Kelių mokesčiai ir kelių priežiūros finansavimas

[Romas]

/\ Ačiū už informavimą.
Radau nuorodą; bet matau, kad jau pavyko surasti.
https://ebus.lt/iregistruotas-lrv-nu...klo-ispletimo/

[dziugas99]

Gal kas žinote kur rasti informaciją, kuriuos būtent krašto kelių ruožus ruošiamasi apmokestinti? Teisės aktų registre tokio vyriausybės nutarimo rasti nesugebėjau.

Visgi pavyko surasti aktualų įstatymo projektą.

Apmokestinti planuojama šiuos krašto kelių ruožus:

6.20. Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai (16,3–162,869 km);
6.21. Nr. 107 Trakai–Vievis (0–17,498 km);
6.22. Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė (0–53,281 km);
6.23. Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (0–106,175 km);
6.24. Nr. 125 Biržai–Raubonys (0–19,893 km);
6.25. Nr. 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus (0–44,187 km);
6.26. Nr. 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė (0–80,798 km);
6.27. Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus (5,82–60,146 km);
6.28. Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija (2,48–57,029 km);
6.29. Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai (2,623–43,79 km);
6.30. Nr. 135 Lazdijai–Akmeniai (0–9,259 km);
6.31. Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas (0–57,828 km);
6.32. Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai (5,84–61,067 km);
6.33. Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė (0–45,136 km);
6.34. Nr. 146 Raseiniai–Šilinė (0–34,92 km);
6.35. Nr. 150 Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys (0,029–67,221 km);
6.36. Nr. 163 Ežerė–Mažeikiai (0–9,209 km);
6.37. Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė (0–142,011 km);
6.38. Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai (0–36,306 km);
6.39. Nr. 190 Biržai–Germaniškis (0–21,616 km);
6.40. Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys (0–53,409 km).

Įdomu kaip tai paveiks sunkiojo transporto srautus.

[dziugas99]

Plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui išplėsti kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Jis nuo liepos 1 d. išaugs 1 151 km, įtraukiant 21 krašto kelių ruožą, tad bendras mokamų kelių ilgis šalyje sieks 2 851 km. Tačiau susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ramina – lengvųjų automobilių vairuotojų mokestis nepalies, o naudą pajus visi. Ministras skaičiuoja, kad dar iki šių metų pabaigos tiesiogiai į kelius sugrįš ne vienas milijonas eurų.

Šaltinis

Gal kas žinote kur rasti informaciją, kuriuos būtent krašto kelių ruožus ruošiamasi apmokestinti? Teisės aktų registre tokio vyriausybės nutarimo rasti nesugebėjau.

[RamasN]

Kiek teko dalyvauti pirkimuose privačiam sektoriuje, jei yra didelės sumos, strateginiai projektai, tai dažniausiai skiria RFI (request for information) ir RFP (request for proposal) stadijas. Pirmasis turbūt vadinas "rinkos konsultacija". Tai į pirmą galėtų abstrakčiau surašyti norus dėl prastovų, trikdžių, darbo greičio įtakos ir pan bei susirinkt info. Kas gali lanksčiau spręsti šiuos klausimus, tikrai nepraleistų progos pasireklamuoti.

[iPhone]

Aš tikrai su tavim sutinku, kad tai yra nesamonė. Bet pas mus finansavimas jau toks yra.
Šioje situacijoje, kad ir kaip nesinorėtų, galima pateisinti privatų sektorių,kad jis taip elgiasi. Jis gali bandyti žiūrėti visuomenės intereso ir darbus baigti ankščiau- bet tuomet jis gali tiesiog bankrutuoti užšaldęs visus savo apyvartinius.
Šiuo atveju turi prisiimti atsakomybę vyriausybė, ministerija, via Lietuva, ar savivaldybė.
Kodėl sugebėjo Molėtai-Utena 35km padaryti per nepilnus metus? nes pinigai buvo skirti tokiam laikotarpiui.

Dėl šių tiltų remonto (griovimo ir naujo pastatymo) manu labai smarkiai nepaskubinsi reikalų- atsiranda tikrai tam tikrų technologinių stabdžių kaip betono stingimas, klimatinės sąlygos ir pan.
Šiaip privatininkai nėra jau tokie "stabdžiai" kaip gali atrodyti iš pirmo karto. Tikrai matydavau darbininkus ir šeštadieniais ir sekmadieniais dirbančius ant naujai statomų kleboniškio tiltų.

Finansavimas - atskira tema, šios temos negaliu komentuoti nes tikrai nežinau kaip yra skirstomas finansavimas.
Vienintelis dalykas dėl finansavimo - tai finansų planavimas. Čia jau aš labai abejoju ar jis tikrai visada kompetetingai suplanuojamas.

Kas dėl technologinių dalykų, tai pasikartosiu, nustokim kartoti betono stingimo laiką ir t.t. nes tai yra didžiausia nesamonė kurią dažniausiai visi kartoja. Betono stingimo laikas yra svarbus, bet niekas nelaukia betono projektinio stiprio tam kad tęsti sekantį darbų etapą. Betono projektinis stipris yra reikalingas tik tada, kai betonas ir yra apkraunamas prjektine apkrova, o tai dažniausiai būna tik pabaigus projektą. Sekantys etapai parastai gali vykti pakankamai greitai.
Sekantis technologinis aspektas yra apie ką jau irgi kalbėjau, rašant projektavimo užduotį jau reikia visą apgalvoti, technologinių sprendimų kurie leidžia pagreitinti statybas yra tikrai pakankamai daug, bet juos reikia išmanyti ir suprasti. Ar tikrai gali išmanyti ir suprasti naujausius ir kartais gal sudėtingesnius technologinius sprendimus žmogus sėdintis darbe už mažesnį nei rinkos atlygio vidurkį? Kam jiem plėšytis, galvot, rizikuot? Juk ir taip gerai, ne už savo pinigus daro, žmonėm stovintiem kamštyje į akis žiūrėti nereikia, pakentės...

[strongiukas]

Aš suprantu, kad taip galima statyti pvz. Kaune Kėdainių tiltą kuris yra naujas, patiriami nepatogumai yra bet nėra tokie dideli, na ir statai tiek kiek savivaldybė turi pinigų.
Bet tokie projektai kai pagrindinėje lietuvos magistralėje, vienoje labiausiai apkrautų atkarpų lietuvoje turi būti planuojami taip, kad darbai vyktų maksimaliu tempu o ne pagal tai kiek tu turi pinigų. Žvyrkelius (su visa pagarba jiems) gali asfaltuoti pagal tai kiek tu turi pinigų bet ne pagrindines arterijas.
Kaip daug kartų jau sakiau, niekas nejaučia jokios atsakomybės prieš žmones kurie stovi tuose kamščiuose gaišta savo laiką degina kurą ir t.t.

Aš tikrai su tavim sutinku, kad tai yra nesamonė. Bet pas mus finansavimas jau toks yra.
Šioje situacijoje, kad ir kaip nesinorėtų, galima pateisinti privatų sektorių,kad jis taip elgiasi. Jis gali bandyti žiūrėti visuomenės intereso ir darbus baigti ankščiau- bet tuomet jis gali tiesiog bankrutuoti užšaldęs visus savo apyvartinius.
Šiuo atveju turi prisiimti atsakomybę vyriausybė, ministerija, via Lietuva, ar savivaldybė.
Kodėl sugebėjo Molėtai-Utena 35km padaryti per nepilnus metus? nes pinigai buvo skirti tokiam laikotarpiui.

Dėl šių tiltų remonto (griovimo ir naujo pastatymo) manu labai smarkiai nepaskubinsi reikalų- atsiranda tikrai tam tikrų technologinių stabdžių kaip betono stingimas, klimatinės sąlygos ir pan.
Šiaip privatininkai nėra jau tokie "stabdžiai" kaip gali atrodyti iš pirmo karto. Tikrai matydavau darbininkus ir šeštadieniais ir sekmadieniais dirbančius ant naujai statomų kleboniškio tiltų.

[iPhone]

Jūs nepamirškite ir dar kito esminio dalyko, dėl ko darbai išsitęsia ilgą laiką dideliuose projektuose- finansavimo.
Dažnai finansavimas yra skiriamas metams, dviems, trims... Rangovas gal ir galėtų tam tikrus objektus padaryti greičiau, bet jam nėra tikslo tai daryti- pinigai vis tiek atkeliaus tik po metų, dviejų, trijų. O skubėti greičiau padaryti ir užšaldyti apyvartinius pinigus jiems nėra tikslo. Jie negalės kitų objektų daryti. Nera tie rangovai tokie jau turtingi, kad galėtų lengva ranka šaldyti milijonus.
Didžiausias pavyzdys- dabar statomas kėdainių tiltas. Savivaldybė iškart yra pasakiusi, kad pinigai bus skirti iki 202(kažkelintų) metų. Tai ir stato pagal tuos tempus.

Aš suprantu, kad taip galima statyti pvz. Kaune Kėdainių tiltą kuris yra naujas, patiriami nepatogumai yra bet nėra tokie dideli, na ir statai tiek kiek savivaldybė turi pinigų.
Bet tokie projektai kai pagrindinėje lietuvos magistralėje, vienoje labiausiai apkrautų atkarpų lietuvoje turi būti planuojami taip, kad darbai vyktų maksimaliu tempu o ne pagal tai kiek tu turi pinigų. Žvyrkelius (su visa pagarba jiems) gali asfaltuoti pagal tai kiek tu turi pinigų bet ne pagrindines arterijas.
Kaip daug kartų jau sakiau, niekas nejaučia jokios atsakomybės prieš žmones kurie stovi tuose kamščiuose gaišta savo laiką degina kurą ir t.t.

[iPhone]

Klojiniai laikomi tiek, kiek reikia betonui sustengti ir tikrai nesivolioja objekte metus laiko.
Pagrindinė problema šiais laikais - personalas. Vos sukrapštoma reikalingas kiekis vienai pamainai, o dvi pamainos dar nereiškia dvigubai trumpesnio laiko.

Na yra skirtumas ar ant tų klojinių dirba ir armuoja monolitines konstrukcijas viena pamaina tris savaites ar trys pamainos savaitę, taip dvi savaites sutaupai klojinių nuomai.
Pamainos nereiškia kad dvigubai greičiau įvyks bet tai stipriai spartina darbus. Antra trečia pamainos manyčiau atstoja apie 80 % pirmos pamainos išdirbio.
Personalas, taip problema, bet kai gerai planuoji ir ieškai - randi ir susidėlioji. Jei paskambinsi ir pasakysi man reik ryt ekstra dviejų pamainų taip nebus.

[strongiukas]

Jūs nepamirškite ir dar kito esminio dalyko, dėl ko darbai išsitęsia ilgą laiką dideliuose projektuose- finansavimo.
Dažnai finansavimas yra skiriamas metams, dviems, trims... Rangovas gal ir galėtų tam tikrus objektus padaryti greičiau, bet jam nėra tikslo tai daryti- pinigai vis tiek atkeliaus tik po metų, dviejų, trijų. O skubėti greičiau padaryti ir užšaldyti apyvartinius pinigus jiems nėra tikslo. Jie negalės kitų objektų daryti. Nera tie rangovai tokie jau turtingi, kad galėtų lengva ranka šaldyti milijonus.
Didžiausias pavyzdys- dabar statomas kėdainių tiltas. Savivaldybė iškart yra pasakiusi, kad pinigai bus skirti iki 202(kažkelintų) metų. Tai ir stato pagal tuos tempus.

[Ginthus]

Dar noriu papildyti dėl darbo keliom pamainom kaštų į ką reikia atkreipti stipriai dėmesį apie tai šnekant:

• Medžiagų kaštai nesikeičia
• Mechanizmų kaštai iš principo irgi nesikeičia
• Įrangos nuomos laikotarpis trumpėja (klojinių nuoma trumpesnė, pastolių nuoma trumpesnė ir t.t.)
• Statybvietės išlaikymo kaštai trumpėjant statybos terminui mažėja (aptvėrimai apsaugos ir t.t. )
• Keičiasi tik vienos - dviejų darbo pamainų uždarbis kažkiek tai procentų kas yra klausimas kiek tai sudaro nuo bendros dviejų tiltų statybos sąnaudų
• Sudėtingėja projekto valdymas ir administravimas

Tad jei vertinant tris pamainas reikia labai gerai ir aiškiai viską įsivertinti ir tai tikrai bendros kainos neišaugina dvigubai.

Klojiniai laikomi tiek, kiek reikia betonui sustengti ir tikrai nesivolioja objekte metus laiko.
Pagrindinė problema šiais laikais - personalas. Vos sukrapštoma reikalingas kiekis vienai pamainai, o dvi pamainos dar nereiškia dvigubai trumpesnio laiko.

[ignaloidas]

Verta galvoje turėti labai svarbų momentą kai kalbama apie požiūrį į procesų efektyvumą valstybiniame sektoriuje ir privačiame: esminis momentas yra tas, kad valstybinis sektorius neturi tiesioginio grįžtamojo ryšio už padarytas klaidas - jie, visų pirma, gauna pinigus iš ''oro'', tai yra - iš surinktų mokesčių, o padarę klaidas tiesiog gali jas arba tęsti, arba vėl gauti pinigų joms taisyti. Tuo tarpu privatus sektorius pinigus gauna juos uždirbęs savo darbu, o už padarytas klaidas turi mokėti iš savo kišenės.

Valstybinis sektorius pastatytas taip kad "klaidų negalėtų daryti" - labai daug visokių procesų ir pan. yra užtikrinti tam, kad planuojamas veiksmas yra teisingas, ir nėra klaida. Problema tame, kad dėl tokio atsargumo, daryti greitai yra žymiai sunkiau nei versle, ir kartais klaida būna būtent delsime kažką daryti, kol aiškinamasi ar tai nėra klaida. Arba paprastoje korupcijoje, bet čia jau kitas reikalas, su daug labiau tiesioginėmis pasekmėmis.

[iPhone]

Čia statybos statybom, o prisiminkim kaip tiesiog remontas viaduko link Trakų truko nuo maždaug 2023 kovo iki maždaug 2025 m... Pvz Empire State building buvo pastatytas per maždaug 1 metus...

apie tai aš ir kalbu, kad ko gero bus pora metų, kai prie Kauno, ties Muravos sankryža yra uždarytas nusukimas link Jonavos. Metus laiko platina lėtėjimo juostą.
Tokių pavyzdžių yra tikrai daug.
Visa tai mano nuomone kyla iš prasto Via Lietuva darbo. Kompetencijos trūkumo, negebėjimo planuoti darbų, atsakomybės prieš gyventojus nebuvimą ir t.t. Prie vio to prisideda ir mūsų įstatymai, kurie kartais leidžia "vogti" bet draudžia padaryti logiškus sprendimus.

[iPhone]

Negalvočiau, kad rangovas nėra sumanus ir galėdamas pastatyti tą patį statinį gerokai greičiau, to nepadarytų. Juk užsakovas moką už galutinį produktą sutartą sumą, o ne dengia laiko kaštus.

Bet kokiu atveju nebūtinas net dvigubas ar pan. pabrangimas. Net jeigu spartesnė statybą kainuotų 10 proc. bangiau, tai jau yra ~2,5 mln. kas nėra visiškai maža suma. Ypač kai papildomi kaštai neduoda apčiuopiamos naudos.

Sutarkim, kad tempas ir pamainos yra tik dėl kainos bet ne technologinių dalykų.

Kas dėl pabrangimo 10% - nežinau ar tai valstybei yra daug ar ne - nes reikia įvertinti ne tik kainos pokytį. Reikia žiūrėti plačiau, kokią naudą iš to gauna valstybė. Kaip pavyzdys - dabar šnekam apie karo mobilumo dalykus, tai vienas gyvybiškai svarbiausių kelių lietuvoje ir t.t. tai ar tikrai čia vien tik apie dabar išleidžiamus pinigus reikia galvoti?

Rangovai yra labai sumanūs, bet jūs sumanymai dažnai gali atsimušti į paprastus elementarius dalykus kaip viešieji pirkimai (jie negali daryti pakeitimų nuo projekto) ir t.t.
Sekanti problema - perkamas pigiausias projektuotojas kuris tikrai neskirs extra laiko geresnio ar optimalesnio sprendinio paieškai. Jis projektuos tik tai kas parašyta projektavimo užduotyje ir kaip JAM patogiau ir greičiau.
Dar viena problema, kad viešajame sektoriuje atlyginimai yra mažesni nei privačiam, tai reik suprasti, kad dažniausiai ten ir kompetencijos yra mažiau.
Kai turime užsakovo atstovą (dirbantį už mažesnį nei rinkos atlyginimą) su maža kompetencija - sunku tikėtis, kad bus labai įsigilinta ir labai gerai surašyta projektavimo užduotis. Sekančiame etape turime pigų projektuotoją kuris neturi motyvacijos ieškoti sprendinių (plius viešieji pirkimai įpareigoja griežtai vadovautis projektavimo užduotimi kurią surašė kažkas) ir tada gauname produktą tokį kokį gauname. Ir tada jau rangovo galvos skausmas yra kaip viską įgyvendinti už mažiausią rinkoje kainoje.

Kas dėl kamščių - galime lažintis iš viskio butelio, pramos ukrainai ir t.t. kad šią vasarą penktadieniais ir sekmadieniais toje vietoje bus didžiuliai kamščiai.
Manau ir dažniau tenai bus kai tik mašinų srautas padidės.
Dabar kiekvieną rytą ties naujai statomu viaduku iš Islandijos pl. yra kamščiai nors reikia per pusę juostos persirikiuoti.
Tad šioje vietoje, garantuoju, kad bus dar visko. Ir tada klausimas kiek čia bus sudeginta gyventojų pinigų (visomis prasmėmis).

[sleader]

Privatus sektorius neturi pareigos vadovautis viešųjų pirkimų įstatymu ir vykdyti tokių pirkimų. Todėl privačiame sektoriuje sprendimai gali būti priimami tiesiog trumpo pokalbio metu. Kai tuo tarpu viešąjame reikia vykdyti pirkimus, procedūras ir kt. Jų nesilaikant gręsia ne tik drausminė, bet net ir baudžiamoji atsakomybė.

[spekas]

Čia statybos statybom, o prisiminkim kaip tiesiog remontas viaduko link Trakų truko nuo maždaug 2023 kovo iki maždaug 2025 m... Pvz Empire State building buvo pastatytas per maždaug 1 metus...



Verta galvoje turėti labai svarbų momentą kai kalbama apie požiūrį į procesų efektyvumą valstybiniame sektoriuje ir privačiame: esminis momentas yra tas, kad valstybinis sektorius neturi tiesioginio grįžtamojo ryšio už padarytas klaidas - jie, visų pirma, gauna pinigus iš ''oro'', tai yra - iš surinktų mokesčių, o padarę klaidas tiesiog gali jas arba tęsti, arba vėl gauti pinigų joms taisyti. Tuo tarpu privatus sektorius pinigus gauna juos uždirbęs savo darbu, o už padarytas klaidas turi mokėti iš savo kišenės.

Verta pridėti ir tai, kad valstybinis sektorius, jei neišnaudoja skirto biudžeto, sekančiais metais gauna sumažintą biudžetą, tad jų pirminis tikslas jau vien dėl šios sąlygos nėra kuo efektyvesnis lėšų panaudojimas, o jų apskritai sunaudojimas kaip toks, kad sekančiais metais jo nesumažintų.

[goolfietis]

Siūlyčiau tiltą statyti kitur ir per naktį atskraidinti sraigtasparniais - tokiu atveju kamščių nebūtų.

[PoDV]

Manau, kad kelių statybų greitis yra sisteminėje finansavimo problematikoje. Jei sektorius žinotų, kad nebus svyravimų, tuomet, manau, susiplanuotų ir pastovius didelius resursus, kas leistų didinti tempus. Dabar kai vienus metus boomina finansavimas, kitais metais vėl neaišku, tai verslas neprisipirks technikos ir neprisisamdys žmonių, kad vienus metus keptų daug kilometrų, o kitais spręstų egzistencinius klausimus.

Aš irgi taip manau, kad atsimuša viskas į finansavimo trūkumą. Daleidžiu, kad gali būt ir sisteminių seno raugo korupcijos problemų. Nu nėra Lietuva tik Vilnius, Kaunas ir tas 100 km pajūrio kur beveik visi šalies pinigai, kad visus keliukus, mediciną ir švietimą sutvarkyt kad būtume labai greitas "Liuksemburgas"

[Ignalina]

Siūlyčiau tiltą statyti kitur ir per naktį atskraidinti sraigtasparniais - tokiu atveju kamščių nebūtų.

[sleader]

Tad jei vertinant tris pamainas reikia labai gerai ir aiškiai viską įsivertinti ir tai tikrai bendros kainos neišaugina dvigubai.

Negalvočiau, kad rangovas nėra sumanus ir galėdamas pastatyti tą patį statinį gerokai greičiau, to nepadarytų. Juk užsakovas moką už galutinį produktą sutartą sumą, o ne dengia laiko kaštus.

Bet kokiu atveju nebūtinas net dvigubas ar pan. pabrangimas. Net jeigu spartesnė statybą kainuotų 10 proc. bangiau, tai jau yra ~2,5 mln. kas nėra visiškai maža suma. Ypač kai papildomi kaštai neduoda apčiuopiamos naudos.

[Xmaster]

Manau, kad kelių statybų greitis yra sisteminėje finansavimo problematikoje. Jei sektorius žinotų, kad nebus svyravimų, tuomet, manau, susiplanuotų ir pastovius didelius resursus, kas leistų didinti tempus. Dabar kai vienus metus boomina finansavimas, kitais metais vėl neaišku, tai verslas neprisipirks technikos ir neprisisamdys žmonių, kad vienus metus keptų daug kilometrų, o kitais spręstų egzistencinius klausimus.