Šiaip čia yra ne tai, kad ilgiausias tiltas Lietuvoje, tai yra ilgiausias tiltas Baltijos šalyse, kuris buvusį rekordą pagerins tris kartus.1,5 km tiltas yra labai daug, tai iš esmės taps tam tikru Lietuvos simboliu, dėl to jau dabar įdomu, ką žmonės matys pro traukinio langus ir šita nuotrauka yra labai įdomi.
Kai buvau prieš mėnesį ekskursijoje tilto statybvietėje, to užklausiau. Tai esmė, kad didesnė tikimybė, jog pro traukinio langus nieko nesimatys, nes planuojamos garso slopinimo sienelės... Klausiau, kaip taip gali būti, tai gal planuojamos kokios permatomos sienelės iš organinio stiklo kaip naujajame autostrados tilte Kaune prie Megos? Tai negalėjo tiksliai atsakyti. Bet jeigu būtų aklinos sienelės, tai būtų neįtikėtinas pravalas!
Šiaip čia yra ne tai, kad ilgiausias tiltas Lietuvoje, tai yra ilgiausias tiltas Baltijos šalyse, kuris buvusį rekordą pagerins tris kartus.1,5 km tiltas yra labai daug, tai iš esmės taps tam tikru Lietuvos simboliu, dėl to jau dabar įdomu, ką žmonės matys pro traukinio langus ir šita nuotrauka yra labai įdomi.
Tik įdomu, kodėl tas griovys taip komplikuotai išpildytas, lyg specialiai būtų daroma kuo sudėtingiau panaudojant visus įmanomus šlaito surišimo variantus. Atraminė sienelė, skalda, pieva, gibonai, betoninis nuolydis, trūksta nebent uolos imitacijos, gal pamiršo
Minėjau aukščiau, ten buvo problemų su hidrogeologija, matyt dėl to teko taikyti vienur vienokias, kitur kitokas priemones.
Gražu pažiūrėt kaip "niekas nevyksta"
Tik įdomu, kodėl tas griovys taip komplikuotai išpildytas, lyg specialiai būtų daroma kuo sudėtingiau panaudojant visus įmanomus šlaito surišimo variantus. Atraminė sienelė, skalda, pieva, gibonai, betoninis nuolydis, trūksta nebent uolos imitacijos, gal pamiršo
Skalda ir pieva turi savo racijos: esant ilgam nuolydžiui galimas grunto išplovimas, ką puikiai valdo skalda.
O su gabionais viskas aišku: kad tikrai nebūtų galimybių pabėgti nuo traukinio.
Gražu pažiūrėt kaip "niekas nevyksta"
Tik įdomu, kodėl tas griovys taip komplikuotai išpildytas, lyg specialiai būtų daroma kuo sudėtingiau panaudojant visus įmanomus šlaito surišimo variantus. Atraminė sienelė, skalda, pieva, gibonai, betoninis nuolydis, trūksta nebent uolos imitacijos, gal pamiršo
Kad liko 4 metai, bet nieko neturim, apart tos atkarpos kaunas - lenkija kuri netinkama, tai kaip ir nieko neturim. Neatsirado per 30 metu, neatsiras ir per 4 metus
Šiaip liko daugiau nei 5 metai, nes planuojama projekto pabaiga 2030 m. pabaigoje. Bet kadangi "nieko neturim", tai tokiu požiūriu ir po keturių metų "nieko" neturėsim
Kad liko 4 metai, bet nieko neturim, apart tos atkarpos kaunas - lenkija kuri netinkama, tai kaip ir nieko neturim. Neatsirado per 30 metu, neatsiras ir per 4 metus
Tai gal vis dėlto paskaitykite ką rašo: Kad ilgiausias procesas yra pasiruošimas statyboms - galimybių studijos, planavimas, PAVai, žemės išpirkimai, derinimai, projektavimai.
Plika akimi nesimato, tai "trisdešimts metų niekas nevyksta"...
Kad liko 4 metai, bet nieko neturim, apart tos atkarpos kaunas - lenkija kuri netinkama, tai kaip ir nieko neturim. Neatsirado per 30 metu, neatsiras ir per 4 metus
Kad liko 4 metai, bet nieko neturim, apart tos atkarpos kaunas - lenkija kuri netinkama, tai kaip ir nieko neturim. Neatsirado per 30 metu, neatsiras ir per 4 metus
Koks čia išvis įsivaizdavimas, kad jei neatsirado nieko per 30 metų, tai neatsiras ir per 4 metus. Kaip suprantu pagal idealų planą turėtų 30 metų kasmet atsirasti po 10 km Rail Baltica vėžės. Tai yra idiotiškas planas, niekas taip rimtų projektų nevykdo. Statybos, reikalaujančios didžiausių resursų, idealiomis sąlygomis turi trukti kuo trumpiau, o ne po 10 km. per metus, kurie per 30 metų surūdija. Idealiomis sąlygomis Rail Baltica statybos būtent 4 metus ir turėtų tęstis.
Visi sakantys, kad RailBaltica nebus užbaigta iki 2050-ųjų būtent tą ir vertina - vizualinį vaizdą, kai ilgiausi darbai yra nematomi. Rail Baltica užbaigimo terminas yra 2030, ir taip, tai gali kažkiek vėluoti, nes tokio dydžio projektuose vėlavimas yra norma. Bet kol kas nėra indikatorių, rodančių, kad pagrindinė trasą strigtų. Jei vėlavimas bus, tai jis bus normos ribose, o ne iki 2050 ar pan.
Čia primenu, kad buvo pasirašyta 870 km. pagrindinės vėžės (be Vilniaus atšakos) elektrifikacijos sutartis už 2,14 mlrd. Eur. Kaip aš suprantu elektrikavimas yra vienas paskutinių pagrindinės linijos statybos procesų ir vargu ar kas pasirašinėtų tokias sutartis, jei statybos akivaizdžiai vėluotų dešimtimtmetį ar pan.
Ir gal aš kažką ne taip supratau, bet kaip suprartau tai yra taip, kad buvo susikoncentruota į kuo greitesnį pagrindinės linijos nutiesimą, dėl ko projektas buvo apkarpytas ir išskirstytas į dvi stadijas. Lietuvai nukeliama atšaka į Vilnių, Latvija prarado bėgių dvikelį + atšaką į Rygos centrą ir oro uostą, Estija praranda dvikelį. Kaip suprantu visa tai persikelia į antrą Rail Baltica etapą. Ir čia gali būti bėdų, nes Briuselis gali nuspręsti, kad Rail Baltica iš esmės jau yra, o jos plėtra dėl finansų trūkumo nukeliama į neapibrėžtą ateitį. Ir čia galbūt padėkosim latviams, kurie Briuseliui sakys: "taigi mes tiek jau investavome į stoties rekonstrukciją/oro uosto jungtį/ tiltą per Dauguvą, kad nebeapsimoka to užmarinuoti. Lietuva irgi sakys - 'būtų nesąmonė, jei Baltijos šalių ekonominis centras liktų be trasos' ir tik tylūs estai gali tylėti. Bet galbūt antras etapas ir neužšals, nes jis turėtų būti kur kas pigesnis nei pirmas.
Kad liko 4 metai, bet nieko neturim, apart tos atkarpos kaunas - lenkija kuri netinkama, tai kaip ir nieko neturim. Neatsirado per 30 metu, neatsiras ir per 4 metus
Visi sakantys, kad RailBaltica nebus užbaigta iki 2050-ųjų būtent tą ir vertina - vizualinį vaizdą, kai ilgiausi darbai yra nematomi. Rail Baltica užbaigimo terminas yra 2030, ir taip, tai gali kažkiek vėluoti, nes tokio dydžio projektuose vėlavimas yra norma. Bet kol kas nėra indikatorių, rodančių, kad pagrindinė trasą strigtų. Jei vėlavimas bus, tai jis bus normos ribose, o ne iki 2050 ar pan.
Šiuo metu atliekami tiek elektrifikacijos posistemės projektavimo darbai, tiek vėžės Lietuvos ir Lenkijos siena–Kaunas projektavimas, o statyba Lietuvoje vykdoma 77 km atkarpoje tarp Kauno ir Panevėžio. Artimiausiu metu statybų ruožas Lietuvoje bus išplėstas iki 114 km.
O čia tam tikra esmė:
„Teritorijų planavimas, projektavimas, pasirengimas projekto įgyvendinimui užima didelę dalį. O statyba, kaip bėgių tiesimas, yra greitai vykdomas procesas. Šiuo metu mums svarbiausia išlaikyti pernai įgautą progresą bei statybos tempą“, – teigia LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Visi sakantys, kad RailBaltica nebus užbaigta iki 2050-ųjų būtent tą ir vertina - vizualinį vaizdą, kai ilgiausi darbai yra nematomi. Rail Baltica užbaigimo terminas yra 2030, ir taip, tai gali kažkiek vėluoti, nes tokio dydžio projektuose vėlavimas yra norma. Bet kol kas nėra indikatorių, rodančių, kad pagrindinė trasą strigtų. Jei vėlavimas bus, tai jis bus normos ribose, o ne iki 2050 ar pan.
Čia primenu, kad buvo pasirašyta 870 km. pagrindinės vėžės (be Vilniaus atšakos) elektrifikacijos sutartis už 2,14 mlrd. Eur. Kaip aš suprantu elektrikavimas yra vienas paskutinių pagrindinės linijos statybos procesų ir vargu ar kas pasirašinėtų tokias sutartis, jei statybos akivaizdžiai vėluotų dešimtimtmetį ar pan.
Ir gal aš kažką ne taip supratau, bet kaip suprartau tai yra taip, kad buvo susikoncentruota į kuo greitesnį pagrindinės linijos nutiesimą, dėl ko projektas buvo apkarpytas ir išskirstytas į dvi stadijas. Lietuvai nukeliama atšaka į Vilnių, Latvija prarado bėgių dvikelį + atšaką į Rygos centrą ir oro uostą, Estija praranda dvikelį. Kaip suprantu visa tai persikelia į antrą Rail Baltica etapą. Ir čia gali būti bėdų, nes Briuselis gali nuspręsti, kad Rail Baltica iš esmės jau yra, o jos plėtra dėl finansų trūkumo nukeliama į neapibrėžtą ateitį. Ir čia galbūt padėkosim latviams, kurie Briuseliui sakys: "taigi mes tiek jau investavome į stoties rekonstrukciją/oro uosto jungtį/ tiltą per Dauguvą, kad nebeapsimoka to užmarinuoti. Lietuva irgi sakys - 'būtų nesąmonė, jei Baltijos šalių ekonominis centras liktų be trasos' ir tik tylūs estai gali tylėti. Bet galbūt antras etapas ir neužšals, nes jis turėtų būti kur kas pigesnis nei pirmas.
Suvirins vietoje. Jeigu pristatytu geležinkeliu, tai galėtų atvežti jau suvirintus į ilgesnius segmentus. Bet kadangi transportuoja kelių transportu, nelabai išeina gabenti ilgesnius.
Komentuoti: