Pagal kokį šaltinį? Nes visur rodo apie 7,97. Pagooglinus "8 billion" meta straipsnius kaip pasieks šiemet, o ne kaip apie jau įvykusį faktą. Beje, rašoma kad augimo tempai dabar yra lėčiausi nuo 1950 metų.
O taip, neperpatikrinau, mano klaida. Žinutė liepos mėn., parašė esamuoju "hits 8 billion", o pasirodo pasieks 8 mlrd. kaip prognozuojama lapkričio 15 d.
Nors nedaug jau liko
Kažkaip čia nepastebėtai praėjo ženklus įvykis - peržengta 8 milijardų gyventojų riba.
Pagal kokį šaltinį? Nes visur rodo apie 7,97. Pagooglinus "8 billion" meta straipsnius kaip pasieks šiemet, o ne kaip apie jau įvykusį faktą. Beje, rašoma kad augimo tempai dabar yra lėčiausi nuo 1950 metų.
Tai karbauskis nėra verslininkas, o tik sąvininkas. Verslininkai yra tie, kurie ir daro tą verslo valdymą, kuriuos tu vadini žemesnio rango vadovais.
Samdomas vadovas, nenešantis jokios rizikos savo kapitalu, yra verslininkas? Bebriniai valstybinių įmonių vadovai pritartų, kad jaučiasi kaip verslininkai valdantys savo turtą
Karbauskis galima sakyti irgi labiau investuotojas, o verslus valdo žemesnio rango vadovai. Nematau didelio skirtumo tarp senų laikų magnatų su n dvarų ir dabartinių megakorporacijų su n geografiškai ar funkciškai išdalintų padalinių.
Socialinis (ne)mobilumas iš principo nedaug skiriasi nuo kraujo ryšiais paremto samdymo.
Tai karbauskis nėra verslininkas, o tik sąvininkas. Verslininkai yra tie, kurie ir daro tą verslo valdymą, kuriuos tu vadini žemesnio rango vadovais.
Priešfeodalinė buvo gentinė bendruomeninė santvarka be jokių laisvų ūkininkų.
ŽŪ aptarnavimas ar produkcijos perdirbimas jau ne žemės ūkis.
Vakarų Europoje tuomet plėtota kalnakasyba irgi nemaža dalimi nekaži kiek stipriai technologiška ar moksliška.
Kita vertus, niekas nesiginčyja, kad Lietuva industriškai buvo dar santykinai atsilikusi. Bet gi ne apie tai diskusija buvo (o apie tai, kur atsidursime po termobranduolinio karo). Vėl nuvažiavom į lankas.
Pvz LDK feodalizmas atsirado ganėtinai vėlai, kai jau buvo toli nueita nuo a-la komunistinės gentinės bendruomenės su bendru ūkiu.
Na nevisai, labiau investuotojais, dauguma dvarininkų tai matė kaip pasyvų pinigų šaltinį savo reikmėms tenkinti. Beto daug ką lėmė kraujo ryšiai nes buvo aukštuomenės kasta.
Karbauskis galima sakyti irgi labiau investuotojas, o verslus valdo žemesnio rango vadovai. Nematau didelio skirtumo tarp senų laikų magnatų su n dvarų ir dabartinių megakorporacijų su n geografiškai ar funkciškai išdalintų padalinių.
Socialinis (ne)mobilumas iš principo nedaug skiriasi nuo kraujo ryšiais paremto samdymo.
Dvarų naikinimas ir žemės išdalinimas savanoriams sukuriant smulkiųjų laisvų ūkininkų klasę buvo labai panašu į priešfeodalinius laikus.
Kaunas vertėsi žemės ūkio aptarnavimu. Buvo supratimas, kad reikės iš to išjudėt, bet pritrūko laiko.
Priešfeodalinė buvo gentinė bendruomeninė santvarka be jokių laisvų ūkininkų.
ŽŪ aptarnavimas ar produkcijos perdirbimas jau ne žemės ūkis.
Vakarų Europoje tuomet plėtota kalnakasyba irgi nemaža dalimi nekaži kiek stipriai technologiška ar moksliška.
Kita vertus, niekas nesiginčyja, kad Lietuva industriškai buvo dar santykinai atsilikusi. Bet gi ne apie tai diskusija buvo (o apie tai, kur atsidursime po termobranduolinio karo). Vėl nuvažiavom į lankas.
Dvarininkai su visais savo dvarais ir baudžiauninkais buvo verslininkai.
Na nevisai, labiau investuotojais, dauguma dvarininkų tai matė kaip pasyvų pinigų šaltinį savo reikmėms tenkinti. Beto daug ką lėmė kraujo ryšiai nes buvo aukštuomenės kasta.
Istorijoje yra daug cikliškumo, o ne tik linijinis progresyvas. Pavyzdžiui žemės reforma su vidurinės klasės kūrimu - grįžimas į senus laikus ar progresas? O dabartinis verslo stambėjimas (ne tik LT ir ne tik žemės ūkyje) - grįžimas į feodalizmą ar judėjimas į priekį?
Feodalizmo negalima gretinti su verslo stambėjimu. Feodalizmo laiku beveik visas verslas buvo smulkūs amatininkai.
esmė ta kad Kauno lietuva ne tik kad nekeliavo atgal bet kaip tik smarkiai stūmėsi modernaus gyvenimo pusėn ir prieš ateinant sovietams kaunas buvo gana modernus miestas pagal tų laikų standartą.
Istorijoje yra daug cikliškumo, o ne tik linijinis progresyvas. Pavyzdžiui žemės reforma su vidurinės klasės kūrimu - grįžimas į senus laikus ar progresas? O dabartinis verslo stambėjimas (ne tik LT ir ne tik žemės ūkyje) - grįžimas į feodalizmą ar judėjimas į priekį?
Nu turbūt ne iš chemijos pramonės ir bankininkystės Žemės ūkis geras verslas.
esmė ta kad Kauno lietuva ne tik kad nekeliavo atgal bet kaip tik smarkiai stūmėsi modernaus gyvenimo pusėn ir prieš ateinant sovietams kaunas buvo gana modernus miestas pagal tų laikų standartą.
Komentuoti: