Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area), Vilniaus ribos

[abruo]

Atrodo, lietuviai labai pamėgo keltis į individualių namų kvartalus rajonuose aplink miestus. Būtina rasti priemonių šiam procesui stabdyti, ar bent jau neplėsti miestų savivaldybių ribų (kaip kad Vilniuje buvo padaryta klaida su Balsiais, Naujaneriais ir visais kitais šūdkampiais, dėl kurių tiek VT, tiek infrastruktūros plėtra reiškia didelius nuostolius miesto biudžetui.

[Romas]

Įdomus tinklalapis su visokiais žemėlapiais mapijoziai.lt (nuo žodžio map - žemėlapis)

Gyventojų skaičiaus pokytis Lietuvoje 1996-2014 m.

Per pastaruosius 18 metų gyventojų Lietuvoje sumažėjo 18,3 procento, ir šiuo metu Lietuvoje jau nėra 3 milijonų (2014 m. liepos 1 d. buvo 2 930 860). Iš 60-ies Lietuvoje esančių savivaldybių gyventojų skaičius per minėtą laikotarpį mažėjo 56-iose, didėjo – tik keturiose. Trys iš pastarųjų supa didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.
Sparčiausiai gyventojų skaičius mažėjo nuo didžiųjų miestų nutolusiose savivaldybėse – Visagine, Akmenės, Ignalinos ir Skuodo rajonuose



http://www.mapijoziai.lt/zemelapiai/...e-1996-2014-m/

[Maxas]

Įdomu, kodėl sovietinė valdžia 1957 metais prijungė Naująją Vilnią prie Vilniaus? Kam to reikėjo?

Kad Vilniuje statistiškai būtų daugiau gyventojų? Kad Vilnius atrodytų rusiškesnis?

Pagal pokario Vilniaus miesto generalinį planą Naująją Vilnią prijungė prie Vilniaus dėl to, kad N. Vilnioj dirbo labai didelis skaičius vilniečių, buvo išplėtota pramonė.

Tai matyt keistai atrodė, kad vilniečiai važiuoja į darbą į kitą miestą

Plačiau apie tą pokario planavimą galima pasiskaityti architekto Vladislovo Mikučianio prisiminimų knygoje 2010 m, VDA leidyklos

[inga.]

R. Ubarevičienė, D. Burneika, E. Kriaučiūnas. VILNIAUS MIESTO PLĖTRA – URBANISTINIO REGIONO NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS. Annales Geographicae 43–44, 2010–2011

Santrauka
Politinės ir su jomis susijusios ekonominės reformos bei natūralūs miestų kaitos procesai sąlygojo gana intensyvias teritorines Vilniaus miesto transformacijas, kurios pasireiškė dvejomis kryptimis: 1) senosios urbanistinės struktūros kaita ir 2) miesto plėtra. Būtent naujų teritorijų įsisavinimas ir Vilniaus įtakos plėtra už administracinių miesto ribų lėmė gana ryškaus urbanistinio regiono susiformavimą. Straipsnyje pristatoma miesto regiono koncepcija, nagrinėjamos Vilniaus miesto plėtros problemos. Šio darbo tikslas - nustatyti bendrąsias teritorines Vilniaus miesto regiono vystymosi tendencijas. Tyrime analizuojami įvairūs statistiniai rodikliai, didelę reikšmę darbo rezultatams turi lauko tyrimų metu sukaupti duomenys. Visa tai padėjo nustatyti sąlygines funkciškai vieningos teritorinės sistemos – Vilniaus miesto regiono – ribas. Taip pat aptariama šių ribų išskyrimo problematika, jų kaitą lemiantys veiksniai. Numatomos tolimesnės regiono vystymosi perspektyvos.
Miestai kartu su juos supančiomis erdvėmis formuoja tam tikrą teritorinę hierarchinę struktūrą. Nors regiono koncepcija sufleruoja, kad griežtos regionų bei juos sudarančių hierarchinių lygmenų ribos neegzistuoja, tačiau tam tikrų sąlyginių zonų buvimą patvirtina įvairūs rodikliai: švytuoklinės migracijos srautų kryptys ir intensyvumas, suburbanizacijos laipsnis, žemės kainos. Regiono hierarchinė struktūra atskleidžia miesto įtakos intensyvumą aplinkinių teritorijų ekonominei, socialinei, kultūrinei ir kt. sandarai. Nustatytos Vilniaus miesto regiono ribos atspindi bendras šios teritorijos vystymosi tendencijas, miesto esamą įtaką ir įtakos potencialą. Nors tai yra nepastovūs fiziniai parametrai, kurie svyruoja priklausomai nuo ekonominių ir kt. sąlygų, tačiau svarbu suprasti tokių teritorinių sistemų funkcionavimo ypatumus ir vykdyti atitinkamą teritorinę politiką.

R. Ubarevičienė, D. Burneika. VILNIAUS MIESTO PLĖTRA – KAI KURIOS KAIMIŠKŲ TERITORIJŲ TRANSFORMACIJŲ PASEKMĖS. Annales Geographicae 43–44, 2010–2011

Santrauka
Per pastaruosius du dešimtmečius Vilniaus miesto plėtra vyko labai sparčiai keisdama tiek vidines miesto erdves, tiek jo apylinkes. Šių procesų pasekmėje susiformavo Vilniaus miesto regionas – miestietiška erdvė, kelis kart didesnė už buvusiąją iki reformų pradžios. Tokia miesto erdvės plėtra nevyko tuščioje vietoje, todėl negalėjo vykti be didesnės ar mažesnės sankirtos su esamomis socialinėmis struktūromis. Būtent daugiausia kaimiško regiono erdvės virsmo Vilniaus miesto dalimi procesas ir yra svarbiausias šio straipsnio objektas. Šio darbo tikslas – nustatyti esmines Vilniaus miesto regiono teritorijos plėtros keliamas pasekmes akcentuojant iškylančias problemas. Miesto plėtros zona yra ta vieta, kur susiduria dvi iš esmės skirtingos visuomenės. Dažniausiai jauna, pasiturinti, daugiausia lietuviška miestietiška erdvė veržiasi į konservatyvesnę neturtingesnę, daugiausiai lenkiškos savimonės kaimišką struktūrą. Skirtingos visuomenės turi skirtingus poreikius, prioritetus, vertybių sistemas, todėl tam tikras konfliktas neišvengiamas. Tokiomis sąlygomis miesto
plėtra grasina tradicinėms bendruomenėms ir jų valdžios struktūroms, formuojamoms ir priklausančioms nuo tradicinių gyventojų.
Miesto erdvės plėtros arba kaimiškų teritorijų transformacijos į miestietiškas keliamos problemos dažniausiai sprendžiamos plečiant miesto administracines ribas, tačiau pati transformacija retai kada būna pilna. Miesto ir kaimo struktūros kartu egzistuoja ilgą laiką, todėl bent dalis visuomenės yra valdoma „svetimomis“ rankomis. Naujų mažesnių savivaldybių steigimas tokiu atveju būtų optimalesnis tokių problemų sprendimo būdas. Miesto plėtrai didelę neigiamą įtaką daro ir egzistuojanti savivaldybių biudžetų formavimo tvarka, stabdanti ūkio plėtrą jose, nes savivaldybėms reikia mokesčių mokėtojų, o ne verslo. Gyventojų pajamų mokestis, paskirstomas tolygiai pagal užimtą darbo ir gyvenamąją vietą būtų žymiai optimalesnis.
Egzistuojanti šalies administracinio valdymo, o tuo pačiu ir planavimo sistema nesudaro gerų prielaidų valdyti visuomeninių teritorinių sistemų, apimančių daugiau nei vieną savivaldybę. Prielaidų, kad situacija artimiausiu metu pasikeis ir Vilniaus miesto bei aplinkinių savivaldybių veiksmai bus koordinuojami ir planuojami sistemingai, beveik nėra. Miesto plėtra ir toliau neišvengiamai vyks, bet ji vyks stichiškai, keldama tiek socialines, tiek ekonomines, tiek ekologines problemas.

[Sula]

Įdomu, kodėl sovietinė valdžia 1957 metais prijungė Naująją Vilnią prie Vilniaus? Kam to reikėjo?

Kad Vilniuje statistiškai būtų daugiau gyventojų? Kad Vilnius atrodytų rusiškesnis?

Yra dvi nepatvirtintos versijos:
1.Chruščiovo laikais didelius įgaliojimus gavo sovnarchozai. Jie buvo suinteresuoti stambinti gamybos centrus, o N.Vilnia buvo svarbi ekonomiškai.
2.Planuota, bet niekada neįvyko, Vilniaus plėtra palei Minsko pl. (pats jis turėjo tapti autostrada).

[c2h5oh]

Įdomu, kodėl sovietinė valdžia 1957 metais prijungė Naująją Vilnią prie Vilniaus? Kam to reikėjo?

Kad Vilniuje statistiškai būtų daugiau gyventojų? Kad Vilnius atrodytų rusiškesnis?

[Romas]

/\ Vilniaus planavimo problemos tiksliai įvardintos.
Tik neaišku, ar čia yra tinkamiausia tema.

[senasnamas]

Vilnius – nesibaigiantis plėtros chaosas

„Pakankamai rimtas klausimas, kas daugiau ir geriau atstovauja vilniečiams – tie keliasdešimt politikų, kurie išrinkti į tarybą, ar aktyvios bendruomenės? O didžiausias cinizmas yra tame, kad didžioji dalis tarybos narių net nėra vilniečiai“, – piktinosi R. Navickienė.

Matome, kad taryba pasiduoda verslo spaudimui ir daro tai, ko reikia investuotojams, tačiau pamiršta daryti tai, ko reikia gyventojams“, – tvirtino R. Navickienė. Kadangi verslui neatrodė įdomi pietinė miesto dalis, tai Naujininkai, Rasos ar Salininkai, kurie didžia dalimi susikūrė sodininkų bendrijų teritorijose, tapo socialiniais getais.

Pažiūrėkite į prekybos centrų tankį ir išsidėstymą mieste. Tai yra specialiojo planavimo klausimas ir normaliuose miestuose prekybos, logistikos centrus stengiamasi iškelti į pramonines zonas, kurios netinkamos ar mažiau tinkamos gyventi. Municipalinė valdžia stengiasi taip plėtoti miestus, kad vadinamojo „šopingo“ valandomis nebūtų apkraunami gyvenamieji rajonai, – aiškino R. Navickienė. – Kadangi Vilnius jokios strategijos neturėjo, tai liko tik verslininkų interesai tam tikrose zonose steigti prekybos centrus. Tokia schema ir buvo patvirtinta. Vėliau taryba šią schemą prilygino specialiajam planui.“

[Zorro]

Iki Vilniaus ribos keli metrai.



Namas Vilniuje, kapinės Lentvaryje.

[Zorro]

Kam man klausinėti lentvariečių, jei aš pats lentvarietis. Ir piukiai žinau Lentvario problemas.
Lentvaris jau ne vieną dšimtmetį vis žadama prijungti prie Vilniaus, bet rajono valdžia vis priešinasi. Trakų rajono valdžia praktiškai Lentvariui neskiria finansavimo, o rajono budžeto dalis surenkama daugiausia iš Lentvario. Dauguma lentvariečių dirba Vilniuje, o žymiai didesnius komunalinius mokesčius moka Trakams.
Šilumos kaina vartotojams, ct/kWh
Trakai - 32,10
Vilnius - 26,79
Šalatas vanduo, Lt/m3
Trakai - 7,52
Vilnius - 4,37

Karštas vanduo, Lt/m3
Trakai - 25,87
Vilnius - 19,49

Ir t.t.

[VNS]

Lentvariečiai buvo už prisijungima prie Vilniaus ne dėl vandentiekio. Ir Vilniaus valdžia davė sutikimą, bet Trakų rajono valdžia buvo prieš.
http://www.taip.lt/naujienos/lentvar...-sostiniu.html

Tu pasiklausinek lentvarieciu, kokia ten korta vykdomos propagandos, o ne zuokofilu straipsnius postink.

[Zorro]

Kalbant apie Lentvari, tai lentvarieciai buvo surinke kazkiek parasu del vandentekio tinklu prijungimo prie Vilniaus. Vilnius pasake -OK, bet jungiates prie Vilniaus ir administrastiskai. Tuom viskas ir pasibaige...

Lentvariečiai buvo už prisijungima prie Vilniaus ne dėl vandentiekio. Ir Vilniaus valdžia davė sutikimą, bet Trakų rajono valdžia buvo prieš.
http://www.taip.lt/naujienos/lentvar...-sostiniu.html

[VNS]

Administraciniu ribu keitimui bent jau pagal dabartine tvarka reikia atlikti gyventoju apklausa ir net seniuniju ribu pastumdymas sprendziamas vyriausybiniu lygiu. Kubilius ir Co. ta apklausa norejo supaprastint iki vos ne keliu simtu gyventoju apklausimo TELEFONU Reiktu pasitikslint ar tas reikalas paraejo, bet abejoju. Kalbant apie Lentvari, tai lentvarieciai buvo surinke kazkiek parasu del vandentekio tinklu prijungimo prie Vilniaus. Vilnius pasake -OK, bet jungiates prie Vilniaus ir administrastiskai. Tuom viskas ir pasibaige...

[lietus]

Viršuje gal ir nerūpi, nors kitas klausimas ar ten negyvena įtakingųjų giminaičiai kuriuos tas mokestis paliestų.

[Sula]

Įtariu, kad dėl žemės mokesčio, kuris mieste yra didesnis.

Kažin, ar tai "viršuje" kam nors rūpi.
Manau, kad miesto ribos yra rajono ir miesto lobistų kovos rezultatas.

[lietus]

Nepagaunu logikos, kodėl praktiškai susiliejusios su miestu Zujunų ir Buivydiškių teritorijos yra rajone? Dėl kelių rajono priklausomybės mokyklų?

Įtariu, kad dėl žemės mokesčio, kuris mieste yra didesnis.

[Romas]

Temų pertvarka

Į šią temą atkelti / nukopijuoti pranešimai iš temų:
- Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas
- 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas
- Gyventojų skaičius Lietuvos miestuose, miesteliuose, regionuose

Taip pat prijungta buvusi tema "Vilniaus miesto ribos"
Tema jau dabar turi 11 puslapių.

Gerų diskusijų

[Zorro]

Nepagaunu logikos,

Man irgi nesuprantama kaip brėžiamos sienos ir ribos. Kodėl vienas kaimas vienoje sienos pusėje, kitos - kitoje, o dažnai ir padalinamas dalimis.

[Sula]

Nepagaunu logikos, kodėl praktiškai susiliejusios su miestu Zujunų ir Buivydiškių teritorijos yra rajone? Dėl kelių rajono priklausomybės mokyklų?

[Zorro]

Administracinės Vilniaus meisto ribos.
1998 m. buvo prijungta Tarandė, Daniliškės, Gulbinai ir kitos teritorijos

Šiaip, didysis prijungimas įvyko 1996 metais, kai Vilniaus miesto teritorija padidėjo daugiau nei 100 kv. km.

LR Vyriausybės 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 Vilniaus miesto savivaldybei buvo priskirtos Vilniaus rajono Pilaitės, Smalinės, Varnės, Ustronės, Naujanerių, Kryžiokų, Krakiškių, Pagubės, Sakališkių, Mažųjų Gulbinų, Basiukų, Pupinės, Mickūnų, Kuzmickių, Naujakiemio, Daniliškių, Dobrovolės, Trakų Vokės gyvenamosios vietovės bei Tarandės, Bajorų, Pavilionių, Buivydiškių, Gudelių, Salotės, Dvaryksčių, Vilkeliškių, Padekaniškių, Kriaučiūnų, Platiniškių, Naujosios, Plytinės, Gineitiškių, Pavilionių, Didžiųjų Gulbinų, Ližiškių, Galgių, Egliškių, Dievoniškių, Didžiųjų Pupojų, Mažųjų Pupojų, Didžiųjų Karklėnų, Grigaičių, Rokantiškių, Nemėžio, Kuprioniškių, Rudaminos kelio, Baraškų, Barkiškių, Vaidotų, Pagirių, Guobų gyvenamųjų vietovių dalys, taip pat Trakų rajono Bališkių, Gurelių, Mūrinės Vokės gyvenamosios vietovės ir Gaidiškių, Kulokiškių, Kariškių, Račkūnų, Užkampio, Dobrovolės, Vaidegių gyvenamųjų vietovių dalys.
Iš Viki.

Paskutinis prijungimas:
Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 įsteigta nauja Elektrėnų savivaldybė iš Trakų ir Kaišiadorių rajonų dalies gyvenamųjų vietovių. Vilniaus miesto savivaldybei priskirtas Grigiškių miestas bei Neravų, Salų ir Kadriškių kaimai.