Lietuvių kalba

[Pipe]

Dabar problemą reikia spręsti radikaliai - naikinti leidimus gyventi Lietuvoje ir siųsti visus tėvynėn.

Norint gauti leidimą pastoviai gyventi yra jau šiuo metu reikalaujama išlaikyti lietuvių kalbos ir konstitucijos egzaminus.

[ttttt]

P.S. karo pabėgėliai iš UA yra truputį atskira kategorija. Abejoju, ar daug iš jų sieja savo ateitį su Lietuva, nemažai jų grįžta ar greitai grįš namo.

Na čia toks ir taip ir ne. Daug kas jau nebeturi kur grįžti, daug kas nebenorės ten grįžti. Nemanau, kad ukrainiečiai kažkuo radikaliai skiriasi nuo kitų karo pabėgelių, pvz tų pačių "jugoslavų". Žmonės patenka į geresnes sąlygas, pamato visiškai kitą gyvenimą, gauna darbą su keliais kartais didesniais atlyginimais - daug kas nuspręs pasilikti čia. Juolab, kad šitas karas greit nepasibaigs, o net jei ir pasibaigtų, tai dar bent kelis metus Ukrainoje viskas bus labai labai prastai. Per tą laiką šie žmonės jau apsipras Lietuvoje, jų vaikai jau kelis metus lankys mokyklas, patys jie jau turės socialinį ratą, gal kažkas jau ir būstą įsigys, nes labiau apsimoka, nei nuomotis ir t.t.

Čia šiaip dar gali būti ir taip, kad pasibaigus karui ukrainiečių Lietuvoje taps tik daugiau, nes vyrai galės atvažiuoti pas savo šeimas.

[Lettered]

P.S. karo pabėgėliai iš UA yra truputį atskira kategorija. Abejoju, ar daug iš jų sieja savo ateitį su Lietuva, nemažai jų grįžta ar greitai grįš namo.

Kažin, ar artimiausiu metu grįš, kai vis dar bombos krenta beveik visoje šalyje ir ekonomika sustojus, beto net iki karo į Lietuvą atvažiuodavo daug ekonominių migrantų, o Ukrainoje ekonomika dar ilgai neatsigaus ir po karo.

[Tomas]

Pradėti reikėjo anksčiau - griežtai riboti rytų slavų ekonominių migrantų skaičių. Dabar problemą reikia spręsti radikaliai - naikinti leidimus gyventi Lietuvoje ir siųsti visus tėvynėn.

P.S. karo pabėgėliai iš UA yra truputį atskira kategorija. Abejoju, ar daug iš jų sieja savo ateitį su Lietuva, nemažai jų grįžta ar greitai grįš namo.

[ttttt]

Na, čia normalu - jaunesni žmonės visuomet yra imlesni naujiems dalykams, naujų kalbų mokymuisi ir pan. Žmogaus psichologija tokia

O kas liečia Vokietiją, Švediją, Daniją, tai Gator labai teisingai paminėjo - ten jau nėra jokių kitų alternatyvų. O Lietuvoj yra. Kol kas

Na ne, pvz Danijoj ir Švedijoj praktiškai visi kalba geresne anglų kalba nei UK (ta prasme, kad žymiai lengviau suprasti, nei kokį scouser'į), bet kai tai liečia darbą, niekam tavo anglų kalba neįdomi - prašau išmok danų/švedų. Kiek teko girdėt apie Vokietiją, ten irgi daugmaž su visais gali susišnekėti angliškai ir visi su tavim mielai kalbės kaip su turistu/svečiu, bet jeigu tu jau ten gyveni, visais būdais reikalaus mokytis vokiečių.

O pas mus laisvai gali ir gyvent, ir dirbt, ir socializuotis, ir iš esmės gyventi absoliučiai pilnavertį gyvenimą "v Litve". Atsikeli, pasiskaitai RU Delfi, pasižiūri tą TV3 Plus ar kaip jis ten, paskui nueini į darbą į Maximą, kur su tavim visi kalba rusiškai, paskui iš darbo nuvarai į kokį rusišką protmušį, ar vieną iš rusakalbių imigrantų kavinių/barų, na arba užsisakai maisto per bolt/wolt rašydamas savo vardą kirilica ir visą aprašymą rusiškai, nes "taigi visi supranta, koks skirtumas" (čia yra tikra istorija, mačiau kaip pažįstama baltarusė užsisakinėjo maistą), o savaitgalį galima bus nueit pvz į turgų šviežių daržovių ir vaisių, kur visi kalbės su tavim rusiškai, vakare galima ir į kokį rusišką klubą...

Žodžiu aš suprantu kodėl situacija yra tokia, kokia yra, bet aš nesuprantu, kodėl mes kaip visuomenė nedarome absoliučiai nieko, kad ji pasikeistų. Jau ir taip prasileidom su postsovietine integracija, bet kai situacija pagaliau pradėjo gerėti ir mūsų tautinių mažumų jaunimas jau pats pradėjo integruotis ir kalbėt lietuviškai ne ką prasčiau nei lietuviai - turim vėl tokią pat situaciją su nuo 2015 atvažiuojančiais rusakalbiais (tarp jų skaičiuoju ir ukrainiečius/baltarusius, nes sorry, bet kokie 95% jų patys renkasi Lietuvoje kalbėti rusiškai) ir vėl nedarome nieko.

Toks gan juokingas pavyzdys: giminaičiai gyvena sovietiniame daugiabutyje, kur anksčiau gyveno absoliuti dauguma rusakalbių, bet dėl daugiabučio labai neblogos lokacijos (5-10min pėsčiomis iki Senamiesčio) ir to, kad tie rusakalbiai buvo jau 70-80mečiai, ten prasidėjo labai spartus demografinis pokytis. Įsikraustė daug jaunų šėimų, nuomojasi studentai, liko vos kelios rusakalbės senutės. Visos, savaime aišku, lietuviškai geriausiu atveju tik kažkiek supranta ir moka keletą frazių, kurias naudoja parduotuvėse, vaistinėse ir t.t. Tai vat dėl tokio aplinkos pasikeitimo, dėl rusiškų kanalų draudimo ir dėl rusiškų "įdomių knygų" stygiaus vietinėje bibliotekoje, viena iš tų pensininkių pradėjo sparčiai mokytis lietuvių kalbos skaitydama lietuviškas knygas, žiūrėdama LRT ir kalbėdama šalia esančiame skvere su kaimynėmis. Per kokius metus 80metė pradėjo padoriai kalbėti lietuviškai (aišku, kad su akcentu, aišku, kad su klaidom, bet kalba ne ką prasčiau nei kai kurie į lietuviškas laidas kviečiami užsieniečiai, kuriuos visi ten giria kaip gražiai jie šneka lietuviškai) ir svarbiausia, kad pati tuo džiaugiasi ir didžiuojasi. Prieš tai ta pati pensininkė sėkmingai gyveno Lietuvoje apie 60 metų be lietuvių kalbos. Žinot kodėl ji neišmoko lietuvių kalbos pvz 1995 ar 2010? Kaip ji pati pasakė "nes anksčiau man lietuvių kalbos visiškai nereikėjo". Tai vat ir dabar turime tokią situaciją, kai mūsų šalyje mūsų kalba nėra reikalinga, juk galima ir be jos Jeigu nenorime tapti Latvija - kažkas tikrai turi pasikeist.

[10.000]

Kodėl ne...

Šiaip tai nes kaip tik ir maniau, kad bus nuo kokių 22 iki 30. Po 30-35, kiek teko matyt tarp ukrainiečių/baltarusių/rusų, jau visiškai net nesvarsto apie tokį variantą kaip pradėt mokytis lietuvių kalbos.

Įdomu, kad Vokietijoj, Švedijoj, Danijoj ir t.t. tokie pat žmonės su mielu noru eina į kursus, nes "o kaip kitaip?"

Na, čia normalu - jaunesni žmonės visuomet yra imlesni naujiems dalykams, naujų kalbų mokymuisi ir pan. Žmogaus psichologija tokia

O kas liečia Vokietiją, Švediją, Daniją, tai Gator labai teisingai paminėjo - ten jau nėra jokių kitų alternatyvų. O Lietuvoj yra. Kol kas

[MedinisStrazdas]

Gerą kalbos mokymosi pavyzdį vietinėj Maximoj matau. Per gerus 4 mėnesius atsakyt į „laba diena“ ar „viso gero“ per daug raketų mokslas...

Man tai atsako, tik jei ko dar paklausi tada jau pradeda atsiprašinėti kad nesupranta ir kviečiasi pagalba versti.

Aš nesu tikras, ar gyvenime esu girdėjęs troleibuso vairuotoją kalbantį nelietuviškai. O važinėju kasdien.

Su manim yra vienas bandęs rusiškai kalbėti, bet su klientais retai būna. Tačiau kai tarpusavyje šnekasi, pvz kai vairuotojai keičiasi, tai beveik 100% rusiškai.

[Gator]

Todėl, kad visuomenė taip smarkiai nepolitizuoja kalbos, o pirmenybę teikia patogumui. Jei tau patogiau rusiškai kalbėt, tai vien dėl principo nėra reikalo to nedaryt.

[ttttt]

Todėl, kad Lietuvoje daug lengviau išsiversti tik su rusų nei Švedijoj.

Na tai tas aišku, tik nėra aišku, kodėl Lietuvos visuomenei tai yra ok.

Gal biškį off topic, bet pvz visiškai nesuprantu kokio velnio visokie mūsų veikėjai, kad ir tas pats Tapinas, duoda intervus ukrainiečiams rusų kalba. Na taip, prastai jis šneka angliškai, su baisiu boomerio akcentu, bet come on, vykstant karui su Rusija jungies į ukrainiečių eterį ir sakai "sorry, dar neišmokau ukrainietiškai, tai kalbėsiu rusiškai...". Tiesiog WTF? Ypač kai po jo jungiasi lenkas ir kalba angliškai

[Gator]

Kodėl ne...

Šiaip tai nes kaip tik ir maniau, kad bus nuo kokių 22 iki 30. Po 30-35, kiek teko matyt tarp ukrainiečių/baltarusių/rusų, jau visiškai net nesvarsto apie tokį variantą kaip pradėt mokytis lietuvių kalbos.

Įdomu, kad Vokietijoj, Švedijoj, Danijoj ir t.t. tokie pat žmonės su mielu noru eina į kursus, nes "o kaip kitaip?"

Todėl, kad Lietuvoje daug lengviau išsiversti tik su rusų nei Švedijoj.

[ttttt]

27, o kodėl klausi ? Kabint ruošiesi ?

Kodėl ne...

Šiaip tai nes kaip tik ir maniau, kad bus nuo kokių 22 iki 30. Po 30-35, kiek teko matyt tarp ukrainiečių/baltarusių/rusų, jau visiškai net nesvarsto apie tokį variantą kaip pradėt mokytis lietuvių kalbos.

Įdomu, kad Vokietijoj, Švedijoj, Danijoj ir t.t. tokie pat žmonės su mielu noru eina į kursus, nes "o kaip kitaip?"

[manometras]

Panašu, kad šiuo metu tokia politika pasibaigia ties ženklų „kasoje dirba ukrainietis(ė), prašome būti supratingais“.

Kaune, Maximoj kartą mokėjau kasoj, kur dirbo ukrainietė, tai sau kasos aparatą ji buvo nusistačiusi rusiškai, bet kelis reikiamus žodžius mums pasakė lietuviškai. Kadangi buvom dviese, ir kalbėjomės, ji suprato, kad mes lietuviai. Nesitikėjau, kad kalbės lietuviškai, nes buvo net ne jauna, gimusi ir augusi sovietmečiu.

[PoDV]

Aš nesu tikras, ar gyvenime esu girdėjęs troleibuso vairuotoją kalbantį nelietuviškai. O važinėju kasdien.

Kaune autobusų ir troleibusų parkai by default lietuviški. Greičiau jau iš neposovietinių kraštų ką nor sutiksi, nei rusišką pokalbį,

---

Turiu pasakyti, Kaune yra teigiamas fenomenas, kad dirbantys iš neposovietinių kraštų mokosi būtent lietuviškai.
Gal net proporcija tokių žmonių didesnė, nes įsivaizduoju rusakalbiams Vilnius ar Klaipėda automatiškai turėtų būti patrauklesnė dėl čia esančios rusakalbių bazės.

[10.000]

Puiku, kad yra tokių, bet deja, tokių yra absoliuti mažuma. Dar įdomu, o kiek jai yra metų?

27, o kodėl klausi ? Kabint ruošiesi ?

[Gator]

Aš nesu tikras, ar gyvenime esu girdėjęs troleibuso vairuotoją kalbantį nelietuviškai. O važinėju kasdien.

Gal jis kalba apie Vilnių, o tu apie Kauną.

[Kitas Džiugas]

Dar vienas sektorius, kur darbuotojus, tarpusavyje kalbančius lietuviškai, išgirsti tikra retenybė, nors jie dauguma Lietuvoje gyvena jau seniai - tai autobusų/troleibusų vairuotojai.

Aš nesu tikras, ar gyvenime esu girdėjęs troleibuso vairuotoją kalbantį nelietuviškai. O važinėju kasdien.

[Kristupas0220]

Čia šiaip kazusas. Vasarą buvau Kulautuvoj, tai vietinėj parduotuvėj (rodos, Rimi) prie kasos dirbo, pagal gymį, panašus į Pietų Azijos gyventoją. Bet be problemų, su akcentėliu lietuviškai sveikinosi ir sakydavo, kiek eurų sumokėti. Likau maloniai nustebintas.

Apskritai čia problema yra su rusų kalbos politika Lietuvoje, nes ne pirmą kartą susiduriu, kai afrikiečiai, azijiečiai ar musulmonai daug greičiau ir noriau lietuviškai mokosi nei atvykėliai iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Kai kurių sektorių (pvz., statybų, logistikos) įmonės jau tiesiog net nebenori patikėti daugelio pareigų, jeigu nekalbi rusiškai.

Dar vienas sektorius, kur darbuotojus, tarpusavyje kalbančius lietuviškai, išgirsti tikra retenybė, nors jie dauguma Lietuvoje gyvena jau seniai - tai autobusų/troleibusų vairuotojai. Ar tai būtų ties sargai prie parko vartų, ar šaltkalviai, ar vairuotojai - susitikę parūkyti kuriame nors galiniame punkte beveik visada kalbasi tik rusiškai. Čia kalbu apie Vilnių. Jų tarpe, rusų kalba yra nusistovėjusi kaip kažkokia lingua franca. Jei aš įsidarbinčiau vairuotoju, jaučiu su manimi irgi pirmiausia sveikintųsi/kalbintų rusiškai, nes juk "visi gi šią kalbą moka", nors manau jog man ant kaktos gana aiškiai matosi, jog į rusakalbį aš nepanašus (apie tai, kaip iš veido bruožų galima atskirti tos pačios rasės, bet skirtingų tautybių žmones, esu rašęs kažkurioje temoje).

[Ångstrom]

Čia šiaip kazusas. Vasarą buvau Kulautuvoj, tai vietinėj parduotuvėj (rodos, Rimi) prie kasos dirbo, pagal gymį, panašus į Pietų Azijos gyventoją. Bet be problemų, su akcentėliu lietuviškai sveikinosi ir sakydavo, kiek eurų sumokėti. Likau maloniai nustebintas.

Apskritai čia problema yra su rusų kalbos politika Lietuvoje, nes ne pirmą kartą susiduriu, kai afrikiečiai, azijiečiai ar musulmonai daug greičiau ir noriau lietuviškai mokosi nei atvykėliai iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Kai kurių sektorių (pvz., statybų, logistikos) įmonės jau tiesiog net nebenori patikėti daugelio pareigų, jeigu nekalbi rusiškai.

[ttttt]

Taip, turiu. Mano kolegė ukrainietė, tiesa atvykusi dar iki karo, Lietuvoj gyvenanti tris metus, jau moka ne tik įprastines bendravimo frazes, tokias kaip "Kaip sekasi ?" "Skanaus !", bet ir tokias, kurias ir patys lietuviai ne kasdien vartoja (pvz. vakar leido darbe ukrainiečių nūdienų repą, ir pasakodama apie kūrinį, kad jis yra apie moterį, paleidusią į droną agurkų stiklainį, frazę "agurkų stiklainis" pasakė lietuviškai). O štai pvz.: praeitą savaitę klausė manęs, kuo skiriasi "bandelė" ir "balandėliai", nes jos ukrainietiškai ausiai šie du žodžiai skambėjo labai panašiai.

Puiku, kad yra tokių, bet deja, tokių yra absoliuti mažuma. Dar įdomu, o kiek jai yra metų?

[10.000]

Vat tiesiog įdomu, ar kas nors iš forumiečių gyvai pažįsta nors vieną baltarusį/rusą/ukrainietį atvažiavusį po 2015 ir nors kažkiek bandantį kalbėti lietuviškai?

Taip, turiu. Mano kolegė ukrainietė, tiesa atvykusi dar iki karo, Lietuvoj gyvenanti tris metus, jau moka ne tik įprastines bendravimo frazes, tokias kaip "Kaip sekasi ?" "Skanaus !", bet ir tokias, kurias ir patys lietuviai ne kasdien vartoja (pvz. vakar leido darbe ukrainiečių nūdienų repą, ir pasakodama apie kūrinį, kad jis yra apie moterį, paleidusią į droną agurkų stiklainį, frazę "agurkų stiklainis" pasakė lietuviškai). O štai pvz.: praeitą savaitę klausė manęs, kuo skiriasi "bandelė" ir "balandėliai", nes jos ukrainietiškai ausiai šie du žodžiai skambėjo labai panašiai.

O štai pvz.: praeitoje darbovietėje ukrainiečių nebuvo, dirbom tik lietuviai, latviai ir estai. Ir mano kolegos lietuviai ir latviai tarpusavyje kalbėdavo rusiškai (estas tik vienas buvo, tai jo rusiškai kalbant nesu girdėjęs, visada tik angliškai )

Taip kad noras/nenoras kalbėti tam tikrom kalbom ne vien tik nuo tautybės priklauso.