Vilniaus geležinkelio stotis

[digital]

Baigė tvarkyti viaduką Vilniaus geležinkelio stotyje – parodė, ką padarė

Vilniaus geležinkelio stoties pėsčiųjų viaduko rekonstrukcija baigta: atnaujintas viadukas užtikrina saugesnį ir patogesnį susisiekimą tarp Naujininkų ir Naujamiesčio, taip pat yra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia bei silpnaregiams.

Rekonstrukcijos metu buvo įrengti nauji, patogūs laiptai su stikliniais turėklais, vedantys į pirmąjį peroną, taip pat pastatyti du pandusai, leidžiantys patekti tiek į peroną, tiek į Geležinkelių muziejaus lauko ekspoziciją „Bėgių parkas“.

Atlikti ir esminiai konstrukciniai darbai: suremontuotos viaduko sijos, atramos, demontuotos avarinės būklės laiptų konstrukcijos, įrengtas LED apšvietimas, papildomai įdiegta vaizdo stebėjimo sistema.

[sleader]

Pas mus kažkoks fetišas yra viešose vietose įrenginėti tokius keltuvus. Visokiose požeminėse perėjose sumontuoti, kurie tai veikia, tai neveikia arba tiesiog žmonės nežino, kad keltuvai visada veikia tik laikant mygtuką. Tai dar ir stotyje sugebėjo kažkoks genijus patvirtinti sprendinį, kad čia tokį montuoti. Nesu dar niekur pasaulyje matęs, kad tokiose vietose būtų ne liftas, o šitas keltuvas, kuris iš esmės neskirtas viešoms erdvėms/pastatams.

[Julius.ste]

Vilniaus stotyje baigia lifto iš pirmojo perono į požeminį tunelį įrengimą. <..>

Pabaigė ir veikia. Tik pasirodo ten ne liftas, o keltuvas. Automatizuotas, keltis reikia laikyti paspaudus mygtuką. Tikriausiai tai dėl saugumo, nes tai ne liftas - nėra sienų. Lėtas kaip nežinau kas. Paspaudus iškvietimo mytuką, lauki kol atsiveria durys (ne kaip lifto, o kaip įprastos), tada įlipęs paspaudi mygtuką, duris ima užsivėrinėti, sustoja ir grįžta atgal. Po kelių bandymų randi instrukciją, jog reikia laikyti paspaudus. Paspaudi - durys lėtai užsiverinėja, keltuvas lėtai leidžiasi, durys apačioje lėtai atsiveria. Nuo durų užsidarymo pradžios iki durų atsivėrimo apačioje praėjo minutė ir penkios sekundės. Valio!

Užsidėjo varnelę, kad pritaikė neįgaliesiems. Dviratininkams ir toliau bus patogiau važiuoti tarnybinių praėjimu per bėgius, tėvams su vežimėliais teks kantriai laukti.O jei su dar vienu, jau pastovinčiu, mažyliu, tai teks laisva ranka jį laikyti, kad netyčiom neprisiliestų prie judančių sienų.

[ejs-ejs]

Gal kas turite Vilniaus stoties prieškarinę nuotrauką nuo Sodų g., su dabartinių Šopeno / Sodų / Seinų g. kampu?

naglisc , jei skaitai, tai nors telefonu, pats žinai kam reikia

[ejs-ejs]

Vilkikai turi važiuoti bent didesnėse gatvėse.
VT naudosis Geležinkelio g., todėl tunelis ne variantas dėl to, kad pats hub’s bus aikštėje priešais stotį, o ne ten, kur tarpmiestinė stotis.

Vilkikams ten apskritai ne vieta, bet vertikalus autotransporto gabaritas yra 4,5 m. Visa, kas žemiau, anksčiau ar vėliau patenka į Youtube.

Jei VT nedarytų kairiojo posūkio į Geležinkelio g., gal tą zoną ir būtų galima skirti pėstiesiems. VT iš Markučių pusės galėtų atvažiuoti per Naujininkus ir DG tiltą.

[ejs-ejs]

Srautas ten ne toks ir didelis, kad tunelį daryti. Paprastų eismo raminimo priemonių užteks. Jūs nepamirškit, kad jeigu formuojamas ten hub’as, tai reiškia, kad ir VT naudosis šia gatve.
Manau užtektų kelio vingiavimo prie stoties ir plius perėjos pėsčiųjų takų lygyje.

VT turėtų naudotis tik kioskų aikšte. Idėjiškai, nematau problemų arba nukeliant transportą į tunelį, arba sujungiat VT terminalo stogą tiltu su geležinkelio stotimi. Tuo labiau, kad ties Sodų g. pridaryta afunkcionalių sprendimių.

[Vinecko]

Vienas iš variantų - tuneliuoti tarp autobusų stoties aikstelės ir Pylimo / Aušros vartų g. Iššūkis - autobusai ir sunkusis transportas, bet Seinų g. niekur nedingsta.

Vilkikai turi važiuoti bent didesnėse gatvėse.
VT naudosis Geležinkelio g., todėl tunelis ne variantas dėl to, kad pats hub’s bus aikštėje priešais stotį, o ne ten, kur tarpmiestinė stotis.
Yra du variantai.
Pirmas - naikinti tranzitą per stotį apart VT, o kitus nukreipti per Kauno g.
Antras - padaryti kelio vingiavimus prieš stotį, kad daugiau nei pvz 20km/h tu negalėsi važiuoti. Perėja būtų išskaldyta į kelias didėles: viena prie įėjimo į stotį, kitą prie kairiojo stoties krašto, o trečia prie miesto/priemiesčio VT hub’o. Visos jos būtų pėsčiųjų takų lygyje, reiškia dar mažesnis šansas važiuoti greitai.

[Vinecko]

Bet jei mes norim parko prie stoties, būtų gerai, kad automobiliai nevažiuotų per kojas. Geležinkelio g. taip lengvai nenutrauksi, tad vienas iš variantų - ją tuneliuoti, padarant iš jos įvažiavimus į parkingą.

Srautas ten ne toks ir didelis, kad tunelį daryti. Paprastų eismo raminimo priemonių užteks. Jūs nepamirškit, kad jeigu formuojamas ten hub’as, tai reiškia, kad ir VT naudosis šia gatve.
Manau užtektų kelio vingiavimo prie stoties ir plius perėjos pėsčiųjų takų lygyje.

[ejs-ejs]

Čia prie ko?
Kur pradėti tuneliuoti, kur baigti?

Vienas iš variantų - tuneliuoti tarp autobusų stoties aikstelės ir Pylimo / Aušros vartų g. Iššūkis - autobusai ir sunkusis transportas, bet Seinų g. niekur nedingsta.

[ejs-ejs]

Kam tunelis? Jeigu stoties prieigų rekonstrukcija bus, tai faktiškai mašinos praras vieną įvažiavimą į stotį. Vietoj jo bus parkas ir VT hub’as

Bet jei mes norim parko prie stoties, būtų gerai, kad automobiliai nevažiuotų per kojas. Geležinkelio g. taip lengvai nenutrauksi, tad vienas iš variantų - ją tuneliuoti, padarant iš jos įvažiavimus į parkingą.

[Vinecko]

Nagi Kurmiai, ar reiktų tuneliuoti Geležinkelio gatvę ties stotimi? Grubiai, būtų -6,0 ... -7,0 m nuo dabartinio lygio. Priklausomai nuo to, kas galėtų važiuoti viršuje.

Kam tunelis? Jeigu stoties prieigų rekonstrukcija bus, tai faktiškai mašinos praras vieną įvažiavimą į stotį. Vietoj jo bus parkas ir VT hub’as

[B.S.]

Nagi Kurmiai, ar reiktų tuneliuoti Geležinkelio gatvę ties stotimi? Grubiai, būtų -6,0 ... -7,0 m nuo dabartinio lygio. Priklausomai nuo to, kas galėtų važiuoti viršuje.

Čia prie ko?
Kur pradėti tuneliuoti, kur baigti?

[ejs-ejs]

Nagi Kurmiai, ar reiktų tuneliuoti Geležinkelio gatvę ties stotimi? Grubiai, būtų -6,0 ... -7,0 m nuo dabartinio lygio. Priklausomai nuo to, kas galėtų važiuoti viršuje.

[Vinecko]

Kaip Rygoje, kaip Amsterdame, kaip Utrechte, kaip Varšuvoje, kaip Berlyne, kaip [įrašyti kone bet kurį Europos miestą].
Šiaip, žinoma, galima visiškai ignoruoti estetiką ir formą, ir koncentruotis tik į pliką funkciją. Bet ar mums labai patinka Šeškinė, Fabijoniškės ir Pašilaičiai? Ar tik tokią kartelę iškeliam geležinkelio stočiai?

Kodėl gi nepatinka? Pvz Vokiečiai jau pradėjo saugoti kai kuriuos panelinius namus, nes dauguma jų renovuoti ir neturi tokios istorinės vertybės kaip nerenovuoti. Kokia prasta nebūtų ta architektūra, bet tai yra istorija. Jeigu norime kažko naujesnio, galima stotį apgaubti stiklu, sukuriant daugiau erdvės joje. Atrodys gan unikaliai, o ir senas pastatas išliks kaip istorija. Kai kitą kartą lankysitės stotyje, siūlau pažiūrėti į viršų.

[John]

Minėjau, kad ta plati jungtis virš bėgių yra reikalinga. Jeigu norime padaryti gera stotį mums užtektų sutvarkyti prieigas (padaryti transporto hub’ą patogiu, o vietą aplink ją patrauklia, o ne lyg zombių apokalipsė.), o taip pat padaryti virš bėgių naują perėją (Zaha Hadid projekte yra)
Pats dalykas, kurio aš tikrai nenorėčiau, tai dubajietiškumo užmojai kaip Rygoje.

Kaip Rygoje, kaip Amsterdame, kaip Utrechte, kaip Varšuvoje, kaip Berlyne, kaip [įrašyti kone bet kurį Europos miestą].
Šiaip, žinoma, galima visiškai ignoruoti estetiką ir formą, ir koncentruotis tik į pliką funkciją. Bet ar mums labai patinka Šeškinė, Fabijoniškės ir Pašilaičiai? Ar tik tokią kartelę iškeliam geležinkelio stočiai?

[Vinecko]

Net su dabartiniais srautais ir traukiniais, tenka bbž kiek grūstis pro tą ankštą požeminę perėją ir jos įėjimus nuo peronų. Net jei visiškai atsisakytume idėjos normaliai sytvarkyti stotį ir jos prieeigas, tas požeminės perėjos bottleneck yra labai blogas ir užknisantis dalykas, kurį verkiant reikia tvarkyti.

Minėjau, kad ta plati jungtis virš bėgių yra reikalinga. Jeigu norime padaryti gera stotį mums užtektų sutvarkyti prieigas (padaryti transporto hub’ą patogiu, o vietą aplink ją patrauklia, o ne lyg zombių apokalipsė.), o taip pat padaryti virš bėgių naują perėją (Zaha Hadid projekte yra)
Pats dalykas, kurio aš tikrai nenorėčiau, tai dubajietiškumo užmojai kaip Rygoje.

[John]

Tikrai norite matyti ale Dubai kaip pagrindinę šalies stotį?
Jeigu norima kurti naujas erdves ir išskirtinį komfortą (nors dabar po stoties vidaus pertvarkos ji atrodo gerai ir yra patogi) tai galima apgaubti seną stoti stiklu, o virš bėgių padaryti koridorių tarp stoties aikštės ir Naujininkų, kaip ir buvo pagal Zaha Hadid (rajonų sujungimas).
Tikrai nemanau, kad Stotis nesusitvarko su keleivių srautų.
Vienintelis dalykas, kuris tikrai reikalingas, tai aikštės prie stoties pertvarka kapitalinė. Kuriant patogu persėdimo tašką, kuriant traukiančia aplinką. Kavinės, parkas, žaluma.

Net su dabartiniais srautais ir traukiniais, tenka bbž kiek grūstis pro tą ankštą požeminę perėją ir jos įėjimus nuo peronų. Net jei visiškai atsisakytume idėjos normaliai sytvarkyti stotį ir jos prieeigas, tas požeminės perėjos bittleneck yra labai blogas ir užknisantis dalykas, kurį verkiant reikia tvarkyti.

[Julius.ste]

Vilniaus stotyje baigia lifto iš pirmojo perono į požeminį tunelį įrengimą. Kaip ir su anksčiau įrengtu pandusu, pritaiko minimaliems neįgaliųjų reikalavimams pagal STR. Apie dviratininkų ir kitų keliautojų, pavyzdžiui tėvų su vaikų vežimais, patogumą nepagalvoja. Nors patys skelbiasi ir bando skatinti tvarias keliones traukiniu. O gaila.

[Julius.ste]

Ar kažkas turite priešpandeminį geležinkelio stoties žemėlapį/schemą (o dar nuotraukas tunelyje)? Būtų gerai pamatyti kaip sena Maxima ir nepadalintas tunelis veikė

Maždaug taip. Praėjimai sujungti ties kiekvienais laiptais. Kaire puse (žiūrint į stotį), kaip ir dabar, patekimas į eskalatorių, o dešine - aplink Maximą link šoninių stoties laiptų.
Įėjimas į Maximą buvo per kairę pusę, kasos dešinėje. Tualetai žaliuose praėjimuose. Neatmenu kurioje pusėje paskutiniu metu buvo, nes kažkada seniai buvo sukeistos jų vietos.

[Keliauninkas]

Ar kažkas turite priešpandeminį geležinkelio stoties žemėlapį/schemą (o dar nuotraukas tunelyje)? Būtų gerai pamatyti kaip sena Maxima ir nepadalintas tunelis veikė

Jie buvo atskirti ir dar buvo tualetai prie laiptų (iš atminties)