Visagino atominė elektrinė ir susiję projektai

[keen]

Skaičiuojama (objektyvia statistika, kur remiamasi analogiškų elektrinių veikimo duomenimis, pvz. veikimo laiku), pagaminta elektra būtų mažesnė, negu dabar yra rinkos (būtų berods ~20ct, ne savikaina čia). Investicijos iš Lietuvos pusės būtų arti 7 mlrd. Lt. Visą kitą dalį investuotų kitos projekto šalys (Latvija, Estija, Hitachi). Skolinimą užtikrintų investiciniai bankai, pvz. Japonijos ir ES, todėl apie milžiniškas palūkanas irgi reikėtų pamiršti.
Grobstymų išvengti pavyktų, mat patį projektą vykdytų bendra visų šalių bendrovė, o prižiūrėtų - Hitachi. Todėl galima garantuoti, kad projektas ne tik nebrangs, bet ir bus laiku pastatytas (visos tokios statytos Hitachi elektrinės nei pabrango, nei vėlavo).

Dabar vėl diversifikavimo... VAE užtikrintų tik nedidelę dalį elektros poreikio Lietuvoje, todėl tai būtent ir būtų šaltinių diversifikavimas. T.y. kuomet nuo praktiškai vienintelio šaltinio (Rusijos) mes nulipsime ant VAE ir Rusijos. T.y. Rusijos (ar kitų importuotojų) dalis ženkliai sumažėtų. Greta būtų didelė erdvė plėtoti biokurą, šiukšlių deginimą, vėjo ir saulės jėgaines. VAE šiuo atveju tarnautų tik kaip bazinis energijos gamintojas, užtikrinantis, kad energijos mes visada turėsim, net, kaip tu sakai, sušlubavus vienam mazgui.

Kurą elektrinei galėtų tiekti didelė dalis valstybių. Rusija nėra viena iš lyderiaujančių šalių atominio kuro prekyboje. Galų gale, net jeigu pirktume iš Rusijos, tai atominis kuras gali būti saugomas labai ilgus metus. Todėl mes turim galimybę užsipirkti kuro vos ne visam VAE veikimo laikotarpiui (t.y. ~60 metų).

Čia visa nauda, tiesiogiai susijusi su VAE. Toliau eina tokie dalykai, kaip įvaizdis (tai būtų didžiausias LT projektas), pasitikėjimo šalimi augimas. Taip pat tikėtina, kad kartu su Hitachi ateitų ir jų technologijos (pvz. medicinos pramonėje). Ne paslaptis, kad tokios kompanijos eina su visa savo produkcija. Todėl pamatę, kad mes esame patikimi, galėtų mums pradėti siūlyti tiek bendradarbiauti, tiek įsigyti jų įrangos, galbūt net pigiau.


Atvaizdas

Nesutinku, kad valdymas ir kontrole palengves jei dalyvaus 4ios valstybes, o ne viena. Juk kuo daugiau itraukta saliu tuo rizika didesne!
Ka mes iki siol padareme tame projekte ? Net dalyviu skaicius nera aiskus - Estai pastoviai persigalvoja. Buvo isteigta imone LEO LT, po to panaikinta. Visuomene nebuvo nuteikta ir itikinta, referendumas pralaimetas. Kiek matome, kol kas projektas tik stringa. Net daugiau maziau sklandziai pradeti projekto Lietuva nesubegejo !
Daug priklauso nuo politiniu 'sroviu' ir svarbiausia ne tik Lietuvos! Jeigu imtu statyti viena privati bendrove su vienu finansavimo saltiniu butu visai kitaip...
Beje, kokie tie konkretesni Hitachi elektriniu pavyzdziai ? Ir butu dar gerai suzinoti apie tokius projektus mazose valstybese (mano paskutinis kl.). As zinau tik Suomija, kurios projektas kainavo 25% daugiau ir smarkiai velavo.
Kur cia diversifikavimas isipareigojus 15 metu i prieki siai elektrinei ? Aisku geriausia tureti viska ir VAE ir atsinaujinancius saltinius ir dar termobranduoline elektrine butu nieko. Bet gi reikia galvot praktiskai - delioti prioritetus. Jei jau bus pradeta statyti elektrine kainuojanti 7 milijardus, ar realu tureti kazkokia priepriesinga didele strategija/projekta nukreipta i daug mazu elektriniu?
O kaip del rizikos ivaizdziui ? Projekta sufail'inus nieks nenores tureti su mumis reikalu ir is karto 'apsisiktume' keturiu kaimyniu akivaizdoje.
Jei Rusija nera branduolinio kuro pagrindine eksportuotoja tai bent viena gera naujiena - bet vel prasau su nuorodom i saltinius. Man nepavyko niekur rasti branduolinio kuro eksporto statistikos. Tik isgaunamo Urano skaicius kur dominuoja Kazachstanas, Kanada ir Australija. Bet gryno Urano i elektrine nekisi...
Daug pozityvumo, mazai konkretumo, neitikinai.

[Eidvis]

Na, Lettered, tikrai tikriausiai aiškiau kodėl švedams užtenka biokoro, negu kad paaiškino Sula, neįmanoma paaiškinti. O paaiškinimas juk irgi nėra toks sudėtingas - papraščiausiai dėl to, kad Švedijos elektros gamyboje biokuras sudaro labai mažą dalį, nepaisant to, kad ši sritis tikrai viena labiausiai išplėtotų pasaulyje.

Absoliuti dauguma Lietuvoje statomų termofikacinių elektrinių turi elektros generavimo galimybių - taigi viskas daroma taip, kaip tu kad sakei. Išskyrus tą faktą, kurio tu niekaip nenori pripažinti - biokuro srityje gali būti viskas padaryta idealiai ir tobulai, tačiau tai vistiek patenkins tik labai menką elektros poreikį. Pastačius AE pirmąjį bloką Lietuvoje vistiek bus didelis elektros poreikis. Pastačius ir antrąjį bloką ir išplėtojus vėjo energetiką, vistiek mes dar turėsime didžiuli elektros deficitą. Dėl to sakyti, kad 'viską galime išspręsti biokuru' - gali tik nepakankamai šioje srityje apsišvietęs žmogus. o tokių Lietuvoje - dauguma.

Dėl energetinio saugumo ir dėl to, kodėl prekes geriau gamintis Lietuvoje, nei jas importuoti - jau irgi nesinorėtų kartotis. Tiesiog reikėtų pamėginti suprasti, kad jeigu elektrą importuotumėm iš Švedijos - tai būtų daugiau atominėse pagaminta elektra ir tada kyla natūralus klausimas, kodėl Švedai gali gaminti pigią elektrą AE, o Lietuviai - ne? Kodėl lietuviai savo pinigais turi išlaikyti Švedijos mokyklas, darželius ir pensininkus, o patys toliau skursti, turėdami visas galimybes tokią situaciją keisti.

[balietis]

Jog atsisakė dujų, kurioms priklausomybę mes tik didinam, tikrai teigiamas. O hidroelektrinėms pas mus netinkama gamtinė situacija, todėl tokią pigią elektrą galėtumėm importuoti iš švedų arba norvegų.

Fainai čia. Atsisakykim dujų kaip švedai, bet atominių kaip švedai nestatykim.
Tada aš maždaug žinau, kaip tapti turtingiausiu Pasaulio žmogum. Reikia mesti universiteto studijas kaip Bill'as Gates'as, o su ta dalim, kur firmą įkūrė, tai tiek to, nebūtina.

[Sula]

Kodėl švedams užtenka, o mums turėtų trūkti, iš kur tie paskaičiavimai, jog reiks 200 fūrų? Aš, kiek girdėjau, reiktų apie 30-40. Filtrai šiais laikais labai efektyviai saugo nuo teršalų, juk tie patys švedai labai rūpinasi aplinkosauga, siekia sumažinti naftos ir dujų (kurių, beje, beveik nebenaudoja, kai mes toliau už milijardus statom neveikiančias arba brangiai gaminančias elektrą ir šilumą elektrines ir terminalus) importą, tačiau importuoja šiukšles iš italų ir jas degina? Ar mes ruošiamės tapti žaliausiais pasaulyje ir skandinavus aplenkti? Jau manau pasimokėm su saulės ir vėjo jėgainėmis...

Tai švedai gi nesiekia patenkinti biokuru virš 50% elektros energijos poreikio. Dėl filtrų aiškinkite liumpenų sambūriams.
Reikiamų TJ skaičių lengva paskaičiuoti. 1t malkų ~ 1 tkst.kubm dujų.

[Lettered]

Tau ką tik parašė, kad švedai pusę elektros pasigamina iš hidroelektrinių (mums negresia), o iš likusios dalies 2/3 sudaro atominės elektrinės. Tai ar tau švedai yra teigiamos praktikos pavyzdys, ar neigiamos?

Jog atsisakė dujų, kurioms priklausomybę mes tik didinam, tikrai teigiamas. O hidroelektrinėms pas mus netinkama gamtinė situacija, todėl tokią pigią elektrą galėtumėm importuoti iš švedų arba norvegų.

[balietis]

Tau ką tik parašė, kad švedai pusę elektros pasigamina iš hidroelektrinių (mums negresia), o iš likusios dalies 2/3 sudaro atominės elektrinės. Tai ar tau švedai yra teigiamos praktikos pavyzdys, ar neigiamos?

[Lettered]

1.Biokuro medienos neužteks. Vilniui sezono metu reikia 2 ešelonų (100 vagonų) arba 200 vilkikų malkų per parą.
2.Kitos biokuro rūšys brangesnės, ypač paruošimas (tingiu ieškoti).
3.Prieš atliekų deginimą kryžiumi gula visi kas netingi, išskyrus dalį Klaipėdos visuomenės.
4.Neišvengiamas poveikis biosferai, ir išlaisvinant tūkstančius tonų surišto CO2.
5.Švedai beveik pusę elektros pasigamina hidroelektrinėse, virš trečdalio - atominėse, o biokuras dar nesiekia 10% (tai tiesiog elektrai ir kongeneracijai).

Kodėl švedams užtenka, o mums turėtų trūkti, iš kur tie paskaičiavimai, jog reiks 200 fūrų? Aš, kiek girdėjau, reiktų apie 30-40. Filtrai šiais laikais labai efektyviai saugo nuo teršalų, juk tie patys švedai labai rūpinasi aplinkosauga, siekia sumažinti naftos ir dujų (kurių, beje, beveik nebenaudoja, kai mes toliau už milijardus statom neveikiančias arba brangiai gaminančias elektrą ir šilumą elektrines ir terminalus) importą, tačiau importuoja šiukšles iš italų ir jas degina? Ar mes ruošiamės tapti žaliausiais pasaulyje ir skandinavus aplenkti? Jau manau pasimokėm su saulės ir vėjo jėgainėmis...

[Sula]

Gaminti reikia visus metus, nebent vasarą nenaudojat karšto vandens ir gyvatuko. Kodėl turėtų neužtekti, jeigu užtenka švedams? Tai atsinaujinanti energetika, kurios pasiūla galima nesunkiai padidinti, taip pat kurenti galima įvairias žemės ūkio kultūrų atliekas, liekančias perdirbant, šiukšles ir t.t. Daug kas galvoja, jog tai tik malkos.

1.Biokuro medienos neužteks. Vilniui sezono metu reikia 2 ešelonų (100 vagonų) arba 200 vilkikų malkų per parą.
2.Kitos biokuro rūšys brangesnės, ypač paruošimas (tingiu ieškoti).
3.Prieš atliekų deginimą kryžiumi gula visi kas netingi, išskyrus dalį Klaipėdos visuomenės.
4.Neišvengiamas poveikis biosferai, ir išlaisvinant tūkstančius tonų surišto CO2.
5.Švedai beveik pusę elektros pasigamina hidroelektrinėse, virš trečdalio - atominėse, o biokuras dar nesiekia 10% (tai tiesiog elektrai ir kongeneracijai).

[Creatium]

O kodėl pirma eile statė tą bloką, o ne jungtį į Švediją?

Nes jam buvo pradėta ruoštis dar berods prie socdemų valdymo. Tuo tarpu apie jungtis su Švedija rimčiau pradėta kalbėti tik ~2008 metus (berods jau kai valdžią perėmė dešinieji).

Bet kuriuo atveju, naujas blokas užtikrins bent kažkokius bazinius pajėgumus, jeigu kažkas nutiktų su importu. Tokią atsargą turėti reikia, ypač, kai dabar jau nebeaišku dėl VAE.

[Lettered]

Kiek mėnesių per metus tą šilumą reikia gaminti? Ir kiek biokuro per metus reiktų tiems didiesiems miestams, ar nebus taip, kad jo tiesiog neužteks?

Gaminti reikia visus metus, nebent vasarą nenaudojat karšto vandens ir gyvatuko. Kodėl turėtų neužtekti, jeigu užtenka švedams? Tai atsinaujinanti energetika, kurios pasiūla galima nesunkiai padidinti, taip pat kurenti galima įvairias žemės ūkio kultūrų atliekas, liekančias perdirbant, šiukšles ir t.t. Daug kas galvoja, jog tai tik malkos.

[balietis]

O kodėl pirma eile statė tą bloką, o ne jungtį į Švediją?

Todėl, kad Lietuvos Elektrinei Elektrėnuose nuo Chruščiovo laikų iki 2010 metų vadovavo vienas kažkoks labai nusipelnęs veikėjęs, socialistinio darbo didvyris, gavęs dar ir krūvą Nepriklausomos Lietuvos apdovadojimų, bet visus kažkodėl prie Brazausko su kompanija. Čia tokia vaizdinga to meto Lietuvos energetikos iliustracija.

[balietis]

Kiek mėnesių per metus tą šilumą reikia gaminti? Ir kiek biokuro per metus reiktų tiems didiesiems miestams, ar nebus taip, kad jo tiesiog neužteks?

[Aleksio]

Kaip balietis ir teisingai pasakė - milijardus į dujų blokus investavome tam, kad rusams užsukus elektros kranelį turėtumėm iš kur elektros gauti, tai vadinama energetiniu saugumu.

O kodėl pirma eile statė tą bloką, o ne jungtį į Švediją?

[Lettered]

Kaip balietis ir teisingai pasakė - milijardus į dujų blokus investavome tam, kad rusams užsukus elektros kranelį turėtumėm iš kur elektros gauti, tai vadinama energetiniu saugumu. Nors tai tokia butaforinė frazė, bet dėl jos mes investuojame milijardus į neefektyvias elektrines, kurios po to naujai pastatytos stovi be darbo. Ir dar mokėdami už elektrą sumokame VIAP mokestį - skirtą neefektyvių elektrinių išlaikymui. Kokia išeitis? To pakeisti importu iš kitų šalių negalime, nes kalba eina apie saugumą - negali būti netgi teorinės galimybės, kad Lietuvoje vieną dieną imtų trūkti elektros energijos, t.y. turime turėti pakankamus elektros generavimo šaltinius. Jie gali būti arba neefektyvios dujinės elektrinės, kurių nedirbančių išlaikymas ir atnaujinimas kasmet labai brangiai kainuotų, arba galime turėti konkurencingus elektros gamintojus, kurie ne tik kad patys išsilaikytų, bet dar ir pelno duotų - o tai tik atominė energetika.



Biokuras suprantamas yra geras dalykas - šildymui. Tačiau juk mes čia apie elektros generaciją kalbame. O, kaip pats ir supranti, elektrą generuoja tik žiemą, kai yra įjungtas šildymas. Lietuva jau dabar apstatyta termofikacinėmis elektrinėmis, berods iki 2015 metų iš jų bus pagaminama 50% visos šilumos. Ir kiek gi jos elektros energijos pagamins? Tingiu ieškoti tikslių skaičių, bet tie skaičiai nėra dideli. Jos pagamins iki 10% reikalingos elektros, kuri bus brangesnė nei pagaminta AE ir kurią bus galima gaminti tik žiemą - taigi tai jokia ne išeitis.

Manau kiekvienas, kuris atsakingai ir sąžiningai išsistudijuoja visus elektros generavimo būdus, turi prieiti prie išvados, kad atominė energetika yra pats tinkamiausias Lietuvai variantas. Nes iki šiols dar negirdėjau, kad kas pateiktų kokį nors logišką ir pagrįstą variantą kaip kitaip Lietuva pati galėtų generuoti elektros energiją.

Tuos pačius milijardus buvo galima investuoti ne į orą, o į kogeneracines elektrines biokuro, šiukšlių ir pan. Nes vien tik šilumos gamyba biokuru arba dujomis irgi nėra tokia efektyvi, optimaliausia, kai gaminama ir šiluma ir elektros energija. Taip pat reiktų nepamiršti, jog elektros jungtys į Švediją leis elektrą žymiai pigiau importuoti, tad ar nebus tokio pat varianto su VAE kaip su Elektrėnais dabar? Reiktų paskaičiuoti, koks bus elektros poreikis, kai visi didieji miestai pereis ant biokuro kogeneracinių, kurios gamins ir šilumą ir elektrą.

[Eidvis]

Jeigu dujos netinka, kodėl tuomet buvo investuota 1.4 milijardo į naują bloką Elektrėnuose ir dar keli šimtai milijonai į senų blokų atnaujinimą? Elektrinė dabar net nedirba, nes ir brangstanti importuojama elektra vis tiek kelis kartus pigesnė už elektrinėje pagamintą. Vėjo arba saulės elektra apskritai 10 kartų brangesnė už rinkos ir tik subsidijų dėka valstybei superkant laikosi,

Kaip balietis ir teisingai pasakė - milijardus į dujų blokus investavome tam, kad rusams užsukus elektros kranelį turėtumėm iš kur elektros gauti, tai vadinama energetiniu saugumu. Nors tai tokia butaforinė frazė, bet dėl jos mes investuojame milijardus į neefektyvias elektrines, kurios po to naujai pastatytos stovi be darbo. Ir dar mokėdami už elektrą sumokame VIAP mokestį - skirtą neefektyvių elektrinių išlaikymui. Kokia išeitis? To pakeisti importu iš kitų šalių negalime, nes kalba eina apie saugumą - negali būti netgi teorinės galimybės, kad Lietuvoje vieną dieną imtų trūkti elektros energijos, t.y. turime turėti pakankamus elektros generavimo šaltinius. Jie gali būti arba neefektyvios dujinės elektrinės, kurių nedirbančių išlaikymas ir atnaujinimas kasmet labai brangiai kainuotų, arba galime turėti konkurencingus elektros gamintojus, kurie ne tik kad patys išsilaikytų, bet dar ir pelno duotų - o tai tik atominė energetika.

O biokuras geras dalykas, Švedijoje didžioji dalis šilumos juo gaminama, arba netgi atliekas importuoja ir už tai moka, kad galėtų sudeginti elektrinėse.

Biokuras suprantamas yra geras dalykas - šildymui. Tačiau juk mes čia apie elektros generaciją kalbame. O, kaip pats ir supranti, elektrą generuoja tik žiemą, kai yra įjungtas šildymas. Lietuva jau dabar apstatyta termofikacinėmis elektrinėmis, berods iki 2015 metų iš jų bus pagaminama 50% visos šilumos. Ir kiek gi jos elektros energijos pagamins? Tingiu ieškoti tikslių skaičių, bet tie skaičiai nėra dideli. Jos pagamins iki 10% reikalingos elektros, kuri bus brangesnė nei pagaminta AE ir kurią bus galima gaminti tik žiemą - taigi tai jokia ne išeitis.

Manau kiekvienas, kuris atsakingai ir sąžiningai išsistudijuoja visus elektros generavimo būdus, turi prieiti prie išvados, kad atominė energetika yra pats tinkamiausias Lietuvai variantas. Nes iki šiols dar negirdėjau, kad kas pateiktų kokį nors logišką ir pagrįstą variantą kaip kitaip Lietuva pati galėtų generuoti elektros energiją.

[balietis]

Jeigu dujos netinka, kodėl tuomet buvo investuota 1.4 milijardo į naują bloką Elektrėnuose ir dar keli šimtai milijonai į senų blokų atnaujinimą? Elektrinė dabar net nedirba, nes ir brangstanti importuojama elektra vis tiek kelis kartus pigesnė už elektrinėje pagamintą.

Pernai rugpjūtį buvo užkurtas net ne naujasis blokas (nes dar neveikė), o senieji. Nes latviai išjungė vieną savo elektrinę, o rusai be jokio išankstinio perspėjimo pradėjo vienos perdavimo linijos remonto darbus. Kiek suprantu, tada Lietuva gavo rinktis, ar gamintis elektrą po 40-43 centus Elektrėnuose, ar išvis sėdėti be elektros. Naujasis kombinuoto ciklo blokas yra 30% efektyvesnis.

[Lettered]

Lietuva importuoja didžiąją dalį elektros. Žiūrint grynai iš ekonominės pusės - tai elektra yra viena iš mūsų daugiausiai vartojamų prekių. Šalis bus tuo turtingesnė, kuo daugiau prekių pasigamins pati ir dar parduos jų kitiems. Yra racionalių faktorių dėl ko mes negalime pasigaminti automobilių, iphonų, išgauti naftos ar užsiauginti bananų. Tačiau nėra jokio racionalaus paaiškinimo, dėl ko mes negalime patys pasigaminti elektros ir turime ją pirkti iš kitų šalių. Kai ateina supratimas, kad Lietuvai ekonomiškai žiūrint yra naudinga pačiai gamintis elektrą - tada žiūrima koks būdas yra pigiausias. Pigiausias būdas yra hidroelektrinės - tačiau Lietuva nėra kalnuota ir neturime galimybių užtvenkti upes. Antras pigiausių yra atominė energetika. Beto, mes turime ir specialistų ir infrastruktūrą, specialiai AE pritaikytą ir sutinkančius drauge statyti partnerius. Na, jeigu ne atominė energetika - tada kas? Vėjo elektrinės neatstos bazinio tiekėjo, beto ir pagaminta elektra yra brangesnė nei AE. Kogeneracinės elektrinėms elektrą apsimoka gaminti tik žiemą - kai vyksta šildymas. Beto vėlgi gaunasi brangiau už AE, bei resursai riboti - kuo labiau plėsis biokuro elektrinės, tuo labiau brangs pats biokuras (nes tolimas jo transportavimas labai išaugina kainą). Dujos, anglys, saulė elektrai gaminti Lietuvoje irgi netinka. Taigi lieka racionaliausias pasirinkimas - AE.

Ir čia kalbant tik iš ekonominės pusės, nes energetinio saugumo pusė yra ne ką mažiau svarbi. Suprantu, kad galima sakyti, kad nebus čia jokių krizių, jokių kataklizmų ir neišaus ta diena, kai Lietuvai pritrūks elektros ir visa šalis sustos, nes nesugebės pati pasigaminti elektros. Tačiau dar tvirčiau galime sakyti, kad neišauš ta diena, kai kas nors paskelbs karą Lietuvai, tačiau kas met karuomenės finansavimai skirame milijardus. Taigi jau vien iš saugumo pusės būtina turėti savus elektros generacijos šaltinius, o iš ekonominės pusės būtų geriau, kad jie būtų konkureniningi rinkoje, o konkurencingiausiai Lietuvai variantas - atominė elektrinė.

ir jau net nebekalbant apie visus kitus pliusus: kuriamos darbo vietos, didesnės biudžeto pajamos ir t.t.

Jeigu dujos netinka, kodėl tuomet buvo investuota 1.4 milijardo į naują bloką Elektrėnuose ir dar keli šimtai milijonai į senų blokų atnaujinimą? Elektrinė dabar net nedirba, nes ir brangstanti importuojama elektra vis tiek kelis kartus pigesnė už elektrinėje pagamintą. Vėjo arba saulės elektra apskritai 10 kartų brangesnė už rinkos ir tik subsidijų dėka valstybei superkant laikosi, tad lieka variantas elektros jungtys su Švedija, kur elektra pigi:

http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...b-cb33ec507f78

O biokuras geras dalykas, Švedijoje didžioji dalis šilumos juo gaminama, arba netgi atliekas importuoja ir už tai moka, kad galėtų sudeginti elektrinėse. O mes vasarą, kai kogeneracinės neefektyvios, galėtume pirkti iš Švedų pigią elektrą, nes vasarą ne tik šilumos, bet ir elektros poreikis stipriai krenta, o AE taip lengvai neuždarysi ir nesumažinsi gamybos. Beto svarbiausia būtų atsisakyta priklausomybės nuo importuojamo kuro dujų, biokuro rinka taip pat suskurtų dar daugiau darbo vietų nei viena atominė.

http://www.andriusjanukonis.lt/wp-co...8/untitled.png

[Eidvis]

Gal kas paaiskintu paprastai ir suprantamai sios naujos elektrines tiksla ?

Lietuva importuoja didžiąją dalį elektros. Žiūrint grynai iš ekonominės pusės - tai elektra yra viena iš mūsų daugiausiai vartojamų prekių. Šalis bus tuo turtingesnė, kuo daugiau prekių pasigamins pati ir dar parduos jų kitiems. Yra racionalių faktorių dėl ko mes negalime pasigaminti automobilių, iphonų, išgauti naftos ar užsiauginti bananų. Tačiau nėra jokio racionalaus paaiškinimo, dėl ko mes negalime patys pasigaminti elektros ir turime ją pirkti iš kitų šalių. Kai ateina supratimas, kad Lietuvai ekonomiškai žiūrint yra naudinga pačiai gamintis elektrą - tada žiūrima koks būdas yra pigiausias. Pigiausias būdas yra hidroelektrinės - tačiau Lietuva nėra kalnuota ir neturime galimybių užtvenkti upes. Antras pigiausių yra atominė energetika. Beto, mes turime ir specialistų ir infrastruktūrą, specialiai AE pritaikytą ir sutinkančius drauge statyti partnerius. Na, jeigu ne atominė energetika - tada kas? Vėjo elektrinės neatstos bazinio tiekėjo, beto ir pagaminta elektra yra brangesnė nei AE. Kogeneracinės elektrinėms elektrą apsimoka gaminti tik žiemą - kai vyksta šildymas. Beto vėlgi gaunasi brangiau už AE, bei resursai riboti - kuo labiau plėsis biokuro elektrinės, tuo labiau brangs pats biokuras (nes tolimas jo transportavimas labai išaugina kainą). Dujos, anglys, saulė elektrai gaminti Lietuvoje irgi netinka. Taigi lieka racionaliausias pasirinkimas - AE.

Ir čia kalbant tik iš ekonominės pusės, nes energetinio saugumo pusė yra ne ką mažiau svarbi. Suprantu, kad galima sakyti, kad nebus čia jokių krizių, jokių kataklizmų ir neišaus ta diena, kai Lietuvai pritrūks elektros ir visa šalis sustos, nes nesugebės pati pasigaminti elektros. Tačiau dar tvirčiau galime sakyti, kad neišauš ta diena, kai kas nors paskelbs karą Lietuvai, tačiau kas met karuomenės finansavimai skirame milijardus. Taigi jau vien iš saugumo pusės būtina turėti savus elektros generacijos šaltinius, o iš ekonominės pusės būtų geriau, kad jie būtų konkureniningi rinkoje, o konkurencingiausiai Lietuvai variantas - atominė elektrinė.

ir jau net nebekalbant apie visus kitus pliusus: kuriamos darbo vietos, didesnės biudžeto pajamos, investicijos ir t.t.

[Creatium]

Gal kas paaiskintu paprastai ir suprantamai sios naujos elektrines tiksla ?
Pvz, kur tokio dalyko ekonominis naudingumas, apie kuri visi kalba? Ziurint visiskai paprastai, valstietiskai - labai neaisku. Investicijos siekia milijardus. Tektu skolintis didziulius pinigus, tuo metu kai katik baigesi krize ir Lietuva ir taip prasiskolinusi. Kitas dalykas rizikos milziniskos. Suvaldyti toki grandiozini projekta be sansu. Bus prarasta dar tiek pat ar daugiau pinigu su visokiais grobstymais, nesvariais subrangovu konkursais, darbu velavimais ir t.t. Lietuva negarseja skaidrumu ar valdymo efektyvumu. Jau dabar matosi kaip jis 'valdomas', dar neprasidejus statyboms...
Na gerai jei i ekonomine puse nekreipti demesio, kur tada politinis saugumas ? Kas Lietuvai tieks urana ? Ar ne ta pati Rusija? Rusijos dalis pasaulio Urano rinkoje kelis kartus virsija rinkos dali naftoje ir dujose. Be to tai butu velgi vienas vienintelis objektas ant kurio butu paremtas politinis energetinis saugumas. Kur cia logika ? Siekiant energetinio saugumo logiska butu energijos saltinius isskaidyt ir geografiskai ir pagal kilme. T. y. statyti daug mazu biokuro, duju, anglies, vejo, saule, bangu ir kitokiu elektriniu sujungtu i viena tinkla. Vienam mazgui suslubavus nesustotu visas elektros tiekimas. Elementaru.
Dar girdejau, kad Lietuva turi daug specialistu is senos elektrines siam objektui. Kur tie specialistai desis tuos 15 metu kol statys elektrine ? Ar jie lauks. Juk akivaizdu, kad jie issibegios. Be to ir elektrine bus naujo tipo ir apmokyti juos vistiek reikes is naujo.
Kokie yra kiti sekmingi atominiu elektriniu projektu pavyzdziai mazose salyse ?

Skaičiuojama (objektyvia statistika, kur remiamasi analogiškų elektrinių veikimo duomenimis, pvz. veikimo laiku), pagaminta elektra būtų mažesnė, negu dabar yra rinkos (būtų berods ~20ct, ne savikaina čia). Investicijos iš Lietuvos pusės būtų arti 7 mlrd. Lt. Visą kitą dalį investuotų kitos projekto šalys (Latvija, Estija, Hitachi). Skolinimą užtikrintų investiciniai bankai, pvz. Japonijos ir ES, todėl apie milžiniškas palūkanas irgi reikėtų pamiršti.
Grobstymų išvengti pavyktų, mat patį projektą vykdytų bendra visų šalių bendrovė, o prižiūrėtų - Hitachi. Todėl galima garantuoti, kad projektas ne tik nebrangs, bet ir bus laiku pastatytas (visos tokios statytos Hitachi elektrinės nei pabrango, nei vėlavo).

Dabar vėl diversifikavimo... VAE užtikrintų tik nedidelę dalį elektros poreikio Lietuvoje, todėl tai būtent ir būtų šaltinių diversifikavimas. T.y. kuomet nuo praktiškai vienintelio šaltinio (Rusijos) mes nulipsime ant VAE ir Rusijos. T.y. Rusijos (ar kitų importuotojų) dalis ženkliai sumažėtų. Greta būtų didelė erdvė plėtoti biokurą, šiukšlių deginimą, vėjo ir saulės jėgaines. VAE šiuo atveju tarnautų tik kaip bazinis energijos gamintojas, užtikrinantis, kad energijos mes visada turėsim, net, kaip tu sakai, sušlubavus vienam mazgui.

Kurą elektrinei galėtų tiekti didelė dalis valstybių. Rusija nėra viena iš lyderiaujančių šalių atominio kuro prekyboje. Galų gale, net jeigu pirktume iš Rusijos, tai atominis kuras gali būti saugomas labai ilgus metus. Todėl mes turim galimybę užsipirkti kuro vos ne visam VAE veikimo laikotarpiui (t.y. ~60 metų).

Čia visa nauda, tiesiogiai susijusi su VAE. Toliau eina tokie dalykai, kaip įvaizdis (tai būtų didžiausias LT projektas), pasitikėjimo šalimi augimas. Taip pat tikėtina, kad kartu su Hitachi ateitų ir jų technologijos (pvz. medicinos pramonėje). Ne paslaptis, kad tokios kompanijos eina su visa savo produkcija. Todėl pamatę, kad mes esame patikimi, galėtų mums pradėti siūlyti tiek bendradarbiauti, tiek įsigyti jų įrangos, galbūt net pigiau.

[keen]

Gal kas paaiskintu paprastai ir suprantamai sios naujos elektrines tiksla ?
Pvz, kur tokio dalyko ekonominis naudingumas, apie kuri visi kalba? Ziurint visiskai paprastai, valstietiskai - labai neaisku. Investicijos siekia milijardus. Tektu skolintis didziulius pinigus, tuo metu kai katik baigesi krize ir Lietuva ir taip prasiskolinusi. Kitas dalykas rizikos milziniskos. Suvaldyti toki grandiozini projekta be sansu. Bus prarasta dar tiek pat ar daugiau pinigu su visokiais grobstymais, nesvariais subrangovu konkursais, darbu velavimais ir t.t. Lietuva negarseja skaidrumu ar valdymo efektyvumu. Jau dabar matosi kaip jis 'valdomas', dar neprasidejus statyboms...
Na gerai jei i ekonomine puse nekreipti demesio, kur tada politinis saugumas ? Kas Lietuvai tieks urana ? Ar ne ta pati Rusija? Rusijos dalis pasaulio Urano rinkoje kelis kartus virsija rinkos dali naftoje ir dujose. Be to tai butu velgi vienas vienintelis objektas ant kurio butu paremtas politinis energetinis saugumas. Kur cia logika ? Siekiant energetinio saugumo logiska butu energijos saltinius isskaidyt ir geografiskai ir pagal kilme. T. y. statyti daug mazu biokuro, duju, anglies, vejo, saule, bangu ir kitokiu elektriniu sujungtu i viena tinkla. Vienam mazgui suslubavus nesustotu visas elektros tiekimas. Elementaru.
Dar girdejau, kad Lietuva turi daug specialistu is senos elektrines siam objektui. Kur tie specialistai desis tuos 15 metu kol statys elektrine ? Ar jie lauks. Juk akivaizdu, kad jie issibegios. Be to ir elektrine bus naujo tipo ir apmokyti juos vistiek reikes is naujo.
Kokie yra kiti sekmingi atominiu elektriniu projektu pavyzdziai mazose salyse ?