Traukos riedmenys. Bendro pobūdžio diskusijos

[Al1]

Ta prasme rimtai? 6 metus buvo laukiama nežinia ko, ir tik dabar pradėta tvarkytis?

Kuo keičia? Ukrainietišku KLUB klonu... Ir dar šiuo metu, kai Ukrainoje sunaikinta pramonė... Kaip jie žada šitą sistemą palaikyti ateityje?.. Jau netolimoje, kalba ne apie 10 metų... Tai juk ne Roshen saldainių fabriko produkcija...

[Al1]

Kad į Kybartus ir Marijampolę važiuoti reikėtų krovimo taškų galutinėse stotelėse, ir nors pirkimo dokumentuose užsiminama apie tokių maršrutų planus, dabar apie krovimo taškus pastaruoju metu kalbama tik Varėnoje, Panevėžyje ir Mažeikiuose.

Spėčiau jog vienas traukinys būtų laikomas Klaipėdoje maršrutui į Šilutę (pakankamai trumpas atstumas kad nereikėtų krovimo stotelių), pora važinėtų Mažeikiai-Panevėžys, ir likę būtų Vilniuje.

Tikrai nekiš naujų traukinių į gilią provinciją, kaip kad Mažeikiai, Panevėžys ar Klaipėda. Nes ten nėra reikiamų kadrų ir priemonių traukinių eksploatacijai. Todėl eksploataciją ir priežiūrą geriausia koncentruoti poroje vietų. Vilnius ir Kaunas tam labiausiai tinka. Kaune netgi nieko rimto galima neįrenginėti, jei ką, atvaryti į Vilnių. O Panevėžys, Mažeikiai ar Klaipėda per toli, kad dažnai gabenti į Vilnių. Todėl pradžiai tikrai geriausias variantas šiuos traukinius (kol jų tik 6) koncentruoti Vilniuje ir Kaune. Vėliau, jei pasiteisins, būtų galima ir kitur.

[Briedis]

„Lietuvos geležinkeliai“ praneša, kad pradėtos diegti saugios lokomotyvų valdymo sistemos, keičiančios iki šiol naudotas rusiškas KLUB-U sistemas. Pastarosios dar 2018-aisiais Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto buvo įvardytos kaip keliančios grėsmę saugumui.

Ta prasme rimtai? 6 metus buvo laukiama nežinia ko, ir tik dabar pradėta tvarkytis?

[digital]

Lietuva detales traukiniams tebeperka iš Rusijos: pokyčių tikimasi po trejų metų

„Lietuvos geležinkeliai“ praneša, kad pradėtos diegti saugios lokomotyvų valdymo sistemos, keičiančios iki šiol naudotas rusiškas KLUB-U sistemas. Pastarosios dar 2018-aisiais Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto buvo įvardytos kaip keliančios grėsmę saugumui. Tačiau nors saugumo sistemos ir keičiamos, problema lieka vagonuose, kuriems iki šiol naudojamos sertifikuotos rusiškos detalės – jų Lietuva, nors ir ne daug, bet priversta pirkti iš Rusijos net ir dabar.

„Lietuvos geležinkeliai“ praneša tik dabar pradėję keisti iki šiol naudotas rusiškas lokomotyvų saugumo sistemas KLUB-U. Jas keičia europinius saugumo standartus atitinkančios estiškos ir ukrainietiškos sistemos. Pasak „Lietuvos geležinkelių“, naujoji sistema pradėta diegti 4-iuose skirtingo tipo riedmenyse.

„Visas projektas truks iki 2027-ųjų pabaigos. Planuojama pakeisti per 160 riedmenų – tiek krovininiuose traukiniuose, tiek keleiviniuose, specializuotoje technikoje. KLUB-U neliks apskritai mūsų 5 dukterinių bendrovių technikoje“, – LRT TELEVIZIJAI sako LTG korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas.

[John]

Įtariu paskaičiavo, kad iki Marcinkonių ir atgal užteks, o Varėnoje krausis naktį nakvojantys. Arba važiuos iki Marcinkonių, o grįždami Varėnoje pasikraus. Dar teoriškai kontaktinį tinklą iki Miškinių galima pratęsti nuo Senųjų Trakų, ten viso labo 3 km.

Tai kad nelabai užteks, jei range su baterija yra 100km. Nebent Varėnoje užteks kokių 5 min. pasikrovimo važiuojant pirmyn ir atgal.

[Visdarlietus]

Įtariu paskaičiavo, kad iki Marcinkonių ir atgal užteks, o Varėnoje krausis naktį nakvojantys. Arba važiuos iki Marcinkonių, o grįždami Varėnoje pasikraus. Dar teoriškai kontaktinį tinklą iki Miškinių galima pratęsti nuo Senųjų Trakų, ten viso labo 3 km.

[ignaloidas]

Iš viso perkama 15 traukinių (su opcija ateityje įsigyti be konkurso dar). 9 iš jų bus skirti Vilniaus - Klaipėdos ruožui ir bus elektriniai IC tipo. Kiti 6 vnt. - akumuliatoriniai. Tai su 6 akumuliatoriniais nelabai kur prasisuksi. Įtariu, kad kokius 2 ar 3 skirs Kaunui ir važinės jie į Kybartus ar Marijampolė kartu su dyzelinėmis Pesomis, o likę 3 ar 4 bus Vilniuje ir Važinės į Varėną, Jašiūnus. Nes daugiau nėra kur. Į Marcinkonis važiuos dyzeliniai. Į Jašiūnus net nereikės jokios papildomos infrastruktūros pakrovimui.

Kad į Kybartus ir Marijampolę važiuoti reikėtų krovimo taškų galutinėse stotelėse, ir nors pirkimo dokumentuose užsiminama apie tokių maršrutų planus, dabar apie krovimo taškus pastaruoju metu kalbama tik Varėnoje, Panevėžyje ir Mažeikiuose.

Spėčiau jog vienas traukinys būtų laikomas Klaipėdoje maršrutui į Šilutę (pakankamai trumpas atstumas kad nereikėtų krovimo stotelių), pora važinėtų Mažeikiai-Panevėžys, ir likę būtų Vilniuje.

[Al1]

Iš viso perkama 15 traukinių (su opcija ateityje įsigyti be konkurso dar). 9 iš jų bus skirti Vilniaus - Klaipėdos ruožui ir bus elektriniai IC tipo. Kiti 6 vnt. - akumuliatoriniai. Tai su 6 akumuliatoriniais nelabai kur prasisuksi. Įtariu, kad kokius 2 ar 3 skirs Kaunui ir važinės jie į Kybartus ar Marijampolė kartu su dyzelinėmis Pesomis, o likę 3 ar 4 bus Vilniuje ir Važinės į Varėną, Jašiūnus. Nes daugiau nėra kur. Į Marcinkonis važiuos dyzeliniai. Į Jašiūnus net nereikės jokios papildomos infrastruktūros pakrovimui.

[ignaloidas]

Man visgi sunku suprasti Varėnos pakrovimo stotelės logiką. Kokiu būdu traukiniai važiuos į Marcinkonis? Ar čia tiesiog bukas LTG Link planas tiesiog naikinti Varėna-Marcinkonys atkarpą?

Kiek logiška priklauso nuo to kokiu greičiu baterijos pasikrauna - neelektrifikuoto ruožo ilgis tarp Senųjų Trakų ir Marcinkonių yra ~75km, pirmyn-atgal viso 150km, tarp Varėnos ir Marcinkonių ~25km. Baterijos rašyta kad turėtų laikyti 100km. Tad pasikrauti realiai reikėtų maždaug ketvirtadalį baterijos kiekvienu Varėnos pravažiavimu. Jeigu žiūrėti į kokius krovimo greičius elektromobiliai daro (procentiškai), būtų reikalingas maždaug 10-15 minučių stabtelėjimas Varėnoje važiuojant į abi kryptis. Arba yra irgi teorinis variantas, kad vietoj to kad Marcinkonyse stovėtų traukinys tarp reisų, traukinys nuvažiuoja iki Varėnos pasikrauti, grįžta į Marcinkonis, ir tada važiuoja atgal be stovinėjimų - kiek juokingai atrodo toks pirmyn-atgal judėjimas, bet atstumai sueina.

Šiaip tai spėčiau kad Marcinkonyse nebuvo galimybių krovimo stotelei dėl elektros tinklų, iki Varėnos ateina 110kV linija, į Marcinkonis tik nuo Varėnos 35kV atšaka.

[John]

Man visgi sunku suprasti Varėnos pakrovimo stotelės logiką. Kokiu būdu traukiniai važiuos į Marcinkonis? Ar čia tiesiog bukas LTG Link planas tiesiog naikinti Varėna-Marcinkonys atkarpą?

[ignaloidas]

Nebus tie bateriniai traukiniai pakišti po kokiu ES projektu, netaršių TP finansavimas, kaip miestų autobusų parkuose?

Mano žiniomis čia grynai LTG Link noras ir tikslas, jie šiam pirkimui traukiniams pirkti nenaudoja valstybės ar ES paramos. Šiaip kažkiek paprasčiau turėtų būti palaikyti baterinius traukinius nei dyzelinius, ir eksploatuoti yra pigiau kontaktinio tinklo ribose, kuris ilgalaikėje perspektyvoje turėtų plėstis.

[Garbanius]

Nebus tie bateriniai traukiniai pakišti po kokiu ES projektu, netaršių TP finansavimas, kaip miestų autobusų parkuose?

[ignaloidas]

O yra paskelbti kažkokie planai, kur jie bus naudojami? Galvojant logiškai, galėtų kursuoti maršrutais, panašiais į Kaunas-Šiauliai, kur neelektrifikuota greitai bus tik atkarpa nuo Palemono iki Jonavos. Tampyti akumuliatorinį traukinį į turmantus ir marcinkonis ir dar laukti kol jis pasikraus - nežinau... Juk keli traukiniai per dieną ten ir tekursuoja, tad taršos argumentas iš esmės atkrenta.

Yra, čia iš 2021 nuotrauka, bet nemanau kad planai būtent baterinių traukinių klausimu nelabai pakito


Šiaip tai nuo temos nukrypom, gal reikėtų naują temą apie baterinius traukinius Lietuvoje sukurti

[Tomas]

Teoriškai daug kas galėtų būti, bet nėra. Papildomi kaštai, laikas ir t.t. Na bet labai noriu klysti ir tikėti, kad viskas ok bus su tais akumuliatoriniais traukiniais. Tik bijau, kad visgi nebus.

Tai ne bėda, Lietuvos Gelžkelinkeliai turi puikią traukinių numetimo patvoriuose praktiką.

[eigh]

Teoriškai daug kas galėtų būti, bet nėra. Papildomi kaštai, laikas ir t.t. Na bet labai noriu klysti ir tikėti, kad viskas ok bus su tais akumuliatoriniais traukiniais. Tik bijau, kad visgi nebus.

O yra paskelbti kažkokie planai, kur jie bus naudojami? Galvojant logiškai, galėtų kursuoti maršrutais, panašiais į Kaunas-Šiauliai, kur neelektrifikuota greitai bus tik atkarpa nuo Palemono iki Jonavos. Tampyti akumuliatorinį traukinį į turmantus ir marcinkonis ir dar laukti kol jis pasikraus - nežinau... Juk keli traukiniai per dieną ten ir tekursuoja, tad taršos argumentas iš esmės atkrenta.

[John]

Nežinau kaip tie akumuliatoriai atrodo, bet teoriškai galėtų būti vagonas-akumuliatorius. Atvažiavai į galinę stotelę pastatei krautis, kitą pakrautą prikabinai ir važiuoji atgal.

Teoriškai daug kas galėtų būti, bet nėra. Papildomi kaštai, laikas ir t.t. Na bet labai noriu klysti ir tikėti, kad viskas ok bus su tais akumuliatoriniais traukiniais. Tik bijau, kad visgi nebus.

[Visdarlietus]

Nežinau kaip tie akumuliatoriai atrodo, bet teoriškai galėtų būti vagonas-akumuliatorius. Atvažiavai į galinę stotelę pastatei krautis, kitą pakrautą prikabinai ir važiuoji atgal.

[John]

Tas baterinių traukinių "naujovės" vaikymasis man irgi labai keistai atrodo. Juo labiau, kad jis, kaip suprantu, netiks nei Vilnius-Turmantas (su tikimybe tęsti iki Daugpilio), nei Vilnius-Marcinkonys, kur turės stovėti ir krautis Varėnoje kurį laiką, taip ilginant bendrą kelionės trukmę. Nebent visgi bus daugiau tų pakrovimo punktų, apie kuriuos iki šiol neskelbė?

[Al1]

Estijoje dabar visi Stadleriai. Čia tie nauji tik Škoda. Lietuvoje situacija kita. Čia perkami traukiniai Vilnius - Klaipėda maršrutui, tai IC klasės traukiniai. Kita grupė - akumuliatoriniai (dirbantys ir nuo KT ten, kur elektrifikuota) traukiniai trumpiems vietiniams/priemiestiniams maršrutams neelektrifikuotuose ruožuose. Latviai ir estai kol kas su akumuliatoriais nežaidžia, nes neaišku, kaip ten su jų eksploatacija. Lietuva gi drąsi šalis, jei ką negaila bus išmesti keliasdešimt milijonų.
Latvijoje su Škodomis daug problemų. Daug vaikiškų ligų. Ir jų turi visi traukiniai. Lietuvoje su dviaukštėmis Škodomis tiek daug problemų nebuvo, nes modelis jau buvo išdirbtas Čekijos geležinkeliams, tik modifikacija mums buvo 1520 mm. O latviai nupirko visiškai naują modelį.

[John]

Latviai tai pirko Regional traukinius, estiškoji komplektacija turbūt irgi tokia pati. EE jau turi daugybę Stadler'ių. Matomai kadangi LV darė užsakymą, estams gavosi už gerą kainą pagriebti.
Pas mus kaip suprantu pirko intercity pritaikytus riedmenis.

Dalis skirta ilgesniems nuostoliams, dalis bus regioninių, kurie teoriškai tiktų priemiestiniams reguliariems maršrutams kaip Trakai/Vievis-Kena, Marijampolė-Kaunas-Jonava ar kažkas panašaus. Ar tokie maršrutai atsiras, manau galim pabandyti spėti iš trijų kartų