Gelžk. Mažeikiai - Reņģe - Jelgava

[udrius]

Iš neoficialių pokalbių - ši linija nebus atstatyta. Pirmas teismas buvo naudingas LG , dar bus antras

[Al1]

Pasirodo, tarpuakaryje Laižuvoje buvo pastatytas naujas stoties pastatas. Kaip ne kaip, bet pasienio stotis. Pastatas tipinis, panašus į tuos, kurie yra linijoje Kužiai - Kretinga ir kai kur kitur.

10 nuotrauka.



Nuotrauka iš delcampe.net

[Kristinėlė]

Šiandien per panoramą buvo rodomas reportažas apie geležinkelio linijos Mažeikiai - Rengės nurodyme,. Kalbėta, kad šią situaciją nagrinės Europos Komisija. tuo tarpu A. Bitkevičius teigia, kad bėgius reikėjo nuardyti, nes jie buvo avarinės būklės: http://www.ekonomika.lt/naujiena/lie...one-37002.html

[statyba]

Aiškiau ir būt negali kad ir kokios spalvos siūlais besiūtum - su valstybės turtu elgiamasi kaip su savu.

Manau imanoma atrasti spaudoje, kas bus suinteresuotas pagvildenti sia tema... va tada bus tikrai idomu

[Salvijus]

Aiškiau ir būt negali kad ir kokios spalvos siūlais besiūtum - su valstybės turtu elgiamasi kaip su savu.

[Combat]

va kur pagrindinis atsakymas ir tema spaudai - kodel nuardytas kokybiskas gelezinkelis...

Ne tokie yra LG atsakymai. Jų (per SM) atsakymai yra tokie (ištraukos):

1. Pasakos ne specialistams apie aršią kovą su geležinkelio kelio nevaldomu tižimu lietaus metu:



2. Kada vykdyti geležinkelio kelio kapitalinį remontą, sprendžia „chebra“. Jie tiesiog susirenka ir nusprendžia nepaisant to, kad geležinkelio kelias dar yra neišnaudojęs savo projektinių ir normatyvinių resursų. Taigi, geležinkelio kelio kapitalinio remonto būtinybė „Lietuvos geležinkeliuose“ tampa neprognozuojamu ir neplanuojamu stichiniu reiškiniu. Tiesiog – „bampt“, ir viskas:



3. Iškilmingai ir džiugiai atraportuota, kad traukiniai Mažeikiai – Rengė jau 2012 metais Europiniais greičiais važiuos naujutėlaičiu ir blizgančiu geležinkelio keliu (pagal nepatvirtintus duomenis, nuardytasis nukeliavo kažkur į Radviliškio – Pakruojo tarpstotį). Na, kur gi tas kelias?



Be to, jie dievagojasi, kad keleto metų laikotarpyje iki geležinkelio linijos nuardymo Mažeikiai – Rengė esančių pervažų net pirštu nelietė, išskyrus dulkių šlavimą šluota, nors forumiečių atliktos ekspedicijos ta geležinkelio linija nuotraukos liudyja ką kitką. Pvz., kad ir šita pervaža (nuotrauką įkeliu specialiai didesnę, kad galėtumėt apžiūrėt iš arčiau):



visa net blizga, o patys bėgiai prie pabėgių pritvirtinti ne senoviškai, o naujoviškai taip, kaip tai yra daroma dabar visur LG.

[statyba]

Kai eismas per sieną nutrūko, linijos tapo merdėjančiomis. Bet ir iki tol krovinių gerokai sumažėjo, lyginant su tarybiniais laikais ar nepriklausomybės pradžia, kol dar sienų nebuvo. O ir pasienio kontrolės atsiradimas labiausiai prisidėjo prie eismo sunaikinimo, nes iš Lietuvos į Lietuvą reikėjo važiuoti per Latviją su pasienio patikrinimu.
Latviai linijos per Rokiškį nenaikins, nes tai viena iš dabar veikiančių dviejų jungčių tarp valstybių. Be to krovinių ten tranzitu nėra daug gabenama, taip kad Rygos uostui žalos nedaug. Linijos per Turmantą irgi neardys. Grįžtant prie temos, linija nuo Mažeikių iki sienos buvo išardyta ne dėl mažo srauto ir merdėjimo, o dėl to, kad Orlenas negalėtų gabenti krovinių per Latviją.

va kur pagrindinis atsakymas ir tema spaudai - kodel nuardytas kokybiskas gelezinkelis...

[Al1]

Kai eismas per sieną nutrūko, linijos tapo merdėjančiomis. Bet ir iki tol krovinių gerokai sumažėjo, lyginant su tarybiniais laikais ar nepriklausomybės pradžia, kol dar sienų nebuvo. O ir pasienio kontrolės atsiradimas labiausiai prisidėjo prie eismo sunaikinimo, nes iš Lietuvos į Lietuvą reikėjo važiuoti per Latviją su pasienio patikrinimu.
Latviai linijos per Rokiškį nenaikins, nes tai viena iš dabar veikiančių dviejų jungčių tarp valstybių. Be to krovinių ten tranzitu nėra daug gabenama, taip kad Rygos uostui žalos nedaug. Linijos per Turmantą irgi neardys. Grįžtant prie temos, linija nuo Mažeikių iki sienos buvo išardyta ne dėl mažo srauto ir merdėjimo, o dėl to, kad Orlenas negalėtų gabenti krovinių per Latviją.

[Al1]

Smetonos laikais plano būta. Pylimo tai tikrai nebus, nes jei jau būtų jį supylę, tai ir geležinkelį būtų nutiesę. Po to, kai buvo nutiesta Kužių - Telšių linija ir planuojama toliau nutiesti iki Kretingos, tokia jungtis tapo nereikalinga ir niekas jos nebūtų pradėjęs tiesti.
Orlenas nieko nedarė ir nedarys. Galiausiai dar keli metai ir sukaks senaties terminas. Pasekmės regionui minimalios, nes geležinkelis ir taip merdėjo.

[Combat]

.... todėl sudarymas sąlygų vežti krovinius per Latviją būtų nusikaltimas.

Aš siūliau statyti naują geležinkelio liniją (apie tai kai kada kalbama, bet formaliai), aplenkiančią Latvijos teritoriją. Toks planas ir „smetonos“ laikais buvo. Seni žmonės sako, kad netgi sankasa buvo supilta. Ta geležinkelio linija turėtų driektis nuo Lūšės iki Skuodo Lietuvos teritorija apie 40 km. Nei Klaipėda, nei dar kas nors, nuo to nei kiek nenukentėtų. Geležinkelio liniją Klaipėda – Skuodas – Lūšė – Mažeikiai– Kužiai būtų galima naudoti kaip antrąjį geležinkelio kelią iš Radviliškio į Klaipėdą atsisakant antrojo kelio statybos nuo Kužių iki Kretingos. Tada nauda būtų visiems.

Nusikaltimas yra iš savanaudiškų paskatų krovinių davėjams „rankas išsukinėti“, kaip, pvz., nuardant geležinkelio kelią nuo Mažeikių link Rygos. Gi, jei „Orlen Lietuva“ panorėtų, galėtų nesunkiai įrodyti, kad geležinkelio kelias yra nuardytas komerciniais, o ne techniniais sumetimais ir prisiteisti iš „Lietuvos geležinkelių“ tiesiog nepakeliamo dydžio kompensacijas.

Be to, siekiant naudos valstybei, nereikia pamiršti ir pasekmių regionui. Pasekmės regionui kartais gali būti sunkesnės, nei mažai juntama nauda valstybei.

[Al1]

Tuo labiau neatsipirktų, o ir dar nuostolius generuotų tų linijų kapitalinis sutvarkymas. Nuostoliai atsirastų ne tik LG, bet ir uostui, taigi ir Klaipėdai, valstybei.
Investuotojai neis, net jei ir būtų tranzitinė linija. Tai pramonei, kuriai reikia geležinkelio - Mažeikiai jį turi. Skuodas, deja, neturi, bet išeitis yra. Jei jau investuotojas investuoja Lietuvoje, jis privalo ir naudotis maksimaliai šalies infrastruktūra, todėl sudarymas sąlygų vežti krovinius per Latviją būtų nusikaltimas. Bet kokiu atveju, Lietuvoje niekas neinvestuoja į rimtą pramonę, nestato gamyklų kir visai ne dėl to, kad nėra kažkur tai geležinkelio. Pilna provincijos miestų su geležinkeliais - nėra tų investitorių ir dar tokių, kuriems vystant gamybą reikėtų geležinkelio...

[Salvijus]

Leiskit paklaust ar Skuodos linijos remontas atspirktų? Abejoju.
Pelninga gali būti tik kaip tranzintinė.
O paversti Skuodą, Mažeikius dar vienu nuskurdintu Lietuvos užkampiu - nusikaltimas. Pasakykit ar normalus investuotojas eis į tokį regioną, kur nėra normalios infrastruktūros - būtų visiškas kvailys.
Vilniečiai dažnai žiūri iš savo varpinės, nė viena linija sostinėje nėra demontuota, o pasienio žmonėms nuo seno keliai veda ne tik į artimiausius Lietuvos centrus, bet istoriškai-kultūriškai-ekonomiškai yra susiję ir su už sienos esančiais. Bet kam ta provincija rūpi...

[Al1]

Tų krovinių nėra tiek daug. Pigiausias variantas būtų tiesiog dotuoti kai kurių krovinių (ne naftos produktų, žinoma) pervežimo tarifą iš Mažeikių. Tai būtų daug pigiau, nei investuoti į geležinkelių atnaujinimą ir galimybę kroviniams aplenkti Klaipėdos uostą. Skuodo liniją gan pigiai galima būtų paremontuoti, ji turėtų veikti kaip privažiuojamasis kelias.

[Combat]

Nėra ką vežti iš Klaipėdos į Rygą ar atvirkščiai. Kodėl grūdai turi būti iš Lietuvos gabenami per Latviją? Kodėl? Grūdų prekeivių pelnas mums neturi rūpėti, turi rūpėti bendra nauda šaliai, vadinasi ir uostui, ir LG ,ir valstybei.
Pamirškime keleivius, geležinkeliai gali išsilaikyti ir gauti pelno tik veždami krovinius.

Žemės ūkis – viena iš „atraminių“ pramonės šakų Lietuvoje ir, panašu, jis tik plėtosis.

Nesant pakankamų apimčių traukinių eismo, numarintas susisiekimas geležinkeliais su Skuodu, o ten žmonės į mechanizmus ir įrengimus, pritaikytus dirbti su vagonais, buvo investavę nemenkai. Kenčia ir Mažeikiai. Uostai Klaipėda, Liepoja, Ryga kaip ir netoli – už 120 – 140 km, bet išvežti nėra kaip. Kad patekti į artimiausią uostą (Liepoja), turi sukarti atstumą kaip per visą Lietuvą. Kaip gali pritraukti kokias reikšmingesnes investicijas į pramoninę plėtrą, jei tokios klaikios logistikos galimybės?

Gi matei, kaip atrodo Mažeikiai. Gerokai didesni nei Didžiasalis, bet likimas artėja būtent toks. Ir viena priežasčių yra ta, kad kažkas pasielgė ne taip, kaip reikėtų, o taip, kaip jam atrodė patogiau ir labiau norėjosi – vežti krovinius per aplinkui, o ne artimiausiu keliu, taip pat ėmė ir nurodė nuardyti geležinkelio kelią į Rygą.

Nauda iš to yra tik LG, bet ne valstybei – didėja bedarbių kiekis, socialiai remtinų žmonių skaičius, įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus. Kas bus su tais blokiniais namais, kurių rajonas Mažeikiuose yra dydžio kai Pašilaičiai ar Lazdynai? Bendra nauda šaliai man atrodo visai nepatraukliai marinant miestą, kuriame žmonės gyvena.

Gyventojų, kaip potencialių keleivių, pamiršti negalime. Tai – socialinė funkcija. Jei geležinkelio ruožu važiuoja bent vienas prekinis traukinys per dieną, juo turi važiuoti ir keleivinis traukinys; keleiviniai vežimai visame pasaulyje yra nuostolingi ir jie turi būti dotuojami pinigais tiesiai iš spaustuvės. Nežinau, ar ES taip yra, bet taip turėtų būti.

Mažeikiai atsirado būtent iš geležinkelių, todėl apkapoti geležinkelius, kaip yra apkapoti dabar, yra visiškai neprotinga – Mažeikių ir Skuodo rajonai sudaro apie 78 tūkst gyventojų. Nori ar nenori, bet Klaipėda vystysis kaip aglomeracijos centras, gal net kaip Žemaitijos regiono administracinis vienetas su bendra 400 – 450 tūks. gyventojų aglomeracija. Todėl tiek Šilutei, tiek Telšiams, Plungei, tiek Mažeikiams, Skuodui yra būtinas tiesioginis susisiekimas geležinkeliais – ar per Latvijos teritoriją, ar naujai pastatytą Lūšė – Skuodas (būtent ja aš ir siūlyčiau rimtai užsiimti, kol dar įmanomas ES finansavimas).

Mažeikiai – Ryga geležinkelis reikalingas taip pat ta prasme, kad Klaipėda būtų sujungta geležinkeliais su Ryga taip pat nepaisant vilniškių norų; Žemaitijos regiono žmonės turi spręsti, ko jiems labiau reikalinga, o ne koks nors ambicingas, nosį užrietęs įmonėlės direktorius.

[Al1]

Nėra ką vežti iš Klaipėdos į Rygą ar atvirkščiai. Kodėl grūdai turi būti iš Lietuvos gabenami per Latviją? Kodėl? Grūdų prekeivių pelnas mums neturi rūpėti, turi rūpėti bendra nauda šaliai, vadinasi ir uostui, ir LG ,ir valstybei.
Pamirškime keleivius, geležinkeliai gali išsilaikyti ir gauti pelno tik veždami krovinius.

[Combat]

Kodėl dėl lenkams priklausančios kompanijos pelno valstybei turėtų skaudėti galvą? 10 km yra visiškas niekas. Dar daugiau, kad dalis maršruto drieksis Latvijos teritorija ir Lietuva bei LG iš to neturės jokio naudos. Be to tai reikalauja didelių investicijų į geležinkelio atnaujinimą. Galiausiai, kokia garantija, kad kroviniai keliaus į Klaipėdą? Gal jie iš viso keliaus į Liepoją. Ar Ventspilį. Deja, bet reikia konstatuoti faktą - Lietuva ir Latvija yra atskiros šalys, o geležinkelių tinklas buvo sukurtas tuomet, kai čia buvo viena valstybė - Rusijos imperija. Geležinkelis buvo reikalingas ir TSRS laikais. O dabar kiekvina šalis žiūri tik savo interesų.

1. 10 km mažiau, jei iš Rygos per Mažeikius, Priekulę į Klaipėdą. 2. Jei iš Rygos per Joniškį, Šiaulius į Klapėdą – tai 10 toliau, nei 1– variantu (jei visai tiksliai, tai – 15,3 km). Bet Šiauliais neapsiribojama – tempiama į Radviliškį (19,8 km). Taigi, tas maršrutas bendrai gaunasi 55 km ilgesnis + prastovos vagonų ir lokomotyvų.

Iš Mažeikių į Klaipėdą per Priekulę (Latviją) yra148 km; per Kužius, Telšius – 214,5 km, arba 66,5 km ilgesnis (1 – 1,5 val. važiavimo prekiniu traukiniu). Grūdų vežėjai galėtų gerokai sutaupyti, jei per Priekulę. Jei iš Bugenių („Orlen Lietuva“), tai Klaipėda Bugeniams vežant artimiausiu keliu, taptų 12,3 km arčiau, arba per 78,8 km toliau, jei per Kužius, Telšius. 78,8 km – tai visas atstumas nuo Mažeikių iki Šiaulių, jei taip lyginti.

Mažeikiai ir Skuodas su tokia „logistika“ nebegaus jokios plėtros – kenčia regionas.

Kalta yra ir Latvija – pūtėsi su savo muitinėm ir pasieniais, tai dabar turi „įsistačiusi“ ragus iš Lietuvos pusės. Na, o „Orlen Lietuva“ visiškas neveiklumas pagerinti savo logistikos galimybes man yra nesuprantamas (matyt, ir po šiai dienai svaigsta vamzdžiu į Klaipėdą su nuosavu terminalu ten; arba tai yra tik priedanga nieko neveikt)..

Mažeikiams ir Skuodui yra reikalingas tiesioginis prekinis ir keleivinis susisiekimas su Klaipėda ir Ryga.

[Al1]

Ekonominės izoliacijos NĖRA. Nes nėra krovinių, kuriuos būtų galima vežti tarp valstybių. O jei jie ir yra, tai tik viena kryptimi, ir, aišku, Klaipėdos uosto nenaudai bei pačių geležinkelių nenaudai. Deja, bet apie keleivių vežimą galime pamiršti, jei valstybė net nesugeba (nieko nedaro) normalaus autobusų susisiekimo organizuoti... Regioninis integralumas buvo, kai buvome viena valstybė. Dabar yra atskiros valstybės su savo interesais. Taip, kapitalizmas yra ir kievienas traukia tik į save. Kodėl Lietuva turėtų investuoti į ten, iš ko naudą gautų tik Latvija, o Lietuva turėtų tik nuostolių?

[Salvijus]

Per Daugpilį kroviniai eina ne tik į Rygą, didžioji dalis nukreipiama į Ventspilį, kai kas tenka Liepojai.
Su tokiu požiūriu valstybė automatiškai veda save į ekonominę izoliaciją, nebelieka regiono integralumo.
Na bet kiekvienas galim turėti savo nuomonę.
Mano yra priešinga.

[Al1]

O per kurią iš tų valstybių atnaujintų linijų eina tokie milžiniški krovinių tranzito srautai? Beje, kuriais penisi ir geležinkeliai, ir vienintelis uostas? Ir visa valstybė. Visi uostai yra konkurentai. Apie kokį lankstą per Polocką kalbama? Artimiausias kelias per Daugpilį arba per Keną. Per Daugpilį vežant Ryga visuomet arčiau nei Klaipėda.

[Salvijus]

Parodykit man Vakarų Europos valstybę, kur taip per pastaruosius metus buvo nuardytas tarpusavio geležinkelio susisiekimas. Daugelyje vietų tarp Lenkijos ir Vokietijos uždaryti geležinkeliai po 1990 m. buvo atstatyti.
Liepojos uostas ne konkurentas Klaipėdai, o į Venstpilį arčiau vežti per Joniškį.
Priekulės ruožas naudingas tik baltarusiams, kuriems nebereiktų daryti didelio lanksto per Polocką-Daugpilį, taigi išlošia LG (daugiau km tenka Lietuvos teritorijai, o ne Latvijos). O per kur toliau vežti nuo Šiaulių - nebesvarbu, nes atstumas iki uostamiesčių panašus.
Kaži ar Priekulės ruožo atgavinimas padarytų didesnės žalos Klaipėdos uostui, netgi atvirkščiai suteiktų didesnio konkurencingumo tarp Rytų Baltijos uostų.