Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Krovininiai vagonai caro laikais be perkrovimų kursavo tarp Rusijos Imperijos ir Austrijo-Vengrijos bei Prūsijos geležinkelių. Vokiškai vadinosi Umsetzwagen.


    Vėžės keitimas buvo atliekamas pagal Braitšprecherio sistemą.

    Įrenginio išilginis pjūvis-schema.



    Vagonai būdavo užstumiami ant įrenginio. Letai stumiant po vagonais iš abiejų šonų buvo pavaromi prilaikantys vežimėliai. Toliau pastūmus, vagonas likdavo kabėti ant vežimėlių, aširačiai būdavo demontuojami ir sumontuojami kitos vėžės aširačiai. Toliau stumiant vagoną įrenginiu, jis "atsistodavo" ant savo ratų, o prilaikantys vežimėliai būdavo nustumiami atgal.





    Nuotraukoje parodytas aširačių keitimas Rusijos - Aurstijos-Vengrijos pasienyje. Įdomu, ar tokia įranga buvo Virbalio ar Eitkūnų stotyse. Tačiau viena aišku - dar prieš daugiau nei šimtą metų kroviniai jau buvo gabenami be perkrovimų. Tiesa, tam tikslui buvo sukurti specialūs vagonai. Čia dengtas vagonas.



    Šiais laikais yra daug daugiau techninių galimybių realizuoti krovinių gabenimą nepaisant vėžės skirtumų.
    Paskutinis taisė Al1; 2010.02.20, 21:52.

    Comment


      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
      Šiais laikais yra daug daugiau techninių galimybių realizuoti krovinių gabenimą nepaisant vėžės skirtumų.
      O kroviniams ar labai didelis skirtumas - keliom valandom anksčiau ar vėliau atvažiuos. Tegul būna tas perkrovimas Mockavoje, ko jau visi pešasi dėl jo iškėlimo. Geriau tegul pagalvoja apie vagonų su keičiamo pločio aširačiais įsigijimą. Pats paprasčiausias būdas išnaudoti esamą infrastruktūrą, turiu omeny - aširačių pločio keitimo įrenginius, kurie sėkmingai rūdija jau kelintus metus.

      Comment


        Perkrovimas užtrunka ganėtinai ilgai.
        Keičiami aširačiai krovininiams vagonams ne išeitis. Paprasčiau ir pigiau įsigyti vežimėlių, kurie skirti rusiškai vėžei, tačiau pritaikyti vakarietiškiems vagonams. Aišku, vagonų tipų gausybė ne tik Lenkijoje, bet ir atklystančių Vokietijos geležinkelių vagonų. Bent tų tipų, kurių daugiausiai pas mus važiuotų, galima būtų kažką sugalvoti.

        Beje, carinėje Rusijoje per pamaina nuo vienos vėžės ant kitos perkeldavo iki 150 krovininių vagonų.
        Paskutinis taisė Al1; 2010.02.21, 08:43.

        Comment


          Parašė zajcik Rodyti pranešimą
          Mano nuomone, didžiausias klaustukas yra sekantis: statyti nauja logistikos terminala ten, kur susikerta europine ir rusiska vezes ar investuoti milijardus ir susikirtima atitempti i kita vieta ir ten statyti?
          Tai koks skirtumas perkraudinesim Kaune ar kitoje vietoje? Ar tai milijardo vertes klausimas?
          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
          Yra skirtumas, ar perkrauti Kaune, ar kitur. Kaunas jau yra stambus gelezinkelio mazgas ir gelezinkeliu logistikos centras. Norint kazka panasaus irengti kitur (o kur kitur, jei ne Sestokuose ar Mockavoje, jei netiesiant nauju liniju), reikia daug daugiau lesu, nei nutiesti begius. Be to reikia rekonstruoti esama visa linija iki pat Kazlu Rudos. Tai nesivengiama, tai vis tiek tures buti padaryta, nors ir "RailBalticos" projektas zlugtu. Ir netolimoje ateityje, nes keliu bukle prasta.
          Sestokuose ir Mockavoje yra neisvystyta automobiliu keliu infrastruktura. Orientuotis vien tik i perkrovima is vienos vezes vagonu i kita nera racionalu. Tuo tarpu Kaunas yra palankioje vietoje su isvystyta automobiliu keliu infrastruktura.
          Dar papildysiu:
          Kaune JAU yra ne tik upių uostas (nežinia, ar jo tikrai reikės, bet jis tikrai netrukdys gabenti tam tikrus krovinius, pvz žvyrą, skaldą, smėlį, medieną, durpes ir t.t. į Jurbarką, Šilutę, Klaipėdą arba atgal į Kauną), bet ir oro uostas su galimybe esant reikalui jį dar plėsti. Taip pat į šiaurės rytus nuo Kauno kuriama ar jau yra LEZ ir VLC. RailBaltica atvykusiems į Kauną keleiviams nebus problemų greitai ir pigiai pasiekti Vilnių elektriniais traukiniais.
          Taigi objektyviai Kaunas šiandien yra palankiausias variantas
          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            Idealiausias variantas - ne aširačiai ir ne vežimėliai, vis dėlto, o konteineriai. Juos nesunku perkelti nuo vienos platformos ant kitos, o pačių kontenerių yra įvairiausių rūšių įvairiems kroviniams. Kodėl nėra apie tai svarstoma? Perkrovimo trukmė ypač pasijaustų esant skystiems kroviniams, būna ir konteineriai-cisternos.

            Comment


              Ar galima trasas vezti konteineriais?
              Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
              Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

              Comment


                Ne visus krovinius galima gabenti konteineriais. Cisternos-konteineriai taip pat nera paplite. Vien del "RailBalticos' neverta tiketis tokios transportavimo priemones paplitimo. Visgi reiketu orientuotis i platesni paslaugu spektra. Tai ir vagonu perstatymas ant kitos vezes vezimeliu, ir konteineriu naudojimas, ir perkrovimas is vienu vagonu i kitus, ir puspriekabiu gabenimas ant plafromu.

                Comment


                  Pilstymas iš tuščio į kiaurą. Jei būtų poreikis perkrauti krovinius seniai būtų buvę išplėstos Šeštokų ir Mockavos stotys. Pagaliau niekas iki šiol netrukdė standartinės vėžės bėgių nutiesti iki Marijampolės ar Kauno kaip kad tai buvo padaryta iki Šeštokų tuoj po 1991 m.
                  Sakykite kas ir ką Kaune perkrovinės? Baltarusiai, rusai? Jiems pasirinkimas labai platus - išplėtota Pšemyšlio stotis Lenkijos-Ukrainos pasienyje, Sokulkos stotis - Baltarusijos-Lenkijos pasienyje bei dar kitos neįvardintos. Pagaliau rusai gali krovinius perkrauti Kaliningrade ir Černiachovske, kur ateina europietiškos vėžės geležinkeliai iš Lenkijos ir kelias į Vakarų Europą gerokai sutrumpėja - nebereikia važiuoti per visą Lenkiją, o tik Šiaurės vakarinę jos dalį.
                  Belieka tik Baltijos valstybės, kurių rinka yra pernelyg maža.

                  Reikėtų pasirūpinti kaip atkurti tarp valstybių suardytą geležinkelių infrastruktūrą, kaip ir uždarytu ruožu Vilnius-Gardinas. Tuomet bendrame kontekste Kauno perkrovimo terminalas atrodytų visai patrauklus.
                  Paskutinis taisė Salvijus; 2010.02.21, 11:28.

                  Comment


                    Parašė Sovijus Rodyti pranešimą
                    Pilstymas iš tuščio į kiaurą. Jei būtų poreikis perkrauti krovinius, seniai būtų buvę išplėstos Šeštokų ir Mockavos stotys.
                    Labai teisingai pasakyta.
                    Ši tema tampa kalbėjimu apie viską ir apie nieką.


                    Tiems, kas skaito tik porą paskutinių pranešimą, o ne tai, kas buvo rašyta per kelias paskutines dienas, pakartoju žinutę:
                    VZ.LT 2010.02.20 07:49
                    ES vargu ar finansuos "Rail Balticą"
                    Estijos į Europos Komisiją deleguotas transporto komisaras Siimas Kallasas pareiškė, kad yra menka tikimybė, jog ES finansuos Baltijos valstybių europinės geležinkelio vėžės projekto "Rail Baltica" įgyvendinimą
                    http://vz.lt/straipsnis/2010/02/20/E...s_Rail_Baltica
                    Net jei būtų žadama, kad bus tų pinigų, tai atsirastų įvairių kliūčių (projekto pabrangimas, vėlavimas, žemės savininkų išsidirbinėjimai), kad tų pinigų neužtektų.
                    O jei estas sako, kad nebus, tai jų greit ir neatsiras.

                    Comment


                      Parašė Romas Rodyti pranešimą
                      Labai teisingai pasakyta.
                      Ši tema tampa kalbėjimu apie viską ir apie nieką.


                      Tiems, kas skaito tik porą paskutinių pranešimą, o ne tai, kas buvo rašyta per kelias paskutines dienas, pakartoju žinutę:

                      Net jei būtų žadama, kad bus tų pinigų, tai atsirastų įvairių kliūčių (projekto pabrangimas, vėlavimas, žemės savininkų išsidirbinėjimai), kad tų pinigų neužtektų.
                      O jei estas sako, kad nebus, tai jų greit ir neatsiras.
                      Pagrindinė Rail Baltica idėja - greitasis traukinys europine vėže - puiki, tačiau dėl daugelio priežasčių šiuo metu sunkiai įgyvendinama. Tarp tų priežasčių - ir mūsų kaimynų nenoras (LV daugiau "investuoja" į tiesioginį susisiekimą oro/jūrų transportu, o ne sausuma, juolab į neaiškią perspektyvą turintį projektą; EE - tuo labiau, orientuojasi į susisiekimą per Helsinkį, nei kažkokį į pietus; abi šios šalys nieko dideliais kiekiais negamina, o jų tranzitas paremtas vežimais tik Rytų-Vakarų kryptimi). Todėl Lietuvai esamoje padėtyje būtų l. naudingas multimodalinis terminalas ties Kaunu, kur sueitų europinis ir rusiškos vėžės geležinkeliai, sausumos keliai ir oro transportas. Tačiau ši idėja, pati savaime labai gera, turi priešininkų žemės savininkų ir tų, kurie turi sklypus Lenkijos pasienyje tarpe, ir norėtų, jog euro vėžė tik juos tepasiektų. Kitaip tariant, vietoj to, kad tuo multimodaliniu terminalu galėtų naudotis visas LT verslas, kaip hub'u, jam priešinasi tie, kurie nori visur turėti monopolį, šiuo atveju, Lenkijos pasienyje.

                      Comment


                        Parašė Metropolis Rodyti pranešimą
                        ...Todėl Lietuvai esamoje padėtyje būtų l. naudingas multimodalinis terminalas ties Kaunu, kur sueitų europinis ir rusiškos vėžės geležinkeliai, sausumos keliai ir oro transportas...
                        Čia yra nepagristos fantazijos. Taip pat galima sakyti kad laikas karmelavos oro uosta rekonsruoti i kosmodroma. Jei esamo gelezinkelio beveik niekam nereikia, tai kam kisti milijarda i fantastini projekta?
                        Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
                        Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

                        Comment


                          Parašė Mørtã Rodyti pranešimą
                          Čia yra nepagristos fantazijos. Taip pat galima sakyti kad laikas karmelavos oro uosta rekonsruoti i kosmodroma. Jei esamo gelezinkelio beveik niekam nereikia, tai kam kisti milijarda i fantastini projekta?
                          Gerbiamasis, prieš 25 metus (t.y. 1985 m.) nepagrįsta fantazija buvo Lietuvos nepriklausomybė (be to, už šią fantaziją buvo baudžiami žmonės); prieš 20 metų (1990 m.) fantazija buvo Lietuvos vežėjų dominavimas Europoje (dabar visi konkurentai juos jau gerbia); prieš 7 metus Ryanair bazė Lietuvoje t.p. buvo fantazija, tačiau ji tampa realybe. Būtų malonu, kad tamsta būtumėte maloningas leisti realizuoti ir kitas fantazijas, o kosmodromo idėją paliksiu jau Jūsų fantazijai.
                          Jei rimtai, į Klaipėdos uostą buvo investuota jau ne vienas milijardas per 20 paskutinių metų; tuo tarpu vien į geležinkelio tunelio (1,3 km ilgio) rekonstrukciją investuota apie 85 mln. Lt. Taip kad Rail Baltica supaprastintas rekonstrukcijos/ tiesimo variantas iki Kauno ir kainuotų tą milijardą.

                          Comment


                            „Rail Baltica“ projektas bus finansuojamas

                            Premjeras Andrius Kubilius iš "Rail Baltica" projekto koordinatoriaus Pavelo Teličkos sulaukė patikinimų, kad projektas bus toliau tęsiamas ir išliks prioritetiniu.
                            ...
                            Kalbėdamas apie finansavimą P. Telička sakė, kad viskas paaiškės per ateinantį mėnesį ar du, kai bus analizuojamas finansavimas iš ES struktūrinių fondų. Finansavimas bus prieinamas iš TNT projekto lėšų arba Sanglaudos fondo lėšų. Finansinė sąmata iki Kauno, anot projekto koordinatoriaus, atsižvelgiant į gruodį priimtą Vyriausybės programą, sudarytų apytiksliai 230 mln. eurų. Jeigu prisidėtų TNT projekto lėšos, tai būtų 27 proc. iš ES, o jeigu Sanglaudos fondo lėšos - 85 proc.

                            Comment


                              Lietuvos Europarlamentaras ragina nenusileisti dėl „Rail Baltica“
                              2010-02-22 09:54 AINA

                              Europos Parlamentaras Zigmantas Balčytis ragina Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybes kreiptis į Europos Komisiją kaip kolegialią instituciją dėl Transporto komisaro Siimas Kallas pareiškimo, esą Europos Sąjunga greičiausiai nefinansuos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos turinčios sujungti Baltijos šalis ir Lenkiją.

                              „Šis projektas turi ne tik ekonominę bei politinę reikšmę, jis svarbus ir Baltijos šalių bendro identiteto vystymuisi. Ne kartą buvo diskutuojama apie jo vertę ir pripažinta, kad nepaisant didelės kainos projektą reikia įgyvendinti. Toks komisaro iš Estijos pareiškimas yra nekorektiškas, kadangi nepateikiant pagrįstų argumentų, nubraukia įdėtas pastangas ir menkina jau investuotas lėšas į šio projekto vystymą," - teigia Zigmantas Balčytis.

                              Anot Europos Parlamentaro, nuskambėjus tokiai pozicijai, susinteresuotų šalių vyriausybės turi sureaguoti ir oficialiai kreiptis į Europos Komisiją, kad ši patvirtintų arba paneigtų Transporto komisaro neoficialiai žiniasklaidoje paskelbtus teiginius.

                              „Europos Komisaras turėtų įvertinti tokios viešos jo pozicijos žalą projektui, nes, akivaizdu, kad po šių nuogastavimų bus daug sunkiau pritraukti reikalingų papildomų investicijų iš privataus sektoriaus,"- teigia Z.Balčytis.

                              Europos Parlamentaras ketina pats asmeniškai kreiptis tiek į Lietuvos susisiekimo ministeriją, tiek į Europos Komisiją tiesiogiai, kad būtų išsklaidytos paskleistos abejones apie „Rail Baltica" projektą.

                              Praėjusių metų spalio 7 d. P.Telička projekto „Rail Baltica" koordinatorius Europoje Europos Parlamente, pristatė projekto įgyvendinimo viziją, pagal kurią numatyta projektą pilnai užbaigti iki 2020 metų, o pirmojo etapo pabaiga planuojama jau 2013 metais. Iš viso linijos ilgis bus 1 142 km, projekto vertė sudarys 3,2 mlrd. eurų.

                              Comment


                                Šiandienos L rytas

                                Ant europinės vėžės – milijonieriaus minos

                                http://www.lrytas.lt/?data=20100303&...k_id=99&view=2

                                Comment


                                  Parašė udrius Rodyti pranešimą
                                  Šiandienos L rytas

                                  Ant europinės vėžės – milijonieriaus minos

                                  http://www.lrytas.lt/?data=20100303&...k_id=99&view=2
                                  Taip pat delfije

                                  Manau galime net pasakyti, kodel sis projektas buvo taip ilgai delsiamas...

                                  Comment


                                    ir kaip dar ilgai vienos įmonės interesai bus aukščiau už valstybės?
                                    pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                                    Comment


                                      Parašė nepolitikas Rodyti pranešimą
                                      ir kaip dar ilgai vienos įmonės interesai bus aukščiau už valstybės?
                                      keista, o mano nuomone dabar išvis reiktų Rail Balticą sustabdyti ir palaukti kol atsiras pakankamai pinigų normaliai trasai, o ne ieškoti kompromisų ir bandyti sukergti su esama vėžė taip nieko nelaimint, o tik atiduodant pervežimų biznį lenkų įmonėms.
                                      Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                                      Comment


                                        Parašė nepolitikas Rodyti pranešimą
                                        ir kaip dar ilgai vienos įmonės interesai bus aukščiau už valstybės?
                                        Spėju Kol čia neįsikiš normaliai Europos sajunga (ar kokia nors Lietuvos teisesaugos institucija), ir ar jos pareigunai... tol speju nesulauksime mes tos Rail Baltica

                                        Comment


                                          Parašė nepolitikas Rodyti pranešimą
                                          ir kaip dar ilgai vienos įmonės interesai bus aukščiau už valstybės?
                                          Reiketu nepamirst, kad ne jis vienas nusipirkes sklypa busimos trasos vietoj tikintis, kad valstybe issipirkines.....

                                          Comment

                                          Working...
                                          X