[LT] Krypčių ženklinimas Lietuvos keliuose

[PoDV]

Čia tikrai ne nuo Vokietijos nukopijuota. Čia tarybinis paveldas.

Ar nebuvo minima kažkur šiame forume, kad apie 90-ųjų pradžią atsirado toks ženklinimas?

Pvz. niekur buv. SSRS ženklinime neteko matyti tokios praktikos.

[dsanto]

Tai Vokietijoje daug debiliškų taisyklių galioja, nebūtina iš jų kopijuoti. O tuo labiau tas taisykles taikyti mechaniškai, nes grybas gaunasi.

Čia tikrai ne nuo Vokietijos nukopijuota. Čia tarybinis paveldas.

[Tomas]

Tai Vokietijoje daug debiliškų taisyklių galioja, nebūtina iš jų kopijuoti. O tuo labiau tas taisykles taikyti mechaniškai, nes grybas gaunasi.

[PoDV]

Kalbant apie Europą, tvarka, žyminti kitą iš paskos einančią gyvenvietę, egzistuoja tik Lietuvoje ir Vokietijoje. Jei asmeniškai, man ši sritis nelabai rūpėjo, nes kitose šalyse iš vis nežymima paskesnė artimiausia gyvenvietė. Tiesa, galėtų būti tvarka labiau standartizuota, priderinta prie esminių sankryžų ir gyvenviečių, pvz. mėlynam ženkle būtų gyvenvietės pavadinimas, kuris taip pat žymėtų sankryžos pavadinimą. Kaip pvz. Svėdasų sankryža.

[Tomas]

Mano pet hate yra krypčių ženklinimo taisyklės ir jų taikymas LT. Pvz.
Kelias A6, išvažiuojant iš Ukmergės priemiesčio Vidiškių:
https://www.google.com/maps/@55.3124...7i13312!8i6656
WTF yra Staškūniškis? 200 (?) gyventojų kaimas kurio net nesimato važiuojant pro šalį yra vertas žymėjimo, o kad ta kryptimi važiuojant yra Utena, Anykščiai, Zarasai ir t.t. niekam neturi būti įdomu.
118 kelias, išvažiavimas iš Kupiškio priemiesčio Šepetos:
https://www.google.com/maps/@55.8032...7i13312!8i6656
Esminė gyvenvietė - 200 gyv. Šiaudinių kaimas netoli Utenos.
Kad pakeliui yra 4x didesnis miestelis, seniūnijos centras Svėdasai ir nuo jų galima važiuoti į Rokiškį ar Anykščius žymėti nereikia, ir vien dėl to, kad formali miestelio riba nekerta 118 kelio trąsos.
Tas pats iš Utenos pusės:
https://www.google.com/maps/@55.5552...7i13312!8i6656
42km negyvenamos dykros. Alio, kelininkai, čia Lietuva, o ne Latvija ar Estija.
Biržai:
https://www.google.com/maps/@56.2022...7i13312!8i6656
Šita vieta dabar rekonstruota ir nurodytos kryptys į dešinę - Vabalninkas, Kupiškis (viskas OK, kryptis teisinga).
Pasukus dešinėn ir pavažiavus atsiranda dar ir kryptis į rokiškį:
https://www.google.com/maps/@56.1976...7i13312!8i6656
Ar nereikėtų krypties į Rokiškį nurodyti ir pirmoje sankryžoje, šalia Kupiškio ir Vabalninko?

Ir t.t. ir pan.

[Deus]

Ačiū už pasiūlymus ir pastabas kurios yra neblogos. Taip, gal elektroninis variantas nebūtų ekonomiškas, nebent turint mechanizmą kuris automatiškai apsiverčia pagal sezoną, arba mechaniškai apverčiamas. Tai vartotų mažiau resursų, o jeigų naudojant automatišką variantą, naudojant saulės baterijas (ar kita alternativą) pakaktų energijos automatiškai pakeisti ženklą du kartus per metus.

Mano dizainas su keliais pakeitimas atitiktų daugumą situacijų šioje valstybėje. Taipogi, ženklai daug kainuoją, todėl, reikia kuo mažiau išleisti, bet gauti geresnį efektą (pvz. palikti mažiau tuščios vietos ir bandyti suspausti informacija, nepraradus kokybės ar įskaitymo), todėl, ženklai nuotraukuose kurious pavaizdavau nebūtinai turi būti vienodi realybėje, kadangi mano dizainas daugiau rodo kaip ženklai gali atrodyti su šiuo standartų ir dizainų.

[PoDV]

Ženklinimas ties greitkelių ar autostradų skirtingų lygių sankryžomis. Mano siūlymas:

1) Kai kryptis "tiesiai" nesikeičia
2) Kai yra du išvažiavimai toje pačioje sankryžoje. Įmanoma, o gal net pageidautina, būtų ir 1) variantą naudoti. Būtų dėstoma pan. principais kaip JAV, kur virš kelio vienas šalia kito nurodomi du skirtingi exit'ai.
3) Kai svarbu pabrėžti kryptį "tiesiai": prasideda automagistralė, keičiasi kontroliniai miestai, neįprasta sankryžos konfigūracija ir pan.

Kuriant tikrai gerą dizainą, kuris turėtų daugiau šansų būti priimtas LAKD, reiktų atsižvelgti tiek į galimą ženklo kainą, tiek į praktiškumą.
Svarstau, gal išeitų parengti dokumentą su jūsų siūlomais dizainais Gal bus lengviau vadovautis LAKD darant labai reikalingus keitimus. Tiesa, jį reiktų parengti tokį, kad iš jo ir nauda kažkokia būtų, tai reiškia, kad svarbus ir LAKD požiūris į dokumentą

[PoDV]

Dėl pirmo paveikslėlio (krypčių rodyklių). Kaip supratau, Lietuva tikslingai atsisakė tokios formos ženklų dėl man nežinomų priežaščių. SSRS laikais tokios formos rodyklės buvo numatytos, berods ir Lietuvoje tokios formos rodyklių būta (nors neesu jų gyvai matęs, ar bent jau atkreipęs dėmesį, bet esu matęs nuotraukų), bet po Nepriklausomybės Lietuva jų atsisakė. Spėju, norėjo turėti kuo mažiau formų kelio ženklams. Liko kvadratas, stačiakampis, trikampis ir apskritimas

Naudotas rodyklės dizainas:


Tiesą sakant, man visai imponuojantis

---
Dėl greičio ribojimų informacijos ženklo, kuris dėstomas pasieniuose, tai kyla abejonių dėl nuolat įjungto elektroninio kelio ženklo, kuris pusę metų rodytų vienokį greitį, likusius pusę metų kitokį. Man atrodo ekonomiškiau yra arba atėjus laikui pakeisti ženklą (kaip berods yra dabar daroma), arba atsisakyti greičio kaitaliojimų pagal sezoną iš vis. Visuose automagistralių/greitkelių ruožuose įrengti elektroninius kelio ženklus. Tas berods planuojama padaryti. Greičiausiai tokie ženklai turėtų atsirasti tarp Vilniaus ir Kauno.

[Deus]

Sveiki,

Ilga laikotarpį kūriau naują dizainą, su vokiškais prieskoniais, kaip vietinių kelių ženklinimas, standartai ir vokiškos rodyklės. Pvz, šie ženklai būtų statomi vietoj dabartinių ženklų su rodyklėmis.

Šie krypčių ženklai egzistuotų Kauno ir Vilniaus miestų aplinkkeliuose. Lietuvoje yra pandemija kurioje, kaip laudiškai sakomą, "prištampuoja" visus kelių numerius, kas pridėda perdaug informacijos, vietoj sukūriant kelių numeracijas Vilniuje ir kitur, kad būtų minimalus skaičius tokių atvejų. Todėl, kaip matote, yra fikcinės numeracijos - A22 ir A23 - A22 yra visas vakarinio Vilniaus aplinkkelio ruožas, o A23 būtų tarp Oslo g./Vilniaus V. aplinkkelio sankryžos ir A3/A15 sankryžos.

Taipogi, naudojau simbolius, su panašių dizainų į vokiečių, kaip miesto centras, su pavaizduotų apskritimu, taipogi oro uosto simbolį, ir gamyklą, kuri pavaizduoja vietoves reikalingas vilkikų vairuotojams.

Pertvarkiau Savanorių žiedo ženklus pagal krypčių ženklus naudojamiems Panevėžio aplinkkelio žiedose. Taipogi, panaudojau daugiau simbolikos, kaip UNESCO, lankytinos vietos ir bažnyčia, kurių yra pilną važiuojant link Savanorių pr.

Ženklai skirti žiedui būtų kabinami, kad vairuotojai galėtų matyti ženklą jeigu įvyktų eismo kamštis. Taipogi, naudojau miestų ir miesto dalių pavadinimus vietoj gatvių, kadangi tai padėtų geriau orientuotis negu gatvės, kurių pavadinimai nėra visiems žinomi.

Pabaigai, sukūriau dizainą kurie egzistuotų pasienio ruožuose su Rusija ar Baltarusija, kurie rodytų pagrindinius pasienio kontrolės punktus, ir laukimo laikus automobiliams ar sunkvežimiams pagal valandas, bei parodytų ar pasienio punktas yra uždarytas.

[PoDV]

Yra geresnių vietų, sutinku. Bet vientisumo valstybės mastu absoliučiai jokio. Blogiausia, kad beveik nesikeičia požiūris į ženklinimo svarbą. Vyrauja nuomonė, kad "vietiniai ir taip žino, o turistai pasitikslins, jei jiems reikės..."
Paskutinis pavyzdys - darbai kelyje Vilnius-Utena, kur prieš kelias dienas klaidžiojau apylankomis pats, o paskui stebėjau, kaip ratus suka kiti, tarp jų ir maršrutinis autobusas iš Paberžės, kurio vairuotojas niekaip negalėjo suprasti kaip išvažiuoti Vilniaus kryptimi...

Vientisumo nėra, nes keitėsi standartai 2010-ųjų sandūroje. Gal tik pora ruožų Lietuvoje galėjo pasigirti įspūdingesniu ženklinimu tada. Dabar tokių yra atsiradę šiek tiek daugiau. Dabar laikomasi požiūrio, kad vietiniams keliams labai gero ženklinimo nereikia, geresnį ženklinimą stengtis užtikrinti tranzitinėse sankryžose.
Apylankų ženklinimas yra ryškiai silpniausia ženklinimo grandis Lietuvoje. Čia tiesiog reikėtų įvesti aiškų standartą, kurio paprasčiausiai nėra ir dabar tiesiog daromos nesąmonės.

Latvija ryžtingesnių standartų keitimu galėjo imtis dar prieš kokius gerus 20+ metų. Tai pas juos jau kiek kita situacija. Tiesa, ir ten bendroje situacija nėra viskas tobula, nors dizainas ir gražiausias Baltijos šalyse.

Skaičiau nuomonių, kad Rygoje aplamai pats geriausias krypčių ženklinimas Baltijos šalyse.

[oranger]

Likusioje Lietuvoje šiek tiek geriau ženklinamos kryptys, bet bardakų pasitaiko naujose projektuose (A16 Trakai, LAKD valdoma A19/A4 sankryža, iš dalies Kauno šiaurinis aplinkkelis), nors yra ir palyginti neblogų pavyzdžių (Šiauliai-Kuršėnai, A14 naujai sutvarkyta atkarpa, iš dalies Jakų žiedas).

Nuo maždaug pernai metų Vilnius, panašu, jau pradeda vytis Rygą pagal ženklinimą (Žalgirio-Geležinio Vilko g. sankryža, Gerosios Vilties žiedas, ateityje galbūt Liepkalnio g. sankryža ir Oslo-Vakarinio aplinkkelio sankryža). Tiesa, dizainas dar ne itin tobulėja.

Yra geresnių vietų, sutinku. Bet vientisumo valstybės mastu absoliučiai jokio. Blogiausia, kad beveik nesikeičia požiūris į ženklinimo svarbą. Vyrauja nuomonė, kad "vietiniai ir taip žino, o turistai pasitikslins, jei jiems reikės..."
Paskutinis pavyzdys - darbai kelyje Vilnius-Utena, kur prieš kelias dienas klaidžiojau apylankomis pats, o paskui stebėjau, kaip ratus suka kiti, tarp jų ir maršrutinis autobusas iš Paberžės, kurio vairuotojas niekaip negalėjo suprasti kaip išvažiuoti Vilniaus kryptimi...

[PoDV]

Ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje kelių ženklinime totalus bardakas. Gal kas gali numesti nuorodą - kokie konkretūs asmenys už tai yra atsakingi?

Likusioje Lietuvoje šiek tiek geriau ženklinamos kryptys, bet bardakų pasitaiko naujose projektuose (A16 Trakai, LAKD valdoma A19/A4 sankryža, iš dalies Kauno šiaurinis aplinkkelis), nors yra ir palyginti neblogų pavyzdžių (Šiauliai-Kuršėnai, A14 naujai sutvarkyta atkarpa, iš dalies Jakų žiedas).

Nuo maždaug pernai metų Vilnius, panašu, jau pradeda vytis Rygą pagal ženklinimą (Žalgirio-Geležinio Vilko g. sankryža, Gerosios Vilties žiedas, ateityje galbūt Liepkalnio g. sankryža ir Oslo-Vakarinio aplinkkelio sankryža). Tiesa, dizainas dar ne itin tobulėja.

[Tomas]

Latviams bepigu, kai pas juos yra tik 2 kryptys - į Rygą, ir iš Rygos.

[oranger]

Ryga kol kas atsigriebia krypčių ženklinimo kokybe savo įgyvendintuose didmiesčių magistralių projektuose

Ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje kelių ženklinime totalus bardakas. Gal kas gali numesti nuorodą - kokie konkretūs asmenys už tai yra atsakingi?

[Riedis]

Diagramos supaprastinimas, kuriame norėta įtalpinti atstumus apylankoje. Realiai labiau neatitinka uždaryta atkarpa, bet nupiešus trikampį ženklas liktų vizualiai sugrūstas į viršutinį dešinįjį kampą.

Iki Massimo Vignelli stiliaus (geografijos neatitinkančių simplifikuotų metro žemėlapių) dar toli.

[Romas]

Kas gali paaiškinti, kodėl apylanka žymima ratais kvadratais, kai vietovėje yra aiškus trikampis

[myhorsegallery]

Prekybos centro "Megos" sankryžai. Siūlau tokį eskizą pagal jūsų pasiūlymus: (Po rekonstrukcijos į 232 kelią bus galima patekt tik per jungiamuosius kelius, einančius per ankstesnes sankryžas)

Nesekiau anksčiau šios temos, bet turiu pasiūlymą: miesto dalis žymėti kartu su miestu, pvz. Kaunas (Aleksotas), Kaunas (Vytėnai). Kaunas gali būti mėlyname fone viršuje, o miesto dalis baltame po apačia. Taip yra daroma Vokietijoje ir tai labai padeda atvykusiems iį kitur, nes jei ieškoti Vytėnai žemėlapyje, tai negalėtum lengvai rasti.

[Romas]

A14 statyboje yra šiokie tokie pokyčiai Raudondvario sankryžoje (atsišakojimas į KK167 senąjį Molėtų plentą):
- Eismas abiem kryptimis paleistas tiesiai per viaduką dešiniąja puse.
- Uždarytas atsišakojimas į KK167 link Paberžės ir Giedraičių
- Apylanka link Paberžės keliu KK108 Nemenčinė-Maišiagala per Pikeliškes.

Beje, apylankos žymėjimas važiuojant nuo Vilniaus ne be trūkumų:
- Raudondvario sankryžoje (su keliu KK167), užsimenama apie apylanką, tačiau sankryžoje su keliu KK 108 nėra jokios apylankos nuorodos į Paberžę. Dauguma važiuojančių Paberžės kryptimi yra vietiniai, tačiau apylankos ženklais turėtų būti visose kryžkelės.
- Atvažiuojant nuo Paberžės Pikeliškių kryžkelėje su KK 108 žymėjimas link Vilniaus per KK108 Nemenčinės kryptimis gana aiškus, tik vietoj trikampės apylankos nupaišyta kvadratinė.


Žemėlapio pagrindas iš www.mapy.cz

[digital]

Hmm, koks tikslas rašyti tą patį pavadinimą 2 kartus? Galėjo vieną kartą, arba pridėti lietuvišką pavadinimą (berods Rūtelė).

[Romas]

Iš planuotų Lenkijos ir Lietuvos 14 pasienio kelių abiejose sienos pusėse nutiesti 8 keliai, iš jų 4 asfaltuoti ištisai: 2. Vištytis-Wiżajny, 4. Gražiškiai-Wiżajny, 12. Lazdijai-Seinai . Prie asfaltuotų pasienio kelių sąrašo dar reikia pridėti kelią Nr. 7 Rutka-Tartak - Liubavas (kuris anksčiau buvo asfaltuotas tik Lietuvos pusėje).

Netyčia aptikau, kad pasienio kelias Nr. 7 (Lietuvoje RK 2653 Žiogaičiai–Pašešupė) MapsGoogle žemėlapiuose ne tik nežymimas maršrutuose, net ir išvis nerodomas.

Šis kelias gali būti alternatyva, kai Lietuvos ir Lenkijos pusėje tarp Kalvarijos ir Suvalkų prasidės E67 "Via Baltica" rekonstrukcija. Nors numatomos kitos trasos, tačiau pasienio taškas išliks tas pats.
Visa kelio trasa: Suwałki (Suvalkai) - DW655 - Rutka Tartak - vietinis asfaltuotas kelias - PL/LT siena Poszeszupie/Liubavas - RK 2653 - RK2615- Salaperaugis - A5 - Kalvarija


Maršrutas Rutka-Tartak (PL) - Kalvarija (LT).

Maps Google - išvis nerodomas pasienio kelias Nr. 7 (RK2653)


Mapy.cz - rodomas 7 km trumpesnis kelias



Foto 2019.07
(...)

Kelių RK 2653 Žiogaičiai–Pašešupė ir RK 2615 Liubavas– Salaperaugis kryžkelė ties Žiogaičiais