Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Eidvis]

tenka pripažinti, kad dėl "pigios darbo jėgos" nepavyko tinkamai paaiškinti ir likau ne taip suprastas. Aš neturėjau omeny, kad yra blogai kelti atlyginimus. Turėjau omeny, kad yra blogai juos dirbtinai sukelti, ne pagal ekonomines galimybes.

Apie žemus atlyginimus - tai niekaip nesinori sutikti - pigi darbo jėga negali būti gera, o gera darbo jėga negali būti pigi ilgesniame laiko periode. Be to kaip praktika rodo, klesti arba tos šalys, kurios sugeba bendra prasme kokybiškai dirbt, o tai reiškia ir kvalifikuotą, bet nepigią darbo jėgą, arba tos, kurioms dievulis papylė daug išteklių.

Suprantama, kad šalis niekada nebus turtinga, jeigu joje bus maži atlyginimai. Tačiau nebutinai šalis su dideliais atlyginimais gyvena geriau už šalį, su mažesniais atlyginimais. Na, pvz.:

Lietuvos BVP yra didesnis už Latvijos, tačiau atlyginimai mažesni. Tas pats ir su Rusija. Rusijoje atlyginimai didesni, o BVP mažesnis. Suomijos atlyginimai yra antroje vietoje visoje ES, nusileidžiantys tik Liuksemburgui, o jų BVP yra tik 9-oje vietoje ES.

Tačiau mes žinome, kad Suomija tikrai nėra pirmaujanti ES šalis, o latviai su rusais nuo mūsų atsilieka. Iš kur tą žinome? Daugiausiai iš BVP rodiklio, kuris šalies ekonominę padėti daug tiksliau nustato, nei atlyginimų dydžiai.

Tai kodėl tada niekas šalių ekonominių padėčių nelygina pagal atlyginimų dydžius?
Visų pirma dėl to, kad norint lyginti šalis ekonomiškai pagal atlyginimus, reikėtų įtraukti ir daug kitų faktorių, kurių vienas pagrindinių būtų produktų/paslaugų kainos.

Tai dabar šiek tiek apie tas kainas. Paslaugų sferoje Lietuvoje dirba trys ketvirtadaliai darbuotojų. Ir tik vienas ketvirtadalis dirba gamyboje - pramonėje ar žemės ūkyje. Grubiai šnekant, galime sakyti, kad 75% visų išlaidų išleidžiame paslaugoms (į tai įsiskaičiuoja ir kariuomenė, ir seimo nariai, daktarai, mokytojai, kirpėjai, bankininkai, dainininkai, programuotojai, žurnalistai, policininkai ir t.t. ir t.t.). - visas šias paslaugas mes vartojame ir už jas vienokiu ar kitokiu būdu (pvz. per mokesčius), susimokam.

Taigi jeigu 75% išlaidų sudaro mokesčiai už paslaugas, ir tik 25% už prekes, vadinasi jeigu visoje šalyje bendrai kils atlyginimai, tai dar nereiškia, kad mes būsim "turtingesni", nes 75% mūsų pakelto atlyginimo dalies nueis kitų pakeltų atlyginimų už paslaugas finansavimui, nors mes ir toliau gausime lygiai tokias pačias paslaugas. Ir tik 25% atlyginimo pakėlimo galėsime naudoti daiktams ar prekėms įsigyti.

Taigi pakelti atlyginimai dar nereiškia geresnio gyvenimo, nes tai visų pirma atsiliepia per paslaugų kainas, kurios mūsų krepšelyje sudaro 75% išlaidų (čia imant labai grubiai).

Tačiau didesni atlyginimai stipriai kerta per šalies konkurencingumą. Ir taip, teisingai, šalies konkurencingumą lemia ne tik atlyginimų dydis, tačiau ir išsilavinimas, ir mokestinė aplinka, korupcija ir dar daugybė kitų faktorių, tačiau atlyginimų dydis yra vienas pagrindinių, jeigu ne pats pagrindinis.

Tačiau tai visiškai nereiškia, kad Lietuva turi likti pigios darbo jėgos šalimi. Atlyginimų dydį turi nustatyti tos šakos, kurios kuria pridedamąją vertę. Ir tik tada pagal tai skaičiuotis kokius atlyginimus galime mokėtis paslaugų sferoje. Tuo tarpu dažnai būna atvirkščiai - atlyginimų dydžiai yra nustatomi pagal paslaugų sferą ir tada jau pramonė turi taikytis prie tų salygų. Logiška seka yra tokia: pramonė uždirba pinigu -> mes išleidžiam juos prekėms ir paslaugoms.

Dėl to, kad kartais per visokius minimalaus atlyginimo ir panašius reguliavimus šalyje atlyginimai yra sukeliami - tai dar visiškai nereiškia geresnio žmonių gyvenimo. Kaip ir rašiau pačioje pradžioje tai, kad Suomijoje jie yra antri pagal dydį visiškai nereiškia, kad suomiai yra antroje vietoje ir pagal "turtinguma", nes sukelti atlyginimai dažnai atsimuša į daug didesnes paslaugų kainas, kurios sudaro 75% mūsų išlaidų krepšelio.

Korektiškiau būtų lyginti ne absoliutinius rodiklius, bet imti kuriuos nors metus kaip 100 proc. bazę. Pvz., palyginti, kiek LT ar EE eksportas yra priaugęs nuo prieškrizinio piko 2008 m. ar nuo dugno 2009 m. Estijos apimtis mažesnė, todėl natūralu, kad ir absoliutus prieaugis mažesnis, bet tai nereiškia, kad jie mažiau priaugo santykinai.

Na, dėl korektiškumo dar galima būtų pasiginčyti, nes tas ataskaitinio taško pasirinkimas savaime nėra labai korektiškas. Ekonominiai ciklai šalyse skiriasi, kaip ir krizės atveju Estijoje jinai prasidėjo kur kas ankščiau, dėl to 2008-ieji Lietuvai buvo piko metas, o Estijoje tai jau buvo kritimo metas. Bet, sutinku, kad vizualiai esmė geriau atsiskleidžia, bet esmė lieka ta pati, kad LT eksportas, yapč pastaraisiai metais, auga kur kas sparčiau

Estijos vs. Lietuvos eksporto augimas. 2001 m. - 100%.

[Tomas]

Logiška seka yra tokia: pramonė uždirba pinigu -> mes išleidžiam juos prekėms ir paslaugoms.
[/URL]

O iš ko uždirba pinigų "pramonė"?

[Eidvis]

kaip tik delfi panašia tema rašoma.

Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis yra beveik 200 litų mažesnis negu Latvijoje ir beveik 300 litų menkesnis negu Estijoje, skaičiuoja „Lietuvos žinios”.

Vidutinis apskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje pernai buvo ne tik mažiausias Baltijos šalyse, bet ir lėčiausiai augo.

Dienraščio kalbintas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad Latvijos ir Estijos ekonomika augo dėl vidaus rinkos, o Lietuvos - daugiausia dėl eksporto.

„Tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika buvo priversta laikytis griežto atlyginimų režimo, nes tai diktavo tarptautinė rinka, kurioje mūsų prekės konkuravo. Šitas spaudimas atsiliepė ir atlyginimų augimui. Dėl to daugelis įmonių savo konkurencingumą palaikė karpydamos veiklos sąnaudas ir prilaikydamos atlyginimų augimą", - tvirtino ekonomistas.

delfi

Gaunasi toks kaip ir paradoksas, kad eksportas ir pramonė auga pas mus, o atlyginimai pas estus ir latvius. Ir esmė, ką norėjau pasakyti, kad Lietuvos augimas yra daug sveikesnis ir žvelgiant į perspektyvą daug naudingesnis, nei Estijos ar Latvijos. O atlyginimams Lietuvoje kilti irgi ateis eilė, tiesiog jie turi kilti natūraliai, o ne dėl dirbtinių veiksnių.

[Lettered]

kaip tik delfi panašia tema rašoma.



Gaunasi toks kaip ir paradoksas, kad eksportas ir pramonė auga pas mus, o atlyginimai pas estus ir latvius. Ir esmė, ką norėjau pasakyti, kad Lietuvos augimas yra daug sveikesnis ir žvelgiant į perspektyvą daug naudingesnis, nei Estijos ar Latvijos. O atlyginimams Lietuvoje kilti irgi ateis eilė, tiesiog jie turi kilti natūraliai, o ne dėl dirbtinių veiksnių.

Yra labai daug šalių, turinčių palyginus žemą eksportą, bet dėl didelės vidaus rinkos, turinčias turtingas ir gerai uždirbančias visuomenes. Taip, kad dar klausimas, kas yra tas natūralus augimas, o kas ne, ir kas duoda didesnę naudą.
Reikia žiūrėti kokia yra tos pramonės ir eksporto sudėtis, o joje high-tech'as sudaro tik labai mažą procentą.

[Eidvis]

Yra labai daug šalių, turinčių palyginus žemą eksportą, bet dėl didelės vidaus rinkos, turinčias turtingas ir gerai uždirbančias visuomenes. Taip, kad dar klausimas, kas yra tas natūralus augimas, o kas ne, ir kas duoda didesnę naudą.

Taip, tos šalys vadinasi "didelėmis" Lietuvai iki jų trūksta kelių dešimčių milijonų kaip minimum

[Lettered]

Taip, tos šalys vadinasi "didelėmis" Lietuvai iki jų trūksta kelių dešimčių milijonų kaip minimum

Nebūtinai, yra pavyzdžių su ne tokiomis didelėmis šalimis, pvz. eksporte stipriai lenkim Izraelį, arba nuo tos pačios Suomijos nedaug atsiliekam, bet pagal atlyginimų dydžius (net perskaičiuotus pagal kainų skirtumus) stipriai atsiliekam. Šiaip tai būtų labai naudinga Lietuvoje didelė infliacija, pvz. uždirbu 10 kart daugiau, ir atitinkamai nuoma, būstas, visokios kirpyklos, kavinės irgi 10 pabrangsta, bet jei seniau ir dabar per mėnesį sutaupau 20%, už tuos 20% galėčiau žymiai daugiau pakeliauti ar nusipirkti kokį automobilį, kitaip sakant išleisti pinigus užsienyje. Mes labai pabrėžiam, kad Vilnius yra pigiausia Europos sostinė, kad čia atvažiuojantys net ir neturtingi turistai gali jautis karaliai ir daryti, ką nori, bet aš norėčiau, jog būtų atvirkčiai

[index]

Nebūtinai, yra pavyzdžių su ne tokiomis didelėmis šalimis, pvz. eksporte stipriai lenkim Izraelį, arba nuo tos pačios Suomijos nedaug atsiliekam...

Įdomu, kur tu tokią statistiką randi? Kiek aš matau, tai Suomijos eksporto vertė 2011 m. buvo 78-79 mlrd. USD, Izraelio - virš 60 mlrd. USD, Lietuvos - apie 30 mlrd. USD.

[Lettered]

Įdomu, kur tu tokią statistiką randi? Kiek aš matau, tai Suomijos eksporto vertė 2011 m. buvo 78-79 mlrd. USD, Izraelio - virš 60 mlrd. USD, Lietuvos - apie 30 mlrd. USD.

Iš Wikipedijos, tik duomenys senoki, bet tendencijos panašios. Suomijoje gyventojų 5.5 mln., Izraelyje 8 ml., tad padalinus iš gyventojų skaičiaus atitinkamai gaunam LT-10.000$, FI-14.000$, IL-7500$.
Žodžiu iš mažos pridėtinės vertės eksporto mažai naudos, kur kas svarbiau didelė vidaus rinka, ir nereikia tam "spausdinti" pinigų, indėliai Lietuvos bankuose didėja dešimtimis milijardų, nepaisant mažėjusių pajamų, bet Skandinavijos bankai toliau neskolina ir gražina uždirbtus pinigus motininiams bankams.

[index]

Iš Wikipedijos, tik duomenys senoki, bet tendencijos panašios. Suomijoje gyventojų 5.5 mln., Izraelyje 8 ml., tad padalinus iš gyventojų skaičiaus atitinkamai gaunam LT-10.000$, FI-14.000$, IL-7500$.

Aišku. Tu kalbėjai apie eksportą gyventojui. Persiprašau.

Esmė tokia, kad kuo didesnė šalis, tuo jos ekonomika dažniausiai uždaresnė. Automatiškai gyventojai daugiau vartoja vietinės produkcijos ir vidaus vartojimas sudaro didesnę dalį BVP. Ir čia visai ne esmė kokios ten produkcijos už 10K USD ar 7,5K USD eksportuojama.

[Lettered]

Aišku. Tu kalbėjai apie eksportą gyventojui. Persiprašau.

Esmė tokia, kad kuo didesnė šalis, tuo jos ekonomika dažniausiai uždaresnė. Automatiškai gyventojai daugiau vartoja vietinės produkcijos ir vidaus vartojimas sudaro didesnę dalį BVP. Ir čia visai ne esmė kokios ten produkcijos už 10K USD ar 7,5K USD eksportuojama.

Esmė ir yra, kas tas eksportuojamas produktas. Pvz. paslaugų eksportas duoda žymiai didesnę naudą šalies gyventojams, nes beveik visi uždirbti pinigai nueina darbuotojams į kišenę, arba atitinkamai kokios nors high-tech (arba dar geriau high-value ) prekės, tuo tarpu išaugęs kokios nors Mažeikių nafos eksportas pirmiausia papildo arabų, rusų ar norvegų kišenes, o mums lieka trupinėliai

[index]

Esmė ir yra, kas tas eksportuojamas produktas. Pvz. paslaugų eksportas duoda žymiai didesnė naudą šalies gyventojams, nes beveik visi uždirbti pinigai nueina darbuotojams į kišenę, arba atitinkamai kokios nors high-tech (arba dar geriau high-value ) prekės, tuo tarpu išaugęs kokios nors Mažeikių nafos eksportas pirmiausia papildo arabų kišenes, o mums lieka trupinėliai

Todėl į BVP ir skaičiuojamas prekių ir paslaugų tarptautinės prekybos balansas. Į jį labiausiai ir reiktų žiūrėti t.y. kartu į eksporto ir importo dydžius.

[Aš]

Lietuvos gebėjimas atsakingai tvarkytis sunkmečiu laikomas pavyzdžiu ES. Šiemet Europos Komisija mūsų šaliai prognozuoja vieną didžiausių 3,1 % BVP ekonomikos augimą, kai visos Bendrijos numatomas augimas – tik 0,1 % BVP.

Qbylius šalį nugyveno, žmuones išvarie!!1!

Blyn blyn, ką su tauta daryt...

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...#ixzz2Ps413ivc

[Lettered]

Qbylius šalį nugyveno, žmuones išvarie!!1!

Blyn blyn, ką su tauta daryt...

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...#ixzz2Ps413ivc

Dabartinis augimas Kubiliaus nuopelnas, bet prieš tai kritimas aišku Butkevičiaus kaltė?
Galėtumėt bent vienoje temoje savo partinių simpatijų ir fundamentalizmo nedemonstruoti, o diskutuoti konstruktyviai ir blaiviai.

[Aš]

Nebruk man savų interpretacijų. Lietuvos ūkio nuosmukis yra nei kubilo nei butkaus (ar karkalo) kaltė, jį sąlygojo globali krizė.

Mano priekaištai socdemams eina ne dėl LT nuosmukio, o (ne)pasirengimo jam. Turiu konkrečių argumentų (gal tau tai ir fundamentalizmas, whatever). Tarkim, lyginkim estų ir mūsų rezervus 2008 m. (10% BVP vs. 0,9%). Arba, tarkim, savalaikių veiksmų nesiėmimas reaguojant į nuo 2008 m. vidurio aiškiai prastėjančius makro rodiklius krizę neigiant, t.t.

Tuo tarpu iš krizės išlipo visos trys Baltijos valstybės šauniai. Už Lietuvos dalį laurus duodu tiems, kas tuo metu valdė ir priėmė sprendimus, ir tikrai ne tiems, kurie tiems sprendimams kaišiojo pagalius į ratus drabstydamiesi purvais ir populizmu.

[Lettered]

Nebruk man savų interpretacijų. Lietuvos ūkio nuosmukis yra nei kubilo nei butkaus (ar karkalo) kaltė, jį sąlygojo globali krizė.

Mano priekaištai socdemams eina ne dėl LT nuosmukio, o (ne)pasirengimo jam. Turiu konkrečių argumentų (gal tau tai ir fundamentalizmas, whatever). Tarkim, lyginkim estų ir mūsų rezervus 2008 m. (10% BVP vs. 0,9%).

Tuo tarpu iš krizės išlipo visos trys Baltijos valstybės šauniai. Už Lietuvos dalį laurus duodu tiems, kas tuo metu valdė ir priėmė sprendimus, ir tikrai ne tiems, kurie tiems sprendimams kaišiojo pagalius į ratus drabstydamiesi purvais ir populizmu.

Dar ir koks fundamentalizmas, didesnis nei pas musulmonus, jau pats nebejauti kaip tą Kubilių visur kiši. Visų pirma, nuvažiuok į įmones, kurios persiorientavo į eksportą arba išgyvenimo visokias naktines mokesčių reformas, ir paklausk, kiek ten tavo konservatorių nuopelnas, o kiek pačių įmonių. Visų antrą, kas tai socdemų mažumos vyriausybei padėjo priimti sprendimus dėl netaupymų ir kur pats tada buvai su savo įžvalgomis?
Taip, kad prašom neužsiiminėti pigiu populizmu ir agitacija.

[deep'as]

Todėl į BVP ir skaičiuojamas prekių ir paslaugų tarptautinės prekybos balansas. Į jį labiausiai ir reiktų žiūrėti t.y. kartu į eksporto ir importo dydžius.

Visiškai teisingai. Pvz namažą dalį Lietuvos eksporto dėl geografinės padėties sudaro reeksportas. Geras to pavyzdys yra naudoti automobiliai atgabenti iš Vakarų Europos ir parduoti į rytus.

Kitas dalykas ar kitos šalys yra absoliučiai priklausomos nuo energijos išteklių importo taip kaip Lietuva yra? Jeigu nereikėtų visų jų importuoti Lietuva galėtų dešimtimis procentų didinti vidaus rinką, o dabar reikia užsidirbti eksportuojant.

Taigi išvada kad šalies gerovė nepriklauso nuo šalyje pagamintos produkcijos eksporto dydžio yra visiškai klaidinga Lietuvos atveju. Tačiau yra ir kitų būdų siekti gerovės pvz taupant ir mažiau importuojant arba patiems pasigaminat dalį energijos.

[Aš]

Niekur aš nevažiuosiu, tau leidus ir tu manęs čia nevarinėk.

Kubiliaus Vyriausybė vykdė eksporto skatinimui numatytą programą, į kurią buvo šeriami ES paramos (nes kitų skatinimo priemonių mes neturėjom, ačiū socdemų paliktiems rezervams) pinigai. Kaip liudija rodikliai, ji buvo itin veiksminga.

O tavo argumentas dėl mažumos vyriausybės ir netaupių sprendimų man taip pat žinomas. Ir taip, jis teisingas. Tik bėda tame, kad tas bazinio atlyginimų didinimo sprendimas, apie kurį tu kalbi, gali būti kaltas tik dėl kelių šimtų milijonų valstybės biudžeto išlaidų augimo. Ir jie NIEKAIP nepaaiškina štai ko:





Tu gali kaltinti TS dėl vieno konkretaus sprendimo Seime palaikymo/stūmimo. Bet tu negali nurašyti jiems bendro valstybės išlaidavimo trendo, kuris buvo milžiniškas. Tu negali jiems nurašyti valstybės ekonomikos auginimo ant infliacinio paskolomis palaikomo burbulo ir t.t.

Taip kad nepudrink tu man smegenų apie vargšę ir dėl nieko nebeatsakingą mažumos Vyriausybę.

namažą dalį Lietuvos eksporto dėl geografinės padėties sudaro reeksportas.

Sudarė prieš krizę, sudaro po krizės. Bet apimtys tai smarkiai išaugo.

[Lettered]

Niekur aš nevažiuosiu, tau leidus ir tu manęs čia nevarinėk.

Kubiliaus Vyriausybė vykdė eksporto skatinimui numatytą programą, į kurią buvo šeriami ES paramos (nes kitų skatinimo priemonių mes neturėjom, ačiū socdemų paliktiems rezervams) pinigai. Kaip liudija rodikliai, ji buvo itin veiksminga.

O tavo argumentas dėl mažumos vyriausybės ir netaupių sprendimų man taip pat žinomas. Ir taip, jis teisingas. Tik bėda tame, kad tas bazinio atlyginimų didinimo sprendimas, apie kurį tu kalbi, gali būti kaltas tik dėl kelių šimtų milijonų valstybės biudžeto išlaidų augimo. Ir jie NIEKAIP nepaaiškina štai ko:

Atvaizdas

Reiktų nuvažiuoti ir išsiaiškinti, kad po to nereiktų skraidyti, jog vienas lyderis visą eksportą sukūrę, beveik kaip DPRK
Nereikia pudrinti smegenų su savo lentelėmis, visų pirma, valstybės išlaidų nedidinimas smarkiai mažėjant pajamomis, tai jau savaime yra išlaidų didinimas ir jis vadinasi skolinimuosi. Ar ne taupieji konservatoriai prieš rinkimus pakėlė visokias pensijas į prieškirizinį burbulinį lygį ekonomikai dar visiškai neatsigavus?
Taip, kad kaltinat kitus populizmu, o pats ar ne tuo pačiu užiimate?

[Aš]

Nelabai sąžininga tavo retorika. "kad po to nereiktų skraidyti, jog vienas lyderis visą eksportą sukūrę, beveik kaip DPRK." Niekas nieko nepanašus parodyti ir nemėgina. Apskritai, mano pirmasis komentaras buvo su eksportu iš viso nesusijęs, jame buvo pacituoti konkretūs skaičiai (kaip ir visada mano argumentacijos atveju) - BVP augimas. Tu pradėjai apie eksportą, na tai aš tau ir pagrindžiau, kad eksporto augimas, patinka tau tai ar ne, yra ir valstybės politikos nuopelnas, nes tos srities atžvilgiu buvo vykdoma tikslinė politika šią sritį išskirtinai remiant.

Tuo tarpu tavo visokie pavedžiojimai per aplinkui "vienas lyderis visą eksportą sukūrė" jau yra tavo asmeninės emocijos ir tavo asmeniniai pareiškimai, kurie su manim neturi nieko bendro.

valstybės išlaidų nedidinimas <...> jau savaime yra išlaidų didinimas

ok, ok, suprantu, ką nori pasakyti.

Nuo spartaus augimo perėjimas tiesiai prie smarkaus mažinimo šoką verslui ir visuomenei tik dar labiau padidintų. Kalbėdami apie skolą turėkime omenyje, kad iki krizės ji buvo 5, o po krizės - 6 pagal mažumą ES. Pvz., latvių skola iki krizės buvo mažesnė už mūsiškę, per krizę pralenkė. Čia santykiu su BVP. Todėl mes prisilaikėm bendro skolos augimo krizės metu lygio, o mūsų skola kaip buvo viena mažiausių ES, taip ir liko.

Ar ne taupieji konservatoriai prieš rinkimus pakėlė visokias pensijas į prieškirizinį burbulinį lygį ekonomikai dar visiškai neatsigavus?

Pensijas ne tik privalu grąžinti į buvusį lygį, dar turėsime ir sugrąžinti tai, ką krizės metu laikinam iš pensininkų nusavinome, nes tai kirtosi su jų teisėtais lūkesčiais. Kaltink ne TS, o Konstitucinį teismą, jei apskritai nori ką nors dėl to kaltinti.

Visgi, tavo bandymas pasakyti, kad tai buvo populistinis mėginimas įtikti rinkėjams prieš rinkimus, nedera su realybe. Būtų buvę norima užsiimti populizmu, nebūtų cackinamasi dėl sumautų 50 litų MMA.

[Eidvis]

Iš Wikipedijos, tik duomenys senoki, bet tendencijos panašios. Suomijoje gyventojų 5.5 mln., Izraelyje 8 ml., tad padalinus iš gyventojų skaičiaus atitinkamai gaunam LT-10.000$, FI-14.000$, IL-7500$.
Žodžiu iš mažos pridėtinės vertės eksporto mažai naudos, kur kas svarbiau didelė vidaus rinka, ir nereikia tam "spausdinti" pinigų, indėliai Lietuvos bankuose didėja dešimtimis milijardų, nepaisant mažėjusių pajamų, bet Skandinavijos bankai toliau neskolina ir gražina uždirbtus pinigus motininiams bankams.

Lettered, tu sakai, kad Lietuvos sekmės raktas turėtų būti koncentracija į vidaus rinką, kad neva tai tinka ir mažai šaliai ir pateiki pavyzdį Suomiją, kuri ne tik kad yra bene dvigubai didesnė, daug labiau izoliuota, tačiau dar ir eksportuoja daugiau (/gyventojui) - kažkaip manęs toks pavyzdys neįtikina Ir šiaip Suomija ES kontekste šiuo metu yra atsilikėlė, bent jau šiaurinių šalių atžvilgiu. Bet net nereikia jokių pavyzdžių, užtenka suvokti, kad lietuviai nesukurs savų iPhonų, nepagamins savo mašinų, kompiuterių, o vien tik pieno pramone gyvi nebūsim. Dėl to turim atrasti gyslelę, kur esame kiečiausi, kad iš eksporto užsikaltumėm daug babkių ir galėtumėm prisipirkti iPhonų Kad ir kaip tas eksportas pas mus didėja, importas iki šiol yra didesnis, dėl ko reikia dar didesnio eksporto. Na, o esmė, kodėl mes niekada negalėsime būti uždara ekonomika, žinoma yra ta, kad paprastai gamyklų optimalus dydis yra kur kas didesnis, nei kad reikia Lietuvos rinkai. Statant mažas gamyklas (o gal išvis gaminant rankų darbo) - prekės savikaina iškart smarkiai brangsta. (čia nekalbu apie kasdienio vartojimo prekes, tokias kaip batonas ar sūris).