Kelių mokesčiai ir kelių priežiūros finansavimas

[iPhone]

Dar noriu papildyti dėl darbo keliom pamainom kaštų į ką reikia atkreipti stipriai dėmesį apie tai šnekant:

• Medžiagų kaštai nesikeičia
• Mechanizmų kaštai iš principo irgi nesikeičia
• Įrangos nuomos laikotarpis trumpėja (klojinių nuoma trumpesnė, pastolių nuoma trumpesnė ir t.t.)
• Statybvietės išlaikymo kaštai trumpėjant statybos terminui mažėja (aptvėrimai apsaugos ir t.t. )
• Keičiasi tik vienos - dviejų darbo pamainų uždarbis kažkiek tai procentų kas yra klausimas kiek tai sudaro nuo bendros dviejų tiltų statybos sąnaudų
• Sudėtingėja projekto valdymas ir administravimas

Tad jei vertinant tris pamainas reikia labai gerai ir aiškiai viską įsivertinti ir tai tikrai bendros kainos neišaugina dvigubai.

[sleader]

Pernai visą darbų sezoną prie to paties tilto buvo kitas analogiškas persirikiavimas, kuris nekėlė jokių problemų pralaidumo atžvilgiu. Problemų ten buvo, bet susijusių su ruožo ilgiu. Čia kadangi susiaurėjimas bus tik tilto ilgyje, tai išskirtinė kliūtis eismui tai visiškai nebus ir nepasikeis nuo dabartinės įprastos situacijos.

Dėl kaštų, pamainų ir kt. Tai galima parinkti ir kitokią technologiją, kuri tikriausiai būtų brangesnė, bet rezultatą leistų turėti greičiau. Kaip jau rašiau, būtų galima visą kelią nukreipti apylanka per toliau pastatytą laikiną tiltą ir netgi tokį statinį, koks dabar suprojektuotas, pastatyti gerokai greičiau (statant abu tiltus iš karto, arba tiesiog vieną platų). Tačiau vėlgi - tai kainuotų brangiau. Kadangi eismo organizavimo sprendinys statybų metu kažkaip išskirtinai neapriboja eismo pralaidumo, tai būtų sunku pagrįsti kam reikia išleisti daugiau.

[iPhone]

Koks dar kamštis po galais? Metus važinėjate susiaurintu tiltu, kiek ten to kamščio būna? Man tai neteko užstrigti jokiame kamštyje, kai būna atviros 2+2 juostos. Paleis normaliai eismą per apylanką, tai važinės visi kaip iki šiol važinėjo kone metus ir nebus jokių problemų.
O ten dėl visų kitų trijų pamainų ir t.t., tai jūsų žiniai betonas trimis pamainomis nestingsta. Net jei ir kiaurą parą aplink jį be perstojo trypčios darbininkai, jis dėl to greičiau projektinio stiprio nepasieks.

Kadangi man asmeniškai yra tekę tiek projektuoti tiek statyti pakankamai nemažus objektus, patikėkit, aš suprantu kaip vyksta procesai. Betonas stengsta per tiek laiko kiek stengsta, jūs teisus. Bet.. o kiek laiko vyksta betonavimas ir kiek laiko vyksta klojinių rinkimas? Armatūros rišimas? Kokio betono stiprio reikia, kad ant jo būtų galima betonuoti sekantį etapą? Kiek turi praeiti dienų pvz betonuojant tilto atramą kad po užppylimo betonu būtų galima toliau armuoti arba rinkti klojinius? O kodėl negali būti naudojama daugiau surenkamų konstrukcijų kas greitina darbus?

Jei šnekam apie trijų pamainų kaštus - tai visi rėkia bus brangu. O kas yra brangu? kiek tai kainuoja pinigų? Ok, gal ne trim galim dviem pamainom. Bus pigiau? Kiek? Kodėl komerciniai objektai geba dirbti dviem pamainom be problemų? Jie ką pinigų neskaičiuoja? Kad taip yra rangovams ženkliai sunkiau, sutinku. Tikrai nėra lengva, bet ir neturi būti viskas lengva. Visai neseniai, prieš keletą metų kai buvo butų pirkimo bumas, pameny YITas dviem pamainom kuo puikiausiai kepė butus.

Dėl kamščių - net neabejoju kad jie bus. Nes reikės visiem persirikiuoti. Ties tom vietom vyksta daug avarijų, pristabdymų ir t.t. tad kamščiai panašiose situacijose ties Neries tiltų būdavo labai dažnai. Kad metus laiko jau yra blogai - tai nereiškia kad ir toliau taip gali būti ir dar du su puse metų.
Kad du metus kažkas kenčia uždarytą nuvažiavimą - tai nereiškia kad ir kitur galim trim metam planuoti darbus.

[goolfietis]

Koks dar kamštis po galais? Metus važinėjate susiaurintu tiltu, kiek ten to kamščio būna? Man tai neteko užstrigti jokiame kamštyje, kai būna atviros 2+2 juostos. Paleis normaliai eismą per apylanką, tai važinės visi kaip iki šiol važinėjo kone metus ir nebus jokių problemų.
O ten dėl visų kitų trijų pamainų ir t.t., tai jūsų žiniai betonas trimis pamainomis nestingsta. Net jei ir kiaurą parą aplink jį be perstojo trypčios darbininkai, jis dėl to greičiau projektinio stiprio nepasieks.

Prie Kauno, atvažiavus A5 nuo Meškinio tilto kamštis kas rytą būna nuo Kleboniškio iki ~Mosėdžio g. Tai yra ~3 ir daugiau kilometrų. Trumpam buvo dingęs kamštis, kai atidarė Kleboniškio tiltą, dabar vėl tas pats. Visa laimė, kad man tenka važiuoti priešinga kryptimi.

Kiek ten laiko ir kuro sudeginta per tuos metus, sunku net pagalvoti.

Betono stingimas kaip argumentas dirbti viena pamaina, yra labai silpnas. Betonavimas ir laukimas kol betonas sustings, yra tik maža dalis darbo ir laiko. Puikus to įrodymas - komercinių objetų statybos, kurios vyksta non-stop, ir kažkaip nereikia jiems nei 3 mėn. technologinių pertraukų žiemą, nei laukti kol betonas sustingsta, kad galėtų darbus tęsti.

Mano pavyzdys apie Miškinio tilto deformacines siūles irgi tą įrodo - nes betonavimo ten labai mažai, o rangovai dirbo 8-17 ir kai ardė/montavo naujas konstrukcijas/armatūras. 17:00 nei vieno darbininko jau nė kvapo darbo vietoje (7:20 ryte beje irgi), o milžiniški kiekiai mašinų grumdosi kamščiuose.

[sleader]

Įdomu, konkursinėse sąlygose ar yra bent kaip indikuojami reikalavimai minimizuoti prastovas, trikdžius, susiaurinimus ir laiką, kada galioja stipriai ribotas greitis ? Jei ne, gal tokius kriterijus reikia nustatyti pačiai VIA Lietuva, kaip baudas jų biudžetui. Nes taip, dabar jų biudžetas neįtakojamas kaštais, kuriuos patiria kiti, todėl nėra ir motyvacijos reikalauti sąlygų iš statytojų.

Būtų VIA Lietuva komercinė organizacija arba būtų kažkas konkuruojančio, gal ir galima būtų tokiu keliu eiti, bet deja dabar turbūt tik mano svajonės.

Kita vertus, juk yra ruošiamos įvairios metodikos, gal jas susiekimo ministerija gali pasitvirtint ir pastoviai revizuoti/indeksuoti - kiek kokio tipo prastovos ar planininiai trikdžiai kainuoja ir reikalauti įvertinti lyginant alternatyvas ?

Konkurso sąlygose būna nurodytas darbų terminas. Prastovos ar kt. yra rangovo atsakomybė, nes prastovos gali būti nebent nukreipiant eismą per suderintą apylanka, kuri neapriboją pralaidumo. Laikas kai papildomai įvedami eismo ribojimai, aišku yra derinamas ir rangovui gauti leidimą riboti eismą kainuoja, todėl niekas užsidaręs juostą nestovi ir nekrapšto nosies. O pabaigę darbus kuo greičiau tą juostą atidaro.

[sleader]

O kaip yra vertinamas žmonių stovinčių kamštyje laikas pinigais? Ar tai jau nevertinama nes Via lietuva dėl to nepatiria kaštų?

Koks dar kamštis po galais? Metus važinėjate susiaurintu tiltu, kiek ten to kamščio būna? Man tai neteko užstrigti jokiame kamštyje, kai būna atviros 2+2 juostos. Paleis normaliai eismą per apylanką, tai važinės visi kaip iki šiol važinėjo kone metus ir nebus jokių problemų.
O ten dėl visų kitų trijų pamainų ir t.t., tai jūsų žiniai betonas trimis pamainomis nestingsta. Net jei ir kiaurą parą aplink jį be perstojo trypčios darbininkai, jis dėl to greičiau projektinio stiprio nepasieks.

[RamasN]

Turbūt.

Nes trūksta žmonių ir labai iškiltų kaina?

Aišku, kad ne, bet visada žiūrima į kainos/kokybės (šiuo atveju greičio) santykį, o ne vien į greitį. Ar norėtum, kad šitą padarytų dvigubai greičiau, bet stotų daug kitų projektų?

Įdomu, konkursinėse sąlygose ar yra bent kaip indikuojami reikalavimai minimizuoti prastovas, trikdžius, susiaurinimus ir laiką, kada galioja stipriai ribotas greitis ? Jei ne, gal tokius kriterijus reikia nustatyti pačiai VIA Lietuva, kaip baudas jų biudžetui. Nes taip, dabar jų biudžetas neįtakojamas kaštais, kuriuos patiria kiti, todėl nėra ir motyvacijos reikalauti sąlygų iš statytojų.

Būtų VIA Lietuva komercinė organizacija arba būtų kažkas konkuruojančio, gal ir galima būtų tokiu keliu eiti, bet deja dabar turbūt tik mano svajonės.

Kita vertus, juk yra ruošiamos įvairios metodikos, gal jas susiekimo ministerija gali pasitvirtint ir pastoviai revizuoti/indeksuoti - kiek kokio tipo prastovos ar planininiai trikdžiai kainuoja ir reikalauti įvertinti lyginant alternatyvas ?

[digital]

Ar tikrai tokiam tiltui reikia vienų metų statybai?

Turbūt.

Kodėl darbai lietuvoje magistraliniuose keliuose nevyksta trimis pamainomis?

Nes trūksta žmonių ir labai iškiltų kaina?

Ar tikrai yra išnaudotos visos maksimaliai galimybės pagreitinti šių tiltų rekonstrukciją?

Aišku, kad ne, bet visada žiūrima į kainos/kokybės (šiuo atveju greičio) santykį, o ne vien į greitį. Ar norėtum, kad šitą padarytų dvigubai greičiau, bet stotų daug kitų projektų?

[goolfietis]

O kaip yra vertinamas žmonių stovinčių kamštyje laikas pinigais? Ar tai jau nevertinama nes Via lietuva dėl to nepatiria kaštų?
Šie darbai pavadinti rekonstrukcija, tai suprantu jie pilnai nebus nugriaunami ir nebus per naują statomi.
Ar tikrai tokiam tiltui reikia vienų metų statybai? Ar tikrai tai yra toks didelis tiltas? Kodėl darbai lietuvoje magistraliniuose keliuose nevyksta trimis pamainomis? Ar tikrai yra išnaudotos visos maksimaliai galimybės pagreitinti šių tiltų rekonstrukciją?

Mane labiausiai visose šitose situacijose glumina požiūris, kad paprasti žmonės (kurie moka mokesčius ir dalinai iš jų pinigų vykdomi darbai) yra mažiausiai gerbiami. Ai pakentės..
Kaip jau antri metai kenčia tie kurie turi atvažiuodami nuo Vilniaus ties murava sukti link Jonavos..

Via Lietuva nevertina kamščiuose švaistomo laiko.

Jie dar visai neseniai (2023m) pavasarį Meškinio tiltą rankomis šlavė ir tvirtino, kad kitaip neįmanoma. Kamštis buvo 2 ar 3 dienas iki IX forto.
Ai, dar truputį seniau to pačio Meškinio tilto deformacines siūles keitė dirbdami 8-17 val. Darbas visiškai lokalus, dirba viso labo keli žmonės, reikalui ęsant gali operacinės lygio apšvietimą pasidaryti, gali ir palapinę už 3000 eur virš darbo znos pasistatyti, kad lietus nelytų.

[Kirstukas]

O kaip yra vertinamas žmonių stovinčių kamštyje laikas pinigais? Ar tai jau nevertinama nes Via lietuva dėl to nepatiria kaštų?

Tokį dalyką kaip „sugaištas laikas pinigais“ nelabai įmanoma įvertinti tiesiogiai, o darbų kaina, tuo tarpu, yra tikslus skaičius, kuris yra pagrįstas projektu.

Šie darbai pavadinti rekonstrukcija, tai suprantu jie pilnai nebus nugriaunami ir nebus per naują statomi.

Praktiškai bus perstatomi, rekonstrukcija vadinasi turbūt tik todėl, nes nesikeičia kelio ašis.

Ar tikrai tokiam tiltui reikia vienų metų statybai? Ar tikrai tai yra toks didelis tiltas? Kodėl darbai lietuvoje magistraliniuose keliuose nevyksta trimis pamainomis? Ar tikrai yra išnaudotos visos maksimaliai galimybės pagreitinti šių tiltų rekonstrukciją?

Teoriškai būtų įmanoma, tačiau darbų kaina iškart stipriai išauga, o matant Lietuvos kelių būklę mes pinigų nuo medžio neskinam.

[iPhone]

Klausimas tik kiek ilgai bus rizika dėl kamščių. Vakar kamštis buvo, nes buvo uždarę antrą juostą ir eismas vyko viena juosta. Kadangi ruošė konstrukciją atitivarų perkėlimui ir pravavažiavimo iš vienos į kitą pusę pagrindus įrenginėjo. Vakare grįžtant pagrindus jau buvo padarę. Bendrai tokie darbai turėtų užtrukti 2-3 dienas. Jeigu vėliau jau eismas vyks po dvi juostas, tai kimštis neturėtų, kaip nesikimšdavo ir anksčiau.



Kadangi bus statomi du tiltai, tai vienam 1 metai ir kitam 1 metai + laikas prieigų sutvarkymui.
Statant iškart abu tiltus, tai būtų galima sutilpti į tuos 1,5 metų, tik tuomet reikėtų laikino tilto visoms 4 eismo juostoms + jis turėtų būti kažkur šiauriau, kad liktų vietos ir darbų zonai tarp naujo ir laikino. Čia matau techninius trikdžius to platesnio laikino įrengimui, o taip pat ir kainos reikia nepamiršti, nes visi sprendimai turi būti optimalūs. Kai eismas vyks 2+2 juostomis per remontuojama ruožą, tai jis vyks taip pat kaip ir iki šiol. Kam be reikalo išleisti daugiau pinigų?

O kaip yra vertinamas žmonių stovinčių kamštyje laikas pinigais? Ar tai jau nevertinama nes Via lietuva dėl to nepatiria kaštų?
Šie darbai pavadinti rekonstrukcija, tai suprantu jie pilnai nebus nugriaunami ir nebus per naują statomi.
Ar tikrai tokiam tiltui reikia vienų metų statybai? Ar tikrai tai yra toks didelis tiltas? Kodėl darbai lietuvoje magistraliniuose keliuose nevyksta trimis pamainomis? Ar tikrai yra išnaudotos visos maksimaliai galimybės pagreitinti šių tiltų rekonstrukciją?

Mane labiausiai visose šitose situacijose glumina požiūris, kad paprasti žmonės (kurie moka mokesčius ir dalinai iš jų pinigų vykdomi darbai) yra mažiausiai gerbiami. Ai pakentės..
Kaip jau antri metai kenčia tie kurie turi atvažiuodami nuo Vilniaus ties murava sukti link Jonavos..

[Romas]

LRT.lt 2025.04.01
"Tokios naštos nenorim“: savivaldybės kratosi joms perduodamų prastų kelių

AB "Via Lietuva“ siekiant savivaldybėms perduoti dalį valstybinės reikšmės rajoninių kelių, dalis to kratosi. Esą perduodamos kai kurių kelių atkarpos itin blogos kokybės, kiti keliai – žvyrkeliai. O kloti asfaltą savivaldybės lėšų neturi.
(...)
Rajoninės reikšmės kelius einančius per miestus ir miestelius, remiantis įstatymu, „Via Lietuva“ privalo perduoti savivaldybėms. Tačiau geranoriškai joms siūloma perimti ir daugiau kelių.
Šakių savivaldybei siūloma perimti apie 20 kelių atkarpų, net ir žvyruotų. Kol kas svarstoma perimti tik keturias atkarpas. (...)
Savivaldybės pripažįsta, kad šiemet kelių priežiūrai gauta daugiau lėšų, tačiau papildomų kapitaliniams remontams – ne.

Alytaus rajono savivaldybė kelių priežiūrai papildomai gavo 250 tūkstančių eurų. Iš dešimties atkarpų svarsto perimti tik dvi. (...)
Varėnos rajonui siūlomos penkios atkarpos, savivaldybė žada perimti visas, bet meras sako – su „Via Lietuva“ teks derėtis. (...)

Susisiekimo ministras E.Sabutis sako, kad įstatymus privalo vykdyti visi – ir „Via Lietuva“, ir savivaldybės. Per trejus metus savivaldybėms numatyta skirti 15 procentų didesnį finansavimą. (...)
Apsispręsti, kokius kelius sutinka perimti, savivaldybės privalo iki balandžio pabaigos

https://lrt.lt/naujienos/eismas/7/25...u-prastu-keliu

[Romas]

Via Lietuva 2025.03.07
„Via Lietuva“ pradėjo dalies rajoninių kelių perdavimą savivaldybėms

„Via Lietuva“ pradėjo šių metų pradžioje Seimo priimto Kelių įstatymo pakeitimo vykdymą. Pakeitimuose numatyta, kad valstybinės reikšmės rajoniniai keliai, einantys per miestų ir miestelių teritorijas, šiuo metu rajoniniai keliai patikėjimo teise valdomi „Via Lietuva“ nuo 2026 m. sausio 1 d. bus perduoti savivaldybėms. Dėl pakeitimų įgyvendinimo bendrovė šią savaitę kreipėsi į savivaldybių administracijas , bei derinimo procesui numatė atskiras konsultacijas. (...)

Siekiant, kad kelių ruožų perdavimo procesas būtų kuo aiškesnis ir sklandesnis, „Via Lietuva“ kovo 7 d. ir 14 d. savivaldybių atstovams organizuoja nuotolines konsultacijas, kurių metu „Via Lietuva“ specialistai atsakys į kilusius klausimus. Kovo 21 d. „Via Lietuva“ organizuoja nuotolinį bendrovės vadovų ir šalies savivaldybių merų ir administracijų vadovų susitikimą, kurio metu „Via Lietuva“ pristatys šių metų kelių infrastruktūros planus, prioritetus, aptars kitus svarbius šių metų kelių infrastruktūros plėtros ir priežiūros aspektus.

Perduodamas visų kelių ruožų sąrašas viešai bus skelbiamas tik tada, kai bus suderintas su savivaldybėmis.

https://vialietuva.lt/naujienos/via-...-savivaldybems

[Romas]

Transporto inovacijų asociacijos pranešimas spaudai 2025.03.03
Kelių mokesčių reforma – galimybė skatinti tvarų transportą?

Susisiekimo ministerija planuoja pertvarkyti kelių apmokestinimo sistemą – pereiti prie atstuminės kelių apmokestinimo sistemos (mokesčio už nuvažiuotą atstumą) ir palaipsniui išplėsti apmokestinamų kelių tinklą. Ministerijos plane numatoma, kad elektroninė kelių rinkliava (e-tolling) būtų įdiegta nuo 2026 m. sausio 1 d. ir taikoma sunkiasvorėms transporto priemonėms, o mokestis būtų skaičiuojamas pagal nuvažiuotą atstumą. (...)

Verslas nerimauja, kad kelių mokesčių pokyčiai gali padidinti transportavimo kaštus. Kai kurios kaimyninės šalys jau taiko diferencijuotus tarifus, skatindamos perėjimą prie alternatyvių degalų, tačiau Lietuvoje tokios priemonės dar tik svarstomos. Klausimas lieka atviras: kaip pasiekti finansinį kelių sistemos tvarumą nesukeliant per didelių kainų šuolių vežėjams ir dėl to - galutiniams prekių vartotojams?

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ta-667-2407624
https://www.facebook.com/TIAasociaci...70586292/?_rdr

[Romas]

Ne visiškai teisinga antraštė. Pvz., per radiją Vilkaviškio rajono meras sakė kad dalis perduodamų kelių / gatvių yra nugyventa ir papildomai skiriamos lėšos bus mažesnės nei reikalingos išlaidos tvarkymui

LRT 2025.01.14
Seimas leido daugiau lėšų skirti rajonų keliams

Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) bus skiriama daugiau lėšų savivaldybių perimtų valstybinių kelių priežiūrai. Be to, lėšos rajonų keliams bus paskirstytos pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį.
Seimas antradienį priėmė tokias prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Kelių bei Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas: 88 Seimo nariai balsavo už, prieš buvo trys, o aštuoni susilaikė.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė tvirtino, kad bus naudinga, jog dalis valstybinių kelių virs vietinės reikšmės keliais.
„Savivaldybės geba greičiau susitvarkyti su problematiškomis atkarpomis“, – posėdyje prieš balsavimą teigė ji.
Tačiau parlamentarė pabrėžė, kad valstybinių kelių perėmimas ir vertimas jų rajoniniais turi būti savanoriškas, o ne priverstinis, kaip numato pataisos.

Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas mano, kad pataisos priimamos per skubiai ir sukels chaosą valstybinių ir rajoninių kelių sankirtose, nes dalis kelio, pavyzdžiui, bus valoma, o kita liks nenuvalyta.
„Nesvarbu, ar 100, ar 500 metrų ruožai bus savivaldybės pakrašty. Bus ženklas „Gyvenamoji vieta“, kelio gabalas bus įgrūstas savivaldybei. Nesvarbi bus to kelio būklė, kaip jis atrodo, koks jo intensyvumas“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Dešimtadaliu padidinus vietinės reikšmės keliams skiriamo KPPP biudžeto dalį – nuo 33 proc. iki 43 proc., visoms savivaldybėms per dvejus metus papildomai teks apie 54 mln. eurų.
Pataisos, be kita ko, savivaldybėms duoda daugiau laiko – iki 2027 metų – įregistruoti savo kelius. Iki šiol buvo numatyta, kad tai turėjo būti padaryta iki 2025-ųjų. (...)

Prezidento vyriausiais patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba sako, kad savivalda 2026 metais galėtų perimti apie 800 km valstybinių kelių.
Dabar Lietuvoje yra 21 tūkst. km valstybinės reikšmės ir beveik 15 tūkst. rajoninių kelių.
https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...rajonu-keliams

[Savitarnos kasa]

Plius dvigubas apmokestinimas akcizu ir nauju mokesčiu yra lempa. Dėl aiškumo ir skaidrumo mokesčiai neturi dubliuotis.

akcizas - moki už tiek, kiek važiuoji ir ar sunkia koja vairuoji
automobilio mokestis - moki, nes turi didelę/taršią mašiną
tikrai nesidengia pilnai.

[Nikas]

Mokesčiai - nėra blogai. Tik davai pirma valstybė padaro infrą kaip Europoje, o tada jau įveda mokesčius. Nes kažkas man kužda, kad mokesčiai bus, o Europos lygio kelių, sankryžų, nuorodų ir kt. - ne. Čia tas pats, kad RailBaltica statybos antkainis būtų pridedamas prie šios dienos bilietų kainų, tačiau matome, kaip tas projektas juda. Kreditus ir atsakomybę turi prisiimti valstybė kaip organas ir pasiekus rezultatą, gali būti įvedami mokesčiai už tuos konkrečius pasiekimus. Plius dvigubas apmokestinimas akcizu ir nauju mokesčiu yra lempa. Dėl aiškumo ir skaidrumo mokesčiai neturi dubliuotis.

[tajus2]

Visuotinis automagistralių mokestis kapi Čekijoje ar Austrijoje tikrai būtų labai naudingas ir paprastas būdas surinkti daugiau mokesčių.

[Premier]

visose civilizuotose valstybėse keliai išlaikomi iš kelio naudotojo mokesčių bei akcizų.
du pagrindiniai šaltiniai. ir pas mus to reikia, tik kaip seimūnus paskrudint kad visas degalų akcizo lėšas skirtų keliams?
p.s. jų vistiek neužtektų. reikia visuotinio kelio mokesčio.

[spekas]

Geniali mintis.
Iš kur paimti pinigų tam fondui? Atsakymas: iš spintelės antro stalčiuko, ten dar 50 mljrd guli.

Burbėjimas ir net negalvojimas ką galima būtų padaryti iš tiesų padės...