į kelius lygis) turi ekstremumą.

[Fulgur]

1. Mokestis turi turėti tikslus - ar pralaidumo, ar ekologijos, ar kelių "laužymo". Čia kuris geresnis nenuspręsime, kaip sniego su smėliu palyginti neišeina.

2. Lietuvoje mokesčiai iš samdomo darbo dirbančiam asmeniui yra dideli, vieni didesnių ES (pagal savo dalį). Akivaizdu, kad įvedus automobilių mokestį teks kažką mažinti. O tam palaikymo nebus.

[Al1]

Apmokestinti reikia visus. Ir lengvuosius taip pat. Motociklus irgi. Tik Lietuvoje tokio mokesčio nėra, kitur ES ir nebūtinai ES jis daug kur yra. Todėl nereikia po to bliauti, kad keliai blogi. Už gerus kelius reikia susimokėti. Akcizo tam tikrai nepakanka. Nereikia išradinėti dviračio. Toks mokestis buvo ir tarybiniais laikais, ir nepriklausomybės pradžioje, tik po to buvo panaikintas, kas iššaukė masinę automobilizaciją.
Apmokestinimas turi būti susietas su kuro rūšimi (elektromobiliams galima laikinai (pabrėžiu - laikinai) mokestį padaryti nuliniu ar minimaliu), variklio galia ir automobilio amžiumi. Sunkiajam transportui dar ir masės dedamoji.

[Tomas]

Pradėti reikėtų nuo smirdančių dyzelių apmokestinimo.

[Aleksio]

Transporto priemonės svoris kenkia keliui, o ne galingumas. Dirbtinai padidintos galios variklis nedarys daugiau žalos keliui, negu gamyklinis. Va, kad galingumas gali būti susijęs su svoriu - tai tikrai. Tačiau vėl gi įtaką keliui daro svoris, o ne galingumas, arklio galios, sukimo momentas ar dar koks nors variklio su svoriu nesusijęs parametras.

Nepatinka pagal galingumą - galima įvesti pagal svorį (pvz, iki 1.5 tonos - nemoka, sunkesni - moka). Bet progresinė skalė turi būti, reikia skatinti žmones važinėti su nedidelėmis mašinomis.

[tomoxas]

...Transporto priemonės svoris kenkia keliui, o ne galingumas. ...

Tiesa, tačiau, 350kW variklis išvystis greičius kurious su 50kW varikliu greičiausiai vargu ar įmanoma. Teoriškai automobilis važiuojantis greitesniu greičiu padarys daugiau žalos keliui negu automobilis kuris važiuos lėčiau. Jeigu neklystu mašina važiuojanti 100km/h per valanda greičiu padarys dvigubai daugiau žalos (kad ir kokia ta žala bebūtų) negu mašina važiuojanti 50km/h. (Tas pats galioja 60km/h vs 120 km/h, 70km/h vs 140km/h it t.t.)

Yra logiška moketį kelt atitinkamai nuo variklio galingumo/taršos rodiklių. (Jeigu mokestis keliam ir taršai yra bendras) Bent jau tokia praktika galioja užsienio šalyse kur į kelių mokestį dažnai įskaičiuotas ir taršos mokestis.

Lietuvoj, bent jau sunkiajam transportui panaši taisyklė galioja perkant vinjete. Sunkvežimiai su Euro IV-VI varikliais moka ~25% mažiau (metų tarifas) negu sunkvežimiai su Euro I-III varikliais.