Rail Baltica II

[John]

Tai prašau paminėti iš to konkretaus puslapio, konkrečius atvejus kai naujai statomos didelio greičio linijos Europos Sąjungoje neatitinka standartinių aukščių? Nes nematau.

Prašom, daugiau informacijos: https://academic-accelerator.com/enc...ional%20trains.

[digital]

Prašom, daugiau informacijos: https://academic-accelerator.com/enc...ional%20trains.

Čia kaip suprantu išimtis dėl "Following the conversion of track gauge from Iberian gauge to standard gauge, the platform will be raised to 1,250 mm (49.2 in) for the new regional trains."? T.y. dabar atitinka, tik po konversijos bus aukščiau. Reikia kito pavyzdžio.

[ignaloidas]

Prašom, daugiau informacijos: https://academic-accelerator.com/enc...ional%20trains.

Kiek galiu matyti, grynas melas čia, kilęs iš šito wikipedijos edit'o be jokių citatų (I mean, tesktas tiesiog copy-paste) https://en.wikipedia.org/w/index.php...ldid=679172890

Jokių šaltinių dėl keitimo platformų Ispanijoje į 1250mm neradau, ir kaip tik, pranaršęs Ispanijos stočių infrastruktūros puslapį (ispanų kalba), neradau nei vienos standartinės vėžės (jie tai UIC vadina) platformos kuri būtų virš 0.76m aukščio (altura).

Net nekreipiant dėmesio kad net melai kalba apie konvertavimą o ne naujas statybas.

Čia panašiai kaip wikipedijoj sakė kad Rail Baltica 1250mm bus https://en.wikipedia.org/w/index.php...did=1127185910

Abu edit'ai anoniminiai iš Japonijos, 1250mm Shinkasen'o platformos aukštis, gal susimaišė jiems su 760mm?

[John]

Čia kaip suprantu išimtis dėl "Following the conversion of track gauge from Iberian gauge to standard gauge, the platform will be raised to 1,250 mm (49.2 in) for the new regional trains."? T.y. dabar atitinka, tik po konversijos bus aukščiau. Reikia kito pavyzdžio.

Ir dabar neatitinka, nes 680mm nėra standartas.

[John]

Kiek galiu matyti, grynas melas čia, kilęs iš šito wikipedijos edit'o be jokių citatų (I mean, tesktas tiesiog copy-paste) https://en.wikipedia.org/w/index.php...ldid=679172890

Jokių šaltinių dėl keitimo platformų Ispanijoje į 1250mm neradau, ir kaip tik, pranaršęs Ispanijos stočių infrastruktūros puslapį (ispanų kalba), neradau nei vienos standartinės vėžės (jie tai UIC vadina) platformos kuri būtų virš 0.76m aukščio (altura).

Net nekreipiant dėmesio kad net melai kalba apie konvertavimą o ne naujas statybas.

Čia panašiai kaip wikipedijoj sakė kad Rail Baltica 1250mm bus https://en.wikipedia.org/w/index.php...did=1127185910

Abu edit'ai anoniminiai iš Japonijos, 1250mm Shinkasen'o platformos aukštis, gal susimaišė jiems su 760mm?

Na va, pats ir atradai, kad Japonijoje yra realus level boarding į HSR traukinius. Europoje dėl geležinkelių standartų zooparko tai nėra išplitę, nors RB buvo gera proga tai pasiekti. Proga nuspręsta nepasinaudoti.

[ignaloidas]

Na va, pats ir atradai, kad Japonijoje yra realus level boarding į HSR traukinius. Europoje dėl geležinkelių standartų zooparko tai nėra išplitę, nors RB buvo gera proga tai pasiekti. Proga nuspręsta nepasinaudoti.

Turi omeny buvo proga zooparka praplėsti? Paskaitei dokumentą dėl HS2? Metas paskaityt, labai gerai paaiškinama kodėl zooparko kokį siūlai niekas nenori. 2 standartai ir taip yra vienu per daug, bet prancūzai per daug 550mm pristatė ir kiti per daug iš jų perimė kad būtų galima tiesiog atsikratyt.

O shinkansen tai prieš porą postų minėjau, kaip atvejį kuriam su nieku interoperuot nereikia, atminties problemos? Japonijos 1067mm vėžės geležinkeliuose tai žiauri netvarka dėl platformų aukščio. Shinkansen nusprendė daryti tokį aukštį todėl kad jiems nereikėjo su kitais geležinkeliais interoperuoti ir tuo metu paprasčiau buvo turėti aukštus traukinius. Kai jiems prireikė daugiau daugiau vietų traukinyje ir atėjo laikas daryti dviaukščius, atsirado absoliučiai neišvengiami laiptai, ir tiek to level boarding naudos.

[gerietis]

Čia prieš porą dienų važiavau automobiliu į Taliną ir atgal, Latvijoj teko matyt keletą geležinkelio stotelių, kur pakeltos platformos sukonstruotos iš statybinių pastolių.

tvarus žiedinės ekonomikos sprendimas

[ejs-ejs]

Čia prieš porą dienų važiavau automobiliu į Taliną ir atgal, Latvijoj teko matyt keletą geležinkelio stotelių, kur pakeltos platformos sukonstruotos iš statybinių pastolių.

Man pasakojo kaip latviai išsprendė neįgalių asmenų keliones traukiniais.
Kol kas tuo netikiu, reiktų įrodymų.

[ejs-ejs]

Kas latviškai supranta geriau, gal galėtų parašyti santrauką?

[ejs-ejs]

Ir dar, karštųjų estų video:

[RALI-RI]

Vieną nulį pametė ir tiek.

Tai nulį, kuris tik būdamas vienas nieko nereiškia, galima pamesti ne tik rašant pranešimą, bet ir projektuojant, atliekant pirkimus ar statybų metų....

[ejs-ejs]

Riga, Centrinė:

[jan]

latviai jau kosėja
https://www.lsm.lv/raksts/zinas/ekon...rigai.a532280/

"De facto" it is known that in several scenarios it is proposed to build only one track, in Estonia to reduce the speed to 160 kilometers per hour in one section, which significantly changes costs. It is proposed to build the Daugava crossing near Salaspils no longer as a combined bridge for car and train traffic, but only as a railway bridge. This bridge also played a marked role in military mobility.

Options have been proposed for discussion, in which by 2030 only a line is built, which from the Estonian side through Salaspils goes to Iecava and further to Lithuania. The connection with Riga would then be made using the existing railway.

Unlike its neighbours, Latvia started construction works with two large objects – the airport station and the Riga Central Station. However, it is no longer clear whether the little track will stretch through Riga in the first go. "Of course, from today's perspective, if it were to be decided now, then there would probably be a greater emphasis on the construction of the baseline

[B.S.]

Na ką... Latviai pasitaškė pinigais ant savo naujų gražių stočių, ir nebeturi pinigų bėgiams ir tiltams. Panašu kad kažkur turės drastiškai mažinti išlaidas. Užsimenama apie problemas ir galimai sumažintą greitį Estijoje. Lietuva nepaminėta.
Ką į tai pasakys visi kritikai kurie vis stūmė ant mūsiškių už tai kad pas mus koncentruotasi vien į bėgius?

[VLR]

Na ką... Latviai pasitaškė pinigais ant savo naujų gražių stočių, ir nebeturi pinigų bėgiams ir tiltams. Panašu kad kažkur turės drastiškai mažinti išlaidas. Užsimenama apie problemas ir galimai sumažintą greitį Estijoje. Lietuva nepaminėta.
Ką į tai pasakys visi kritikai kurie vis stūmė ant mūsiškių už tai kad pas mus koncentruotasi vien į bėgius?

Pinigų ‘nebėra’ ne dėl to, kad latviai jais ‘taškėsi’, o dėl to, kad pabrango statybos darbai. Lygiai taip pat pabrango ir stočių statymas, vertingų pastatų griovimas ir bėgių integracija į miesto mazgus, t.y. darbai, kurių didelę dalį latviai jau pasidarė. Tad darbų eiliškumas nėra toks jau ir svarbus bendrai projekto kainai. Jei Lietuva būtų pasistačiusi stotis prieš tiesdama bėgius, ji lygiai taip pat dėl infliacijos būtų išlošusi stočių statyboje, bet pralošusi bėgių tiesime laukuose. Apie bėgių integraciją į centrinį mazgą (didesnė jau išleistų pinigų dalis Latvijoje) Vilniuje net nekalbu, nes čia nebus centrinės stoties, tik de facto priemiestinė, tad situacija nėra lygintina.

Apskritai tai, kalbant apie pasiekimus projekte, latviai, kiek žinau, jau baigė daug labai esminių darbų centriniame mazge, kurie buvo sudėtingiausi visame projekte. Kas gero yra nuveikta Lietuvoje? Kiek kilometrų bėgių nutiesta? Ar, geriau paanalizavę, nesužinosime, kad latviai mums krauna malkų?

[John]

Na ką... Latviai pasitaškė pinigais ant savo naujų gražių stočių, ir nebeturi pinigų bėgiams ir tiltams. Panašu kad kažkur turės drastiškai mažinti išlaidas. Užsimenama apie problemas ir galimai sumažintą greitį Estijoje. Lietuva nepaminėta.
Ką į tai pasakys visi kritikai kurie vis stūmė ant mūsiškių už tai kad pas mus koncentruotasi vien į bėgius?

Visi bėgiai bus pastatyti vienaip ar kitaip. Ir tikriausiai visvien už ES pinigus. Ko jau ko, bet elektrinio geležinkelio ES nepaliks nepastatyto.

[B.S.]

Lygiai taip pat pabrango ir stočių statymas, vertingų pastatų griovimas ir bėgių integracija į miesto mazgus, t.y. darbai, kurių didelę dalį latviai jau pasidarė. Tad darbų eiliškumas nėra toks jau ir svarbus bendrai projekto kainai. Jei Lietuva būtų pasistačiusi stotis prieš tiesdama bėgius, ji lygiai taip pat dėl infliacijos būtų išlošusi stočių statyboje, bet pralošusi bėgių tiesime laukuose.

Gal nelyginam pastato statybų brangimo su infrastruktūra? Vienas yra lengvai prognozuojamas, kitas ne. Be vieno gali apsieiti, be kito ne.
Jei yra tik tam tikras kiekis pinigų, tai geriau turėti bėgius ar gražias stotis?
Anot tamstos latviai dabar parinasi be reikalo? Jie patys šiame straipsnyje sako kad geriau jau būtų išleidę pinigus bėgiams o ne stotims. Jie patys sako kad dabar gali neužtekti pinigų tiltams ir Rygos pajungimui.
Neteko girdėti kad Lietuva turėtų panašių problemų.

[ALV77]

paskaiciau ir as, labai jau daug dramatizmo is zurnalistu puses. Su tokia infliacija per paskutinius metus tas isbrangimas nestebina. Persplanuos kazka, issidalins darbus, gaus daugiau pinigu ir baigta. Visa projekta akylai priziuri uzsienieciai is ES, pajungta keli simtai uzsienio kompaniju, gal jau visai taip nenusivaziuos kaip cia prirasyta

nesenai rb youtubo kanael buvo ikeltas keynotas is industriju konferencijos. Rekomenduoju paklausyti, suzinosite daugiau apie tai kas daroma, kaip, kokie issukiai ir tt

[VLR]

Gal nelyginam pastato statybų brangimo su infrastruktūra? Vienas yra lengvai prognozuojamas, kitas ne. Be vieno gali apsieiti, be kito ne.
Jei yra tik tam tikras kiekis pinigų, tai geriau turėti bėgius ar gražias stotis?
Anot tamstos latviai dabar parinasi be reikalo? Jie patys šiame straipsnyje sako kad geriau jau būtų išleidę pinigus bėgiams o ne stotims. Jie patys sako kad dabar gali neužtekti pinigų tiltams ir Rygos pajungimui.
Neteko girdėti kad Lietuva turėtų panašių problemų.

Ką rašo sensacijų ieškantys žurnalistai nėra labai svarbu - ten vidiniai, politika persmelkti latvių dalykai, kokie Lietuvoje buvo dėl Panevėžio, RB1 ir kt dalykų. Esmė ta, kad Lietuviai ir latviai šiuo metu yra nutiesę po tiek pat bėgių, bet latviai yra nuveikę itin daug miesto centre. Kas bus toliau - pamatysim.

[B.S.]

Ką rašo sensacijų ieškantys žurnalistai nėra labai svarbu - ten vidiniai, politika persmelkti latvių dalykai, kokie Lietuvoje buvo dėl Panevėžio, RB1 ir kt dalykų. Esmė ta, kad Lietuviai ir latviai šiuo metu yra nutiesę po tiek pat bėgių, bet latviai yra nuveikę itin daug miesto centre. Kas bus toliau - pamatysim.

Aš pilnai suprantu vietinės politikos įtaką.
Tačiau panašu kad praleidote pagrindinę straipsnio žinutę - šiuo metu latviai svarsto 7 variantus ką aukoti, kad jie laiku turėtų funkcionuojančią vėžę. Jei viskas būtų išsprendžiama papildomu ES finansavimu, kam svarstyti 7 infrastruktūros/bėgių mažinimo alternatyvas?.. Gali gautis ir taip, kad čia ne sensacijų ieškojimas, o tik pirmos kregždės. Ir kentės ne vien latviai, bet mes visi.