Pasaulio demografija

[taspac]

Nežinau ar buvo minėta, bet yra dar vienas aspektas. Jis yra gajus ypač Vakarų kultūroje, bet jau girdimas ir LT (pagrinde higher income, aukštesnio išsilavinimo ~25-35 m. žmonės).

Tai nenorėjimas atvesti vaikų į tokį pasaulį, kos jis yra ar kas jam šviečiasi. O šviečiasi nieko gero - karai, klimato kaita, pasaulio tvarkos keitimasis ir pan. Žodžiu netikrumas dėl ateities, ne tik lokalios, bet ir globalios. Nesijaučia sąžiningai prieš būsimus vaikus, kad juos atvesti į byrantį pasaulį. Tėvai tai jau bus nugyvenę, o vaikai savo jaunystėje/pike pajus visus pasaulio "fejerverkus".

Iš kitos pusės, kas jei ne jie turėtų sustabdyti tą byrėjimą ir atsitatyti tvarką. Tad tai irgi egoistinis mąstymas, kai norima, kad "kažkas kitas" sutvarkytų pasaulį, o tada jau mes galime ir apie vaikus pagalvoti.

Atvirai pasakius, praeitą savaitę su žmona diskutavome: jei dabar mums būtų 30 m. (amžius kai susilaukėme savo dukros), ar ramiai žvelgtume į planus dėl vaikų? Abu sutarėmę, kad tikrai neramumo ir nesaugumo jausmas būtų ir šis aspektas būtų vienas iš aspektų darant sprendimą dėl vaikų.

[Tomizmas]

kai nebuvo planšečių tiesiog išspirdavo pro durys su vaikais žaisti

Ir tai gerai, natūralus gyvas bendravimas. Sveika aplinka kokioje vaikai visada ir augdavo per amžius, nejučia išsiugdydami savo bendravimo įgūdžius, funkcionavimą visuomenėje.

Buvo aišku visada tokių tėvų, kurie kažkodėl savo vaikus nuo visko saugodavo, "negalima lakstyti nes nugriūsi susižeisi susilaužysi mirsi", reikalaudavo nežinia ko - vaikas turi būti geriausias, neklysti ir panašiai. Sveikų neužaugino - kaip minimum su OCPD ir to nulemtu nepritapimu prie žmonių. Bet tokių būdavo vienetai. Dabar tie visi vaiko rankų valymai po 15 kartų vos susitepė, ir nesveikai užkelti reikalavimai, išplito kaip niekad. Koks bus rezultatas? Dar daugiau sužalotų vaikų, kurie suaugę bendrauti nemokės. Ką jau kalbėti apie antras puses.

[mantasm]

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

Po „5 būrelių“ tuo labiau nebendrauja ir nemato.

Nematau pagrindo požiūriui atseit jei neužkrausi vaiko kiekvienos minutės visokiom veiklom, tai būtinai nueis šunkeliais. Kažkaip iš mano aplinkos dauguma neturėjo jokių būrelių arba labai minimaliai ir užaugo respektabiliais piliečiais. Kas nuėjo šunkeliais - tam ir tėvų prigalvotos veiklos nepadėjo.

O su draugeliais paežerėj palošt kortom su giros bonke jaunystėj būtina. Kaip ir su dviračiu palakstyt palaužant tėvų nubraižytas ribas. Kaip ir pageimint grįžus iš mokyklos kol tėvų nėra namie.

[Stadionas]

Gal daugiau bendraudavo negrūsdami į rankas planšetkių ir neapkraudami visokiomis "labai ugdančiomis veiklomis".

Žmonės darosi vis labiau perfekcionistai, ir tai yra baisu. Perfekcionizmas yra liga, o ne pasiekimas.

kai nebuvo planšečių tiesiog išspirdavo pro durys su vaikais žaisti

[Tomizmas]

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

Gal daugiau bendraudavo negrūsdami į rankas planšetkių ir neapkraudami visokiomis "labai ugdančiomis veiklomis".

Žmonės darosi vis labiau perfekcionistai, ir tai yra baisu. Perfekcionizmas yra liga, o ne pasiekimas. O perfekcionistiškas vaikų auklėjimas yra žalojimas. Vaikai turi būti vaikais - žaisti, būti laisvi, netgi daryti savas nesąmones, klysti ir taisyti klaidas, juoktis ir bendrauti, o ne būti užimti "veiklomis, pasiekimais" kurie reikalingi ne tiek jiems, kiek tėvų ego patenkinimui.

Buvo 90-aisiais būreliai, dauguma lankė. Kokį vieną. Kartais nueidavo, kartais ne, pagal nuotaiką. Nebuvo daroma iš to kažkokio fanatizmo.

[Palpatine]

Valstybė neturi tam pinigų, dabar skiriami vaiko pinigai tėra vienas būrelis iš kokių 5. Aišku kokioje JAV tai vien pagimdyti vaiką reikia nemažai susitaupyti ant tokios vienos paslaugos.

Bent jau nuolaidos mokesčiam, pvz -50% elektrai, dujom ir pan, dar gal lengvatinį pvm skirt. vis tiek kalbam ne apie 500k šeimų.

[Lettered]

„5 būreliai“ tiek tėvų išpindėjimas, tiek vaikui ne į naudą. 90ais būrelių beveik nebuvo ir problemų nebuvo. Dalis problemų dabar ir gaunasi iš pergrūstos vaikų dienotvarkės. Iš dalies pervargę. Kita vertus įpranta gyvent pagal sudarytą tvarkaraštį ir neišmoksta patys susigalvot veiklų. Tada prasideda stresas atsiradus laisvai minutei, nes nu kaip čia dabar. O visgi nuobodulys yra vienas pagrindinių kūrybiškumo variklių.

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

[mantasm]

Valstybė neturi tam pinigų, dabar skiriami vaiko pinigai tėra vienas būrelis iš kokių 5. Aišku kokioje JAV tai vien pagimdyti vaiką reikia nemažai susitaupyti ant tokios vienos paslaugos.

„5 būreliai“ tiek tėvų išpindėjimas, tiek vaikui ne į naudą. 90ais būrelių beveik nebuvo ir problemų nebuvo. Dalis problemų dabar ir gaunasi iš pergrūstos vaikų dienotvarkės. Iš dalies pervargę. Kita vertus įpranta gyvent pagal sudarytą tvarkaraštį ir neišmoksta patys susigalvot veiklų. Tada prasideda stresas atsiradus laisvai minutei, nes nu kaip čia dabar. O visgi nuobodulys yra vienas pagrindinių kūrybiškumo variklių.

[Stadionas]

Visokie sinicos gerbėjai patys siųstų vaikus kad ir į Malį, tik ne gėjam

tai kad lyginant su visokioms šiukšlėm už Žemaitaiti ir vatnikus balsuojančius, Sinicos elektoratas (žinoma jo beveik nėra) yra beveik liberalai

[Lettered]

Kaip ten sakoma, modern problems require modern solutions. Jei reikia gyventojų šalim, pats laikas juos ir pasigaminti vyriausybėms, kiek miršta tiek ir naujų žmogeliukų, gal net modifikuotų kad nesirgtų ir pa. ir finansiškai skatinti įsivaikinimus tiek porom, tiek vienišiem žmonėm kurie nori šeimos bet negali susirasti antros pusės. Win-Win

Valstybė neturi tam pinigų, dabar skiriami vaiko pinigai tėra vienas būrelis iš kokių 5. Aišku kokioje JAV tai vien pagimdyti vaiką reikia nemažai susitaupyti ant tokios vienos paslaugos.

[Palpatine]

reik pagaliau, kad Lietuvos gėjai iš kažko pradėtu atiminėt vaikus, kiek galima Norvegams tik

Visokie sinicos gerbėjai patys siųstų vaikus kad ir į Malį, tik ne gėjam

[Stadionas]

Kaip ten sakoma, modern problems require modern solutions. Jei reikia gyventojų šalim, pats laikas juos ir pasigaminti vyriausybėms, kiek miršta tiek ir naujų žmogeliukų, gal net modifikuotų kad nesirgtų ir pa. ir finansiškai skatinti įsivaikinimus tiek porom, tiek vienišiem žmonėm kurie nori šeimos bet negali susirasti antros pusės. Win-Win

reik pagaliau, kad Lietuvos gėjai iš kažko pradėtu atiminėt vaikus, kiek galima Norvegams tik

[Palpatine]

Kaip ten sakoma, modern problems require modern solutions. Jei reikia gyventojų šalim, pats laikas juos ir pasigaminti vyriausybėms, kiek miršta tiek ir naujų žmogeliukų, gal net modifikuotų kad nesirgtų ir pa. ir finansiškai skatinti įsivaikinimus tiek porom, tiek vienišiem žmonėm kurie nori šeimos bet negali susirasti antros pusės. Win-Win

[Stadionas]

Tinderis yra skirtas one-night-stand pasimatymams. Susirasti ilgalaikius partnerius per ten yra plaukimasp rieš srovę.



Didžiausias gimstamumas ten kur iš vis šiaudinėse jurtose gyvena. Visi tyrimai rodo kad nors "neturtingi tai negimdo" yra populiarus teiginys, visiškai niekuo nepagrįstas.

neturtingas vakaru/rytų Europoje ir bananų šalyse yra du skirtingi dalykai.

[MedinisStrazdas]

Šiaip pritarčiau, bet ne dėl klubų ir barų, o grynai iš asmeninio pažįstamų rato patirties – pažįstu nemažai tokių, kuriems jau gerokai per 30, bet poros susirasti nesiseka, nors noras yra didelis. Pasimatymų daug, bet absoliuti dauguma jų, ypač inicijuotų per Tinder ir panašiais programėles, būna nesėkmingi. Pornografija ir socialinė medija labai užkėlė žmonių lūkesčius – taip labai, kad jie visiškai nerealistiški.

Tinderis yra skirtas one-night-stand pasimatymams. Susirasti ilgalaikius partnerius per ten yra plaukimasp rieš srovę.

Mano asmenine nuomone, didelė problema, kad turime būsto krizę, labai maži būstai, ypač Lietuvoje su tais sovietiniais daugiabučiais, ir žmonės turi ilgai dirbti kažkur toli nuo namų. Sunku norėti paskui kažkokios šeimos. Korėjoje, Kinijoje spėju irgi maži būstai, pilna vad. komiblokų, atsiranda ekstrymų kur iš vis šaldytuvo dydžio būstai, tai norėt kažkokios šeimos darosi sunku. Aukšti lūkesčiai ne tik partneriui, bet ir gerom gyvenimo sąlygom, tai siekiama dirbti darbus, kurie tokias sąlygas galėtų suteikti ar prie tokių priartėti.

Didžiausias gimstamumas ten kur iš vis šiaudinėse jurtose gyvena. Visi tyrimai rodo kad nors "neturtingi tai negimdo" yra populiarus teiginys, visiškai niekuo nepagrįstas.

[Lettered]

Na taip, ekonominės priežastys turi didelę įtaką. Kita vertus, lūkesčiai irgi nėra labai pagrįsti. Kartais pajunti žmonių požiūrį, kad jei jau neturi namo priemiestyje, tai jau vaikų turėti dar ne laikas. Bet ar namas, ar didelis butas – vaikams nėra svarbu. Svarbu yra rūpestis, dėmesys, saugumas. Deja, bet tas įsivaizdavimas, kad būtinai reikia erdvaus būsto, poros mašinų ir pinigų visokiems būreliams ir kelionėms sulaiko žmones nuo vaikų turėjimo.

Kodėl sakote, kad tai kažkoks įsivaizdavimas? Beje, dideli butai Vilniuje kainuoja ne mažiau nei namai arba jų yra labai mažai, pažiūrėkite daugumoje projektų dominuoja 1-2 kam butai, o didesnių būna vos keli visame name arba visai ne, o 80+ kv butai toks nišinis premium segmentas.
Būreliai, kelionės jau nekalbant apie visokius logopedus yra taip pat reikalingi, nebe tie laikai, kai vaikai užaugdavo bet kaip gatvėje ar kur nors pas senelius kaime, iš esmės poros ir poros su dviem vaikais pajamos turėtų skirtis du kartus, kad būtų išlaikomas toks pragyvenimo lygis, tad kas nesugeba tų pajamu padidinti ir atsisako vaikų arba turi tik vieną.

[Tomizmas]

Na, nereikia visko taip patologizuoti. Tai, kad žmogus intravertas, turi autizmo bruožų ar tiesiog neturi gerų bendravimo įgūdžių nėra kažkokia liga. Tai yra visiškai normalus žmogaus egzistavimo būdas. Gal ir gerai būdavo anksčiau, kad buvo tie piršliai ir bendruomeninis rūpestis šeimų sudarymu. Gal buvo supratimas, kad kitaip ir neišeitų, negali būti. Dabar tai palikta individo valiai. Tai tik parodo, kaip svarbu gyventi veiksmingoje bendruomenėje.

Būti intravertu nėra patologija. Bet intraversija ir "social awkwardness" yra labai skirtingi dalykai. Netgi žmonės, kurie natūraliai yra ekstravertai, gali būti socially awkward dėl tam tikrų traumų (ypač ankstyvos vaikystės), auklėjimo klaidų ir kitokių dalykų. Įsivaizduokit kaip tokie žmonės kenčia - jie nėra uždari, jie nori bendrauti, bet nesugeba, vis klysta, vis nepataiko, jiems nesigauna. Intravertams gal net labiau pasisekė - jie nenori, jiems gerai, komfortiška. O štai tais kitokiais atvejais, žmonėms būtina padėti. Tik deja aplinkiniai juos dažniausiai gaslightina "viskas gerai, mes tave mylim tokį, koks esi".

Autistinis spektras sunkesnis variantas, bet ir tai - juk sukuria šeimas ir jie, tiesiog reikia pripažinti esamas problemas ir kiek įmanoma, jas spręsti.

Aš aišku nesakau kad tai vienintelės šeimų nesukūrimo priežastys - aišku ne. Būna gi ir tikrai laisvu apsisprendimu to nenorinčių - jų valia, negi priversi. Yra įvairių. Bet padėjus tiems kurie nori, pas ką realiai su bendravimu yra rimtų problemų - tikrai kažkokia dalis pagaliau sugebėtų įgyvendinti savo tikslą, kurio norėjo, bet niekaip negalėjo pasiekti.

Iš vienos pusės - gerai, kad seniau turintiems sunkumų šioje srityje, būdavo padedama superšant ar supažindinant. Bet yra ir kita pusė - kaip jau minėjau, kad "apženydavo" nereiškia kad išgydydavo. O tėvai su asmenybės sutrikimais paprastai užaugina vaikus su lygiai tokiomis pačiomis ar labai panašiomis problemomis. Obsesiniai - kompulsiniai užaugina obsesinius - kompulsinius, ribiniai užaugina ribinius, isteriniai užaugina isterinius, antisocialūs užaugina antisocialius ir t. t. Būtent dėl to asmenybės sutrikimai paprastai eina iš kartos į kartą (ne dėl genetinių priežasčių) ir visi jie griauna bendravimą, neleidžia sukurti sveikų santykių. Grandinė nutraukiama tik gydantis, savaime nepraeina.

Nustebtumėm sužinoję, kiek aplink mus esančių "jis tiesiog toks žmogus" iš tikrųjų turėtų būti gydomi.

[abruo]

Ne šiaip sau matyt Reddit'ai ūžia vis apie "incel incel incel".

Kiek teko skaityt priežastys dvi: krikščionybė slopino tą pirmykštį inkstinktą, likusį kokiose nors Afrikos Sahelio juostos regionuose, kur geriausias vyras pasiima visas moteris, o likę lieka prie suskilusios geldos. Post moderniuose visuomenėje Krikčionybės įtaka šiandien sumažėjusi. Antra priežastis tai matyt ir bus užkelti lūkesčiai apie idealų partnerį.

Mano asmenine nuomone, didelė problema, kad turime būsto krizę, labai maži būstai, ypač Lietuvoje su tais sovietiniais daugiabučiais, ir žmonės turi ilgai dirbti kažkur toli nuo namų. Sunku norėti paskui kažkokios šeimos. Korėjoje, Kinijoje spėju irgi maži būstai, pilna vad. komiblokų, atsiranda ekstrymų kur iš vis šaldytuvo dydžio būstai, tai norėt kažkokios šeimos darosi sunku. Aukšti lūkesčiai ne tik partneriui, bet ir gerom gyvenimo sąlygom, tai siekiama dirbti darbus, kurie tokias sąlygas galėtų suteikti ar prie tokių priartėti.

Na taip, ekonominės priežastys turi didelę įtaką. Kita vertus, lūkesčiai irgi nėra labai pagrįsti. Kartais pajunti žmonių požiūrį, kad jei jau neturi namo priemiestyje, tai jau vaikų turėti dar ne laikas. Bet ar namas, ar didelis butas – vaikams nėra svarbu. Svarbu yra rūpestis, dėmesys, saugumas. Deja, bet tas įsivaizdavimas, kad būtinai reikia erdvaus būsto, poros mašinų ir pinigų visokiems būreliams ir kelionėms sulaiko žmones nuo vaikų turėjimo.

Gal dar pridėčiau istorines priežastis – anksčiau tuos vienišus vyrus „suvalgydavo“ karai ar emigracija, tai ir to „incel incel incel“ ne tiek ir daug buvo. Gal dėl to biologija taip sutvarkė, kad berniukų gimsta truputį daugiau nei mergaičių. Dabar tas „incel“ ir „male loneliness“ problem labai ryškus. Tiesa yra ta, kad taikos ir gerovės sąlygomis daugiau vyrų nei moterų yra pasmerkti likti vieniši.

Jei nori bet niekaip neranda, tai čia gali būti rimti bendravimo sunkumai, nulemti kažkokių asmenybės sutrikimų ar kitokių grynai medicininių (psichologinių) dalykų. Dauguma jų yra išgydomi terapija, tik deja, juos turintys žmonės retai kada kreipiasi pas specialistus (o tą galima daryti ir anonimiškai), nes yra šventai įsitikinę, kad su jais viskas gerai "na aš gi normalus, į darbą einu, mašinai teises turiu, balsų negirdžiu, haliucinacijų nematau", o problemos yra tik kituose, bet ne juose.

Seniau žmones su bendravimo bėdomis kažkaip supiršdavo, apženydavo (nors taip ir neišgydydavo - nes gi "sveiki, nenusišneka, darbus dirba"). Dabar nėra to bendruomeniško rūpesčio "kad vaikas apsiženytų", palikta tai daryti patiems. O ne visi susidoroja su tuo. Kiti gi net žodį bijo pasakyti, balsas ir kojos dreba, kai tik reikia bendrauti (patologiškas nesugebėjimas bendrauti NĖRA normalu, ir visi šitie "na jis toks žmogus" yra bėdos kišimas po kilimu, nenorint jos spręsti pas specialistus, tikintis kad "ai gal kažkaip, daug gi tokių").

Na, nereikia visko taip patologizuoti. Tai, kad žmogus intravertas, turi autizmo bruožų ar tiesiog neturi gerų bendravimo įgūdžių nėra kažkokia liga. Tai yra visiškai normalus žmogaus egzistavimo būdas. Gal ir gerai būdavo anksčiau, kad buvo tie piršliai ir bendruomeninis rūpestis šeimų sudarymu. Gal buvo supratimas, kad kitaip ir neišeitų, negali būti. Dabar tai palikta individo valiai. Tai tik parodo, kaip svarbu gyventi veiksmingoje bendruomenėje.

[RokasLT]

Ar teko susidurti su slauga, pragulomis, demencija, afazija ir panašiais dalykais? Ar teko ten matyti automatizacijos? Burbule gyvenant galima įsivaizduoti daug robotų ir panašių dalykų, bet senatvėje, geriausiu atveju padeda lova su varikliukais, visa kita daroma rankomis ir darbuotojų toje srityje beviltiškai trūksta visame pasaulyje. Iliuzija, kad neturint vaikų kas nors tinkamai senatvėje pasirūpins. Valstybė socialinio darbuotojo skiria 3-5 valandas per dieną pačiu sunkiausiu atveju. O jei dar neduokdie įvyktų karas, tai ir to neliktų. Kaip tie žmonės savo valia neturintys vaikų įsivaizduoja savo senatvę, aš neįsivaizduoju.

O dar didesnis krytis (priežasčių yra daugiau, neišsiplėtosiu), yra dėl Z kartos (vyriausiems jos atstovams jau 28 m.) asocialumo, dar didesnio individualizmo ir automatizacijos (savarankiškumo visame kame). Viso to priežastis yra kompiuterizacija ir internetizacija. Ateityje gali grėsti ir biologinių-žmogiškųjų asmenybių išnikimas, kai atsiras Meta-virtualus pasaulis(-iai), kur bus vykdoma visa veikla (tiek ir darbinė, tiek ir buitinė, ar net seksualinė). Gali likti tik humanoidai, androidai su DI.

Autonomitizacija* (autonomija)

Taigi pataisiau komentarą seniau. Kalbu ne apie mechaninę automatizaciją, o apie asmenybių autonomitizaciją, kai nieko žmogiško neriaikia, nes jie, tokie žmonės, patys viską gali padaryti, pasiekti be niekieno artimo pagalbos. O kažkas kas gali tapti jų asmeninio gyvenimo dalimi, gali tik truktyti siekiant savo tikslų.

Visas mano rašymas apie žmonių susvetimėjimą ir ateitį be jų bei kas juos pakeis. Nes gimstamumas visur krenta, o atskirose vietose, jau 40-30 m. yra žemesnis už tautos išlikimo lygį

[PoDV]

Šiaip pritarčiau, bet ne dėl klubų ir barų, o grynai iš asmeninio pažįstamų rato patirties – pažįstu nemažai tokių, kuriems jau gerokai per 30, bet poros susirasti nesiseka, nors noras yra didelis. Pasimatymų daug, bet absoliuti dauguma jų, ypač inicijuotų per Tinder ir panašiais programėles, būna nesėkmingi. Pornografija ir socialinė medija labai užkėlė žmonių lūkesčius – taip labai, kad jie visiškai nerealistiški.

Ne šiaip sau matyt Reddit'ai ūžia vis apie "incel incel incel".

Kiek teko skaityt priežastys dvi: krikščionybė slopino tą pirmykštį inkstinktą, likusį kokiose nors Afrikos Sahelio juostos regionuose, kur geriausias vyras pasiima visas moteris, o likę lieka prie suskilusios geldos. Post moderniuose visuomenėje Krikčionybės įtaka šiandien sumažėjusi. Antra priežastis tai matyt ir bus užkelti lūkesčiai apie idealų partnerį.

Mano asmenine nuomone, didelė problema, kad turime būsto krizę, labai maži būstai, ypač Lietuvoje su tais sovietiniais daugiabučiais, ir žmonės turi ilgai dirbti kažkur toli nuo namų. Sunku norėti paskui kažkokios šeimos. Korėjoje, Kinijoje spėju irgi maži būstai, pilna vad. komiblokų, atsiranda ekstrymų kur iš vis šaldytuvo dydžio būstai, tai norėt kažkokios šeimos darosi sunku. Aukšti lūkesčiai ne tik partneriui, bet ir gerom gyvenimo sąlygom, tai siekiama dirbti darbus, kurie tokias sąlygas galėtų suteikti ar prie tokių priartėti.