Lietuvos ekonomikos aktualijos

[John]

Straipsnis apie tai, kas tempia Lietuvos ekonomiką

100 milijardo litų eksporto galia
http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...2e539&pageno=0

Per pastaruosius keletą metų pripratome prie nuolat gerinamų eksporto rekordų. Atsispyrę nuo 2009 m. dugno tiek prekių, tiek paslaugų eksportą kasmet sugebėjome auginti tikrai ne tik europiečiams darantį įspūdį šuoliais. Iki krizės 2008 m. pasiektą rekordinį eksporto lygį 2012 m. ir prekių, ir paslaugų fronte viršijome beveik pusantro karto ir priartėjome prie 100 mlrd. litų metinės eksporto apimties arba 85 proc. mūsų BVP.

1. Jie nedaro kompromisų vertybėms priimdami verslo sprendimus. Susidūrę su korupcijos apraiškomis viešajame sektoriuje ar kitose gyvenimo srityse, jie drąsiai apie tai kalba. Nes jiems nereikia drebėti dėl to, kaip „su tokia reputacija“ reikės dalyvauti kitame viešajame pirkime arba kaip dirbti su tais, kuriems aukščiausio vadovo brandos laipsnis siejamas su nepraleistų progų patylėti skaičiumi.

2. Jie nekuria verslo strategijų „ant pažįstamo draugo“ savivaldybėje ar valstybinėje įmonėje. Jiems nereikia investuoti daug laiko ir finansinių resursų, siekiant lobistų malonės - lobistų, kurie suras arba nesuras kelią iki įtakingų politikų, kurie savo sprendimais gali kardinaliai pakeisti bet kurio mūsų mažos vidaus rinkos sektoriaus padėtį arba konkurencinę aplinką.

3. Jų veidai žymiai rečiau šmėžuoja žiniasklaidos priemonėse, už kurių objektyvų požiūrį reikia solidžiai susimokėti.

Šių lyderių dėka įvyko eksporto lūžis ir kelio atgal nebėra. Net ir kovodami eksporto rinkose išnaudojant tikrai šiandien visuomenei labai skaudų – mažesnių darbo kaštų – pranašumą laisvės manevrams, kelti atlyginimus ateityje šie lyderiai tikrai turės.

Laukiam Tomo "paaiškinimo", kodėl tai yra labai blogai.

[Lettered]

Straipsnis apie tai, kas tempia Lietuvos ekonomiką

100 milijardo litų eksporto galia
http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...2e539&pageno=0






Laukiam Tomo "paaiškinimo", kodėl tai yra labai blogai.

Kaip galėtum paaiškiti faktą, jog pagal eksportą per capitą lenkiam labai daug turtingų šalių, bet pagal PPP smarkiai nuo jų atsiliekam? Taip, kad didelis eksportas savaime dar negarantuoja gerovės, svarbu kokia jo struktūra.

[index]

Kaip galėtum paaiškiti faktą, jog pagal eksportą per capitą lenkiam labai daug turtingų šalių, bet pagal PPP smarkiai nuo jų atsiliekam? Taip, kad didelis eksportas savaime dar negarantuoja gerovės, svarbu kokia jo struktūra.

Esmė ta, kad BVP susideda ir iš eksporto ir iš vidaus vartojimo, todėl geriau kai jie abu dideli. Esmė ta, kad tik jei užsienio prekybos balansas teigiamas didelis vidaus vartojimas bus stabilus. Kitu atveju pravalgius ir šiandieną ir pasiskolinus iš rytdienos, rytoj teks susiveržti diržus ir pasnikauti.

[Lettered]

Esmė ta, kad BVP susideda ir iš eksporto ir iš vidaus vartojimo, todėl geriau kai jie abu dideli. Esmė ta, kad tik jei užsienio prekybos balansas teigiamas didelis vidaus vartojimas bus stabilus. Kitu atveju pravalgius ir šiandieną ir pasiskolinus iš rytdienos, rytoj teks susiveržti diržus ir pasnikauti.

Lietuvos prekybos balansas šiuo klausimu irgi nėra kažkuom išskirtinis. Jeigu eskportas pakankamas, norint padidinti vidaus vartojimą reiktų daugiau importuoti? O gal problema ta, kad iš to didelio eksporto tik labai mažas procentas yra high-tech produkcija?

[index]

Lietuvos prekybos balansas šiuo klausimu irgi nėra kažkuom išskirtinis. Jeigu eskportas pakankamas, norint padidinti vidaus vartojimą reiktų daugiau importuoti? O gal problema ta, kad iš to didelio eksporto tik labai mažas procentas yra high-tech produkcija?

Taip, importas turės didėti ir didės, tik geriau, kad eksportas didėtų greičiau ir užsienio prekybos balansą turėtume teigiamą ar bent nulinį ir skolos didinti nereiktų. O šiaip tai nuo pernai jis, kaip mums yra išskirtinis. Iki šiol jis nuolat būdavo neigiamas, ir smarkiai neigiamas ir tik šiemet eksportas buvo didesnis už importą.

Šiaip ar jis high-tech ar ne, nėra labai didelio skirtumo. Esmė absoliučiai jo dydije. O ar eksprtuosime labai daug ne high-tech produkcijos ar mažiau high-tech, o eksporto nominali vertė bus vienoda, tai skirtumo valstybei nebus jokio. Aišku, jei eksportuotume high-tech produkciją pats eksporto dydis galėtų būti dar didesnis, kas būtų gerai.

[Lettered]

Taip, importas turės didėti ir didės, tik geriau, kad eksportas didėtų greičiau ir užsienio prekybos balansą turėtume teigiamą ar bent nulinį ir skolos didinti nereiktų. O šiaip tai nuo pernai jis, kaip mums yra išskirtinis. Iki šiol jis nuolat būdavo neigiamas, ir smarkiai neigiamas ir tik šiemet eksportas buvo didesnis už importą.

Šiaip ar jis high-tech ar ne, nėra labai didelio skirtumo. Esmė absoliučiai jo dydije. O ar eksprtuosime labai daug ne high-tech produkcijos ar mažiau high-tech, o eksporto nominali vertė bus vienoda, tai skirtumo valstybei nebus jokio. Aišku, jei eksportuotume high-tech produkciją pats eksporto dydis galėtų būti dar didesnis, kas būtų gerai.

Ar tikrai nėra skirtumo dirbti įmonėje eksportuojančioje kojinių už milijardą litų, ar kokių nors vaistų už milijardą?

[index]

Ar tikrai nėra skirtumo dirbti įmonėje eksportuojančioje kojinių už milijardą litų, ar kokių nors vaistų už milijardą?

Žiūrint iš kieno pusės žiūrėsi. Vienas yra labiau imlus darbui, kitas kapitalui t.y. vienu atveju geriau verslininkui-fabriko savininkui, kitu - aukštos kvalifikacijos darbuotojui. Valstybei, iš principo, tas pats.

Plius, aišku, reikia įvertinti sąnaudas, kurios kojinių fabrike yra didesnės, bet mokėjimų balanse jos atsispindi importe. Todėl logiškiau vertinti ar geriau kojinių fabrikas, kuris, atėmus žaliavų sąnaudas, uždirba milijardą ar vaistų fabrikas, kuris atėmus žaliavų sąnaudas uždirba milijardą.

[Lettered]

Žiūrint iš kieno pusės žiūrėsi. Vienas yra labiau imlus darbui, kitas kapitalui t.y. vienu atveju geriau verslininkui-fabriko savininkui, kitu - aukštos kvalifikacijos darbuotojui. Valstybei, iš principo, tas pats.

Skirtumas yra, kadangi valstybė yra jos žmonės, kai kuo didesnis procentas gaunantys aukštas pajamas, tuo ir valstybė turtingesnė. Kitas atvejis, kad tas fabriko savininkas labai dažnai gali gyventi visai kitoje šalyje, atitinkamai visi uždirbti pinigai išplaukia ir iš to eksporto lieka šalyje maža dalis. Ir pats svarbiausias dalykas tas, kad gerai uždirbantis žmogus sukuria labai daug kitų darbo vietų paslaugų ir prekybos srityje, kitaip sakant, kas jį aptarnauja. Dėl to ir yra vidaus rinka maža, nors eksportas nemažas.

[index]

Tikrai ne visada. Fabriko savininkas dažnai didelę dalį savo pajamų vėl investuoja, kuria naujas darbo vietas ir taip dar didina BVP.

Jei fabriko savininkas gyvena ne Lietuvoje tą, padeda įvertinti BNP, kur tokių pajamų nesimato. O jei jis gyvena Lietuvoje tai jis savaime irgi didina vidaus vartojimą.

Aišku, kad gerai kai yra daug gerai uždirbančių žmonių ir vidutinis atlyginimas aukštas, bet su BVP dydžiu tai tiesiogiai nesusiję ir dėl to priešinti su darbui neimlios produkcijos eksportu nereiktų. Iš tikro tai reikia ir to ir to, ir apskritai kuo didesnė gamyba ir didesnis eksportas, tuo geriau. O didelės pridėtinės vertės verslas ir pačią eksporto sumą padidina ženkliai.

O vidaus vartojimas žemas, nes visi po krizės dar įsibaiminę ir smarkiai taupo besitikėdami juodos dienos. Bankuose indėlių dabar beveik 40 proc. BVP, o vien fizinių asmenų indėlių daugiau nei 20 proc. BVP.

[ViR2]

su indeliais, tai istikro yra paradoksas - valstybe skolinasi is gyventoju gerokai brangiau nei siulo bankai uz indelius, taciau gyventojai vistiek renkasi bankus )

[Lettered]

su indeliais, tai istikro yra paradoksas - valstybe skolinasi is gyventoju gerokai brangiau nei siulo bankai uz indelius, taciau gyventojai vistiek renkasi bankus )

Todėl, kad valstybė draudžia tik indėlius, bet ne akcijas ar obligacijas

[Gator]

Todėl, kad valstybė draudžia tik indėlius, bet ne akcijas ar obligacijas

Jei valstybe netures is ko sumoket uz savo obligacijas tai netures is ko sumoket ir draudimo. Nemanau, kad cia rizikos klausimas.

[Tomas]

Esmė ta, kad BVP susideda ir iš eksporto ir iš vidaus vartojimo, todėl geriau kai jie abu dideli. Esmė ta, kad tik jei užsienio prekybos balansas teigiamas didelis vidaus vartojimas bus stabilus. Kitu atveju pravalgius ir šiandieną ir pasiskolinus iš rytdienos, rytoj teks susiveržti diržus ir pasnikauti.

Nekurkime gerovės sau ir ateities kartoms jau dabar. Sėdėkim ir gnydinkim, nieko nedarykim. Mums užteks ko turim, o mūsų vaikaičiai tegu patys savimi rūpinasi.

Iškreipta logika. Gaila ji dominuojanti Europoje.

[index]

Nekurkime gerovės sau ir ateities kartoms jau dabar. Sėdėkim ir gnydinkim, nieko nedarykim. Mums užteks ko turim, o mūsų vaikaičiai tegu patys savimi rūpinasi.

Iškreipta logika. Gaila ji dominuojanti Europoje.

"Kūrimas gerovės sau ir dabar" kaip tik ir yra nesirūpinimas ateities kartomis, nes "tie kažkaip išgyvens, o mūsų vistiek jau nebus" jiems ne tik nieko nepaliekant, bet dar ir užkraunant skolas.

Dabar situacija, ypač vakarų valstybėse neišskiriant nei Europos nei JAV, ir yra tokia sunki, nes dabartiniai vakariečiai senoliai "kūrėsi sau gerovę", skolinosi viskam, taip pat ir pensijoms kurių užteko pakeliauti po pasaulį, o dabartinei dirbančiųjų kartai nepaliko nieko. Tik riebią 80 proc. BVP skolą ant galvos, su kuria jiems reiks tvarkytis, nes kaip byloja senolių išmintis "skola - ne rona, neužgis".

[Lettered]

"Kūrimas gerovės sau ir dabar" kaip tik ir yra nesirūpinimas ateities kartomis, nes "tie kažkaip išgyvens, o mūsų vistiek jau nebus" jiems ne tik nieko nepaliekant, bet dar ir užkraunant skolas.

Dabar situacija, ypač vakarų valstybėse neišskiriant nei Europos nei JAV, ir yra tokia sunki, nes dabartiniai vakariečiai senoliai "kūrėsi sau gerovę", skolinosi viskam, taip pat ir pensijoms kurių užteko pakeliauti po pasaulį, o dabartinei dirbančiųjų kartai nepaliko nieko. Tik riebią 80 proc. BVP skolą ant galvos, su kuria jiems reiks tvarkytis, nes kaip byloja senolių išmintis "skola - ne rona, neužgis".

O Azija kyla dėl to, kad pradėjo leisti senolių uždirbtus pinigus jų anūkai?
Realiai vis tiek n kartų visi tie pinigai nuvertėja, bankrutuoja bankai, fondai, nurašomos skolos (jeigu yra skolingi vieni kitiems arba JAV atveju tai pačiai valstybei, o ne kokiam vienam ponui, kurio dėka gerai gyvena) ir pan.

[index]

O Azija kyla dėl to, kad pradėjo leisti senolių uždirbtus pinigus jų anūkai?

Iš principo, panašiai. Nes senoliai po karo (Japonijos atveju) ar nuo Deng Xiaopingo (Kinijos atveju) laikų sunkiai dirbo, mažai išlaidavo, daug sutaupė ir dabar dėl to jų verslas konkurencingas ir vis konkurencingesnis, jie pagamina daug ir pigiai, vis daugiau uždirba ir geriau gyvena. Tas pats ir su vokiečiais, pavyzdžiui.

Realiai vis tiek n kartų visi tie pinigai nuvertėja, bankrutuoja bankai, fondai, nurašomos skolos (jeigu yra skolingi vieni kitiems arba JAV atveju tai pačiai valstybei, o ne kokiam vienam ponui, kurio dėka gerai gyvena) ir pan.

Tai būtent, kad pinigai nuvertėja dėl tokio neatsakingo išlaidavimo su mintimi "po mūsų nors ir tvanas" ir dėl pinigų nuvertėjimo nukenčia būtent tie nelaimingi mūsų palikuonys. O skolų nurašymas irgi nėra panacėja, nes tokiu atveju vienas laimi - atsikrato skolos, o kitas pralaimi, nes neatgauna savo pinigų, kuriuos buvo paskolinęs.

[Tomas]

"Kūrimas gerovės sau ir dabar" kaip tik ir yra nesirūpinimas ateities kartomis, nes "tie kažkaip išgyvens, o mūsų vistiek jau nebus" jiems ne tik nieko nepaliekant, bet dar ir užkraunant skolas.

Dabar situacija, ypač vakarų valstybėse neišskiriant nei Europos nei JAV, ir yra tokia sunki, nes dabartiniai vakariečiai senoliai "kūrėsi sau gerovę", skolinosi viskam, taip pat ir pensijoms kurių užteko pakeliauti po pasaulį, o dabartinei dirbančiųjų kartai nepaliko nieko. Tik riebią 80 proc. BVP skolą ant galvos, su kuria jiems reiks tvarkytis, nes kaip byloja senolių išmintis "skola - ne rona, neužgis".

Bla bla bla. Valstybė - ne namų ūkis ir ne įmonė. Valtybės "skola" - ne šeimos skola bankui. Kol nebus suvoktas skirtumas, diskusija beprasmė, o Europa liks pasaulio šikna.

[index]

Bla bla bla. Valstybė - ne namų ūkis ir ne įmonė. Valtybės "skola" - ne šeimos skola bankui. Kol nebus suvoktas skirtumas, diskusija beprasmė, o Europa liks pasaulio šikna.

Skola yra skola ir tarp jų faktiškai jokio skirtumo. Tu tik apsigauni, kad valstybė gali taip paprastai grąžinti skolas neskriausdama mokesčių mokėtojų. Pinigų spausdinimas ir infliacija tiesiogiai ir gražiai sumažina tavo atlyginimą ir santaupas, kaip tą būtų padarę ir padidinti mokesčiai.

Pradedu manyti, kad tavo guru Keynes'as buvo teisus, kad galima apgauti žmones, kad jie uždirba daugiau ir yra turtingesni kai iš tikro jie uždirba mažiau ir yra skurdesni.

[Lettered]

Iš principo, panašiai. Nes senoliai po karo (Japonijos atveju) ar nuo Deng Xiaopingo (Kinijos atveju) laikų sunkiai dirbo, mažai išlaidavo, daug sutaupė ir dabar dėl to jų verslas konkurencingas ir vis konkurencingesnis, jie pagamina daug ir pigiai, vis daugiau uždirba ir geriau gyvena. Tas pats ir su vokiečiais, pavyzdžiui.

Japonijos ekonomika jau 30 metų stagnuoja ir skola pati didžiausia iš visų šalių, nepaisant to, kad šalis turi gerą eksportą. Tai kur ten tie uždirbti pinigai nuėjo?
Kinijos dabartinė gerovė turi su praeitimi tiek pat bendro, kiek ir Lietuvos su SSRS laikais, tikrai ne dėl sutaupytų rublių, jie netgi nuostolį neša, nes reikia dabartiniems dirbantiesiems už jų nuvertėjimą mokėti kompensacijas. Vokietija geriausias pavyzdys nevykusios politikos, eksportas vienam gyventojui ~4 kartus didesnis už JAV, bet gyventojų pajamos ir perkamoji galia mažesnė, pagal tavo logiką, reiktų tas pajamas dar kelis kartus sumažinti, kad vokiečių anūkai turėtų santaupų ir galėtų gyventi panašiai kaip amerikiečių anūkai, arba dar kelis kartus padidinti eksportą

[index]

Japonijos ekonomika jau 30 metų stagnuoja ir skola pati didžiausia iš visų šalių, nepaisant to, kad šalis turi gerą eksportą. Tai kur ten tie uždirbti pinigai nuėjo?

Pragėrė. t.y. ištaškė sukūrę burbulą ir nuo tada skolinasi ir skolinasi, skatina ir skatina ekonomika ir kaip stagnavo taip stagnuoja.

Kinijos dabartinė gerovė turi su praeitimi tiek pat bendro, kiek ir Lietuvos su SSRS laikais, tikrai ne dėl sutaupytų rublių, jie netgi nuostolį neša, nes reikia dabartiniems dirbantiesiems už jų nuvertėjimą mokėti kompensacijas. Vokietija geriausias pavyzdys nevykusios politikos, eksportas vienam gyventojui ~4 kartus didesnis už JAV, bet gyventojų pajamos ir perkamoji galia mažesnė, pagal tavo logiką, reiktų tas pajamas dar kelis kartus sumažinti, kad vokiečių anūkai turėtų santaupų ir galėtų gyventi panašiai kaip amerikiečių anūkai, arba dar kelis kartus padidinti eksportą

Esmė ta, kad Kinija vis dar vykdo normalią ekonomikos politiką ir infliacijos neskatina, dėl ko jis ten gana nedidelė ir su dažnais defliacijos periodais. Netgi dabar infliacijai pasiekus 3 proc. jie jau ruošiasi gana griežtai stabdyti skatinančią monetarinę politiką.

Esmė ta, kad vokiečiai kaip gyveno gerai, taip ir gyvena. Ir jokių ekonomikos krizių nejaučia (Netgi per šią krizę ten nieko baisaus nenutiko ir daugiau žalos jiems padarė Pietų Europos valstybės nei jų pačių ekonomikos problemos), o JAV amžinai balansuoja ant krizės slensčio, per kelioliką metų patiria antrą stiprią ekonomikos krizę ir bandydama nuo jų išsigelbėti dar pridaro problemų visam pasauliui.