Rail Baltica II

[John]

Kuriuo metu buvo pakeisti planai į vienkelį? Girdėjau tik apie downgrade tos atkarpos nuo Panevėžio iki Latvijos sienos.
Kodėl tada niekur nėra iškomunikuota apie tokius sprendimus?

Kuriuo metu tiksliai buvo pakeisti planai, sunku pasakyti, bet priežastys kaip ir akivaizdžios. O iškomunikuota buvo, ir apie tai jau buvo kalbėta:

Abejoju šitos skaidrės tikslumu. Paveiksliuke pavaizduotas dvikelis į Panevėži, nors buvo prieš 3 mėn. minėta Rail Baltica Lietuva vadovo, kad ten bus vienkelis (https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...idelis-issukis). Jau dabar nebe? Bėgiu keitimo sistema buvo taip pat planuojama šalia Panevėžio, sprendžiant iš šito paveikslėlio perkeliama į Kauną? Šitas projektas turi absoliučiai tragišką komunikaciją visuomenei.

Žodžiu, all in all Lietuvoje RB dvikeliu jokiose atkarpose net nekvepia kaip minimum iki kokių 2035 ir tik su sąlyga, kad LT/PL-Kaunas gaus finansavimą, bei kad viskas klosis kaip iš pypkės, kas yra labai mažai tikėtina. Na ir dar su sąlyga, kad ir pati greitoji PL/LT-Kaunas atkarpa nebus elementariai downgradinta į vienkelį.

[Lettered]

Kiek pamenu, Rygis stotyje buvo nutarta kloti Райл Балтика standarto bėgius.

Ryga - RIX bus nuostabi rail pribaltika ir latviai galės pūškuoti į oro uostą drkėmis. Mokykitės kaip reikia įgyvendinti projektus!

Kaip suprantu laikinas sprendimas (trumpoje atkarpoje nuo pačio RIX iki esamos geležinkelio linijos einančios link Jūrmalos), kad būtų galimybė važiuoti traukiniu iki oro uosto senais bėgiais ir senu tiltu, nes naują tiltą europinei vėžei dar nepradėtą ties pačia upe ruošiamasi užkonservuoti. Bet ateityje turbūt ir europinė vežė bus padaryta iki RIX.





https://eng.lsm.lv/article/economy/t...rward.a631603/

[Perfect]

Gal bus daugiau aiškumo, ko tikėtis iki 2030 m.

https://www.valstybeskontrole.lt/LT/...nfrastrukturai

Tarptautiniai auditai

2026 m. Valstybės kontrolė taip pat koncentruosis į sritis, kurių poveikis peržengia nacionalines ribas ir yra reikšmingas kelių valstybių ekonomikai, aplinkai ar viešajam interesui. Atliekant „Rail Baltica“ ir NATURA 2000 auditus, bus atsižvelgiama į tarptautinį kontekstą ir bendradarbiaujama su kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis.

[ejs-ejs]

Kaip suprantu laikinas sprendimas (trumpoje atkarpoje nuo pačio RIX iki esamos geležinkelio linijos einančios link Jūrmalos), kad būtų galimybė važiuoti traukiniu iki oro uosto senais bėgiais ir senu tiltu, nes naują tiltą europinei vėžei dar nepradėtą ties pačia upe ruošiamasi užkonservuoti. Bet ateityje turbūt ir europinė vežė bus padaryta iki RIX.

RIX nesujungta geležinkeliu. Ten dar trūksta kažkiek kelyno stotyje ir apie 2 km kažkiek dvikelio iki RIX. Nebūtitinai pilnas dvikelis, užtektų iki Riga RIX kryžminių iešmų.

Jei apie Rygos stotį - tai ko gero vienintelis racionalus latvių sprendimas, net jei iš jos kol kas nebus galima važiuoti per tiltą. Tiesiog atstato tiek kelyno, kiek jo turėjo iki stoties rekonstrukcijos.

Riga Hbf problema ta, kad per ją greta priemiestinio eismo eina ir didelis krovinių srautas. Tad turint papildoma išvažiavimą bent į šiaurinę pusę, galima laisviau planuoti ir organizuoti eismą peronuose.

[Tomas]

Viskas yra gerai, teisybė atstatyta - Estijos premjerministras paskelbė, kad būtent Estija pirmauja RB statybose:
https://www.err.ee/1609930589/michal...ust-ara-tegema

[Arunasx]

EE skaityti nemoku, bet ne tiek svarbu, tačiau panašu kad ir LV ir LT sėdi šiknoje su šituo projektu.
Kas giliau įlindęs ir pas ką labiau smirdi nėra taip jau labai esminis dalykas.

[sleader]

EE skaityti nemoku, bet ne tiek svarbu, tačiau panašu kad ir LV ir LT sėdi šiknoje su šituo projektu.

Kad tikriausiai visos naršyklės šiandien turi funkciją, kuri vienu paspaudimu išverčia turinį į norimą kalbą

Kas giliau įlindęs ir pas ką labiau smirdi nėra taip jau labai esminis dalykas.

Esminis dalykas, kad estai neturi to "saviplakos" ir "mes visada blogiausi" sindromo/ligos, todėl vien, kad jų PM pasakė jog jie geriausi, nebūtina nusilenkti ir barstytis savo galvos pelenais
Nepaisant to, kad kai kurie asmenys, vedami išpūstų lūkesčių ar netgi nepamatuotų norų, čia vis bando piešti kaip pas mus viskas tragiškai blogai, bet racionaliai vertinant - kol kas taip nėra. Aišku nei vienas nežinome kaip bus ateityje, nes gali 5 metus visiškai niekas ir nevykti, tačiau šiai minutei taip neatrodo.
Jeigu piešime viską iš keleivio perspektyvos, kuris labai norėtų visomis kryptimis praskrieti ant 240 km/h, tai tikriausiai visas projektas akivaizdžiai nebus įvykdytas iki 2030 m. Nes niekas nekalbėjo, bet kadangi pirmu etapu tiesiamas tik vienkelis geležinkelis, ar jis neturės greičio apribojimų? Nes aš turiu abejonę, ar vienkelyje geležinkelyje, kai priešpriešinis eismas visada juda tais pačiais bėgiais, apskritai techniškai įmanomas greitis >160 km/h. Juk ne veltui visi (bent man žinomi) HSR yra minimum dvikeliai. Gal yra daugiau šią vietą išmanančių?
Jeigu žiūrėti iš susisiekimo perspektyvos bendrai (kroviniai ar keleiviniai, nepaisant kažkokio greičio), tai nematau pas mus kažkokių aiškių indikacijų, kurios leistų sakyti "mes šiknoje". Nuo PL/LT sienos bėgiai iki Kauno yra, iki Panevėžio kol kas irgi viskas lipdosi. Lieka gabaliukas nuo Panevėžio iki LV sienos, kuris tik dabar bus pradėtas projektuoti. Bet ten iš esmės tik ~80 km ir tikrai ne pats techniškai sudėtingiausias ruožas, kurio nebūtų įmanoma suspėti pastatyti.
Elektrifikacija, įskaitant RB I ruožą, numatyta bendroje sutartyje, tai bus pradėta kažkada, tikriausiai vienu metu. Bet čia problema didesnė Estijoje, jeigu LV nenutiesia bėgių (kas turbūt akivaizdu, kad nebus padaryta), nes vien visą įrangą, visus spec. riedmenis pritaikytus 1435 mm vėžei reikėtų kažkaip atskirai atgabenti iki EE ir ten dirbti "izoliuotai". Kai pas mus technika galės/gali atvažiuoti iš PL pusės.

Priminsiu, kad be kelių šimtų keleivių per dieną pervežimo, šis projektas svarbus ir krovinių gabenimo prasme. Ypač karinio mobilumo. O šiam dalykui HSR nereikia. Juo labiau didžiojoje dalyje Lenkijos pusėje, tų 250 km/h nėra ir artimiausiu metu tikriausiai nebus. Čia irgi reikėtų pažiūrėti į kaštų/pajamų balansą. Nes vien keleivinis susisiekimas HSR eksploatavimo Baltijos šalyse kaštų neatpirks, reikia ir krovinių vežimo. O kroviniams kiek kitokie poreikiai.

[ignaloidas]

Jeigu piešime viską iš keleivio perspektyvos, kuris labai norėtų visomis kryptimis praskrieti ant 240 km/h, tai tikriausiai visas projektas akivaizdžiai nebus įvykdytas iki 2030 m. Nes niekas nekalbėjo, bet kadangi pirmu etapu tiesiamas tik vienkelis geležinkelis, ar jis neturės greičio apribojimų? Nes aš turiu abejonę, ar vienkelyje geležinkelyje, kai priešpriešinis eismas visada juda tais pačiais bėgiais, apskritai techniškai įmanomas greitis >160 km/h. Juk ne veltui visi (bent man žinomi) HSR yra minimum dvikeliai. Gal yra daugiau šią vietą išmanančių?

Teoriškai nėra problemų vienkeliu geležinkeliu važiuoti 240km/h, praktiškai, atsiranda ribos dėl pralaidumo. Traukinių prasilenkimui žinoma reikia sekcijų kur yra du ar daugiau kelių - tam kad prasilenkti pilnu greičiu reiktų kad tos sekcijos keletą kartų ilgesnės nei traukinių stabdymo atstumas. Bet kadangi su greičiu stabdymo atstumas didėja daugmaž kvadratu, su didesniais greičiais stipriai didėja atstumas - realiai dėl atsargos būtų skaičiuojama keletas kilometrų. Originaliai planuotos pralaidų ilgis apie kilometrą (nors jos pagrinde žiūrėtos krovininių traukinių aplenkimui), kas gerokai per mažai kad apsilenkti didesniu greičiu. Tad jei nebus kokių 20km ilgio dvikelio sekcijų periodiškai, kiekvienam prasilenkimui traukiniai turės pristabdyti iki 120 ar dar mažiau kad prasilenkti.

[sleader]

Teoriškai nėra problemų vienkeliu geležinkeliu važiuoti 240km/h, praktiškai, atsiranda ribos dėl pralaidumo.

Teoriškai - taip. Tačiau ar nėra kokių apribojimų reglamentuose, taisyklėse? Vien dėl priešpriešinio susidūrimo rizikos turėtų būti kažkokie ribojimai.
Teoriškai 1+1 juostų automobilių kelyje irgi galima be problemų važiuoti 150 km/h, bet dėl saugumo ir rizikų yra gerokai mažesni leistini greičiai.

Tad jei nebus kokių 20km ilgio dvikelio sekcijų periodiškai, kiekvienam prasilenkimui traukiniai turės pristabdyti iki 120 ar dar mažiau kad prasilenkti.

Ir čia su sąlyga, kad į prasilenkimo tašką jie abu atvyks tiksliai suplanuotu laiku. Kadangi praktiškai taip būna gana retai, tikėtina jog kažkuriam vis vien tektų stabtelėti ir luktelėti

[Tomas]

Lieka gabaliukas nuo Panevėžio iki LV sienos, kuris tik dabar bus pradėtas projektuoti. Bet ten iš esmės tik ~80 km ir tikrai ne pats techniškai sudėtingiausias ruožas, kurio nebūtų įmanoma suspėti pastatyti.

Estai neturi projekto nuo Piarnu iki LV sienos, bet pas juos viskas kitaip, žymiai geriau nei LT.

[sleader]

Estai neturi projekto nuo Piarnu iki LV sienos, bet pas juos viskas kitaip, žymiai geriau nei LT.

Tai pas estus visada viskas gerai ir geriau nei pas mus
Taline Ulemiste stotis statoma ~800 m nuo oro uosto terminalo (vien tam, kad būtų pravažiuojama, o ne kažkoks aklakelis), bet tai yra labai gerai ir labai patogu (atsižvelgiant į reakcijas čia forume). Pas mus esanti geležinkelio linija ir stotelė yra 260 m nuo oro uosto, bet yra labai toli ir nepatogiai, todėl mums būtina susiplanuoti kažkokią absurdišką požeminę liniją (aklakelį) ir brangią požeminę stotį prie oro uosto, kad sutaupyti 150 metrų ėjimo. Nes juk kitur pinigų neturime kur panaudoti, o ir nepravažiuojama stotis į kurią gali atvažiuoti tik nuo Vilniaus stoties pusės yra pats racionaliausias ir patogiausias dalykas

[ignaloidas]

Teoriškai - taip. Tačiau ar nėra kokių apribojimų reglamentuose, taisyklėse? Vien dėl priešpriešinio susidūrimo rizikos turėtų būti kažkokie ribojimai.
Teoriškai 1+1 juostų automobilių kelyje irgi galima be problemų važiuoti 150 km/h, bet dėl saugumo ir rizikų yra gerokai mažesni leistini greičiai.

Dėl priešpriešinio susidurimo rizikos ribojimų nelabai yra esant gerai signalizacijai ir sistemos dizainui - jei visi įvažiavimai į kelią yra apsaugoti (t.y. užtikrinama kad į kelią kitas riedmuo neįvažiuos į kelią visada turint atšakas į apsauginius kelius), tai mano žiniomis apribojimo (neskaitant dėl stabdymo atstumo) nėra - iš priešpriešinės pusės į kelią traukinys neįvažiuos net jei ir ignoruotų signalizaciją. Su schemute:

Kol yra kažkoks riedmuo kelyje A, tol 1 iešmas nukreips traukinius iš jo į pralankos kelią E, o 3 iešmas nukreips traukinius iš pralankos kelio F į apsauginį kelią D, ir atitinkamai kol yra kažkoks riedmuo kelyje B tol 4 iešmas nukreips traukinius į pralankos kelią F, o 2 iešmas nukreips traukinius iš pralankos kelio E į apsauginį kelią C.

Reikalai truputi sudėtingesni jei žiūrėti apie kelių traukinių paleidimus ta pačia kryptimi jei signalizavimas leidžia (ETCS L2 kaip ir turėtų leisti), bet šitoks bazinis variantas vistiek užtikriną saugumą - jei yra užtikrinamas saugus greitis keliuose A ir B kad avariniais atvejais būtų sustojama iki apsauginių kelių galo.

[ignaloidas]

Taline Ulemiste stotis statoma ~800 m nuo oro uosto terminalo (vien tam, kad būtų pravažiuojama, o ne kažkoks aklakelis)

Ah, šiaip pastebėsiu kad RB kontekste, Ulemiste stotis yra aklakelis, pravažiuos tik plačiosios vėžės traukiniai, RB traukinių terminusas ten.

[Rijikas]

https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2026/02/04/ltg-infra-svarsto-galimybe-tiesiogiai-atsiskaityti-su-rizzani-de-eccher-subrangovais-580209

AB „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ pranešė svarstanti galimybę atsiskaityti tiesiogiai su Italijos kompanijos „Rizzani de Eccher“, prie Jonavos statančios „Rail Baltica“ tiltą per Nerį, subrangovais.

VŽ praėjusią savaitę skelbė, kad restruktūrizuojama „Rizzani“ turi iššūkių atsiskaityti su subrangovais. Kaip VŽ pasakojo vienas projekte dirbančių subrangovų, norėjęs likti anonimu, Italijos kompanija nuolat delsia atsiskaityti su prie Jonavos dirbančiais partneriais. Pasak jo, dėl to projektas tarsi merdi: tiekėjai stabdo medžiagų, degalų pristatymą, stoja darbai, viskas vėluoja.

[Stadionas]

Laimei yra Skyscrapercity forumas, kur žmonių neblokuoja už teisibės rašymą:


Trumpai - LT per 10 metų pastatė 8 km neelektrifikuoto vienos juostos geležinkelio lygiais laukais.
LV - pastatė estakadas kertančias visą Rygą (sudėtingiausia viso RB projekto dalis), baigia pastatyti naują Rygos stotį ir dirba visame ruože nuo LT sienos iki Rygos. Ir viskas už tuos pačius pinigus, kaip 8 km LT bėgių.

Čia ne ta pati boba, kur Epšteinui Lietuva skundėsi?

[bimbam]

Šiaip juokinga, kad atmėtėm kinų valdomą Ispanos įmonę dėl Kinijos sąsajos, o vietoje to pasirinkome brangesnius italus, kurių beveik pusė užsienio projektų paskutinius 30 metų yra rusyne (sumoje pajamos iš Rusijos granatuotai virš milijardo). Jie ten aplamai projektus pradėjo dar 1984 m. prie Černenkos. Tokio masto biznio rusyne be ryšių valdžioje tikrai negalėjo daryti. Koncervų "Vertybinė politika" in a nutshell.
Manau kinai turi gerokai mažiau užmojų sunaikinti Europą nei Rusija. Aplamai Kinija EU labiau mato neutraliai ir kaip galimą partnerę įtakai prieš JAV, kas yra jų tikrasis geopolintins priešas, ne Europa.

Bet esmė labiau tame, kad jei laikomes tokių strateginių kriterijų, reikėjo tikriausiai atmesti abi kompanijas, ir duoti statyti Autokaustai, kuri yra grynalietuvė nepriekaištinga kompanija.
O dabar turime ką turime. Nors aišku Lietuvoje RB statyba vyksta beveik nepriekaištingai, spėsime iki 2030, bei šie Rizzani de Eccher pristabdymai tik dėl to nes tiesiog natūraliai reikia palaukti susimovusių latvių. Būtų latviai šaunuoliai kaip lietuviai, Rizzani jau būtų pastačiusi tą tiltą


Rizzani de Eccher wikipedia:

[Lettered]

Šiaip juokinga, kad atmėtėm kinų valdomą Ispanos įmonę dėl Kinijos sąsajos, o vietoje to pasirinkome brangesnius italus, kurių beveik pusę dalis užsienio projektų paskutinius 30 metų yra rusyne (sumoje pajamos iš Rusijos turbūt virš milijardo). Jie ten aplamai projektus pradėjo dar 1984 m. prie Černenkos. Tokio masto biznio rusyne be ryšių valdžioje tikrai negalėjo daryti. Koncervų "Vertybinė politika" in a nutshell.
Manau kinai turi gerokai mažiau užmojų sunaikinti Europą nei Rusija. Aplamai Kinija EU labiau mato neutraliai ir kaip galimą partnerę įtakai prieš JAV, kas yra jų tikrasis geopolintins priešas, ne Europa.

Bet esmė labiau tame, kad jei laikomes tokių strateginių kriterijų, reikėjo tikriausiai atmesti abi kompanijas, ir duoti statyti Autokaustai, kuri yra grynalietuvė nepriekaištinga kompanija.
O dabar turime ką turime. Nors aišku Lietuvoje RB statyba vyksta beveik nepriekaištingai, spėsime iki 2030, bei šie Rizzani de Eccher pristabdymai tik dėl to nes tiesiog natūraliai reikia palaukti susimovusių latvių. Būtų latviai šaunuoliai kaip lietuviai, Rizzani jau būtų pastačiusi tą tiltą


Rizzani de Eccher wikipedia:


Keista kad (atrodo) niekas to nepastebėjo prieš tai.

Kadangi tiek projektų Rusijoje turi tai spėju "žinojo" kaip ir Lietuvoje laimėti konkursą, nepamirškime, kad Italija viena labiausiai korumpuotų ES valstybių vis tik, o čia dar ir pati įmonė ne tik šiaip itališka (kas jau didelis minusas), bet dar plius su Rusija tiek susijus.

[sleader]

Ah, šiaip pastebėsiu kad RB kontekste, Ulemiste stotis yra aklakelis, pravažiuos tik plačiosios vėžės traukiniai, RB traukinių terminusas ten.

Šiam momentui taip. Bet estai bent protingai pasiliko galimybę ateities plėtrai, kai susidarys atitinkamas poreikis ar sąlygos. Tada jau net ir iš savo lėšų ar kokios kitos programos su ES parama galės nesunkiai ir sąlyginai nebrangiai pratęsti liniją iki Balti jaam. Kai tuo tarpu pas mus vietoje protingo planavimo, statant normalesnę stotį esamos stotelės prie Oro uosto vietoje, su galima plėtra miesto geležinkeliui ar net apvažiavimui iš kitos pusės per Vaidotus, kur visi traukiniai galėtų pravažiuoti pro oro uostą (prisiminkime kilpą per Rygą, kuri čia aplink Vilnių būtų gerokai mažesnė, greičiau įveikiama), pasirinktas fantazavimas apie kažkokias požemines stotis. Nu nes požeminė stotis gi yra "cool", nesvarbu, kad nėra kas ten į ją važiuotų logiškai ir racionaliai.

Plačiau jau visi diskutavome berods Vilnius-Kaunas RB atkarpos temoje

[gerietis]

Laimei yra Skyscrapercity forumas, kur žmonių neblokuoja už teisibės rašymą:


Trumpai - LT per 10 metų pastatė 8 km neelektrifikuoto vienos juostos geležinkelio lygiais laukais.
LV - pastatė estakadas kertančias visą Rygą (sudėtingiausia viso RB projekto dalis), baigia pastatyti naują Rygos stotį ir dirba visame ruože nuo LT sienos iki Rygos. Ir viskas už tuos pačius pinigus, kaip 8 km LT bėgių.

Trumpai - Latvija nugriovė prekybos centrą sostinės centre, tai rezultatas, kurio Lietuva nepasieks niekada.