Visagino atominė elektrinė ir susiję projektai

[Gator]

Jo, pastatys rusai atominę viduryje Europos, po to Putinas Maskvoje paspaus raudoną mygtuką ir visa Europa pavirs atomine dykyne.
O jei rimčiau, tai jei Suomija nesibaimina dėl saugumo, manau nereiktų ir čia dėl Vengrijos baimintis, statoma ES, todėl atitinkamai ir visi saugumo reikalavimai turės būti įgyvendinti, nepaisant to iš kurios šalies yra rangovas.

O jis ne apie brangumą kalbėjo sakydamas "siaubingas sandoris"?

[Lettered]

/\ Siaubingas dealas Vengrijai. Kokius idiotus jie valdžioje turi, vis dėlto, tikrai didesnius, nei Lietuvoje. O lygtai padori ir sąmoninga nacija buvo, bent jau Vidurio/Rytų Europos standartais matuojant.

Jo, pastatys rusai atominę viduryje Europos, po to Putinas Maskvoje paspaus raudoną mygtuką ir visa Europa pavirs atomine dykyne.
O jei rimčiau, tai jei Suomija nesibaimina dėl saugumo, manau nereiktų ir čia dėl Vengrijos baimintis, statoma ES, todėl atitinkamai ir visi saugumo reikalavimai turės būti įgyvendinti, nepaisant to iš kurios šalies yra rangovas.

[nomad]

/\ Siaubingas dealas Vengrijai. Kokius idiotus jie valdžioje turi, vis dėlto, tikrai didesnius, nei Lietuvoje. O lygtai padori ir sąmoninga nacija buvo, bent jau Vidurio/Rytų Europos standartais matuojant.

[luknas]

Rusija Vengrijoje už 43 mlrd. Lt planuoja pastatyti du AE blokus. Kaip buvo skelbiama, kad Lietuvoje VAE vieno bloko statybos kaina būtų iki 20 mlrd. Lt, tai gaunasi, kad Rusijos statomos AE kainuoja brangiau. Gal čia lemia tai, kad nauji VVER reaktoriai yra saugesni, nes juos ruošiasi statyti ir Suomija.

[nomad]

Na, visų pirma, kalba eina ne apie skalūnų dujas ar naftą, o apie degiuosius skalūnus, kurie yra mažiau kaloringesni ir taršesni nei anglis. Ir išgaunami ten jau šimtą metų.
Atsižvelgiant į tai, nelabai suprantu kaip estų strategija įveiks atsinaujinančių šaltinių ir taršos apribojimus.
Kitas aiškus dalykas - Estija "grupiniame" dėl Visagino elektrinės nedalyvaus.

Arba kitaip tariant, pervedant į žmogišką kalbą, estai investuoja 4 jardus eurų į anglino smėlio išgavimą Neskamba man nei kaip geniali biznio idėja, nei kaip protingas diversifikuotas energetinės nepriklausomybės garantas.

[andyour]

/\ jei konkurencijos nebus, vis tiek reaktoriaus kaina negalės būti kosminė, pvz. didesnė nei atominio reaktoriaus + jo uždarymo kaina. Nors jei bus žaidžiama su švarumo koziriu, tai gali daugelis valstybių net ir daugiau sumokėti
Kita pritaikymo sritis - transportas. Bet jei valstybė taikytų lengvatas, tada vėlgi kaina nebūtinai gali būti mažesnė už degalais varomo.
Tačiau yra minusas, kad ta technologija nėra išbandyta ir niekas nenorės skubėti jos pirkti, tad gali kainą gana smarkiai numesti. Nes uždaryti veikiančią elektrinę ir pasistatyti neaišku ką yra milijardinė rizika.

[Creatium]

Net jeigu visa tai, ką sako ir yra tiesa, realus technologijos panaudojimas yra dar nelabai artima ateitis. Po penkerių metų - sakyčiau optimistinis variantas, nes kaip rašė, dar neturi jokio prototipo. Tik ant popieriaus viskas veikia + atskirai išbandyti įvairūs mechanizmai.

O prasta ateitis iškastiniam kurui taip ar taip bus. Klausimas tik ar anksčiau ar vėliau. Galimybė Lietuvai pasistatyti vieną ar kelis tokius reaktorius yra labai maža. Net jeigu ir būtų pradėta gamyba po 5 metų, paklausa šio dalykėlio būtų tokia milžiniška, kad kaina galėtų pasiekti kosmines sumas. Aišku, su sąlyga, kad atsiras ne vienas gamintojas, kaina ir pagaminimo terminas sumažėtų, bet tai vistiek būtų ilgas laiko tarpas. Kur dar faktas, kad reikėtų apmokyti specialistus bei paruošti visą infrastruktūrą.

Taigi klausimas ar toks reaktorius būtų bent kiek labiau atsiperkantis, negu VAE projektas dabar yra. Švaresnis - taip, galbūt. Bet labiau naudingas finansiškai? Nemanau. Bent jau, kaip minėjau, kol neatsiras konkurencija jų gamyboje.

[andyour]

/\ gal nori padaryti įtaką naftos kainoms, tai būtų kaip viena priemonė Realiai, tai būtų pabaiga iškastiniam kurui.

[senasnamas]

Pasaulyje tendencija ta, kad išsivysčiusios šalys labiau galvoja apie atominių uždarymą ir perėjimą prie kitų energijos šaltinių, o apie naujų atominių statybą daugiau galvoja besivystančios šalys.

Spalio pradžioje Vašingtono (JAV) universitetas pranešė, kad jau baigė žaisti laboratorijose ir kuria branduolio sintezės reaktorių, kuris realiai galės gaminti energiją.

http://www.technologijos.lt/n/techno...ia-pat?l=2&p=1

Tai išradimas, kuris gali iš pagrindų ir visiems laikams pakeisti žmonijos civilizaciją. Kompaktinis branduolinės sintezės reaktorius, kurį sukūrė "Skunk Works" – slaptas eksperimentinis kompanijos "Lockheed Martin" padalinys. Šis reaktorius – reaktyvinio variklio dydžio. Tokiomis branduolinėmis jėgainėmis galėtų būti varomi lėktuvai, erdvėlaiviai, jie galėtų tiekti energiją miestams. "Skunk Works" deklaruoja, kad vienas toks reaktorius tarnautų 10 metų.

Tad išradimo autoriai viliasi po penkerių metų turėti visu pajėgumu veikiantį reaktoriaus modelį ir pradėti masinę jo gamybą. Vienas generatorius sugebėtų pagaminti 100 megavatų energijos – tiek pakaktų didžiuliam krovininiam laivui ar miestui su 80 tūkst. pastatų. O reaktoriaus gabaritai būtų 7 ir 12,5 metro. Galima sakyti, standartinės vilkiko puspriekabės ilgio, tik šiek tiek platesnis.

http://www.technologijos.lt/n/techno...etika/S-43414/
Vis parašoma, kad jau yra, jau praktiškai sukurta, bet paskui kažkaip viskas nutyla ir niekas nesikeičia.

[andyour]

Taip ir yra/bus. Panašiai kaip JAV pvz. dujos pigesnės kelis kartus nei pasaulinės rinkos kainos dėl to, kad valstybė neleidžia jų eksportuoti, su nafta irgi panašiai. Aišku, keliais milijadieriais šalyje mažiau, bet visam šalies ūkui ir konkurencingumai nauda milžiniška.

JAV naftos išgavėjai parduoda rinkos kainomis, nes reikia konkuruoti su importu. Žinoma, transportavimo kaštai skiriasi smarkiai, bet manau JAV naftos išgavimas brangesnis. JAV rinkoje degalai pigesni, nes nėra akcizų. Dėl to žmonės gali į darbą keliauti didesnius atstumus, nereikia gyventi susispietūs miestuose ir mokėti už užspekuliuotą NT.
O draudžia eksportą, kad turėtų alternatyvą.

[andyour]

Kažkas iš aukštai minėjo, kad mums negalima apsiriboti paslaugų sektoriumi, kadangi ekonominių krizių atveju tai yra labiausiai kenčentis sektorius. Lietuva eina kitu keliu- didelės pridėtinės vertės produktų kurimu, kuris kaip niekas kitas reikalauja ypač didelių energetinių resursų. Todėl elektros energija ir dideli pajėgumai yra labai svarbūs.

Gal turėjo omeny maitinimo įstaigų, pramogų, NT, paslaugų sektorius? Pvz. inžineriniai centrai, IT, projektavimo įmonės, turi daugiau šansų susirasti darbo pasaulinėje rinkoje. Pramonė, kiek žinau, gana smarkiai pririšta prie lokacijos, nes patiria nemažus logistikos kaštus, kurie yra lemiami konkurencinėje kovoje. Kaip maximos statomos tam tikru tankiu prisitaikant prie rinkos, taip ir yra su gamyklomis. Žinoma, swetshopai azijoje konkuruoja darbo jėga, bet Lietuva neturi savo brandų, kad perleisti tą darbą kitiems, o konkuruoti kaip gamybos padaliniui su sweetshopais neperspektyvu.

[Sula]

Na, visų pirma, kalba eina ne apie skalūnų dujas ar naftą, o apie degiuosius skalūnus, kurie yra mažiau kaloringesni ir taršesni nei anglis. Ir išgaunami ten jau šimtą metų.
Atsižvelgiant į tai, nelabai suprantu kaip estų strategija įveiks atsinaujinančių šaltinių ir taršos apribojimus.
Kitas aiškus dalykas - Estija "grupiniame" dėl Visagino elektrinės nedalyvaus.

[Lettered]

Jei jau išgaunam produktą, kuris turi aiškią kotiruojamą kainą pasaulinėje rinkoje, tai ir parduodam jį už tą rinkos kainą bet kam. Kitaip tariant, estai stato kortą ant to, kad uždirbs pinigų į biudžetą parduodami skalūnų dujas/naftą į eksportą. O visi kiti kaštai šilumai ar elektrai gaminti ten išliks tokie patys, kaip ir pas mus.

Taip ir yra/bus. Panašiai kaip JAV pvz. dujos pigesnės kelis kartus nei pasaulinės rinkos kainos dėl to, kad valstybė neleidžia jų eksportuoti, su nafta irgi panašiai. Aišku, keliais milijadieriais šalyje mažiau, bet visam šalies ūkui ir konkurencingumai nauda milžiniška.

[nomad]

Skandinavams labai lengva būti tvariems, kai turi pigią hidroelektrinių elektrą, Estijai skalūnai vienintelė galimybė gaminti elektrą už konkurencingą kainą, beto kas labai svarbu - kuras vietinis kas reiškia, kad priešingai nei kurenant dujas, milijardai lieka šalies ekonomikoje.

Man nelabai (ir man, atrodo, tau irgi) aiški estų strategija - ar nuoširdžiai galvoji, kad Estijos Energija pati išgaus skalūnų naftą/dujas nemokėdama vastybei nieko ir parduos kitoms Estijos įmonėms už mažesnę, nei rinkos kainą, tarkim kad būtų išgaunama elektra? Man tas kvepia socializmu, arba kitaip tariant - nuo realybės nutolusiomis fantazijomis. Jei jau išgaunam produktą, kuris turi aiškią kotiruojamą kainą pasaulinėje rinkoje, tai ir parduodam jį už tą rinkos kainą bet kam. Kitaip tariant, estai stato kortą ant to, kad uždirbs pinigų į biudžetą parduodami skalūnų dujas/naftą į eksportą. O visi kiti kaštai šilumai ar elektrai gaminti ten išliks tokie patys, kaip ir pas mus.

Esminis klausimas yra tas - jei JAV skalūnų (naftos) išgavimo rentabilumo vidutinis taškas yra ties USD 80 už barelį riba, kur yra estų skalūnų telkinių rentabilumo taškas? Ar tie telkiniai tokie jau turtingi žaliava ir ar ten pakankamai investuota? Kaip jau ne kartą aptarinėjom, dabartinis naftos kainos kritimas (kurį labai įmanoma neoficialiai palaiko Saudo Arabija) yra skirtas iš rinkos išmesti ne vieną konkurentą JAV, kur operuoti liks tik tie reti telkiniai (Texase etc.), kurie sugeba pasiekti rentabilumą ties 60-70 USD už barelį.

Ir galų gale, netgi jei Estijos Energija sugebės uždirbti pinigų iš skalūnų, kokias pajamas iš to turės Estijos biudžetas ir, galų gale, mokesčių mokėtojai? Ar Estijos Energija neturi privačių akcininkų, kurie pasiims to pelno dalį?

Kitaip tariant, man estų avantiūra atrodo daugiau kaip (rizikingas) biznio projektas, o ne kaip strateginis nacionaliniu interesu pagrįstas energetinės nepriklausomybės modelio kūrimas.

[Aleksas666]

/\ Tikėtina, kad busime paslaugų ekonomika. Tad ateityje gal ir nebus didelio poreikio el. energijai.

Kažkas iš aukštai minėjo, kad mums negalima apsiriboti paslaugų sektoriumi, kadangi ekonominių krizių atveju tai yra labiausiai kenčentis sektorius. Lietuva eina kitu keliu- didelės pridėtinės vertės produktų kurimu, kuris kaip niekas kitas reikalauja ypač didelių energetinių resursų. Todėl elektros energija ir dideli pajėgumai yra labai svarbūs.

[Lettered]

/\ Respublikos lygio žurnalistika. Daug išankstinio nusistatymo ir mažai skaičiais pagrįstų analizių. O dar ir Ukrainos karas suplaktas į vieną krūvą su estų investicijom į skalūnus ... Chaotiškas gogelmogelis kažkoks. Tai, kad estai investuoja 4 jardus eurų yra nežmoniška rizika pagal jų valstybės mąstą ir vien tas faktas, kad jie (kaip suprantu) viską kiš į senus gerus anglies vandenilius, tik parodo, kad jie ne tik kad deda visus kiaušinius į vieną krepšį, bet ir elgiasi labai 'neskandinaviškai' ir netvariai.

Manau Lietuva turi plėtoti vėją, saulę, biokurą, hidro, šiukšles, o taip pat kažkiek ir skalūnus bei termo energiją. Protingai paskirstant visas rūšis, atominės tikrai nereiks, nes per brangus ir per rizikingas žingsnis būtų ekonomiškai.

Skandinavams labai lengva būti tvariems, kai turi pigią hidroelektrinių elektrą, Estijai skalūnai vienintelė galimybė gaminti elektrą už konkurencingą kainą, beto kas labai svarbu - kuras vietinis kas reiškia, kad priešingai nei kurenant dujas, milijardai lieka šalies ekonomikoje.

[andyour]

/\ Tikėtina, kad busime paslaugų ekonomika. Tad ateityje gal ir nebus didelio poreikio el. energijai.

[nomad]

/\ Respublikos lygio žurnalistika. Daug išankstinio nusistatymo ir mažai skaičiais pagrįstų analizių. O dar ir Ukrainos karas suplaktas į vieną krūvą su estų investicijom į skalūnus ... Chaotiškas gogelmogelis kažkoks. Tai, kad estai investuoja 4 jardus eurų yra nežmoniška rizika pagal jų valstybės mąstą ir vien tas faktas, kad jie (kaip suprantu) viską kiš į senus gerus anglies vandenilius, tik parodo, kad jie ne tik kad deda visus kiaušinius į vieną krepšį, bet ir elgiasi labai 'neskandinaviškai' ir netvariai.

Manau Lietuva turi plėtoti vėją, saulę, biokurą, hidro, šiukšles, o taip pat kažkiek ir skalūnus bei termo energiją. Protingai paskirstant visas rūšis, atominės tikrai nereiks, nes per brangus ir per rizikingas žingsnis būtų ekonomiškai.

[luknas]

Estija į elektros gamybą investuoja milijardus, o Lietuva moka Rusijai

Taip, tai tiesa. Rugsėjį Estijos valstybės energetikos įmonė „Eesti Energia“ pranešė, kad per ateinančius dešimt metų į degiųjų skalūnų gavybą bus investuota 3–4 mlrd. eurų. Už šią sumą, kuri litais sudarytų nuo 10 iki beveik 14 mlrd., žadama pastatyti daugiausia septynias skystojo kuro gamyklas – elektros gamybos pajėgumus tai padidintų iki 420–560 megavatų.

„Eesti Energia“ vadovas įsitikinęs, kad ši investicija atsipirks, nes, investavę į skalūnų dujų gavybą ir padidinę skystojo kuro gamybą, estai po dešimties metų taps energetiškai nepriklausomi ir nebejaus energijos išteklių deficito. Teigiama, kad Estija šį sprendimą būtų priėmusi kiek anksčiau, tačiau ji gana ilgai laukė, kol Lietuva pradės statyti atominę elektrinę. Matydama, kad šis laukimas gali tęstis amžinai, nebenori rizikuoti ir apsisprendė priimti sprendimą, kuris priklauso tik nuo jos gyventojų politinės valios.

Estija įgyvendina pasaulinę viziją

Šiandien Estija beveik neimportuoja elektros energijos, o 3 ar 4 mlrd. eurų investicijų bus skirta tam, kad senstant šiuo metu funkcionuojančiai įrangai būtų pastatyti nauji pajėgumai, kurie Estijai leistų ir ateityje pasigaminti būtiną elektros energijos kiekį. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Vakarų, nors iš tiesų beveik visame pasaulyje galiojančia, praktika, kai stengiamasi kuo geriau apsirūpinti elektros energija. Tai paaiškinama daugybe veiksnių, darančių teigiamą įtaką ekonomikai.

Visų pirma turime kalbėti apie naujas darbo vietas, kurios sukuriamos tiek statant elektrą gaminančius įrenginius, tiek vėliau juos eksploatuojant. Kadangi energetikos sektorių ne taip labai veikia ekonominės krizės, darbo vietų skaičiaus augimas šiame sektoriuje yra ekonomiką stabilizuojantis veiksnys, be to, jis teigiamai veikia vidutinio darbo užmokesčio kilimą. Nes daugelyje valstybių energetikų atlyginimai didesni nei tos šalies atlyginimų vidurkis.

Reikia suvokti, kad statybos darbai, augantis užimtumas (ne tik energetikos, bet ir su ja susijusiuose sektoriuose), kaip ir didėjantys atlyginimai, didina mokesčių surinkimą, dėl to daugiau ir stabilesnių pajamų surenkama į valstybės biudžetą, taip pat pensijų ir sveikatos draudimo sistemų biudžetą. Visos valstybės siekia subalansuotos užsienio prekybos, kad iš užsienio pirktų ne daugiau, nei eksportuoja, ir taip pinigai nenutekėtų iš ekonomikos. Kadangi ne visos valstybės turi dujų ar naftos, bent jau elektros energijos srityje stengiamasi iki minimumo sumažinti pinigų nutekėjimą už importuojamą elektrą.

Šiame kontekste galima prisiminti ir tai, kad plėtojant energetikos gamybą atsirandantis specialistų poreikis teigiamai veikia ir švietimo sistemą – ji gana greitai prisitaiko prie augančio poreikio ir pradeda rengti tos srities specialistus. Ir nors šio proceso įtaka ekonominiams rodikliams nėra didelė, ilguoju laikotarpiu didėjanti kompetencija – labai svarbus veiksnys, siekiant didinti šalies konkurencingumą.

Apie tai, kad Vakaruose tam tikro kiekio elektros energijos gamybos užtikrinimas vertinamas kaip būtina sąlyga įtvirtinti šalies energetinį saugumą, bei tai, kad dažniausiai valstybėse, kurios importuoja didesnį kiekį elektros energijos, ilgainiui vidutinė elektros kaina rinkoje yra didesnė, tikriausiai neverta nė užsiminti. Taigi, Estijoje įtvirtinama pasaulinė praktika, o Lietuvoje sugebama rasti tūkstančius argumentų, kodėl būtina importuoti elektrą iš užsienio.

Lietuva prisitaiko ir įgyvendina trolių viziją

Susidaro įspūdis, kad visame pasaulyje gyvena kvailiai, statantys elektrą gaminančius įrenginius, ir tik Lietuvoje gyvena gudragalviai, nes jie suprato, kad geriau nestatyti savo bazinius elektros poreikius tenkinančio šaltinio ir mokėti už elektrą kaimynams, taigi, taip finansuoti jų energetikos infrastruktūros ir darbo rinkos plėtrą. Tad ir vėl galima konstatuoti, kad Estija, siekdama realizuoti savo šalies ekonominį potencialą, ryžtingai žengia diegdama pasaulinę praktiką, tik šį sykį energetikos sektoriuje.

O kultūringi ir labai romūs lietuviai ir toliau stengiasi demonstruoti, kad savo valia žengia priešinga kryptimi ir įgyvendina unikalų energetinės gerovės bei energetinio saugumo modelį, paremtą importu iš kaimynų. Ir dar tobulai apsimeta, kad nesupranta, jog pastarąjį dešimtmetį, siekdami užsitikrinti bazinę elektros gamybą, nuolat atsitrenkdavo į Kremliaus struktūrų organizuojamą pasipriešinimą. Į tai Kremlius investuoja milžiniškas lėšas ir nuolat aktyvina senus bei telkia naujų sąjungininkų.

Taip siekia ne šiaip sužlugdyti lietuviškos atominės elektrinės statybą, bet ir išsaugoti Lietuvos rinką, iš jos generuojamas milijardines pajamas bei savo įtaką, nes ją per Lietuvos nutiestas jungtis su Lenkija ir Švedija bus galima plėsti ir į šiuos regionus.

Kremlius taip įsitikinęs savo pergale šioje srityje, kad jau prieš penkerius metus pradėjo steigti savo energetikos gigantų padalinius Lenkijoje ir Skandinavijos šalyse, kurių tikslas ateityje – išnaudojant Lietuvos infrastruktūrą bei jungtis su Vakarais parduoti Baltarusijoje, o jei pavyks – ir Kaliningrade statomų atominių elektrinių pagaminsimą elektrą. Tokį Kremliaus pasitikėjimą savimi galima suprasti. Juk masiškumas, su kuriuo Lietuvos verslininkai, ypač oligarchinės ir nomenklatūrinės struktūros, su jais siejami politikai bei visuomenininkai, dalyvavo žlugdant naujos atominės elektrinės projektą, nustebino net visko mačiusią mūsų redakciją.

Kai įsteigėme žurnalą VALSTYBĖ, vienas pagrindinių uždavinių, kurį kėlėme, buvo energetinis švietimas – siekėme sutelkti visuomenę, kad būtų priimti sprendimai, kurie leistų padidinti jos gerovę bei išvaduotų Lietuvą iš Rusijos energetinės įtakos. Todėl neabejojome, kad Rusija investuos milijonus, siekdama mums trukdyti, tačiau nesitikėjome, kad tai darys verslininkai ir net bendrovė, tiesiogiai susijusi su Rusijos elektros gamybos ir prekybos gigantu „Inter RAO“.

Įsivaizdavome, kad bus įkurtas koks nors išmanusis leidybos startuolis, kurio sąsajų su Rusija įžvelgti bus neįmanoma. Tačiau akivaizdu, kad Kremlius taip tvirtai įsitikinęs lietuvių gebėjimu ignoruoti realybę, prisitaikyti ir meluoti vienas kitam bei patiems sau, kad sąmoningai parinko tuos, kurių pinigų kilmės priklausomybė nuo Rusijos energetikos akivaizdi. Taip ne tik mums, bet ir visai Lietuvai pademonstravo, kad dėl šventos ramybės galime užmerkti akis ir nematyti to, kas akivaizdu.

Todėl šiandien, kai vaikštau prekybos vietose, kuriose su „Inter RAO“ pinigais priperėti žurnalai tiesiog lipa ant mūsų žurnalo viršelio ir visaip stengiasi mus užgožti, suprantu, kad tai yra ne tiek pastangos ekonomiškai sunaikinti mūsų leidinį, nes tai galima pasiekti ir siekiama ir kitais būdais, kiek ženklas visiems, kad jei neprisitaikysi – susimokėsi.

Todėl galima suprasti, kad tuo metu, kai dalis žiniasklaidos įsisavino rusų tarpininkų pinigus, agituodama prieš Visagino atominę elektrinę, dauguma šį procesą ignoravo ir apsimetė, kad Rusijos interesų, kaip ir juos palaikančių verslo, politikos bei žiniasklaidos struktūrų, nėra. Juk kam dėl kažkokios bazinės elektros gamybos rizikuoti papildomomis problemomis versle ar atsitrenkti į povandeninius akmenis siekiant karjeros? Juk yra daug pavyzdžių, kai išmintingai pripažinęs, kad Lietuvai tinkamiausias unikalus energetikos sprendimas – didžiausias elektros importas, ir ištaręs griežtą „Ne“ lietuviškai atominei elektrinei, gali klestėti. Gal todėl neverta stebėtis, kad Lietuvos oligarchų dauguma labai aiškiai pademonstravo savo priešišką poziciją Japonijos ir JAV bendrovės „Hitachi“ investicijų atžvilgiu.

Estai stato, ukrainiečiai kariauja, lietuviai finansuoja Rusiją

Nors tai gėdinga situacija, turime pripažinti, kad šiemet, kai Rusija žudė ukrainiečius, besikaunančius už savo laisvę, mes tik žodžiais juos rėmėme. Nes juk importuodami elektros energiją ir generuodami pelną valstybinėms Rusijos struktūroms esame didžiausi (vertinant pagal už Rusijos energijos išteklių importą sumokamą mūsų pajamų dalį) Vladimiro Putino karinės kampanijos finansuotojai.

Šiame kontekste akį rėžia tų verslininkų, politikų, žurnalistų ir dainininkų, kurie aktyviai kišo pagalius į atominės elektrinės projektą, pastangos demonstruoti savo patriotišką paramą Ukrainos tautai. Tačiau ir vėl tokią poziciją galima suprasti. Jei visuomenė apsimeta, o gal iš tiesų tiki, kad visi šie žmonės žaliaisiais lietuviškos atominės elektrinės priešais tapo atsitiktinai, tai kuo jie rizikuoja?

Tokiu atveju tie verslininkai, kurie savo laiku susikrovė turtus, nes buvo lojalūs su Rusija ir „Gazprom“ susijusiai nomenklatūrai ar net naudojosi Rusijos specialiųjų tarnybų priedanga, gali ramiai sau remti politikus ir menininkus, kurie meilę gamtai įsivaizduoja tik kaip priešinimąsi lietuviškai atominei elektrinei. Juk būtent tai, kad jos nėra, sukuria prielaidas Rusijai baigti statyti Baltarusijos, o ateityje – ir Kaliningrado atomines elektrines, kurios bus aušinamos Neries ir Nemuno vandenimis.

Priešinimasis lietuviškai atominei elektrinei, kuri galėtų užtikrinti bazinės elektros gamybos poreikį, yra ne šiaip pagalba V. Putinui, siekiančiam gauti vis daugiau pajamų iš elektros eksporto, ir ne tik Rusijos kariuomenės finansavimas bei Lietuvos ekonominio potencialo mažinimas. Pasipriešinimas lietuviškai atominei jėgainei yra ir didžiausią pavojų Lietuvos gamtai keliantis veiksmas. Nes kuo mažiau elektros Lietuva pasigamins, tuo daugiau atominių reaktorių Rusija pastatys mūsų šalies pasienyje. Nes tik visiškas naivuolis ar profesionalus Kremliaus trolis gali galvoti, kad jei Lietuva neturės bazinės elektros gamybos, ateityje daugiausia elektros pirksime iš Švedijos ar Lenkijos. Juk visi puikiai žinome, kad siekdama užvaldyti rinką Rusija tikrai mažins kainas tol, kol pradės dominuoti. Tad, trumpai pasidžiaugę mažomis kainomis, ilgam atsidursime V. Putino kišenėje.

CITATOS

LIŪDESYS DĖL LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTO

Neseniai Lietuvos energetikos institutas paskelbė dar vieną savo analizę, kurioje pateikiama tai, kas geriau Lietuvai. Ši įstaiga dar kartą sugebėjo įžvelgti, kad Lietuvai elektrą importuoti naudingiau nei ją gaminti. Taigi, Lietuvos energetikos institutas stengiasi moksliškai pagrįsti tai, ko realybėje nėra, nes visos klestinčios šalys stengiasi didelę dalį elektros energijos pasigaminti pačios.

Tokią genialią išvadą mūsų brangūs mokslininkai padarė net nežinodami galutinių sąlygų, kurioms esant bus finansuojama ir statoma lietuviška atominė elektrinė, optimistiškai vertindami ateities kainas elektros rinkoje ir nevertindami tos naudos, kurią Lietuva gaus dėl augančių darbo vietų, didesnių mokesčių pajamų, mažesnio užsienio prekybos deficito ir t. t. Belieka daryti prielaidą, kad Energetikos institutas tik dar kartą tapo instrumentu, kurio tikslas – politikams sudaryti patogias sąlygas nieko nedaryti.

Kitokių išvadų tikėtis ir nereikėjo, nes susidaro įspūdis, kad bazinės elektros energijos gamybos sektoriuje sukuriamos darbo vietos, kaip ir papildomos pajamos iš mokesčių, niekam nerūpi. Net ekonomistas Raimondas Kuodis, dažniausiai savo argumentus dėliojantis gana logiškai, kai tik kildavo klausimas dėl atominės elektrinės, akcentuodavo tik galimą elektros kainą projekto atsipirkimo laikotarpiu, tačiau nepaaiškindavo, kad tokia kaina būtų ne visą atominės elektrinės veikimo laiką. Kas lemia tokį vienpusiškumą, atsakyti neįmanoma. Akivaizdu tik viena – didelė dalis energetikų, ekonomistų, žurnalistų ir šiaip populistų yra pasiryžę įrodyti, kad Lietuva gali išrasti naują energetinio, o gal ir egzistencinio saugumo rūšį – viską importuoti.

ESTIJOS ATSTOVAI GALĖTŲ ELGTIS ATSAKINGIAU

Galima suprasti estus, kad jie nebeturi kantrybės laukti, kol mes pradėsime statyti atominę elektrinę, todėl investuos milijardus eurų į nuosavus pajėgumus. Tačiau būtų gerai, jei mūsų partneriai elgtųsi atsakingiau ir neužsižaistų, nes užsižaidimas padeda Rusijos struktūroms. Juk viena yra iki minimumo sumažinti savo dalyvavimą naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekte, ir visai kas kita yra skleisti Kremliui patinkančias abejones dėl šio projekto rentabilumo.

Galima paminėti keletą skaičių, kurie leidžia suprasti, kad mūsų draugai elgiasi nelabai gražiai teigdami, jog mūsų projektas jiems atrodo ne toks patrauklus. Estija į savo jėgaines ketina investuoti nuo 10 iki 14 mlrd. litų ir savo elektros generavimo pajėgumus padidinti iki 420–560 megavatų, o Lietuvos atominė elektrinė kainuotų apie 17 mlrd. litų, tačiau jos vieno reaktoriaus pajėgumas siektų 1 350 megavatų.

Informacijos šaltinis – žurnalas “Valstybė” (www.valstybe.eu)

[andyour]

Pigia neužvers, pardavinės vis tiek rinkos kaina.

Jeigu norvegai namus šildo naktine elektra, kurią tikriausiai perka rinkos kaina.