Geležinkelių istorija

[Al1]

Pridėčiau dar ir natūralius procesus: jaunesnės kartos žmonės gavę darbą mieste pasistengė susirasti ir būstą mieste. Tuo tarpu senosios kartos mieste dirbę kaimo žmonės tiesiog ėmė po truputį išeidinėt į pensiją.

Visa tai turėjo daug menkesnę įtaką. Nes ir tų darbų mieste laukinio kapitalizamo metais nebuvo daug. Be to VT, ypač priemiesčio, degradavo taip, kad žmonės juo jau nebegalėjo pasitikėti nuolat važinėjant į darbą. Arba VT iš viso nebeliko.

Dar veikė ir migracijos faktorius, maždaug nuo 1993 m. kai prasidėjo mikracija iš rajonų į sostinę. Be to ir kainos faktorius, kai važiuoti dviese automobiliu daug pigiau negu traukiniu, o kur dar bagažas (pavyzdžiui gali kokį bulvių maišiuką įsimest ir nuo durų iki durų).

Iš tolimesnių rajonų į sostinę kasdien nevažinėjama (o iš aplinkinių rajonų į Vilnių žmonės ir tarybiniaisl laikais važinėjo, todėl jie nesiskaito; be to susisiekimas su Vilniumi iš aplinkinių rajonų dar palyginti buvo neblogas, lyginant su provincija). Minimu laikotarpiu tai dar nebuvo masiškas reiškinys.

[lietus]

Dar veikė ir migracijos faktorius, maždaug nuo 1993 m. kai prasidėjo mikracija iš rajonų į sostinę. Be to ir kainos faktorius, kai važiuoti dviese automobiliu daug pigiau negu traukiniu, o kur dar bagažas (pavyzdžiui gali kokį bulvių maišiuką įsimest ir nuo durų iki durų).

[disident]

Tai kad būtent atvirkščiai viskas vyko. Pirmiausia ėmė mažėti maršrutų (ne tik traukinių, bet ir autobusų, miesto VT), nors važiuoti poreikis buvo. Pradžioje maršrutų mažėjo dėl ekonominės blokados, po to dėl detalių, kuro trūkumo. Netrukus prisidėjo masiniai darbuotojų atleidimai, prichvatizacija ir įmonių žlugimai, ko pasekoje daugeliui žmonių, važinėjusių į darbą į miestus iš kaimų ir vakarais atgal, atkrito reikalas važinėti. Toliau jau viskas sukosi uždarame rate: valdžios požiūriu VT nuostolingas ir maršrutus masiškai uždarinėjo. O važiuoti poreikis visgi buvo. Be to susisiekimo kokybė prastėjo, nes technika seno, atnaujinimas beveik nevyko. Kol galiausiai apie 1998-99 m. įvyko persilaužimas automobilizacijoje - ji įgavo pagreitį. O emigracijos faktorius ėmė veikti maždaug nuo 2005 m.

Pridėčiau dar ir natūralius procesus: jaunesnės kartos žmonės gavę darbą mieste pasistengė susirasti ir būstą mieste. Tuo tarpu senosios kartos mieste dirbę kaimo žmonės tiesiog ėmė po truputį išeidinėt į pensiją.

[Al1]

Tai kad būtent atvirkščiai viskas vyko. Pirmiausia ėmė mažėti maršrutų (ne tik traukinių, bet ir autobusų, miesto VT), nors važiuoti poreikis buvo. Pradžioje maršrutų mažėjo dėl ekonominės blokados, po to dėl detalių, kuro trūkumo. Netrukus prisidėjo masiniai darbuotojų atleidimai, prichvatizacija ir įmonių žlugimai, ko pasekoje daugeliui žmonių, važinėjusių į darbą į miestus iš kaimų ir vakarais atgal, atkrito reikalas važinėti. Toliau jau viskas sukosi uždarame rate: valdžios požiūriu VT nuostolingas ir maršrutus masiškai uždarinėjo. O važiuoti poreikis visgi buvo. Be to susisiekimo kokybė prastėjo, nes technika seno, atnaujinimas beveik nevyko. Kol galiausiai apie 1998-99 m. įvyko persilaužimas automobilizacijoje - ji įgavo pagreitį. O emigracijos faktorius ėmė veikti maždaug nuo 2005 m.

[Kasnis]

Didesnis nuopolis keleivių pervežime prasidėjo 2004-2005 m. - kai likviduota eilę maršrutų.

Tik aišku atvirkščiai. Iš esmės pradėjo mažėt keleivių ir tuomet prasidėjo maršrutų likvidavimas. Pagrindinių keleivių mažėjimo priežasčių reikėtų ieškoti emigracijos problemoje ir gyventojų pragyvenimo lygio kilime. t.y. tuo metu LT ekonomika pradėjo sparčiai lipti į burbulą. Visuomenės sluoksnis, kuris važinėdavo viešuoju transportu, jau galėjo sau leisti netik nusipirkti automobilį, bet ir pastoviai juo važinėti, kiti išvyko į vakarus uždarbiauti.

[Salvijus]

Didesnis nuopolis keleivių pervežime prasidėjo 2004-2005 m. - kai likviduota eilę maršrutų.

[Al1]

Buvo "užsilenkę" dyzeliukų varikliai, ar dar kokios priežastys?

Tikriausiai varikliai.

[Al1]

Nuopolio metai, tampydavo dyzeliukus ČME3 ir M62. Bet keleivių kiek... Šitas iš Skuodo, ar Mažeikių, jei tais metais dar važiuodavo. O šilumvežis jau modernizuotas. Šviesoforai prožektoriniai dar.

Važiuodavo į Mažeikius per Latviją ir 97 m. O kas dėl nuopuolio, tai žiūrint kokioje srityje. Keleivių pervežime nuopuolio tuomet dar nebuvo, nors lyginant su 1989 m. dalies traukinių jau nebuvo. Užtat koks dabar keleivių vežimo nuopuolis, lyginant net ir su kokiais 2000-aisiais...

[Zorro]

D1-494 ir DR1A-276 Vilniuje 1992 m.

D1-494 - buvęs estų. Ir D1-533. Apie 1992 metus LG daug dyzeliukų D1 pirko iš estų.

[disident]

Nuopolio metai, tampydavo dyzeliukus ČME3 ir M62. Bet keleivių kiek... Šitas iš Skuodo, ar Mažeikių, jei tais metais dar važiuodavo. O šilumvežis jau modernizuotas. Šviesoforai prožektoriniai dar.

Buvo "užsilenkę" dyzeliukų varikliai, ar dar kokios priežastys?

[Eimantas]

Nuopolio metai, tampydavo dyzeliukus ČME3 ir M62. Bet keleivių kiek... Šitas iš Skuodo, ar Mažeikių, jei tais metais dar važiuodavo. O šilumvežis jau modernizuotas. Šviesoforai prožektoriniai dar.

[Al1]

Turbūt į istorijos temą tinkamiausia...
D1-533 tempiamas ČME3-5392 Kalotėje, 1993 05 14. Iš knygos Herman Gijsbert Hesselink "Eisenbahnen im Baltikum", LOK Report, 1994.



Ir iš ten pat. D1-494 ir DR1A-276 Vilniuje 1992 m.

[Al1]

1928 m. knygutėje apie pirmąjį Lietuvos geležinkelių dešimtmetį rašoma, kad bus įrengiama centralizacija Šiauliuose. Kokia - neminima. Kaune, manau, galėjo būti įrengta elektrinė. Ar bent jau elektromechaninė. Dar centralizuotas iešmų valdymas galėjo būti Virbalyje, Radviliškyje. Virbalyje galbūt buvo jau ir caro laikais, galbūt netgi Kaune. Galbūt dar buvo Pagėgiuose.

[Eimantas]

Kažkur teko skaityti, kad Klaipėdoje buvo elektrinė iešmų centralizacija. Įdomu kur dar Lietuvoje buvo.

[Al1]

Atrodo, kad tai, kas yra priekyje ir yra elektrinė dalis. Kažkaip nesitiki, kad Klaipėdoje, vienoje iš svarbiausių stočių, centralizacija būtų tik mechaninė 1936 m. Tuo labiau, semaforuose būtų naudojamos žibalinės lempos...

[Eimantas]

Gal kas nusimanantis pakomentuos? Čia vien tik mechanika (trosai), ar yra ir elektrinė dalis kažkokia? Ir tuo laiku koks šio posto pažangumo lygis?

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1936m.

[laimutis]

Lietuvos kariai savanoriai pakeliui į Vilnių sustojo Žaslių geležinkelio stotyje. Apie 1920 m.



Šaltinis: Vadovas po Žaslius 2008

[Eimantas]

Nuoroda iš Druskininkų temos.
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/8187

Keleivinis traukinys (turbūt iš Vilniaus) su vengrišku manevriniu šilumvežiu VME1.

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1939m.