Parašė John
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica II
Collapse
X
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Estijoj didesnė dalis objektų vėluoja tiek pat, kiek supertiltas vėlavo 2022 metais – sutartis pasirašyta, darbai neprasidėjo.
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Kokie RB statybos objektai šiuo metu vėluoja Estijoje po sutarties pasirašymo su rangovu?Paskutinis taisė alga; 2025.07.31, 15:09.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė DKL Rodyti pranešimą
Tai lyginam obuolius su apelsinais? Ar vis tik su obuoliais? Primenu diskusija prasidėjo nuo frazės:
Bet jau dabar yra visiškai aišku, kad Lietuva net neplanuoja pradėti statyti svarbių RB atkarpų (Kaunas-Vilnius, Lenkija-Kaunas HSR) iki 2030, nekalbant apie jos užbaigimą iki 2030 ar kažkokio panašaus laiko, tegul ir 2035. Estija gi kaip ir juda su viso ruožo ir stočių statyba ir, labai tikėtina, viską užbaigs iki kokių 2033, neskaitant to fakto, kad ten bus vienkelis, o ne dvikelis, kas yra gana minor problema, lyginant su tuo clusterfucku, kuriame yra atsidūrusi Lietuva su RB projektu.
Komentuoti:
-
O turint omeny dabartinį planą, t.y. 2030?
Tiltas turėjo būti pastatytas dar 2024.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė DKL Rodyti pranešimą
Turint omenyje pirminį planą pabaigti trasą iki 2026 m. - beveik visi
Komentuoti:
-
Kokie RB statybos objektai šiuo metu vėluoja Estijoje po sutarties pasirašymo su rangovu?
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą
Tu vėl pradedi rašinėti ad hominem komentarus: šiame pranešime vadini mane Gitanu ir teigi, kad aš darau išvadas iš mažos schemutės. Dėl pirmo 'teiginio' nekomentuosiu (ne mano lygis), dėl antro - Europos sąjunga prieš kažkur porą metų yra nustačiusi prioritetą kuo greičiau nutiesti Talinas - Varšuva kelią atidedant darbus mazguose į antrą projekto dalį. Kad visas Kauno mazgas nebus statomas man buvo aišku jau tuo metu (lygiai tas pats galioja ir Rygai) - būtent dėl to prieš metus tai čia ir rašiau, kad taip bus. Dėl to buvau nesidominčių žmonių išvadintas melagiu (su daug Patinka), na nes kažką ten LTG komunikavo. Ta 'schemutė; atėjo su daug teksto, beje, ir ji tik patvirtina tai, kas buvo akivaizdu visiems, kas seka projektą.
Nežinau kodėl mane cituodamas kažką rašot apie "išvadinimą melagiu", nes manau komentarą taikote kažkam kitam.
Bet jei jau leidžiamės į ad hominem ir moderatoriai dėl to nieko nedaro, tai galiu ir aš ir rašau nuoširdžiai. Šioje temoje nesi parašęs visiškai nieko gero - rašai bet ką, kas pateisina dabartinį status quo. Vilniaus jungtį atšaukė? Ir gerai, galėsim keistis Kaune. Vilnius Connect stagnuoja? Ir gerai, kam jo reikia. Kauno mazgą atidėjo? O kam tau reikia 250km//h ruožo prie stoties?. Ir tt. Nerimta.
Dėl Vilnius Connect atitinkamoje temoje esu prirašęs paklodes su argumentais kodėl tas projektas buvo "ne laiku ir ne vietoje" ir todėl su juo nutiko kas nutiko - plėstis ir kartotis nesiruošiu. Aš tikiuosi, kad visa vizija bus galiausiai įgyvendinta, bet visas jo iniciavimas pradėtas bent dešimtmečiu per anksti (išskyrus projekto dalį VMS pusėje).
Reikia tiesiog suprasti elementarius dalykus, kad turint ribotus resursus (nesvarbu ar tai pinigai, personalas, politinė valia ar dar kažkas) visko "čia ir dabar" padaryti nepavyks. Buvo daug fanfarų latviams, kad "va čia tai šaunuoliai", kurie neturėdami tęstinio veiksmų plano ir nevaldydami bendros situacijos (ir svarbiausia biudžeto) pradėjo ne nuo pamatų betonavimo, o nuo gražių įėjimo vartelių įrengimo. Tuo pačiu LTG ir visus turinčius kitokią nuomonę maišant su Š, bei užsiimant saviplaka "kokie lietuviai nevykėliai". Ir kuom dabar tie latviai gali pasigirti?
Dabar lygiai taip pat, prie nuotraukos su estų Ulemiste stotimi, kuriame matomi nauji peronai, įrengtas tunelis pravažiavimui ir perklotas 1520 mm geležinkelis, plojama rankomis ir sakoma "va kokie estai šaunuoliai", kai dar vos ne vakar buvo eilinį kartą pasakojama, kad RB I yra nieko vertas dalykas ir pinigų iššvaistymas, nors labai panašių objektų RB I apimtyje Lietuvoje buvo įrengta ne vienas ir ne du. Velgi temoje vyksta eilinis neadekvatus lyginimas ir vertinimas.
Jei kažką atšauke ar atidėjo, o tas buvo suplanuota nesavalaikiai - tada ir gerai. Reikia projektus daryti žingsnis po žingsnio. Kaip jau ne kartą sakiau: stotis gali būti iš laikinų modulinių namelių surinkta, įlipti į traukinį galima ir nuo laikinų pastolinių konstrukcijų platformos - svarbu, kad būtų bėgiai, kuriais tas traukinys galėtų atvažiuoti. Pasistačius stotį be bėgių - niekur nenuvažiuosi.
O dėl HSR pačiuose miestuose, tai gal tamsta galėtų pvz., kur HSR linijos praeina pro didesnius geležinkelio mazgus, su atitinkamų parametrų keliais? Nes kiek pačiam teko naudotis ir domėtis geležinkeliais (bent jau Europoje), tai HSR linijos prasideda dažniausiai už miestų keliolika-keliasdešimt kilometrų, o judėjimas miestuose (kuriuose stoja tie traukiniai) vyksta įprastais kelynais ir sąlyginai mažu greičiu. Todėl čia su Kaunu nėra kažkokio stebuklo. Juo labiau net ir dabar esama infrastruktūra (elektrifikavus liniją) leistų užtikrinti susisiekimą su miestu / pro miestą. Taigi neaišku kodėl apskritai mums turėtų kilti poreikis greitai apvažiuoti Kauną, nes iš Lietuvos perspektyvos - visi keleiviniai traukiniai jame turėtų sustoti.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Apie ką ir kalba. Sutarties su rangovu pasirašymas ir projekto sėkmingas įgyvendinimas yra skirtingi dalykai.
Komentuoti:
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą
O kam tau reikia 250km//h ruožo prie stoties?. Ir tt. Nerimta.
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Tiltas turėjo būti pastatytas dar 2024.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Pala pala, estų sėkmingas įgyvendinimas yra būtent toks, koks buvo unikalaus tilto per Nerį už 63 milijonus progresas 2022 metais. Pasirašyta sutartis, kad užsienio įmonė už tiek tai €€€€€ iki tada tai suprojektuos ir pastatys. O tiltą tu čia pat vadinai didele nesėkme ir projekto valdytojų mega failu.
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimąEstai, šiaip, yra neblogas pavyzdys, kaip galima, tegul ir apkarpytą, bet visgi daugmaž pilnos skalės RB projektą sėkmingai įgyvendinti, neatsisakant nei stočių, nei jungties su sostine, nei beviltiškai vėluojant.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Nežinau, ar neteko stebėti politikoj, kai į sceną įsiveržia koks nors naujokas, ar tai būtų Trumpas su Musku, ar Uspaskichas su ginirojančia ikanomika, ar Karbauskis su Skverneliu ir Dargužaite, konservai su švietimo tinklo optimizacija, žada kad tuoj viską išsiaiškins, suefektyvins ir atlaisvins švaistomus pinigus, o po metų paaiškėja, kad status quo nepajudinamas iš vietos? Sulaužyt galima, bet kažką reikšmingai pakeisti į gerąją pusę – ne?
Kelios vyriausybės statė Rail Baltica nuo idėjos iškėlimo ir bendradarbiavimo modelio nustatymo ir kelios dar statys iki 2038 metų? Jei projektas bus visiškas feilas, išleisti milijardai, tiltai ir bėgiai laukuose ir jokių traukinių, kuris konkrečiai ministras bus dėl jo kaltas? Visi vienodai? Kiekvienas po kokį dešimtadalį tos vienos šalies 33% atsakomybės?
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Aišku, kaltas kažkas kitas. Atvarė kažkoks, niekam nepavaldus RB Rail, kurio niekas nekontroliuoja, kažką 5 metus veikė, o mes negalėjom nieko padaryti, tik karts nuo karto pareikšti, kad "RB projektą reikia įgyvendinti sparčiau" (Skuodis, Sabutis). Skamba legit.
Kelios vyriausybės statė Rail Baltica nuo idėjos iškėlimo ir bendradarbiavimo modelio nustatymo ir kelios dar statys iki 2038 metų? Jei projektas bus visiškas feilas, išleisti milijardai, tiltai ir bėgiai laukuose ir jokių traukinių, kuris konkrečiai ministras bus dėl jo kaltas? Visi vienodai? Kiekvienas po kokį dešimtadalį tos vienos šalies 33% atsakomybės?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Na, projektas tarptautinis, ir kiekviena atskira šalis nėra nei pajėgi nei įgaliota suvaldyti projekto rizikas. EK sprendime rašo taip:
Kiek SuMin kontroliuoja RB Rail?
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimąO tai kas Lietuvoje atsakingas už tokių projektų rizikų savailaikį suvaldymą? Kažkas kitas, bet ne Lietuvos institucijos, kaip kad SuMin?
(15) kad projektas būtų įgyvendinamas nuosekliai, Baltijos valstybės turėtų bendradarbiauti su savo bendrąja įmone AB „RB Rail“, kuri toliau vykdo projekto koordinatoriaus funkcijas ir yra pagrindinė projekto „Rail Baltica“ partnerių, t. y. Estijos, Latvijos ir Lietuvos bei jų susijusių nacionalinių subjektų, tarpininkė jiems bendradarbiaujant su Komisija. Bendroji įmonė AB „RB Rail“ ir susiję nacionaliniai subjektai tarpvalstybinį projektą „Rail Baltica“ turėtų įgyvendinti laikydamiesi sutartos projekto struktūros;
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimą
O gal problema, kad dalis šią temą sekančių diskusijos dalyvių labai selektyviai prisimena šio projekto istoriją, kaip jis prasidėjo ir su kokiais iššūkiais susidūrė. Gal todėl daromos "sencacingos" ar "apokaliptinės" išvados?
Komentuoti:
-
Parašė sleader Rodyti pranešimąČia gal Gitanas užsuko į temą, nes pastaruoju metu daugiau diskutuojama apie užgautas asmenines ambicijas ir "patinka" paspaudimus ant nepatinkančių pranešimų
Esminis dalykas, kad pagal kažkokią mažą schemute, kurios tikslumas yra labai abejotinas, daromos toli siekiančios išvados. Tame planelyje pažymėtas RB I elektrifikavimas ir signalizavimas, nors apie RB tarp Kauno ir Talino elektrifikavima ir signalizavimą neužsiminta. Tai nejaugi reikia galvoti, kad naujai statomas geležinkelis bus neelektrifikuotas ir nesignalizuotas, nes kažkokioje schemutėje apie tai nutylėta?
Bet jei jau leidžiamės į ad hominem ir moderatoriai dėl to nieko nedaro, tai galiu ir aš ir rašau nuoširdžiai. Šioje temoje nesi parašęs visiškai nieko gero - rašai bet ką, kas pateisina dabartinį status quo. Vilniaus jungtį atšaukė? Ir gerai, galėsim keistis Kaune. Vilnius Connect stagnuoja? Ir gerai, kam jo reikia. Kauno mazgą atidėjo? O kam tau reikia 250km//h ruožo prie stoties?. Ir tt. Nerimta.Paskutinis taisė VLR; 2025.07.30, 18:38.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
O tai kas Lietuvoje atsakingas už tokių projektų rizikų savailaikį suvaldymą? Kažkas kitas, bet ne Lietuvos institucijos, kaip kad SuMin?
Komentuoti:
Komentuoti: