Turizmas Lietuvoje ir pasaulyje

[andyour]

/\ Jie gali ką tik nori sau susigalvoti, bet jei tai neturės pasaulinio pripažinimo - neturės reikšmės. Ar tu turi omeny, kad baltarusiai taip bus nuteikti prieš Lietuvą?

[R.D.]

Kas tame blogo? Kaip tik reikia džiaugtis, kad litvinizmas bujoja ir dar ne visi yra surusinti.

Nematau nieko tame gero. Litvinizmas savo esme yra briedas. Sunku būtų rasti kažkokį ekvivalentą jam lietuvių nacionalinėje istorijoje. Galbūt tiktų Ch.L.T. Pichel knyga Žemaitija, bet tai ne mūsų autorių darbas. Kadangi puikiai žinau baltarusijos istorijos mokslo lygį, tai mums ateityje, jeigu Baltarusijoje pakvips didesnėmis laisvėmis, gali kilti rimtų problemų. O kadangi turime tarp istorikų impotencijos apraiškas. Tiesiog todėl, kad "mes akademinė bendruomenė ir neturime visuomenei aiškinti".
Puikus paskutinis baltarusių absurdas: Baltarusiją sujudino radinys Gedimino kalne

– Kodėl Baltarusijos spaudoje teigiama, kad lietuviams K.Kalinauskas nesvarbus? Nuo vaikystės žinojau, kad 1863–1864 m. sukilimui vadovavo Zigmantas Sierakauskas ir K.Kalinauskas.
– Taip ir yra. Lietuvių dalyvavimas šiame sukilime – ne toks reikšmingas kaip baltarusių. Sukilimas neužima tokios svarbios vietos lietuvių nacionalinėje istoriografijoje bei lietuvių kanone. Lietuviams sukilimas svarbus, bet ne toks svarbus kaip baltarusiams. Lietuvių istorikų darbuose dominuoja požiūris į šį sukilimą kaip į lenkų sukilimą, kuriame dalyvavo ir keli lietuvių nacionaliniai lyderiai. Tačiau tai ne pati svarbiausia Lietuvos istorijos dalis lietuvių identitetui formuotis. Todėl jei patys baltarusiai apsispręs ir norės K.Kalinauską perlaidoti, neįsivaizduoju, kokie galėtų būti Lietuvos argumentai to neleisti. Ypač kai K.Kalinauskas su lietuvių sukilėliais turėjo labai netiesioginį ryšį.

... jau XIX a. buvo katografuota, kur vyko veiksmai ir galime pasakyti koks jų intesyvumas buvo. Net gėda skaityti. Ir tai universiteto istorikas, o ką kalbėti apie liaudį.

[Lettered]

Kaimyninių šalių turistai terorizuoja gidus: reikalauja pasakoti jiems patinkančią istoriją



Tekste, žinoma, nėra tiksliai niekas įvardijama, bet kalba eina apie baltarusius. Paskutinius ~3 metus litvinizmas subujojo naujom spalvos ir begėdiškai.

Kas tame blogo? Kaip tik reikia džiaugtis, kad litvinizmas bujoja ir dar ne visi yra surusinti.

[R.D.]

Kaimyninių šalių turistai terorizuoja gidus: reikalauja pasakoti jiems patinkančią istoriją

Į Lietuvą vykstantys kaimyninių šalių turistai ne tik lanko žinomas vietas ir ieško kultūrinių bei istorinių bendrybių, bet kai kurie nesibodi ir pareikalauti, kad mūsų šalyje juos pasitinkantys gidai perteiktų krašto istoriją iš jų pačių perspektyvos, kitaip tariant, mielesnę ir artimesnę jos versiją. Gidai neslepia, kad toks auklėjimas vyksta riestainio ir botago principu: kelionių vadovai nevengia įspėti mūsų turizmo sektoriaus specialistų, kad „už pernelyg lietuvišką versiją“ lauks skundas juos įdarbinusioje agentūroje ir prasti atsiliepimai, o už tam tikrus nutylėjimus – arbatpinigiai ir puikios rekomendacijos.

Tekste, žinoma, nėra tiksliai niekas įvardijama, bet kalba eina apie baltarusius. Paskutinius ~3 metus litvinizmas subujojo naujom spalvos ir begėdiškai.

[groundzer]

Anksčiau buvo rašoma, kad Klaipėdoje kruizinių laivų turistams trūksta elementarių paslaugų. Gal jau kai kas pasikeitė.

Klaipėdos uostui – aukščiausias kruizinių laivų turistų įvertinimas


http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...tinimas-803673

Niekas nepasikeitę. Verslo žinios rašo priešingai.

[senasnamas]

Anksčiau buvo rašoma, kad Klaipėdoje kruizinių laivų turistams trūksta elementarių paslaugų. Gal jau kai kas pasikeitė.

Klaipėdos uostui – aukščiausias kruizinių laivų turistų įvertinimas

Šį sezoną į Klaipėdą užsuks 64 kruiziniai laivai, iš kurių 8 laivai atplauks pirmą kartą.

Vienos didžiausių pasaulyje kruizinių linijų „Royal Caribbean Cruise Line“, kurių laivai plaukia į mūsų uostą, turistų apklausa parodė, kad mūsų uostas įvertintas 8 balais iš 10. Tai puikus įvertinimas tokiam mažam uostui, niekuo nenusileidžiantis didiesiems Baltijos jūros uostams, tokiems kaip Stokholmas. Turistai aukštais balais įvertino miesto saugumą, vietinių žmonių draugiškumą, informacijos teikimą bei teikiamas paslaugas“, – džiaugėsi R.Savickienė.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...tinimas-803673

[andyour]

/\ Klaipėdoje potencialo tikrai yra daugiau. Tačiau, buvo toks straipsnis, ko nori kruizinių laivų turistai, tai aktyvių pramogų. Kaip anksteniam poste gerai išsireiškė - nori dramos. Pasivaikščioti po mažiuką senamiestį užtenka valandos. Be to, jie lyg išlipa jau prisiryję maisto, tai nebent paragauti kokių gėrimų. Šiuolaikinis turistas yra gana daug pakeliavęs, daug matęs, daug ragavęs.

[RoNNeR]

Lietuvoje būtų sunku surasti miestą prie pat Skandinavijos valstybės sostinės.

Stokholmas - drąsiai galėtų plaukioti kažkas panašaus kaip plaukioja Ryga - Stokholmas keltas.

[dr-rox]

Šiaip bendrai mūsų geografinėje platumoje gamta... nelabai turistinė. Nėra kažko unikaliai traukiančio. Ne visai šiaurė, kur suvokiama kaip įdomi kelionė, aktyvi ekspedicija ir pan tipo turizmas ir nei pietūs, kur suvokiama, kaip tiesiog saulė, atostogos, įdegis ir pan. Į vakarus, na, Danija, Švedija, Škotija, gal ten kažkas, bet mažai girdžiu, kad važiuotų dėl grynai gamtos. Yra keletas Kanados vietų. Rytai visi Rusijoje, keletas kalnų. Taigi, sudomint gamta gana sunku, nes ji gana plokščia ir visiškai ne dramatiška, kaip pvz Norvegijos fjordai ir ta visa jos pakrantė.
Ką girdžiu, žmonėms patinka vietiniai, patinka maistas, barai.

[andyour]

Alpėmis ar ugnikalniais nenustebinsime, tad ant to arkliuko reikėtų ir joti, pažintinius takus ir pajūrius inkorporuojant į programą, tuo labiau, kad pasižiūrėjus į visas tendencijas ir prognozes tokių paslaugų reikalaujančių srautas vis tiek stabiliai laikysis aukštas, o ir pinigų šalyje lieka daugiau negu tiesiog atvykus pasigrožėti mūsų parkais.

Tokių parkų surasi bet kurioje pasaulio šalyje, tai niekas neskris(+viešbučiai) vien jų pažiūrėti. Kitas dalykas, kai atvykstama pailsėti pvz. Kuršių Nerija.

[bato_usai]

Sveikatos turizmas antras Europoje po Vokietijos. O jeigu neklystu šitai būtent ir yra reklamuojama labiau už mūsų gamtą/miškus.
Alpėmis ar ugnikalniais nenustebinsime, tad ant to arkliuko reikėtų ir joti, pažintinius takus ir pajūrius inkorporuojant į programą, tuo labiau, kad pasižiūrėjus į visas tendencijas ir prognozes tokių paslaugų reikalaujančių srautas vis tiek stabiliai laikysis aukštas, o ir pinigų šalyje lieka daugiau negu tiesiog atvykus pasigrožėti mūsų parkais.

P.S. Pasižiūrėjau kas būtent ten vertinama, tai švelniai tariant kriterijai tokie abejotini ir mano komentaras kaip ir tampa nevisai prasmingu. Ir vis dėlto įtariu, kad net derant palyginimą pagal normalius kriterijus šia sritimi vis tiek galėtume vadintis vienais lyderių bent jau Europoje.

P.P.S. Pora perliukų iš tų nuo mūsų priklausančių vertinimo kriterijų:

Effect of taxation on incentives to work – 119 iš 136 vertintų šalių

Effectiveness of marketing and branding to attract tourists – 113/136

Sports stadiums – 119/136 (balas – 0, o kažkurioje temoje čia dar buvo norinčių D&G nugriauti)

P.P.P.S. O šiaip jau tuos paskutinius pralaiminėjam tikrai ne dėl per mažų rūšių skaičių, bet dėl savitos vertinimo metodikos, kuri realiai yra sukurta didžiosioms valstybėms, turinčioms daug ar įspūdingus gamtinius/kultūrinius objektus.

[andyour]

Estijoje būtų sunku rasti sričių, kuriose ji atsiliktų nuo Lietuvos .

Lietuvoje būtų sunku surasti miestą prie pat Skandinavijos valstybės sostinės.

[andyour]

Pasaulio paveldo sąraše Lietuva turi keturis objektus. Klausimas, kiek jie įdomūs/ypatingi Europos / pasaulio mastu. Yra visokių smulkesnių gamtos objektėlių, tik kad jie būtų kažkam įdomūs, pirmiausia turėtų tapti žinomi. Kai kuriuos kitus rodiklius sunku turėti didelius vien dėl mažo šalies ploto.

Trakuose turistų gana daug, nes šalia Vilniaus. Kuršių Nerijoje irgi nemažai, tik ten jau vykstama specialiai pailsėti. Jeigu būtų gretaisis traukinys tarp Vilniaus ir Kauno, tai gal ir į Rumšiškes užsuktų. O jei dar pafantazavus, kad būtų greitasis traukinys iki Klaipėdos, tai ir Kuršių Neriją aplankytų.

[senasnamas]

Estijoje būtų sunku rasti sričių, kuriose ji atsiliktų nuo Lietuvos .

[udrius]

na estai kiek matau turi nors ir mažesni

[senasnamas]

Pasaulio paveldo sąraše Lietuva turi keturis objektus. Klausimas, kiek jie įdomūs/ypatingi Europos / pasaulio mastu. Yra visokių smulkesnių gamtos objektėlių, tik kad jie būtų kažkam įdomūs, pirmiausia turėtų tapti žinomi. Kai kuriuos kitus rodiklius sunku turėti didelius vien dėl mažo šalies ploto.

[udrius]

Ai, geriau patylim. Turėjau čia neseniai diskusiją vėl su jais. VTD rėkia oi mes dabar darysime ornitologinį turizmą. Chebra sakau, yra žmonės kurie 20 metų tai daro, gal jų pirma paklauskite kaip tai atrodo. OI ne ne , mes laaaabai viską nusimanome. O tai bent paukščius skiriate ? Na bet vis viena čia mes viską nusimanome.

Tarkime už valstybinius pinigus Kolpingo kolegijoje ruošiami ekoturizmo specialistai . Spėkite iš trijų kartų, ar botanika, dendrologija, ir visokios kitos logijos , kad pažinti gamtą dėstomos? O patys dėstytojai skiria tas rūšis? Aga... ekoturizmo specialistai nepažįsta nieko....

[andyour]

Departamentui lengviau akcentuoti ne savo, o dievo atliktus darbus . O kaip tie "gamtos ištekliai" matuojami? Pvz., yra kokia nors pelkė. Tai ar užtenka vien to, kad ji yra, ar turi būti išvystyta visa jos infrastruktūra: pažintiniai takai, apžvalgos bokštai, informacija keliomis kalbomis, siūlomos ekskursijos ir t. t.
Pvz., visokių geomorfologinių, hidrografinių, telmologinių draustinių bei regioninių parkų Lietuvoje pilna. Tik apie juos niekas nieko nežino.

Pažintinių takų yra kiekviename tų parkų. Nueini į parko puslapį ir gausi visą info ką ten gali pamatyti. Keliauti lokaliai apsimoka. Tačiau turistai iš kitų šalių skrenda ir dar moka už apgyvendinimą. Sumokėjus nemažai norisi gauti kažką daugiau nei šiaip pažintinį miško taką.

[udrius]

Ž.r. knygos (nuoroda) 360 psl. vertinta


PILLAR 13: NATURAL RESOURCES
13.01 Number of World Heritage natural sites

13.02 Total known species
Total known species of mammals, birds and amphibians in the country

13.03 Total protected areas
Total hectares of terrestrial and marine areas under protection as a share of country’s total territorial area

13.04 Natural tourism digital demand
Number of online searches index (0–100 scale, where 100 is best)

13.05 Attractiveness of natural assets

Nesutinku aš su tokia metodika , na bet geriau tokia nei jokia

[senasnamas]

O juk taip turizmo departamentas akcentuodavo Lietuvos gamtą

Departamentui lengviau akcentuoti ne savo, o dievo atliktus darbus . O kaip tie "gamtos ištekliai" matuojami? Pvz., yra kokia nors pelkė. Tai ar užtenka vien to, kad ji yra, ar turi būti išvystyta visa jos infrastruktūra: pažintiniai takai, apžvalgos bokštai, informacija keliomis kalbomis, siūlomos ekskursijos ir t. t.
Pvz., visokių geomorfologinių, hidrografinių, telmologinių draustinių bei regioninių parkų Lietuvoje pilna. Tik apie juos niekas nieko nežino.