Turizmas Lietuvoje ir pasaulyje

[Silber418]

Kai kuriems, skambinantiems Swedish number, sekasi geriau:

[Silber418]

Mano, kaip Swedish Number akcijos dalyvio, patirtis:

- keli pokalbiai su amerikičiais. Dauguma jų nori pakalbėti rimtesnėmis temomis ir lygina JAV su Europos šalimis

- keli pokalbiai su europiečiais apie gyvenimą, pramogas, orus. Vienas interviu žurnalistams

- keli patararimai potencialiems turistams

- keli pokalbiai su švenčiančiais žmonėmis ir keli nesusipratimai.

Bendrai, idėja crazy, bet visai įdomi patirtis.

Jau galiu pridėti ir kelis interviu radijui bei pokalbį su mokiniais ir jų mokytoja anglų kalbos pamokos metu Čilėje.
Beje, kartais paminiu, jog esu lietuvis ir pastebėjau, jog kai kurie žmonės žino įdomių faktų apie Lietuvą.

[Silber418]

Iš Turkijos skambina prieglobstininkai, iš Rusijos klausinėja ar lengva persikraustyti gyventi Švedijon.

Labai stereotipinis požiūris. Man pačiam teko bendrauti su keliais žmonėmis iš Turkijos ir nė vienas jų nebuvo pabėgėlis. Vienas pašnekovų buvo mokytojas, o kitas - jaunas verslininkas.
Tiesą sakant, labai smagu suvokti, kad pasaulyje daug šaunių žmonių.

[J.U.]

Daugiausia skambučių sulaukiama iš JAV, Jungtinės Karalystės, Turkijos, Nyderlandų, Australijos, Kinijos ir Rusijos.

Iš Turkijos skambina prieglobstininkai, iš Rusijos klausinėja ar lengva persikraustyti gyventi Švedijon.

[Silber418]

Praėjus lygiai savaitei po Švedijos Turizmo Asociacijos paskelbtos akcijos Swedish Number pradžios, kuri truks kelis mėnesius, jau Švedijos numeriu skambinta 56199 kartų iš 170 pasaulio šalių, o suminė pokalbių trumė siekia 137 dienų 01 valanda 22 minutės ir 17 sekundžių. Daugiausia skambučių sulaukiama iš JAV, Jungtinės Karalystės, Turkijos, Nyderlandų, Australijos, Kinijos ir Rusijos. (Šaltinis) Ši akcija sulaukė nemažai žurnalistų dėmesio bei apie šią kampaniją skelbtos naujienos didžiausiuose naujienų šaltiniuose. "Swedish number" pretenduoja gauti Kanų Liūtų apdovanojimą.

[udrius]

Na va, pagaliau atsibudo - tipo LT turizmui trūksta strategijos... http://www.15min.lt/pasaulis-kisenej...jos-637-609763

[Silber418]

Mano, kaip Swedish Number akcijos dalyvio, patirtis:

- keli pokalbiai su amerikičiais. Dauguma jų nori pakalbėti rimtesnėmis temomis ir lygina JAV su Europos šalimis

- keli pokalbiai su europiečiais apie gyvenimą, pramogas, orus. Vienas interviu žurnalistams

- keli patararimai potencialiems turistams

- keli pokalbiai su švenčiančiais žmonėmis ir keli nesusipratimai.

Bendrai, idėja crazy, bet visai įdomi patirtis.

[Silber418]

Švedijos turizmo sektoriaus Einšteinai sugalvojo naujovę - Švedijos telefono numerį. Visi šalimi besidomintys žmonės, paskambinę telefono numeriu gali pabendrauti su vietos gyventojais, kurie užsiregistruoja kaip savanoriai mobilioje aplikacijoje. Skambučiai Švedijos telefono numeriu +46 771 793 336 nukreipiami vieno iš savanorių telefono numeriu. Pastarosiomis dienomis naujovę mėgino smalsūs žurnalistai iš įvairių pasaulio valstybių.
Šia akcija pažymimas 250 metų jubiliejus nuo cenzūros panaikinimo. Švedija buvo pirmoji šalis, kurioje panaikinta cenzūra.

Plačiau: Swedish Number, Sweden becomes first country with its own phone number

Lietuvos žurnalistų bandymas: DELFI eksperimentas: paskambink atsitiktiniam švedui

[lukass]

12 įdomių faktų apie Vilniaus turistus

[udrius]

Geriau parasytu - mano vadovaujama imone nebegaus valdisku uzsakymu ir valdininkeliai gaus mazesnius otkatus.

[Eidvis]

Lietuvai kitąmet gresia sulaukti mažiau turistų

„Kitų metų ES pinigai yra skirti viešų kultūros ir gamtos paveldo objektų rinkodarai. Tai reiškia, kad už juos savivaldybės, pavyzdžiui, galės reklamuoti viešuosius išteklius – Puntuko akmenį, kokią nors bažnyčią, Druskininkų vandenį ar panašiai. Jokių turizmo paslaugų, prie kurių prisilietęs verslas, už juos reklamuoti nebus galima“, – sakė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė.

Lietuvos turizmo piarinimas pasaulyje kol kas bubo be jokių rezultatų. Bet gal su Puntuku pavyks

[Silber418]

Lietuva pakankamai įdomi tokia, kokia yra. Tačiau naivu tikėtis, kad turistai iš Azijos ar Amerikos žemynų norės vykti būtent tik į mūsų šalį, nes daugumos azijiečių ir amerikiečių kelionės į Europą tikslu dažniasiai būna - pamatyti kuo daugiau šalių ir miestų per kuo trumpesnį laiką. Reikėtų siekti, kad Lietuva būtų dažniau minima kelionių programose, o jose numtatytas vizitavimo laikotarpis būtų ilgesnis. Be to, reikėtų daugiau keltų linijų į Vokietiją, Lenkiją ir Skandinavijos šalis, siekti daugiau profesionalumo paslaugų srityje ir t.t.
Smulkmenų, t.y. pavienių objektų reklamai, nereikia skirti per daug dėmesio. Tegul turistai nustemba, atranda kažką įdomaus jau atvykę į šalį. Svarbus nėtikėtai geras įspūdis, nes vėliau turistai gali pasidalinti savo gera patirtimi su kitais.

[andyour]

/\

Per pastaruosius metus Lietuvoje pradėjo kilti vienas už kitą įmantresni apžvalgos bokštai, kviečiantys po apylinkes pasižvalgyti iš paukščio skrydžio. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama visoje šalyje jau pastatyta apie dvi dešimtys tokių įrenginių, tačiau jiems išlaikyti lėšų neskiriama.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=69236876

Kad pritraukti turistų, ne aplinkinių gyvenviečių gyventojų, reikia kažką grandiozinio=daug pinigų. Šiam momentui, net nėra pinigų išlaikyti pievoje stovinčius bokštus. Jeigu ES duoda pinigų, prašau, galime pasamdyti NASA, kad įrengtų komercinį kosmodromą

[John]

Analogišką Dubajaus šeichų naftos wealthui periodą Lietuva praėjo prieš kelis šimtus metų. Kai didikai turėjo daug turtų ir statė barokines bažnyčias vieną šalia kitos. Lietuva dabar ne tokiam visuomenės struktūros cikle, kad dubajiškai pasireikšti.
Singapūras turi vaizduotės lavinimo ir vaizduotės produktų kūrimo industrijos segmentą, kokio neturi Lietuva. Pvz tokios mokyklos kaip: http://fzdschool.com/ Visuomenei turbūt lengviau įgyvendinti įspūdingus projektus, kai joje yra struktūros, kuriose sėdi žmonės, kuriems vaizduotėje viskas įmanoma, ir jie prie to pratina ir aplinkinę visuomenę.
Taip kad, manau, dalykai neatsiranda tuščioj vietoj iš nieko.

Žinoma, reikia vaizduotės. Tam ir yra architektų ir dizaino kompanijos, turizmo konsultantai ir visa eilė kitų paslaugų tiekėjų, kurių darbas ir yra tuo užsiimti.

Lietuvoje, šiaip, irgi galima rasti gerų pavyzdžių. Naujausias grynai turistinis objektas turbūt yra Anykščių medžių lajų takas. T.y. visiškai dirbtinis objektas, kuris gana staigiai sugeneruoja anksčiau ten nebuvusius turizmo srautus.

Netgi tie patys Vilniaus prekybos centrai, įskaitant Ikea, laikytini tokiais objektais, nes traukia turizmą. Variantų yra labai daug ir įvairių. Blogiausia, ką galima daryti, tai sakyti, kad "nelabai turim ką parodyti" ir nieko nedaryti. Turizmo potencialas priklauso ne tik nuo istoriškai esančių vietų ir objektųš, bet, visų pirma,nuo to, ką galima sukurti.

[Eikantas X]

Analogišką Dubajaus šeichų naftos wealthui periodą Lietuva praėjo prieš kelis šimtus metų. Kai didikai turėjo daug turtų ir statė barokines bažnyčias vieną šalia kitos. Lietuva dabar ne tokiam visuomenės struktūros cikle, kad dubajiškai pasireikšti.
Singapūras turi vaizduotės lavinimo ir vaizduotės produktų kūrimo industrijos segmentą, kokio neturi Lietuva. Pvz tokios mokyklos kaip: http://fzdschool.com/ Visuomenei turbūt lengviau įgyvendinti įspūdingus projektus, kai joje yra struktūros, kuriose sėdi žmonės, kuriems vaizduotėje viskas įmanoma, ir jie prie to pratina ir aplinkinę visuomenę.
Taip kad, manau, dalykai neatsiranda tuščioj vietoj iš nieko.

[andyour]

/\ Neblogas menas, bet jų klimatas vaidina labai didelę rolę.

[John]

Bet pati šalis turi kažkuo traukti, vien dėl pavalgymo nevažiuosi. Kada mes Marijos žemėje turėsime Lasvegasą ir legalią žolę?

O kas tas "kažkas"? Ar Vilnius neturi traukos objektų? Kaunas? Jų yra pakankamai. Bet galima padaryti ir daugiau. Ir gauti iš to pelno.

Aš per savo paskutinį apsilankymą Singapūre prieš kelias savaites vaikštinėjau Gardens By the Bay (pagooglink, pažiūrėk dokumentinius filmus apie tai) ir gėrėjausi, kaip taip gali būti. Kad tai iš tikrųjų egzistuoja ir kad aš tikrai neapsirijęs LSD ir čia ne haliucinacijos. Pasaulinės klasės turizmo objektas. Absoliutus gėris. Nors prieš kelioliką metų ten buvo tiesiog jūra. Pasaulinės klasės turizmo objektus ir milijoninius turistų srautus galima sugeneruoti iš nieko tuščioje vietoje, ką padarė Singapūras, Dubajus ir kai kurios kitos vietos.

[andyour]

Kazino, botanikos sodai, apžvalgos ratai, geri viešbučiai, geri restoranai ir t.t. ir pan. Ir aišku aukštas tuose objektuose teikiamų paslaugų lygis, už kurį turistai būtų pasirengę mokėti daugiai, nei kitur. Turizmo objektai, skirtingai, nei kai kurie galvoja, nėra kažkoks statiškas ir baigtinis resursas. Net pasaulinės klasės traukos objektai gali būti sukurti iš nieko. Tam nebūtina turėti istorinių architektūros paminklų ar puikią gamtą. Reikia tik tinkamo požiūrio ir kompetencijos.

Bet pati šalis turi kažkuo traukti, vien dėl pavalgymo nevažiuosi. Kada mes Marijos žemėje turėsime Lasvegasą ir legalią žolę?

[andyour]

Graikija ir Ispanija turi tai ko Lietuva niekad neturės, bet kažkaip sunkiai sekasi jiems gyventi su tuo turizmu, ypač kai turistai staiga nustoja važiuoti. Nejaugi Lietuva neturėdama to, ką turi Graikija ir Ispanija, sugebės geriau vystyti turizmą? Galime vystyti žemės ūkį, paremtą subsidijomis, bei girtis, kokie įspūdingi eksporto rodikliai.
Asmeniškai nesu nusiteikęs prieš turizmą, nes jis gerina susisiekima oru su pasauliu. Daugiau krypčių, reiškia didesnes galimybės keliauti ir pinigus leisti svetur.

[Eidvis]

Su aukštesnės vertės produktų kūrimu yra problema, kad juos kuria turbūt tik koks 1% visų dirbančiųjų, pvz. kokio nors eilinio fabriko darbuotojo atlyginimas veikiausiai nėra didesnis už kavinės padavėjo. Galbūt skirtumas yra šešėlyje, kad kavinėse ir restoranuose labiau slepiami mokesčiai, kurių išvis niekas nemoka nuo arbatpinigių, tačiau iš kitos pusės parduoti pietūs kavinėje yra 'eksportinė' prekė, nuo pirkinių Akropolyje turistai gali susigražinti PVM, eksportuojamoms prekėms PVM taip pat netaikomas, o vat kai kavinėje valgo turistas - jis PVM'ą turi susimokėti, beto Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, PVM susimoka dar ir viešbutyje. Dėl to jeigu pas mus restoranuose yra daug šešėlio, tai jis daugiau yra iš lietuvių pusės, nes iš turistų pusės jiems PVM'as ir taip neturėtų būti taikomas, o kadangi dažna kavinė dirba legaliai, tai dažnai turistai ir permoka.

Antras niuansas yra tas, kad padavėjais dažniausiai dirba visokie studentai ir jaunimas, kurie kol kas ir neturi kvalifikacijos kurti aukštesnės vertės produktus. Jeigu atimsim darbus iš jų tai nereikš, kad jie iškarto pradės kurti aukštos kokybės produktą. Padavėjo darbas yra lengvai suderinamas su studijomis, dėl to yra labai gerai, kad studentams yra ką dirbti, tegul ir ne pačios aukščiausios vertės produktų kūrime.