Pasaulio demografija

[mantasm]

Visa tai tiesa, tačiau kalbame apie pačia idėją, jog turint 2-3 ar daugiau vaikų jau tas Reima kombinezonas ar 100-200 eur už gimtadienį karstyklių parke tampa sunkiai pakeliama suma, kai su vienu vaiku tai būtų priimtina. Ir dabar atsisakyti viso to dėl to, kad sūnus ar dukra turėtų brolių ar sesių?

Reima kombinezono kaina nedidėja, nes tą patį kombinezoną atnešioja visi tie 2-3-ar-daugiau vaikų. Tarp paauglių aišku prasideda kitokios realijos, bet kombinezoniniam amžiuje kiekvienam vaikui pirkt atskirą kombinezoną būtų aukštas pilotažas.

Pavyzdys, mano dukros klasėje, kad vaikai vartotų pakankamai skysčių yra skatinama vartoti vandenį. Tai vienu metu paėjo kažkokie labai šiuo metu populiarūs brangūs brandiniai Stanley puodeliai/buteliukai, visi jų užsinorėjo ir labai čia jau dabar būtent tokių reikia (atitikmuo brandgiam gimtadieniui, rūbams ar naujausiam iPhone). Daug vaikų juos gavo. Maniškė gavo irgi puodelį, bet ne fancy, o tokio pačio funcionalumo, tik kitos firmos ir pigesnį, bet ne padėvėtą, ne iš skelbimų ar pan. Paaiškinau, kjad už populiarumą papildomai nemokame, kad jos gautas pilnai atitiks funkciją, dar už kelis eurus išgraviravau jos ardą ant to puodelio buteliuko. Aišku galėjau išvis nieko neprikti, o sakyti, yra klasėje puodeliai, nueini isipili vandens kai ištrokši ir tiek. (Atitikmuo tortams namie ar žaidimamas su pagaliukais) Nes tie buteliukai ar puodeliai nėra reikalavimas. Tad čia matau tą kompromisą, vaikas gavo dalyką bet nei "naujausio iphone" lygyje, bet ir ne "zaiskime su pagaliukai lygyje", kas ir yra ta esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitnkančios galimybės. Nesam bidni kad stabdytume dėl buteliukų, bet nesame ir tiek turtingi kad pirkaliotume brandinius isbrangintus dalykus. Kokia ir yra Lietuva, ne Dubajus, bet ir ne Zimbabve.

Nu tai šaunu. Taip ir reikia daryt, o ne negimdyt vaikų, nes neeis įpirkt superbrangios gertuvės kiekvienam

[taspac]

Iš asmeninės patirties - padėvėtas Reima kombinezonas ar batai yra n+k kartų geriau nei nauji pigesni. Mažesni vaikai nu niekaip nesudrožia didžiosios dalies rūbų kol išauga. Pats irgi nespjaunu į padėvėtus drabužius kai randu ką nors kas tinka ir patinka.

Nereikia pritempinėt ir pasisėdėjimo su tortu iki pasisėdėjimo su tetom O karstyklių parkas kaipo ir nekainuoja milijonų. Nebent balius 50 žmonių ir už visus moka jubilijato tėvai. Bet čia jau link neadekvatumo sakyčiau.

Visa tai tiesa, tačiau kalbame apie pačia idėją, jog turint 2-3 ar daugiau vaikų jau tas Reima kombinezonas ar 100-200 eur už gimtadienį karstyklių parke tampa sunkiai pakeliama suma, kai su vienu vaiku tai būtų priimtina. Ir dabar atsisakyti viso to dėl to, kad sūnus ar dukra turėtų brolių ar sesių?

Iš dalies taip. Dėl to visuomenei būtų geriau, jei visi bendrai nesistengtų per daug lepinti vaikų. Nes kai kieme pirmas gauna hipotetinį naujausią aifoną - tada prisireikia ir visiems kitiems. Nors kol nėra pirmo, tol visiems ramu.

Idealiame pasaulyje taip, bet tokiame negyvename.

Nežinau kaip apibrėžt kas yra „esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitnkančios galimybės“. Net ir paaugliam suvokt realias šeimos galimybes ganėtinai sudėtinga. O aplinkoj turėt žmonių iš gerokai daugiau uždirbančių ratų nėra sudėtinga. Bandant, kad jokiu būdu vaikai neatsiliktų nuo aplinkos galima nusivažiuot iki visiško absurdo.

Pavyzdys, mano dukros klasėje, kad vaikai vartotų pakankamai skysčių yra skatinama vartoti vandenį. Tai vienu metu paėjo kažkokie labai šiuo metu populiarūs brangūs brandiniai Stanley puodeliai/buteliukai, visi jų užsinorėjo ir labai čia jau dabar būtent tokių reikia (atitikmuo brandgiam gimtadieniui, rūbams ar naujausiam iPhone). Daug vaikų juos gavo. Maniškė gavo irgi puodelį, bet ne fancy, o tokio pačio funcionalumo, tik kitos firmos ir pigesnį, bet ne padėvėtą, ne iš skelbimų ar pan. Paaiškinau, kjad už populiarumą papildomai nemokame, kad jos gautas pilnai atitiks funkciją, dar už kelis eurus išgraviravau jos ardą ant to puodelio buteliuko. Aišku galėjau išvis nieko neprikti, o sakyti, yra klasėje puodeliai, nueini isipili vandens kai ištrokši ir tiek. (Atitikmuo tortams namie ar žaidimamas su pagaliukais) Nes tie buteliukai ar puodeliai nėra reikalavimas. Tad čia matau tą kompromisą, vaikas gavo dalyką bet nei "naujausio iphone" lygyje, bet ir ne "zaiskime su pagaliukai lygyje", kas ir yra ta esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitnkančios galimybės. Nesam bidni kad stabdytume dėl buteliukų, bet nesame ir tiek turtingi kad pirkaliotume brandinius isbrangintus dalykus. Kokia ir yra Lietuva, ne Dubajus, bet ir ne Zimbabve.

[mantasm]

Va dar kartą pabraukta pavyzdys, kad siūloma mažintis gyvenimo kokybę. Kodėl? Kodėl vaikas tui nešioti kažkieno padėvėtus rūbus vietoj naujų? (Nereikia pritempinėti apie kažkokiu brandinius su neadekvačio kainom, kalbame apie paprastus naujus drabužius).

Iš asmeninės patirties - padėvėtas Reima kombinezonas ar batai yra n+k kartų geriau nei nauji pigesni. Mažesni vaikai nu niekaip nesudrožia didžiosios dalies rūbų kol išauga. Pats irgi nespjaunu į padėvėtus drabužius kai randu ką nors kas tinka ir patinka.

Kodėl vaikas negali gimtadienio šventei nuvykti su draugais pvz į karstylių parką, o vietoj to sėdėti tarp keturių sienų su tortu ir 'mielom" tetom? (Nerekia pritempinėti apie neadekvačiius gimtadienių sventimus kur nors Bali ar su limuzinais).

Nereikia pritempinėt ir pasisėdėjimo su tortu iki pasisėdėjimo su tetom O karstyklių parkas kaipo ir nekainuoja milijonų. Nebent balius 50 žmonių ir už visus moka jubilijato tėvai. Bet čia jau link neadekvatumo sakyčiau.

Vaikai pukiai mato gyvenimo galimybes savo aplinkoje, ir sakyti jiems kad "aj čia neišsigalvok, mes va galime pagaliukais po medžiu pažaisti" yra jų psichologijos/pasitikėjimo žlugdymas. Vėlgi, neiname į kraštutinumus link kitos pusės kur vaikui kišama viskas kas reikalinga ir nereikalinga. Kalbame apie sveikas, esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitinkančias galimybes.

Iš dalies taip. Dėl to visuomenei būtų geriau, jei visi bendrai nesistengtų per daug lepinti vaikų. Nes kai kieme pirmas gauna hipotetinį naujausią aifoną - tada prisireikia ir visiems kitiems. Nors kol nėra pirmo, tol visiems ramu.

Nežinau kaip apibrėžt kas yra „esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitnkančios galimybės“. Net ir paaugliam suvokt realias šeimos galimybes ganėtinai sudėtinga. O aplinkoj turėt žmonių iš gerokai daugiau uždirbančių ratų nėra sudėtinga. Bandant, kad jokiu būdu vaikai neatsiliktų nuo aplinkos galima nusivažiuot iki visiško absurdo.

[Justiakas]

Vaikai nedaug kainuoja pirmus kelis metus. Paskui šeimos išlaidos padidėja:
-Maistas namie: beveik dvigubai
-Maistas ne namie: dvigubai
-Drabužiai: daugiau nei dvigubai
-NT: per pusę ar daugiau (du papildomi kambariai)
-Atostogos: daugiau nei dvigubai

Nekalbu apie laiką ir nervus.

[taspac]

Kai vaikui kokie 14 ar 16 tai drabužiai ir maistas pradeda panašiai kainuot. Bet ir tada vaikui nėra reikalo pvz pirkt automobilį. Jei nori naujausio aifono tai gal irgi pačiam laikas susigalvot kaip užsidirbt O maži ir suvalgo mažiau, ir drabužiai pigesni arba padėvėti.

Dėl gimtadienių ir t.t. tai irgi kaip kas supranta šventimą. Kam užtenka torto ir pasibuvimo su artimais žmonėm, o kam reikia biudžeto su bent trim nuliais. Antru atveju ir be vaikų gerai uždirbantys žmonės sugeba vos nuo algos iki algos pratempt.

Va dar kartą pabraukta pavyzdys, kad siūloma mažintis gyvenimo kokybę. Kodėl? Kodėl vaikas tui nešioti kažkieno padėvėtus rūbus vietoj naujų? (Nereikia pritempinėti apie kažkokiu brandinius su neadekvačio kainom, kalbame apie paprastus naujus drabužius). Kodėl vaikas negali gimtadienio šventei nuvykti su draugais pvz į karstylių parką, o vietoj to sėdėti tarp keturių sienų su tortu ir 'mielom" tetom? (Nerekia pritempinėti apie neadekvačiius gimtadienių sventimus kur nors Bali ar su limuzinais).

Vaikai pukiai mato gyvenimo galimybes savo aplinkoje, ir sakyti jiems kad "aj čia neišsigalvok, mes va galime pagaliukais po medžiu pažaisti" yra jų psichologijos/pasitikėjimo žlugdymas. Vėlgi, neiname į kraštutinumus link kitos pusės kur vaikui kišama viskas kas reikalinga ir nereikalinga. Kalbame apie sveikas, esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitinkančias galimybes.

[mantasm]

Kalbam apie "paprastus" žmones, vaikas toks pat žmogus su atitinkamomis tokiomis pat, o kai kuriais atžvilgiais ir aukštesnėmis pragyvenimo išlaidomis, todėl ir sakau, kad koks pragyvenimo lygis yra dviejų asmenų šeimos, tai su 2 vaikais atitinkamai du kartus mažesnis prie tokių pat pajamų. Nebent jūs vaikus badu marinate, neaprengiate, neleidžiate į jokius mėgstamus būrelius, nedarote gimtadienio švenčių, niekur nekeliauojate, einate į kavines tik vienas ir t.t.?

Kai vaikui kokie 14 ar 16 tai drabužiai ir maistas pradeda panašiai kainuot. Bet ir tada vaikui nėra reikalo pvz pirkt automobilį. Jei nori naujausio aifono tai gal irgi pačiam laikas susigalvot kaip užsidirbt O maži ir suvalgo mažiau, ir drabužiai pigesni irba padėvėti.

Dėl gimtadienių ir t.t. tai irgi kaip kas supranta šventimą. Kam užtenka torto ir pasibuvimo su artimais žmonėm, o kam reikia biudžeto su bent trim nuliais. Antru atveju ir be vaikų gerai uždirbantys žmonės sugeba vos nuo algos iki algos pratempt.

[taspac]

Na jau tikrai, griūna pasaulis, baisu. O ypač Vakarų visuomenėje tai jau visai vargdieniai, kankiniai. Badaujantys, šviesios dienos nemato.

Nejuokinga? Pasaulis niekad nebuvo tokia saugi, soti ir pasiturinti vieta, per visą savo istoriją. Niekada karų, badų, marų ir kitų baisybių nebuvo tiek mažai. Tie mūsų dabartiniai "iššūkiai" palyginus su tuo, ką turėjo žmonės prieš 100 metų - juokas.

Kas įdomiausia, tokie apie "griūnantį pasaulį, kur negalima atvesti vaikų" šnekantys, būna nė iš tolo nepanašūs į užkankintus baisaus pasaulio. Visokie spa, jėgos aitvarai Svencelėje, padeliai, jogos, Tailandai, mašinytės, naujos statybos butai, vynų degustacijos, pozityvaus š*kimo užsiėmimai... Pervargę labai, tikrai sunkus gyvenimas, baisus pasaulis.

Man tokie atvejai dažniausiai būna panašūs į tiesiog "atgavorkę", negi sakysi kad tingiu cackintis su vaikais, jiems kažką skirti, kažko atsisakyti... Ne, kažkaip egoistiška, o egoizmas negražu, numuša markę. Geriau sakyti, kad aš čia taip labai giliai mąstau - iššūkiai, pasaulinė situacija, kaip viskas baisu. Koks aš atsakingas iš karto darausi, koks mąstantis, ne kaip biomasė, kai kiti supratingai palinksi galvomis! Ir kažkaip egoistiškai neatrodau (sau).

Yra gal dalis ir tokių, kuriems vėl gi, tikrai reiškiasi perfekcionizmas ir jie laukia idealių sąlygų. Tarsi jos kada nors bus. Ir beje, netgi vaikų karta pasaulio nesutvarkys, jis niekada nebus idealus, niekada nebus be problemų, nebus kaip visiškas 100% rojus. Kas to tikisi - gyvena kažkokiose fantazijose.

Va būtent, pastaruosius 50-60 metų Vakarų pasaulis buvo beveik ideali, saugi, pasiturinti vieta. Ir užaugo karta, kuri nematė karo, maro, bado. Žmonėms tos visos galimybės, saugumas, pramogos, dalinai ir prabanga yra naturali gyvenimo kokybė, "taip kaip turi būti", o ne kažkoks bonusas ar extra dalykai. Ir jiems kitoks, mažiau saugus, su daug pavojų, reikalaujntis susimažinti gyvenimo kokybę pasaulis yra nepriimtinas. Ir jų akimis, daryti vaikus tik del darymo, kad jie lenktų nugarą "varge" (jų akimis) skirtingai nei tėvai, kuriems pasiekė gyventi "aukso amžiuje", nėra logiška.

Taip, žmonės gimdė vaikus ir per karus, ir per marus ir daug sunkesniai laikais. Bet a) vaikai buvo išgyvenimo šaltinis, b) jiems tie sunkumai buvo esmas gyvenimo standartas.

Ir dabar sakyti, va jūs čia dabar išlepę, visko pertekę veltėdžiai negalite subinės pajudinti dėl vaikų, tai taspats sakyti, kad va tu čia sušalėlis atsisakai eiti į lauką be šilto palto, kai mes seniau per pusnis basi varydavom.

Skirtingi laikai sukuria skirtingus standartus ir jų mauti ant vieno "kurpalio" nėra teisinga.

[Lettered]

Aukštumose ne vaiko auginimo kaštai, o tam tikro burbulo įsivaizdavimas. Kad jei jau augini vaiką, tai būtina visi -iausi būreliai, -iausios švietimo įstaigos pagal supermamyčių forumiukų standartus, -iausi nauji drabužėliai, dizainerių vežimėliai ir t.t.

O dėl „emocinės pusės skiriant dėmesio“, tai neretai tie „atsakingi“ žmonės patampa statistiniu vienetu kur vaikui skiria 5 minutes per dieną ir net nesugeba mažam vaikui nukarpyt nagų.

Kalbam apie "paprastus" žmones, vaikas toks pat žmogus su atitinkamomis tokiomis pat, o kai kuriais atžvilgiais ir aukštesnėmis pragyvenimo išlaidomis, todėl ir sakau, kad koks pragyvenimo lygis yra dviejų asmenų šeimos, tai su 2 vaikais atitinkamai du kartus mažesnis prie tokių pat pajamų. Nebent jūs vaikus badu marinate, neaprengiate, neleidžiate į jokius mėgstamus būrelius, nedarote gimtadienio švenčių, niekur nekeliauojate, einate į kavines tik vienas ir t.t.?

[mantasm]

Na jau tikrai, griūna pasaulis, baisu. O ypač Vakarų visuomenėje tai jau visai vargdieniai, kankiniai. Badaujantys, šviesios dienos nemato.

Nejuokinga? Pasaulis niekad nebuvo tokia saugi, soti ir pasiturinti vieta, per visą savo istoriją. Niekada karų, badų, marų ir kitų baisybių nebuvo tiek mažai. Tie mūsų dabartiniai "iššūkiai" palyginus su tuo, ką turėjo žmonės prieš 100 metų - juokas.

Kas įdomiausia, tokie apie "griūnantį pasaulį, kur negalima atvesti vaikų" šnekantys, būna nė iš tolo nepanašūs į užkankintus baisaus pasaulio. Visokie spa, jėgos aitvarai Svencelėje, padeliai, jogos, Tailandai, mašinytės, naujos statybos butai, vynų degustacijos, pozityvaus š*kimo užsiėmimai... Pervargę labai, tikrai sunkus gyvenimas, baisus pasaulis.

Man tokie atvejai dažniausiai būna panašūs į tiesiog "atgavorkę", negi sakysi kad tingiu cackintis su vaikais, jiems kažką skirti, kažko atsisakyti... Ne, kažkaip egoistiška, o egoizmas negražu, numuša markę. Geriau sakyti, kad aš čia taip labai giliai mąstau - iššūkiai, pasaulinė situacija, kaip viskas baisu. Koks aš atsakingas iš karto darausi, koks mąstantis, ne kaip biomasė, kai kiti supratingai palinksi galvomis! Ir kažkaip egoistiškai neatrodau (sau).

Yra gal dalis ir tokių, kuriems vėl gi, tikrai reiškiasi perfekcionizmas ir jie laukia idealių sąlygų. Tarsi jos kada nors bus. Ir beje, netgi vaikų karta pasaulio nesutvarkys, jis niekada nebus idealus, niekada nebus be problemų, nebus kaip visiškas 100% rojus. Kas to tikisi - gyvena kažkokiose fantazijose.

Labiau apie dabar einantį marketingą kaip viskas blogai. Nes blogos naujienos labai generuoja paspaudimus. Ir galima kiniečiai patiuninguoja tiktokų algoritmus

Šiaip vakaruose tas kažkiek tiesos turi. Vakaruose 30mečiai gyvena blogiau nei jų tėvų karta. Ir jų vaikai, tikėtina, gyvens blogiau už tėvus. Ir, panašu, tas suvokimas labai kerta psichologiškai. Pas mus tas dar nelabai suprantama, nes gyvenimas iš kartos į kartą gerėja septynmyliais žingsniais. Ir, atmetus kacapų grėsmę (kuri pas mus +/- konstanta), mūsų vaikai irgi gyvens geriau už mus. Spėčiau, kad ir anūkai gyvens geriau. Bet jei pasaulinės tendencijos nesikeis, tai proanūkiai jau gali susidurti su problemom kai jų gyvenimas nebegerės palyginus su jų tėvais.

[mantasm]

Visokiems alkašams gal tai ir nerūpi, bet normalūs, atsakingi žmonės skaičiuoja ir nenori vaikų auginti bet kaip, tiek iš finansinės pusės, tiek emocinės skiriant dėmesio. Atlyginimai Lietuvoje dabar irgi aukštumoje, bet vaiko užauginimo kaštai taip pat tose pačiose aukštumose, o kiek vaikų turi iš tiek ir turi dalinti tuos kad ir aukštus atlyginimus.

Aukštumose ne vaiko auginimo kaštai, o tam tikro burbulo įsivaizdavimas. Kad jei jau augini vaiką, tai būtina visi -iausi būreliai, -iausios švietimo įstaigos pagal supermamyčių forumiukų standartus, -iausi nauji drabužėliai, dizainerių vežimėliai ir t.t.

O dėl „emocinės pusės skiriant dėmesio“, tai neretai tie „atsakingi“ žmonės patampa statistiniu vienetu kur vaikui skiria 5 minutes per dieną ir net nesugeba mažam vaikui nukarpyt nagų.

[Tomizmas]

Nežinau ar buvo minėta, bet yra dar vienas aspektas. Jis yra gajus ypač Vakarų kultūroje, bet jau girdimas ir LT (pagrinde higher income, aukštesnio išsilavinimo ~25-35 m. žmonės).

Tai nenorėjimas atvesti vaikų į tokį pasaulį, kos jis yra ar kas jam šviečiasi. O šviečiasi nieko gero - karai, klimato kaita, pasaulio tvarkos keitimasis ir pan. Žodžiu netikrumas dėl ateities, ne tik lokalios, bet ir globalios. Nesijaučia sąžiningai prieš būsimus vaikus, kad juos atvesti į byrantį pasaulį. Tėvai tai jau bus nugyvenę, o vaikai savo jaunystėje/pike pajus visus pasaulio "fejerverkus".

Iš kitos pusės, kas jei ne jie turėtų sustabdyti tą byrėjimą ir atsitatyti tvarką. Tad tai irgi egoistinis mąstymas, kai norima, kad "kažkas kitas" sutvarkytų pasaulį, o tada jau mes galime ir apie vaikus pagalvoti.

Atvirai pasakius, praeitą savaitę su žmona diskutavome: jei dabar mums būtų 30 m. (amžius kai susilaukėme savo dukros), ar ramiai žvelgtume į planus dėl vaikų? Abu sutarėmę, kad tikrai neramumo ir nesaugumo jausmas būtų ir šis aspektas būtų vienas iš aspektų darant sprendimą dėl vaikų.

Na jau tikrai, griūna pasaulis, baisu. O ypač Vakarų visuomenėje tai jau visai vargdieniai, kankiniai. Badaujantys, šviesios dienos nemato.

Nejuokinga? Pasaulis niekad nebuvo tokia saugi, soti ir pasiturinti vieta, per visą savo istoriją. Niekada karų, badų, marų ir kitų baisybių nebuvo tiek mažai. Tie mūsų dabartiniai "iššūkiai" palyginus su tuo, ką turėjo žmonės prieš 100 metų - juokas.

Kas įdomiausia, tokie apie "griūnantį pasaulį, kur negalima atvesti vaikų" šnekantys, būna nė iš tolo nepanašūs į užkankintus baisaus pasaulio. Visokie spa, jėgos aitvarai Svencelėje, padeliai, jogos, Tailandai, mašinytės, naujos statybos butai, vynų degustacijos, pozityvaus š*kimo užsiėmimai... Pervargę labai, tikrai sunkus gyvenimas, baisus pasaulis.

Man tokie atvejai dažniausiai būna panašūs į tiesiog "atgavorkę", negi sakysi kad tingiu cackintis su vaikais, jiems kažką skirti, kažko atsisakyti... Ne, kažkaip egoistiška, o egoizmas negražu, numuša markę. Geriau sakyti, kad aš čia taip labai giliai mąstau - iššūkiai, pasaulinė situacija, kaip viskas baisu. Koks aš atsakingas iš karto darausi, koks mąstantis, ne kaip biomasė, kai kiti supratingai palinksi galvomis! Ir kažkaip egoistiškai neatrodau (sau).

Yra gal dalis ir tokių, kuriems vėl gi, tikrai reiškiasi perfekcionizmas ir jie laukia idealių sąlygų. Tarsi jos kada nors bus. Ir beje, netgi vaikų karta pasaulio nesutvarkys, jis niekada nebus idealus, niekada nebus be problemų, nebus kaip visiškas 100% rojus. Kas to tikisi - gyvena kažkokiose fantazijose.

[taspac]

Kurioje "Universe 25" vietoje dabar yra žmonija? Ar šis eksperimentas galioja žmonėms? Analogijų tikrai nemažai. Kas nežino, apie šį eksperimentą, nepagailėkite 6-8 min pažiūrėti šiuos filmukus.

Apibendrinanti paprastesnė versija:

Kadrai iš originalaus eksperimento:

[Lettered]

Ne ekonominiame vaikų auginimo aspekte esmė. Dabar ekonomiškai auginti vaiką geriausi laikai.

Visokiems alkašams gal tai ir nerūpi, bet normalūs, atsakingi žmonės skaičiuoja ir nenori vaikų auginti bet kaip, tiek iš finansinės pusės, tiek emocinės skiriant dėmesio. Atlyginimai Lietuvoje dabar irgi aukštumoje, bet vaiko užauginimo kaštai taip pat tose pačiose aukštumose, o kiek vaikų turi iš tiek ir turi dalinti tuos kad ir aukštus atlyginimus.

[Sklansky]

Ne ekonominiame vaikų auginimo aspekte esmė. Dabar ekonomiškai auginti vaiką geriausi laikai. Protingai investavus vaiko pinigus galima pasidengti paskolas už tuos didesnius butus ir dar išleisti vaikus į mokslus.

Problema, kad žmonės nebekuria santykių, o juos pakeičia substitutais: socialine medija ir pornografija. Sekso dažnumo ir romantinių santykių skaičiai istorinėse žemumose.

Šis forumas yra geras pavyzdys. Čia gali būti ir karo strategu, urbanistu, architektu, politiku, bet realiame gyvenime turbūt mažoji dalis rašančių tokiais yra. Čia tik substitutas, pakaitalas, kompensacinis mechanizmas gauti tai ko realybėje neturi.

[acetonas]

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

Jei vaikas stropiai mokosi tai per dieną kelias valandas pasėdi prie namų darbų. Kas laiko prasme ir gaunasi panašu į pilno etato darbą. Kas čia per norai, kad vaikas penkias dienas per savaitę varytu po 12+ valandų.

[taspac]

Nežinau ar buvo minėta, bet yra dar vienas aspektas. Jis yra gajus ypač Vakarų kultūroje, bet jau girdimas ir LT (pagrinde higher income, aukštesnio išsilavinimo ~25-35 m. žmonės).

Tai nenorėjimas atvesti vaikų į tokį pasaulį, kos jis yra ar kas jam šviečiasi. O šviečiasi nieko gero - karai, klimato kaita, pasaulio tvarkos keitimasis ir pan. Žodžiu netikrumas dėl ateities, ne tik lokalios, bet ir globalios. Nesijaučia sąžiningai prieš būsimus vaikus, kad juos atvesti į byrantį pasaulį. Tėvai tai jau bus nugyvenę, o vaikai savo jaunystėje/pike pajus visus pasaulio "fejerverkus".

Iš kitos pusės, kas jei ne jie turėtų sustabdyti tą byrėjimą ir atsitatyti tvarką. Tad tai irgi egoistinis mąstymas, kai norima, kad "kažkas kitas" sutvarkytų pasaulį, o tada jau mes galime ir apie vaikus pagalvoti.

Atvirai pasakius, praeitą savaitę su žmona diskutavome: jei dabar mums būtų 30 m. (amžius kai susilaukėme savo dukros), ar ramiai žvelgtume į planus dėl vaikų? Abu sutarėmę, kad tikrai neramumo ir nesaugumo jausmas būtų ir šis aspektas būtų vienas iš aspektų darant sprendimą dėl vaikų.

[Tomizmas]

kai nebuvo planšečių tiesiog išspirdavo pro durys su vaikais žaisti

Ir tai gerai, natūralus gyvas bendravimas. Sveika aplinka kokioje vaikai visada ir augdavo per amžius, nejučia išsiugdydami savo bendravimo įgūdžius, funkcionavimą visuomenėje.

Buvo aišku visada tokių tėvų, kurie kažkodėl savo vaikus nuo visko saugodavo, "negalima lakstyti nes nugriūsi susižeisi susilaužysi mirsi", reikalaudavo nežinia ko - vaikas turi būti geriausias, neklysti ir panašiai. Sveikų neužaugino - kaip minimum su OCPD ir to nulemtu nepritapimu prie žmonių. Bet tokių būdavo vienetai. Dabar tie visi vaiko rankų valymai po 15 kartų vos susitepė, ir nesveikai užkelti reikalavimai, išplito kaip niekad. Koks bus rezultatas? Dar daugiau sužalotų vaikų, kurie suaugę bendrauti nemokės. Ką jau kalbėti apie antras puses.

[mantasm]

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

Po „5 būrelių“ tuo labiau nebendrauja ir nemato.

Nematau pagrindo požiūriui atseit jei neužkrausi vaiko kiekvienos minutės visokiom veiklom, tai būtinai nueis šunkeliais. Kažkaip iš mano aplinkos dauguma neturėjo jokių būrelių arba labai minimaliai ir užaugo respektabiliais piliečiais. Kas nuėjo šunkeliais - tam ir tėvų prigalvotos veiklos nepadėjo.

O su draugeliais paežerėj palošt kortom su giros bonke jaunystėj būtina. Kaip ir su dviračiu palakstyt palaužant tėvų nubraižytas ribas. Kaip ir pageimint grįžus iš mokyklos kol tėvų nėra namie.

[Stadionas]

Gal daugiau bendraudavo negrūsdami į rankas planšetkių ir neapkraudami visokiomis "labai ugdančiomis veiklomis".

Žmonės darosi vis labiau perfekcionistai, ir tai yra baisu. Perfekcionizmas yra liga, o ne pasiekimas.

kai nebuvo planšečių tiesiog išspirdavo pro durys su vaikais žaisti

[Tomizmas]

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

Gal daugiau bendraudavo negrūsdami į rankas planšetkių ir neapkraudami visokiomis "labai ugdančiomis veiklomis".

Žmonės darosi vis labiau perfekcionistai, ir tai yra baisu. Perfekcionizmas yra liga, o ne pasiekimas. O perfekcionistiškas vaikų auklėjimas yra žalojimas. Vaikai turi būti vaikais - žaisti, būti laisvi, netgi daryti savas nesąmones, klysti ir taisyti klaidas, juoktis ir bendrauti, o ne būti užimti "veiklomis, pasiekimais" kurie reikalingi ne tiek jiems, kiek tėvų ego patenkinimui.

Buvo 90-aisiais būreliai, dauguma lankė. Kokį vieną. Kartais nueidavo, kartais ne, pagal nuotaiką. Nebuvo daroma iš to kažkokio fanatizmo.