Rail Baltica II

[ejs-ejs]

Ir kas jus skatina daryti tokias išvadas?

Nes latviai prijungs sostinę ir uostą. Estai irgi.

O pas mus nei dabartinė sostinė, nei uostas neprijungti. Kaip berazumiai, tiesia naują geležinkelį laukuose, palei kažkokius kaimus.

[ne robotas]

Net nebus padaryta normali geležinkelio jungtis su Kauno oro uostu, nors jis bus tik pora kilometrų nuo jo! Teužtektų trumpos papildomos geležinkelio atšakos, kurią galėtų naudotis bent jau regioniniai traukiniai. Vietoj to, bus pastatyta geležinkelio stotis laukuose, kuri bus sujungta autobusais su pačiu oro uostu (aišku, tai geriau negu nieko, bet vstk).

[ojojoj]

Net nebus padaryta normali geležinkelio jungtis su Kauno oro uostu, nors jis bus tik pora kilometrų nuo jo! Teužtektų trumpos papildomos geležinkelio atšakos, kurią galėtų naudotis bent jau regioniniai traukiniai. Vietoj to, bus pastatyta geležinkelio stotis laukuose, kuri bus sujungta autobusais su pačiu oro uostu (aišku, tai geriau negu nieko, bet vstk).

As asmeniskai isvis tos nesamones nesupratau. Ok Kauno gelezinkelio stotis "nepakeliui" vaziuojat nuo Vilniaus i siaure, kur ir db yra nepakeliui su sena veze, bet kas trukde padaryti normaliai salia oro uosto veze tiek vaziuojant nuo Kauno, tiek nuo Vilniaus ir atvirksciai???? Taigi ir taip aisku, kad oro uostas plesis, darys automobiliu keliu aplinkelius ir t.t. nebent Kauno oro uostas plesis prie busimos vezes ir statys ateityje ten terminalus bet abejoju. Realiai belenkiek zmoniu nuo Vilniaus puses ar nuo siaures puses naudotusi Kauno oro uostu, nes tiesiog nereiktu i Kauna vaziuot ir islipus iskart atsirastum prie terminalo, o db kaip ir sakei - autobusais vezios ir t.t. absurdas cia ir ne kitaip.

[B.S.]

Ir kas jus skatina daryti tokias išvadas? Kol kas latviai net tilto projekto per Dauguvą neturi. Ir ne tai, kad neturi, bet dar ir neapsisprendžia koks tiltas tai turi būti. O ir kai turės tiltą, pirma, reikės nusitiesti geležinkelį iki sienos su Estija ir tik tada jiems atsivers galimybės prijungti Rygą už ES pinigus. Ir dar leiskite paklausti kiek Latvijos miestų, be Rygos, bus prijungta prie Rail Baltica vėžės? Antra, ar tikrai antros stoties, su nauja geležinkelio atšaka, statyba Vilniuje būtų racionaliausias sprendimas? Ar susisiekimo tarp labiausiai nutolusių Vilniaus mikrorajonų ir stoties negalima išspręsti travajum ar metro, kurie pagerintų susiekimą su daugiau mikrorajonų, nei viena papildoma traukinių stotis, kuri pagerintų situaciją lokaliai, o kaina būtų ne ką mažesnė, o ir traukinių eismo dažnis tada dalintųsi tarp dviejų stočių. Trečia, miesto administracija ieško būdų, kaip paskatinti miesto plėtrą pietų ir vakarų kryptimis, kad subalansuoti urbanistinę simetriją. Ir čia jau padaryti konkretūs žingsniai, kurie pasimatys per artimiausią dešimtmetį.

Tai kad čia daugiau patriotiniai lozungai, su pasirinktais faktais. Ar aš teigiau kad pas latvius viskas tvarkoje? Ne. Prie ko čia jų tiltas, kai mes patys su savo tiltu nesusitvarkom? Taip, situacija Lietuvoje geresnė, bet tai nepaneigia fakto kad strategiškai Lietuva išlošia mažiau. Bent jau iki tol kol nebus vėžės iki Vilniaus. Bėgiai per kelis miestus pas mus? Nori rimtu veidu pasakyti jog kažkas važinės traukiniu tarp Kauno ir Panevėžio? Jei stotis būtų NMC, tai trenkimasis į (ar iš) Panevėžio ar Kauno stotis nebūtų toks skausmingas. Atvažiavai į Vilnių, ir esi ten kur tau reikia be papildomų persėdimų. Lygiai tas pats kažkur su išvažiavimu. Jei lengva įsėsti Vilniuje, tai nuvažiavus bala nematė pasiimti Boltą ar sėst į miesto autobusą. Kai privažiavimas komplikuotas iš abiejų pusių, tada geriau asmeninis auto.
Šnekat apie tramvajų iki dabartinės stoties. Gerai. Kas trukdo nutiesti lygiai tą patį tramvajų tarp senos stoties ir naujos stoties? Ar taip netinka, nes tada sugriūna jūsų argumentas? Net ir išvedžiojus tramvajų visur, kiek laiko sutaupysi važiuodamas tramvajumi vietoje troleibuso? Kiek metų užtruks išvedžioti tokį tramvajų po miestą? Kai RB atšaka ant nosies ir su nauja stotim galėtum turėti geresnį susiekimą net be tramvajaus. Netrukus.
Patys matėt kad keleivinių traukinių naudojime esame visiškoje šiknoje. Kas pasikeis su RB senoje stotyje? Visiškai nieko. Kas rimtu veidu gali priimti miesto plėtimąsi į pietryčius kaip priemonę sprendžiančią traukinių užimtumą? Juk niekas nesiūlo iškelti esamos stoties. Pietryčių Vilnius ir toliau galės naudotis esama stotimi. Galės tramvajumi pasiekti naują stotį, arba persėsti Vievyje į RB.
Suprasčiau siūlytūmėt perkelti visas valstybines įstaigas prie esamos stoties, tai bent tuomet atsirastų kažkoks poreikis/patogumas važiuoti į seną stotį. O dabar kaip suplanuota tai niekas nesikeis. Važinės bobutės su studentais, prisidės tarptautinių keleivių. Viskas. Nieko nekeičiant niekas nesikeis.

[ejs-ejs]

O dabar kaip suplanuota tai niekas nesikeis. Važinės bobutės su studentais, prisidės tarptautinių keleivių. Viskas. Nieko nekeičiant niekas nesikeis.

Jau keičiasi.
Kai važiavau paskutinį kartą, važiavo diedas su studente.

[sleader]

Iš esmės 4-as punktas yra tiesa...
-Lietuva šiai dienai laimi mažiausiai, sostinė, uostas net neprijungiami ir klausimas ar bus prijungti.

Uosto prijungimas čia grynai tikslas "dėl varnelės". Asmeniškai nematau jokių argumentų, kad uosto prijungimas prie šios vėžės dabartinėmis sąlygomis duotų kažkokią naudą. Latviai irgi jungčių su uostu neturi. Vienintelė logika uosto prijungime yra Estijoje, kad iš Suomijos trumpą atstumą atplaukę kroviniai galėtų toliau važiuoti geležinkelių į pietus. (arba atvirščiai - plauktų į Suomiją).
Tarkime apie Klaipėdą: kokie kroviniai ir kur keliautų naująja 1435mm vėže? Norint turėti krovinius uoste, tai reikia tada šalyje prie pramonės įmonių privažiuojamuosius kelius, visą vagonų parką ir kt. irgi turėti ant 1435 mm. Kitu atveju nėra iš kur į kur tuos krovinius gabenti. Juk niekas per Lenkiją krovinių į Klaipėdos uostą (darydami ilgus lankstus apvažiuoti Kaliningradą ir pan.) negabens, kad juos ten pakrauti į laivus ir plukdyti kažkur atgaline kryptimi. Lygiai taip pat ir su atplaukiančiais kroviniais. Nėra jokios logikos plukdyti kažką į Rygą ar Klaipėda, kad perkrauti po to į traukinius važiuojančius pietų kryptimi, kai viską trumpesniais atstumais galima padaryti perkraunant Lenkijos ar Vokietijos uostuose. Vėžė į uostą logiką turėtų, jei visi geležinkeliai šalyje būtų 1435 mm, arba kroviniai iš rytų pusės atkeliautų tokio pločio riedmenimis (ko nėra ir nebus).

Nes latviai prijungs sostinę ir uostą.

Kur ir kada jie čia tą planuoja daryti? Pas juos numatytas tik keleivinis susisiekimas Rygos lankste. O poreikį ir logiką aprašiau aukščiau.

Net nebus padaryta normali geležinkelio jungtis su Kauno oro uostu, nors jis bus tik pora kilometrų nuo jo! Teužtektų trumpos papildomos geležinkelio atšakos, kurią galėtų naudotis bent jau regioniniai traukiniai. Vietoj to, bus pastatyta geležinkelio stotis laukuose, kuri bus sujungta autobusais su pačiu oro uostu (aišku, tai geriau negu nieko, bet vstk).

Jungtis turėtų būti pravažiuojama, o ne aklakelis. Norint turėti pravažiuojamą jungtį, reikėtų po KTT, peronais ir visais statiniais iškasti tunelį. Tai reiškia arba pusės oro uosto perstatymą, arba kažkokį ilgą ir sudėtingą gilų tunelį kasamą uždaruoju būdu. Ir visa tai dėl ko? Dėl keliolikos - keliasdešimties keleivių tais regioniniais traukiniais kas valandą? Kaunas nėra kažkoks megapolis ir KUN nėra oro uostas, kuris pritrauktų daugybę keleivių, daugybę turistų ar pan. Galima fantazuoti daug, bet grįžtant į realybę reikia suprasti, kad investicijų siekiančių 9 ar 10 skaitmenų turinčių skaičių, tokioje situacijoje pagrįsti nelabai įmanoma. Juo labiau nuo suplanuotos stoties iki KUN yra be galo arti. Ten tuos 3-4 km galima efektyviai per 5 min nuvežti "shuttl'u", kuris sėkmingai galėtų būti priderintas prie kiekvieno traukinio.

[DKL]

Ten tuos 3-4 km galima efektyviai per 5 min nuvežti "shuttl'u", kuris sėkmingai galėtų būti priderintas prie kiekvieno traukinio.

Tuo labiau, kad 20-30 m. perspektyvoje niekas netrukdo pastatyti naują terminalą kitoje tako pusėje, šalia traukinių stoties.

[Sula]

Tuo labiau, kad 20-30 m. perspektyvoje niekas netrukdo pastatyti naują terminalą kitoje tako pusėje, šalia traukinių stoties.

Prieš 20 metų buvo dėliojamas ir toks planas. Taip, kaip ir jungtis per dabartinę, šiaurės- vakarinę pusę. Blogai tik, kad niekas į tai nekreipia dėmesio ir priraižė sklypų. Man atrodo net būsimos, dabar numatomos, stotelės vietoje.

[Tomas]

Nes latviai prijungs sostinę ir uostą. Estai irgi.

O pas mus nei dabartinė sostinė, nei uostas neprijungti. Kaip berazumiai, tiesia naują geležinkelį laukuose, palei kažkokius kaimus.

Sostinę perkelti būtų lengviau, nei dabartinę prijungti eurogeležinkeliu.

[sleader]

Tuo labiau, kad 20-30 m. perspektyvoje niekas netrukdo pastatyti naują terminalą kitoje tako pusėje, šalia traukinių stoties.

Net ir šiai dienai veikiausiai būtų pigiau pastatyti naują terminalą su naujais peronais plyname lauke prie būsimos geležinkelio stoties ir nugriauti ką tik rekonstruotą esmą, nei bandyti kažkaip tą geležinkelį pakišti po oro uostu.

[Palpatine]

Užbaigti milijardinės vertės „Rail Balticą“ Lietuva planuoja iki 2033 metų pabaigos

Visiškai baigti milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą prie tarptautinės linijos prijungiant ir Vilnių Lietuva planuoja iki 2033 metų pabaigos.

Ši galutinė data nurodoma Susisiekimo ministerijos parengtame maždaug 2,5 mlrd. eurų vertės ruožo tarp Kauno ir Vilniaus komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo, arba vadinamajame specialiajame plane, kurį dar turės patvirtinti Vyriausybė.

„Projekto plano pirmajame įgyvendinimo etape (...) iki 2030 metų bus atliktos žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklos, kas leis baigti prioritetinio Šiaurė-Pietūs koridoriaus statybos darbus. Tuo metu projekto antrajame etape planuojama užbaigti europinio geležinkelio statybas prijungiant Vilnių prie bendrojo „Rail Baltica“ tinklo“, – rašoma dokumente.

BNS vasarį skelbė, kad Vyriausybei patvirtinus planą pirmajame etape – iki 2027 metų pabaigos – bus paimama žemė visuomenės poreikiams Kauno ir Jonavos rajonuose, o vėliau – nuo 2028 metų, kaip tuomet skelbė ministerija, priklausomai nuo finansavimo galimybių ir Vyriausybei vėl pritarus, – bus pradedamas žemės paėmimas Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų rajonų, Vilniaus miesto ir rajono teritorijose.

Antrajame etape – nuo 2028-ųjų – turėtų prasidėti ir pagrindinės linijos bei regioninių jungčių statyba, energijos ir eismo valdymo posistemių įrengimas, skelbė ministerija.

Anksčiau neskelbusi galutinio darbų termino dabar ministerija teigia, kad antrasis etapas, o kartu ir visas „Rail Baltica“ projektas turėtų būti baigtas iki 2033 metų pabaigos.

„Rail Baltica“ projekto Lietuvoje vadovas Arenijus Jackus 2025 metų pradžioje įspėjo, kad „Rail Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus nebus nutiesta iki 2030 metų, kai planuojama baigti pagrindinės linijos statybą Lietuvoje. Jis svarstė, kad projektą pavyktų įgyvendinti greičiau, jei būtų susitarta dėl partnerystės su privačiu sektoriumi.<...>

<...>„Rail Baltica“ projekto Lietuvoje pirmojo etapo – iki 2030 metų – investicijos (angl. CapEx, Capital Expenditure) vertinamos 5,6 mlrd. eurų, iš jų iki šiol skirta 1,6 mlrd. eurų (85 proc. – ES, o 15 proc. – valstybės biudžeto lėšos).<...>

[Tomas]

John su VLR, nuolat aiškinę, kad RB LT nebus nutiesta iki 2030 metų pabaigos, buvo teisūs

[Sula]

John su VLR, nuolat aiškinę, kad RB LT nebus nutiesta iki 2030 metų pabaigos, buvo teisūs

Pažiūrėsim, gal bus teisus AI1, teigęs, kad RBII nebus nutiesta niekada.

[Chiuvakas]

Pažiūrėsim, gal bus teisus AI1, teigęs, kad RBII nebus nutiesta niekada.

geras žmogus buvo blmb, rip

[alga]

Jungtis turėtų būti pravažiuojama, o ne aklakelis. Norint turėti pravažiuojamą jungtį, reikėtų po KTT, peronais ir visais statiniais iškasti tunelį. Tai reiškia arba pusės oro uosto perstatymą, arba kažkokį ilgą ir sudėtingą gilų tunelį kasamą uždaruoju būdu. Ir visa tai dėl ko? Dėl keliolikos - keliasdešimties keleivių tais regioniniais traukiniais kas valandą? Kaunas nėra kažkoks megapolis ir KUN nėra oro uostas, kuris pritrauktų daugybę keleivių, daugybę turistų ar pan.

Šiaip ar taip, Kauno oro uostas niekur nepabėgs, jei bus case'as gilesnei brangiai integracijai, tai bet kada vėliau galima bus ją padaryti.

[alga]

John su VLR, nuolat aiškinę, kad RB LT nebus nutiesta iki 2030 metų pabaigos, buvo teisūs

Mano įspūdis buvo, kad John prognozavo pirmą etapą kažkur 2037-ais, o prijungtus Vilnių ir Lenkiją taip 2050 arba niekada. Antras etapas iki 2033 yra vis dar super optimistiška ir geri nuteikia. Aštuoni metai ir greitasis traukinys į Berlyną!