Keleivių srautai LG maršrutuose

[Fulgur]

Na į Rokiškį iš Vilniaus gali važiuoti taip tik railfanas

[Vitas]

LG valdžia nuolat "aimanuoja", kad nuostolingas yra maršrutas Šiauliai-Panevėžys-Rokiškis. Ir netgi stengiasi maršrutą pilnai sutrumpinti iki panevėžio (darbo dienomis jau sutrumpintas). Betgi tokiu maršrutu popiet traukinys Nr 630 iš Radviliškio išvyksta 16:14 h, t.y.- 19 minučių prieš atvykstant traukiniui Nr 23 iš Vilniaus. Persėdimas neįmanomas, iš sostinės traukiniu atvažiavę keleiviai į stotis ir stoteles tarp Radviliškio ir Panevėžio ir toliau priversti važiuoti kitu transportu.

[Xarru]

Kaip visad, belieka sutikti su A1 mintimis.

Aš pats tarp Vilniaus ir Kėdainių traukiniu važinėju labai retai, dažniau jau traukiniu iki Kauno ir tada autobusu. Vilnius-Klaipėda amžiais perpildytas, jau nekalbant apie tokius "nuotykius" prieš porą metų, kai į 6-vietes kupė būdavo kišama po 8 žmones (ir dar dauguma studentai su dideliais lagaminais). Matrisė Vilnius-Šiauliai yra iš viso pasityčiojimas iš keleivio. Negi nėra padoresnio sėdynių išdėstymo? 3 prieš 3?? Tai kaip jaustis tokiu važiuojant? Suspaustas dviejų nepažįstamų žmonių ir dar žvilgsniu ir keliais įsirėmęs į kitą?? Kodėl nepaleidus tokių traukinių, kaip į Marcinkonis važiuoja? Ten vietos ir keleiviams ir bagažui pakankama.

[Al1]

Sovietmečiu geležinkelis pirmiausiai buvo skirtas karinėms reikmėms, antroje vietoje buvo pramoninės reikmės, o keleivių vežimas buvo paskutinėje vietoje. Nuo to laiko niekas juose ir nepasikeitė, išskyrus tai, kad visiškai neliko poreikio jį naudoti karinėms reikmėms. Nes jeigu pažiūrėsime kur buvo tais laikais tiesiami geležinkeliai, tai tik į pramonės objektus. O ten kur buvo didelis keleivinių traukinių poreikis, bet beveik nebuvo pramonės niekas net negalvojo geležinkelio tiesti. Jeigu į Druskininkus geležinkelis nebūtų buvęs lenkų nutiestas, tai nė vienas Lietuvos kurortas jo ir neturėtų, kaip ir dabar neturi. Keleivių komfortas išvis buvo paskutinėje vietoje, traukiniai važinėjo perkrauti ir labai dažnai nepalankiu keleiviams grafiku. Ir nieks net negalvojo padidinti vagonų skaičiaus arba dažninti traukinių kursavimą. Greitis irgi palyginus su vakarų kapitalistinėmis valstybėmis buvo super lėtas, bet geležinkelių modernizuoti, tam, kad keleiviai būtų vežami greičiau niekas net nemąstė, kokiu greičiu važiavo po karo toks visus tuos 45 metus ir liko. Būtent toks požiūris į keleivį ir atbaidė visus potencialius keleivius, bei paskatino automobilizaciją.

Dėl prioritetų nesiginčiju. Taip buvo. O dėl kito galima ir pasiginčyti. Pirma, niekas realiai nežino, kokie geležinkeliai tuomet buvo tuose mitologiniuose Vakaruose, nes niekas tais laikais Vakaruose nesilankė taip, kaip dabar. O buvo jie ne kažin kuo geresni ar net prastesni. Dabar yra internetas ir galima pasižiūrėti, kokios senienos ir laužai važinėjo 70 ar 80 metais Vakaruose. Esminis lūžis įvyko 90-ųjų pabaigoje 2000 pradžioje. Todėl visos kalbos apie Vakarų geležinkelių komfortą ir t.t. 70 ar 80 metais tėra iliuzijos, paremtos jau paskutiniųjų 20 metų laikotarpio įspūdžiais. Antra, greitis taip pat ne kažin kiek didesnis buvo. Taip, Vakarų Europoje jau buvo greitųjų geležinkelių, kaip kad TGV, bet ir TSRS buvo. Beje, greitoji linija tarp Maskvos ir Leningrado buvo pirmoji Europoje savo metu. Kitur tebuvo tik 140-160. Kad vėliau viskas TSRS sustojo ir daugiau nebuvo plėtros, tai jau kitas dalykas. Dar reikia turėti omenyje, kad Europoje kiekviena šalis savo geležinkelius vystė pati, o esant mažai šaliai ir dideliam gyventojų tankiui galima turėti tankų tinką. Tuo tarpu TSRS buvo didžiulė savo teritorija su mažu gyventojų tankiu ir uždavinys numeris 1 buvo užtikrinti susisiekimą tarp pagrindinių miestų, pramonės objektų ir strategiškai svarbių objektų, rajonų sausuma. Ir vienintelė priemonė tam buvo geležinkelis. JAV čia ne argumentas - savo dydžiu ji neprilygo TSRS, o gyventojų buvo daugiau, tai ir tankesnis tinklas vystėsi. Bet jei imame laikotarpį po 50 metų, tai geležinkeliai ten jau nyko septynmyliais žingsniais. Nyko jie ir Europoje, krovinių pervežimai iš viso pabėgo į autotransportą. Taigi, jei imame laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, tai pradžioje sekė atstatymas, o vėliau degradacija. TSRS jos nebuvo, tik plėtros sulėtejimas. Kaip minėjau, didžiausias dėmesys buvos skiriamas tolimiems pervežimams, kas natūralu tokiai didelei šaliai, ir pramonei. O artimam susisiekimui - autotransportas. TSRS mastu, o dabar Rusijos, "artimas" ir "tolimas" skiriasi nuo europinio ir mūsiško suvokimo kartais, o greičiau eile. Keleivius pas mus atbaidė laukinio liberalizmo laikais. Grafikai tarybiniais laikais buvo pakankamai palankūs, perkrauti - ne visur ir ne visada.

[Eimantas]

Tik važiavimo laikas nesąmoningas buvo, todėl srautas keleivių neatsigavo.

[keleivinis]

pvz. Skuodo-Klaipėdos, Klaipėdos-Šilutės maršrutų keleiviams neliko nieko kito, kaip sėstis į automobilius ar rinktis autobusus.

Tarp kitko, Klaipėdos-Šilutės maršrutą gražinti netgi reikėtų, juolab, kad peronai išliko, kai kur net geležinkelio atnaujinimo darbai įvyko. Jei būtų paleidžiama kad ir ta pati PESA, kurių LG turi per daug, keleivių tikrai būtų ir maršruto išlaikymas nebūtų nuostolingas.
Beje, kuomet važiavo traukinys, bilietas traukiniu iki Šilutės kainuodavo 10 litų, autobusu - 13-14 Lt. Taigi ir kaina konkurencinga.

[statyba]

Nelabai aišku kokiu maršrutu nebevažiuojate traukiniu. Asmeniškai aš dažnokai naudojuosi maršrutu Vilnius-Kaunas, tai jame maždaug nuo 2005-2006 metų jau nebeesu važiavęs autobusu, renkuosi tiktai traukinius (ir tik I klasę). Kiek rečiau vykstu maršrutu Vilnius-Šiauliai ir jame renkuosi tiktai traukinius (gaila čia nėra I klases). Šiuose maršrutuose autobusai visiškai nekonkurencingi traukinių atžvilgiu nei greičiu, nei komfortu.
Automobilizacijos liga kažkaip nesusirgau, nors esu automobilių transporto inžinierius ir turiu puikų 209 AG automobilį VOLVO. Juo dažniausiai naudojuosi tais maršrutais kur negaliu nuvykti traukiniu. Tik vengiu tų reisų kuriais važiuoja PESA.

Būtent - PESA atbaido visus tolimesnių reisų keleivius... juos galima leisti tik į priemiestį

[Garbanius]

Na, automobilizacija labiau susijusi su ekonominiais/socialiniais aspektais, žmonės paprasčiausiai norėjo turėti, tai, apie ką tarybiniais laikais, kaikurie tik svajodavo. Lėšų tuomet trūko daug kam, tad naturalu, kad VT vystymasis ir jo finansavimas nebuvo prioritetas. Kiti bando taikyt Latvijos ir Lenkijos pavyzdį, VT ten gal ir geresnis, bet apskritai, turim kitose srityse kurkas stipresnių pusių.

[Eimantas]

Kai kieme stovėjo po du žigulius ir tris zazus, tai natūralu, kad didelė automobilizacija turėjo įvykti, neatsižvelgiant į geležinkelio serviso kokybę, bet pvz. Skuodo-Klaipėdos, Klaipėdos-Šilutės maršrutų keleiviams neliko nieko kito, kaip sėstis į automobilius ar rinktis autobusus.

[lietus]

Automobilizaciją paskatino ir elementarus maršrutų uždarymas.

Kiek pamenu žmonės intensyviai pradėjo automobilizuotis jau nuo 1992 metų. Kai bent jau geležinkelyje nė vienas maršrutas netik, kad nebuvo uždarytas, bet net atsirado Vilnius-Varšuva per Gardiną.

[Eimantas]

Automobilizaciją paskatino ir elementarus maršrutų uždarymas.

[lietus]

Sovietmečiu geležinkelis pirmiausiai buvo skirtas karinėms reikmėms, antroje vietoje buvo pramoninės reikmės, o keleivių vežimas buvo paskutinėje vietoje. Nuo to laiko niekas juose ir nepasikeitė, išskyrus tai, kad visiškai neliko poreikio jį naudoti karinėms reikmėms. Nes jeigu pažiūrėsime kur buvo tais laikais tiesiami geležinkeliai, tai tik į pramonės objektus. O ten kur buvo didelis keleivinių traukinių poreikis, bet beveik nebuvo pramonės niekas net negalvojo geležinkelio tiesti. Jeigu į Druskininkus geležinkelis nebūtų buvęs lenkų nutiestas, tai nė vienas Lietuvos kurortas jo ir neturėtų, kaip ir dabar neturi. Keleivių komfortas išvis buvo paskutinėje vietoje, traukiniai važinėjo perkrauti ir labai dažnai nepalankiu keleiviams grafiku. Ir nieks net negalvojo padidinti vagonų skaičiaus arba dažninti traukinių kursavimą. Greitis irgi palyginus su vakarų kapitalistinėmis valstybėmis buvo super lėtas, bet geležinkelių modernizuoti, tam, kad keleiviai būtų vežami greičiau niekas net nemąstė, kokiu greičiu važiavo po karo toks visus tuos 45 metus ir liko. Būtent toks požiūris į keleivį ir atbaidė visus potencialius keleivius, bei paskatino automobilizaciją.

[Al1]

Liberalizmas yra tai, kad "jei nepelninga - reikia uždaryti", "rinka pati sureguliuos" ir panaši filosofija. Tiesiog nedotuoti, nes "rinka pati nuspręs". Bet ne tai, kad specialiai žlugdyti ar nesistengti pritraukti keleivių, nesirūpinti marketingu ir tt.
Du skirtingus dalykus painioji.

O specialiai žlugdyti - kapitalizmo dėsnis. To socializme nebuvo, nes tokia veikla buvo laikoma kenkėjiška, sabotažu, ir, aišku, nusikalstama. Kapitalizme tai tik vienas iš būdų padidinti pelną - jei kažkaip negalima tiesiogiai atsisakyti nuostolingos, bet reikalingos visuomenei veiklos, reikia ją padaryti dar nuostolingesnę, diskredituoti visuomenės akyse ir tada panaikinti. Taigi, nereikia čia kaišioti tarybiškumo, kur juo net nekvepia.

[Vitas2]

Liberalizmas yra tai, kad "jei nepelninga - reikia uždaryti", "rinka pati sureguliuos" ir panaši filosofija. Tiesiog nedotuoti, nes "rinka pati nuspręs". Bet ne tai, kad specialiai žlugdyti ar nesistengti pritraukti keleivių, nesirūpinti marketingu ir tt.
Du skirtingus dalykus painioji.

Ponuli, apie kokį liberalizmą Jūs kalbate ? Pvz. Prancūzijoje, maršrutais, kuriais važiuoja TGV, nevažinėja autobusai, neskraido lėktuvai. Ten yra laikoma, kad jeigu valstybė padarė milžiniškas investicijas, jokio liberalizmo negali būti. Manau, kad ir LG padarė nemažas investicijas šioje srityje, ar ne ? Tokių atvejų yra kiekvienoje ES šalyje.

[Gator]

Būtent liberalizmas - keleivių pervežimas neduoda pelno, todėl nafig jis, kuo daugiau ir greičiau užsilenks, tuo mažiau trukdys pelningai veiklai. Kadangi valdiška įmonė negali tiesiai šviesiai visko iš karto užraukti, tai daroma viskas, kad tik keleiviai patys rinktųsi kitas transporto rūšis. O valstybė nesikiša. Anuomet to nebūtų leidusi valdžia.

Liberalizmas yra tai, kad "jei nepelninga - reikia uždaryti", "rinka pati sureguliuos" ir panaši filosofija. Tiesiog nedotuoti, nes "rinka pati nuspręs". Bet ne tai, kad specialiai žlugdyti ar nesistengti pritraukti keleivių, nesirūpinti marketingu ir tt.
Du skirtingus dalykus painioji.

[DArnas]

Skaitau Al1 pranešimus ir džiaugiuosi, kad dar yra blaiviai mąstančių žmonių. Tarpmiestiniai reisai dar kažkiek gyvi, bet, lyginant su 30 metų prieš laikais, priemiestinis transportas visiškai sužlugdytas. Negaliu kalbėti už kitus miestus, bet pažiūrinėkite, koks susisiekimas yra, pvz., Šiauliai-Akmenė ir pan. Autobusas - vienui vienintelis per dieną. O LG su pasityčiojimu Ventos miestelio stotelę vadina Akmenės. Anksčiau net tokie miesteliai kaip ta pati Akmenė turėjo tiesioginį susisiekimą su Latvija, o dabar tik svaigstame apie traukinius Vilnius-Daugpilis kaip apie utopiją. Ir nesakykite, kad taip "kapitalizme" nebūna, neva, tokie reisai nepasiteisina ir t.t., ir t.t. Dažnai sakau, kad jeigu paslaugos gyventojams kuriamos pagal darnios visuomemės principus, patys esame kalti, kad dabar derinamės ne pagal žmogų, o pagal verslą. Jokiu būdu neaukštinu ir nė kiek nepasisakau už socializmą. Aš tik teigiu, kad kapitalizmas, o šiuo atveju, liberalizmas VT, žemina žmogų.

[Vitas2]

Asmeniškai pats jau traukiniais nebevažiuoju iš/į Vilnių, jei tik važiuoju tai tik autobusu. Nors prieš metus ir daugiau gan dažnai traukiniais važiuodavau .

Nelabai aišku kokiu maršrutu nebevažiuojate traukiniu. Asmeniškai aš dažnokai naudojuosi maršrutu Vilnius-Kaunas, tai jame maždaug nuo 2005-2006 metų jau nebeesu važiavęs autobusu, renkuosi tiktai traukinius (ir tik I klasę). Kiek rečiau vykstu maršrutu Vilnius-Šiauliai ir jame renkuosi tiktai traukinius (gaila čia nėra I klases). Šiuose maršrutuose autobusai visiškai nekonkurencingi traukinių atžvilgiu nei greičiu, nei komfortu.
Automobilizacijos liga kažkaip nesusirgau, nors esu automobilių transporto inžinierius ir turiu puikų 209 AG automobilį VOLVO. Juo dažniausiai naudojuosi tais maršrutais kur negaliu nuvykti traukiniu. Tik vengiu tų reisų kuriais važiuoja PESA.

[Al1]

Tai gal ir automobilizacijos lygis buvo gerokai mažesnis ir kelių tinklas ne tokios lygio, kaip dabar. Galų gale ir gyventojų buvo daugiau.

Kelių tinklas nuo to laiko ypatingai nepasikeitė, jei lyginame 80-90 ir dabar. Kai kurie kokybiniai kelių pokyčiai dabar pilnai kompensavosi anuomet mažesniais transporto srautais. Gyventojų skaičius ne prie ko. Labiau jau aktualu keleivių skaičius. Bet kad jis toks menkas dabar yra būtent automobilizacijos pasekmė, o automobilizacija iššaukė būtent laukinis kapitalizmas (viskas turi duoti pelną, jei jo nėra - nėra reikalo dirbti) ir požiūris į keleivius, kurį čia demonstruoja kai kurie asmenys.

Ne liberalizmas dėtas į tokį požiūrį į keleivius bei rinkodarą: ai, gerai kaip yra, kam nepatinka tegul renkasi autobusą.
Net ir liberalizme požiūris į aptarnavimą ir rinkodarą yra aukščiausiame lygyje, stengiamasi visai pritraukti klientus.
O tas požiūris, kad "gerai kaip yra, nepatinka, tegul renkasi kitką" yra būtent tarybinių laikų rinkodaros ir aptarnavimo nebuvimas.

Būtent liberalizmas - keleivių pervežimas neduoda pelno, todėl nafig jis, kuo daugiau ir greičiau užsilenks, tuo mažiau trukdys pelningai veiklai. Kadangi valdiška įmonė negali tiesiai šviesiai visko iš karto užraukti, tai daroma viskas, kad tik keleiviai patys rinktųsi kitas transporto rūšis. O valstybė nesikiša. Anuomet to nebūtų leidusi valdžia.

[Gator]

Tai laukinio liberalizmo mąstymas. Tarybiniai laikai ne prie ko. Tada taip nebuvo. Tolimojo susisiekimo traukinys - vagonai plackartiniai, sėdimi ar kupė skirtingo komforto su lokomotyvu ir atitinkama kaina. Vietinis - dyzeliukas ar elekrinis, dar anksčiau vagonai su mediniais suolais ar seni plackartai su lokomotyvu, vėlgi už atitinkamą priemiestinę kainą. Ir traukiniai važinėjo, o ne buvo naikinami, nes trukdo kroviniams... .

Ne liberalizmas dėtas į tokį požiūrį į keleivius bei rinkodarą: ai, gerai kaip yra, kam nepatinka tegul renkasi autobusą.
Net ir liberalizme požiūris į aptarnavimą ir rinkodarą yra aukščiausiame lygyje, stengiamasi visai pritraukti klientus.
O tas požiūris, kad "gerai kaip yra, nepatinka, tegul renkasi kitką" yra būtent tarybinių laikų rinkodaros ir aptarnavimo nebuvimas.

[2Pack]

Tai gal ir automobilizacijos lygis buvo gerokai mažesnis ir kelių tinklas ne tokios lygio, kaip dabar. Galų gale ir gyventojų buvo daugiau.