Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Paaiškink savo teoriją plačiau.

Bijau, kad trumpai nesugebėsiu, o ir Velykos ant nosies

Manau Merkel laimės pakankamai triuškinančiai, nes vokiečiams patinka, kad ji tvarko pietų europiečius pagal vokišką tvarką ir jiems patinka tvirta valiuta (jie vis dar atsimena Weimaro respublikos hiperinfliaciją, ir kaip pats matei už stiprų eurą daugiausia stovi Bundesbankas).

Spėju, kad absoliuti dauguma vokiečių galinčių sąmoningai prisiminti Veimaro hyperinfliaciją jau kuris laikas mirę (nes praėjo jau nei daug nei mažai - 90 metų) Kita vertus berods Spiegel ar kažkuris kitas Vokietijos spaudos organas darė tyrimą, kuris parodė, kad vokiečiai infliacijos bijo labiau nei karo, bado, maro, mirties ir kitų blogybių. Žodžiu kažkokia kolektyvinė trauma iš tiesų yra.

p.s. Lietuvoje jau irgi pastebiu dviejų ekonomikos mokyklų atsiradimą. Tomai, leisk spėti, studijavai(studijuoji) VU?

Aš ekonomikos temose tik šiaip trolinu ir blevyzgoju, kad įdomiau būtų

[Silber418]

Lietuva – tarp didžiausią pažangą ES pasiekusių novatorių
vz.lt

Lietuva pagal pasiektą pažangą inovacijų srityje pokriziniais 2010-2011 m. peršoko iš menkų inovatorių į vidutinių novatorių grupę, palikdama Latviją ir Lenkiją už savęs. (...)
Tai pažymima 2013 m. Inovacijų veiklos rezultatų suvestinėje, kurioje apžvelgiami ES valstybių narių inovacijų veiklos rezultatai.
Europos Komisija pranešime skelbia, kad Lietuva, Estija ir Latvija padarė didžiausią pažangą, palyginti su praėjusiais metais.
Lietuvos grupėje yra tokios šalys, kaip Čekija, Vengrija, Italija.
Estija yra tarp nuosaikių novatorių su tokiomis šalimis, kaip Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Airija. (...)
ES pirmąsias reitingo pozicijas toliau užima Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Vokietija, Danija ir Suomija. (...)

Plačiau: http://vz.lt/article/2013/3/26/lietu...#ixzz2PFnhBLXN

Inovacijos ES:

(c) ec.europa.eu


Šaltinis: http://ec.europa.eu/enterprise/polic...d/index_en.htm (+ Europos Komisijos ataskaita (PDF byla)).

[index]

Sudeginote pinigus Snore, nuvylė Ūkio bankas? Štai dar vienas nuostabus pasiūlymas (Ypatingai rekomenduojama komunistuojantiems, Baltarusiją ir Rusiją palaikantiems žmonėms, kuriems bus suteikiami papildomi 0,5 proc. palūkanų ir nemokama kelionė pažiūrėti gegužės 9-osios parado Maskvoje).

http://vz.lt/article/2013/4/3/belgaz...aiko-i-lietuva

[pauliaK]

Tikrai bepročiu reikia būti. Neįsivaizduoju koks verslas galėų pasinaudoti tokiu pasiūlymu.

Nors kaip sakai, tam tikrai publikai gal ir visai patikti šis pasiūlymas turėtų. Kokiam A|1 puiki progra savo santaupas saugiai ir patikimai normalioj nesupuvusioj valstybėj laikyti.

[Aš]

Daugybė teorijų, įskaitant ekonomikos srityje, žmogų įtraukia į savo lygtis kaip racionalų subjektą. Baikite taip galvoti. Jei tik bus pasiūla ir jei tik į tos pasiūlos stūmimą bus kišamos investicijos ir jei tik bus taikoma agresyvi rinkodara, pvz., užkeliant vos ne dempingines palūkanas indėliams kuriam laikui kol bus įeita į rinką, tai bus ir paklausa. Uspaskichas sugalvojo nesąmonę, patraukliai ją pateikė ir penktadalis ją nurijo. Ateis Gazprom'o bankas ir jei tik norės, pasiims kokius 10 proc. Lietuvos bankininkystės sektoriaus.

Norit, kad to nebūtų, tikėkitės, kad Lietuvos bankas ras preteksto Gazpromo neįsileist. Kitu atveju, kaip ir aš, galėsit užsiimt boikotu, tačiau pakeisit ne kažką.

[Lettered]

Sudeginote pinigus Snore, nuvylė Ūkio bankas? Štai dar vienas nuostabus pasiūlymas (Ypatingai rekomenduojama komunistuojantiems, Baltarusiją ir Rusiją palaikantiems žmonėms, kuriems bus suteikiami papildomi 0,5 proc. palūkanų ir nemokama kelionė pažiūrėti gegužės 9-osios parado Maskvoje).

http://vz.lt/article/2013/4/3/belgaz...aiko-i-lietuva

O tai indėliai iki 100K eurų nėra draudžiami? Šiaip tai kuo didesnė konkurencija, tuo geriau, nematau tame nieko blogo, juolab dabar pas mus uždarius 2 bankus labai konkurencija sumažėjus šiame sektoriuje, dėl ko kenčia vartotojai.

[Lettered]

Tikrai bepročiu reikia būti. Neįsivaizduoju koks verslas galėų pasinaudoti tokiu pasiūlymu.

Nors kaip sakai, tam tikrai publikai gal ir visai patikti šis pasiūlymas turėtų. Kokiam A|1 puiki progra savo santaupas saugiai ir patikimai normalioj nesupuvusioj valstybėj laikyti.

Toks, kuriam svarbu pinigai, kas nerizikuoja, tas negeria šampano
Dabar iš vis pinigų neapsimoka laikyti banke, nes palūkanos praktiškai nulinės, greit reiks primokėti už indėlius.

[index]

O tai indėliai iki 100K eurų nėra draudžiami? Šiaip tai kuo didesnė konkurencija, tuo geriau, nematau tame nieko blogo, juolab dabar pas mus uždarius 2 bankus labai konkurencija sumažėjus šiame sektoriuje, dėl ko kenčia vartotojai.

Baltarusija tau ne ES, o šitas bankas dar nori indėlius be LB licensijos rinkti. Oficialiai baltarusiai indėlius garantuoja, bet aš jais nepasitikėčiau.

[Lettered]

Baltarusija tau ne ES, o šitas bankas dar nori indėlius be LB licensijos rinkti. Oficialiai baltarusiai indėlius garantuoja, bet aš jais nepasitikėčiau.

Beabejo, kad rizika kur kas didesnė nei laikyti Lietuvos bankuose su 0%, bet taip jau yra, kad be rizikos, nėra ir pinigų. Svarbu turėti pakankamus ryšius, nemažai kas ir iš Kipro bankų išsinešė pinigus laiku, nes žinojo, kad valdžia gali sugalvoti pasipinigauti Snoro ir Kipro bankų atvejai parodė, jog apskritai negalima pasitikėti beveik niekuom.

[index]

Beabejo, kad rizika kur kas didesnė nei laikyti Lietuvos bankuose su 0%, bet taip jau yra, kad be rizikos, nėra ir pinigų. Svarbu turėti pakankamus ryšius, nemažai kas ir iš Kipro bankų išsinešė pinigus laiku, nes žinojo, kad valdžia gali sugalvoti pasipinigauti Snoro ir Kipro bankų atvejai parodė, jog apskritai negalima pasitikėti beveik niekuom.

Tai aš nieko ir neatkalbinėju, bet pas į banką iš Baltarusijos, veikiantį be licensijos pinigų neneščiau, o tuo labiau neturint ryšių su jų valdžia, nors ir tai naudos gali nebūt per daug, nes jie nelabai prognozuojami. Bet, vėlgi, kiti ir piramidinėse schemose sugeba uždirbti ir laiku pabėgt.

[Aš]

Galima Kauną šiek tiek reabilituot po visų tų juokų apie mūsų miesto duobes (tikrai juokingų ir visiškai teisingų):

Vilniaus meras Artūras Zuokas pripažino, kad bendras sostinės paskolų iš bankų ir finansinių institucijų portfelis šiuo metu yra apie 460 mln. Lt, panašiai sudaro ir finansiniai įsipareigojimai įvairių paslaugų teikėjams „Taigi bendra skola šiuo metu siekia apie 950 mln. Lt”, – skaičiuoja A.Zuokas.

Palyginkime: Londonas, kuriame gyvena per 8 mln. gyventojų, šiuo metu iš viso turi 348 mln. JAV dolerių skolų (939 mln. Lt). Taigi mažiau nei Vilnius, kuriame gyventojų 15 kartų mažiau nei Londone.

Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad mūsų sostinė atsidūrė aklavietėje, tačiau kaip liudija užsienio, o ir kai kurių Lietuvos miestų patirtis, išeičių vis dėlto esama. Tad kaip labiausiai prasiskolinusios Lietuvos savivaldybės galėtų sumažinti šimtamilijonines skolas?

Visų pirma prasiskolinusios savivaldybės galėtų žengti Kauno pavyzdžiu. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas sako, kad per praėjusius metus antro pagal dydį Lietuvos miesto savivaldybė bendrą savo skolą sumažino net 30,2 mln. Lt. Šiuo metu Kaunas turi apie 174 mln. Lt skolų, arba 5,5 karto mažiau negu Vilnius. Kauno pasirinktas skolos mažinimo būdas nebuvo sudėtingas: 14 mln. Lt skolą leido sumažinti iš savivaldybės įmonių paimti dividendai, o 16 mln. Lt skolos nurėžė palankios sutartys su bankais: tai yra senų kredinių linijų pakeitimas naujomis su ypač palankiomis palūkanomis. Paprasčiau tariant, dabar bankai bent jau Kauno miestui skolina už kelis kartus mažesnes palūkanas nei anksčiau. Ir vien tai leidžia sutaupyti milijonus.

http://www.veidas.lt/kaip-savivaldyb...ti-savo-skolas

Tik nepradėkit čia flame'int kaip kokie lepšiai iš serijos Vilnius vs. Kaunas. Ne tuo tikslu info dalinuosi.

[Lettered]

Galima Kauną šiek tiek reabilituot po visų tų juokų apie mūsų miesto duobes (tikrai juokingų ir visiškai teisingų):



http://www.veidas.lt/kaip-savivaldyb...ti-savo-skolas

Tik nepradėkit čia flame'int kaip kokie lepšiai iš serijos Vilnius vs. Kaunas. Ne tuo tikslu info dalinuosi.

Įdomu, kaip sektųsi skolas mažinti gaunant 40% GPM, kaip Vilnius

[Aš]

Sutinku, reikėtų Vilniui šitą rodiklį pakelt, nes milijardas skolos yra gerokai per daug. Nors kartu daryčiau ir analizę dėl lėšų panaudojimo efektyvumo ir tikslingumo. Nesakau, kad jos švaistomos, nesu tiek įsigilinęs. Daryčiau dėl visa ko.

Dar būtų gerai gaut statistiką kiek kuri savivaldybė gauna dotacijų iš nac. biudžeto santykiu su tuo, kiek pajamų ji tam biudžetui sugeneruoja.

[Aš]

Fitch. LT. BBB > BBB+.

http://www.marktpuls.ch/fitch-upgrad...-stable_65903/

[index]

Pamąstymui.

Nedarbo lygis:



Dirbančiųjų ne pilną darbo dieną dalis nuo visų dirbančiųjų:



Dalis dirbančiųjų pagal laikinas darbo sutartis nuo visų dirbančiųjų:

[Eidvis]

Kad jau nesimiega, tai aš taip pat truputėlį pamąstymų papyškinsiu.

Estija vs. Lietuva

Per 22 nepriklausomybės metus jau įpratome tupėti estų uodegoje ir tikriausiai nelabai kam atrodo įtikinama, kad mes galime juos kažkada aplenkti. Mano požiūris buvo panašus, tačiau šiuo metu pradėjo keistis ir štai kodėl:

Visų pirma, tai Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui buvo paskaičiuotas pagal naujus surašymo duomenis, kurie atskleidė skaudžią tiesą, kad Lietuvoje gyventojų sumažėjo daugiau, nei buvo manoma. Antra vertus tai tuo pačiu reiškia, jog BVP tenkantis vienam gyventojui yra kur kas didesnis. Štai kokį grafiką su pakoreguotais duomenimis mums pateikia eurostatas (žalia - Estija, mėlyna - Lietuva, BVP % nuo ES vidurkio).



Realiai paaiškėjo, kad mes minam estams ant kulnų. Tiesa, jeigu lyginsimės su vidutiniu darbo užmokesčiu ir panašiais rodikliais - tai Lietuvai dar tolokai iki Estijos, tačiau BVP, mano nuomone, yra svarbiausias rodiklis ir tai, kad šiuo metu atlyginimai didesni yra ir Latvijoje, visai nereiškia, jog latviai už lietuvius gyvena geriau, nes lyginant atlyginimų dydžius, reikia lyginti ir kitus dydžius, tokius kaip kad kainų lygys, mokestinė sistema ar kad ir "kompensacija už šildymą" kurią žmonės gauna ne kaip atlyginimą. Dėl to lyginant ekonomikas, paprastai yra lyginami BVP duomenys.

Tačiau tai, kad mūsų BVP yra ganėtinai didelis, o atlyginimai sąlyginai maži, yra labai teigiamas niuansas, nes tai Lietuvą daro daug konkurencingesne už Estiją. Ir ne vien dėl to, kad invesuotojams atrodom patraukliau, o visų pirma dėl to, kad mūsų gamintojai mokėdami mažesnius atlyginimus turi konkurencinį pranašumą. O kainų kare viską lemti gali net ir 1% skirtumas.

Mano nuomone buvo kelios pagrindinės priežastys dėl ko estai išsiveržė į priekį. Visų pirma tai jie nerinko ex. komunistų į valdžią. Galbūt tai buvo įtakota to, kad jie nesuteikė rusams Estijos pilietybių, o galbūt dėl to, kad buvo susipriešine su rusų mažuma (kuri Estijoje ne tokia jau ir maža) ir papuolę į panašius santykius, kaip dabar yra lenkų mažuma su lietuviais, jie automatiškai rinkosi vakarietiškas partijas. Vienaip ar kitaip, jie imliau įsisavino vakarietiškas vertybes ir kapitalizmą.

Antra labai reikšminga priežastis buvo Suomija, kuri truputi "ant pasaulio krašto" įsikūrusi ir mažytė estų tauta, dar ir kalbanti kone jų kalba, jiems atrodė kaip koks pamestas vaikas, kuriuo reikia rūpintis. Dėl to Estijai buvo daug lengviau pritraukti ir investicijas.

Tačiau Estija ir Lietuva jau 22 metus laisvos, jos jau užaugo. Suomija, kuri šiuo metu pati susiduria su didelėmis ekonominėmis problemomis, jau nustoja būti Estijos mama. T.y. ir toliau begalės suomių plauks į Estiją apsipirkti ir dantų susitvarkyti ir toliau suomiai aktyviai investuos Estijoje, tačiau to jau nebeužtenka. Norint Estijai neprarasti savo pozicijų prieš Lieuvą, reikės sugalvoti kažką naujo, tačiau jiems bus nelengva, nes Lietuva regis eina "pigesnės" darbo jėgos keliu.

Toks kelias galbūt atsirado irgi neatsitiktinai. Suprantama, kad jeigu iš pradžių į Estiją plaukė didelės investicijos iš suomiškų kompanijų, kurios galėjo mokėti didesnius atlyginimus, tai tuo tarpu Lietuvoje kūrėsi vietinis verslas, kuris iš pradžių buvo labai skurdus ir galėjo mokėti daug mažesnius atlyginimus nei užsienio kompanijos. Tačiau šiuo metu tos pačios suomių kompanijos mokasi dividentus ir išveža pinigus iš Estijos, kai tuo tarpu lietuvių kompanijos per tą laiką ne tik sustiprėjo, bet ir užsiaugino galingus raumenis, kad pradėtų konkuruoti su tom pačioms suomiškom kompanijom. Nors reikėtų giliau pasigilinti ir palyginti tam tikrus skaičius, tačiau mano nuomone tai, kad Lietuva sulaukė kur kas mažiau investicijų nei Estija, galėjo sustiprinti lietuviško kapitalo įmonių kūrimąsį, kas duoda didesnę naudą ilguoju laikotarpiu.

Nors Eurostat'as, TVF, Pasaulio bankas ir pan. pateikia skirtingus skaičius, tačiau iš jų galima susidaryti vaizdą, kad Lietuva nuo Estijos atsilieka maždaug per 5% BVP. Augant sparčiau už estus, tokį skirtumą eliminuoti galėtumėm per 2-3 metus, tačiau ir Estai nestovi vietoje, dėl to tas pasivijimas tikriausiai užtruks ilgiau.

Jeigu Lietuva įgyvendintų visus savo energetinius projektus, jau vien jie tikėtina, kad duotų 5% BVP efektą. Taip kad laikom špygas, kad Socdemai nesusimautų.

Ir pabaigai dar vienas iš objektyvesnių ekonominių rodiklių, parodančių įmonių padėtį šalyje. Lietuvos ir Estijos eksportas 2001-2012 metais, milijonais eurų, iš ko matosi, jog Lietuvos eksportuojančios įmonės auga kur kas greičiau, nei Estijos.

[Lettered]

Tačiau tai, kad mūsų BVP yra ganėtinai didelis, o atlyginimai sąlyginai maži, yra labai teigiamas niuansas, nes tai Lietuvą daro daug konkurencingesne už Estiją. Ir ne vien dėl to, kad invesuotojams atrodom patraukliau, o visų pirma dėl to, kad mūsų gamintojai mokėdami mažesnius atlyginimus turi konkurencinį pranašumą. O kainų kare viską lemti gali net ir 1% skirtumas.

Toks čia ir pliusas, kad esame pigios darbo jėgos šalis
Investuojama daugiausia yra ne ten, kur pigiausia darbo jėga, o ten, kur pirmiausia vidaus rinka yra pakankamai didelė su aukšta perkamąja galia (tų pačių didelių atlyginimų rezultatas), darbo jėga yra kvalifikuočiausia (čia išimtis Lietuvos atveju, dėl ko sulaukėm kelių įmonių atėjimo IT srityje), geriausia mokestinė bazė, infrastruktūra, geografinė padėtis ir kt. Tos šalys, į kurias investuojama dėl pigios darbo jėgos niekada neklestės, net iš Kinijos ta pati pigi gamyba išsikelinėja, bet šaliai tai tik pliusas, o ne minusas.

[suoliuojantis]

Mano nuomone buvo kelios pagrindinės priežastys dėl ko estai išsiveržė į priekį. Visų pirma tai jie nerinko ex. komunistų į valdžią.

Su daug kuo sutikti galima, su kai kuo ne. Apie žemus atlyginimus - tai niekaip nesinori sutikti - pigi darbo jėga negali būti gera, o gera darbo jėga negali būti pigi ilgesniame laiko periode. Be to kaip praktika rodo, klesti arba tos šalys, kurios sugeba bendra prasme kokybiškai dirbt, o tai reiškia ir kvalifikuotą, bet nepigią darbo jėgą, arba tos, kurioms dievulis papylė daug išteklių.

Su Suomijos faktoriumi tenka sutikti. Estija dažnai pateikiama, kaip pavyzdys šalies, kuri sugeba pritraukti daug užsienio investicijų. (Ir tai faktas, kad jie gerokai daugiau pritraukia investicijų nei mes). Tačiau labai apsidžiaugiau, kai prieš kokius 4-5 metus gavau užsienio investicijų į Estiją lentelę pagal šalis - net 84-87 proc. užsienio investicijų į Estiją ateina tik iš dviejų šalių - Suomijos ir Švedijos (kiek prisimenu iš visų kitų šalių investuojama daugiau į Lietuvą nei į Estiją (sic)). Ar galėjome ir ar galime aplenkti estus pritraukiant investicijas iš šių dviejų šalių ? Manau, kad ne, nes čia ypač svarbūs kultūriniai, geografiniai, lingvistiniai, istoriniai ir kiti faktoriai, kurių pakeisti negalime. (Kita vertus - Estija pas mus dažnai pateikiama kaip sėkmingos investicinės aplinkos ir palankių įstatymų pavyzdys. Tai kodėl tada to nemato investuotojai iš pvz. Vokietijos, D. Britanijos arba kad ir Kinijos ir visai nepuola investuoti į Estiją jeigu jau tokia gera investicinė aplinka ? Ir kiek aplamai investiciniai įstatymai lemia, o kiek kiti faktoriai, tokie kaip pvz. rinkos dydis, geografinė padėtis ir t.t. ?)

Antras estams padėjęs faktorius - tai energetika. Savi skalūnai ir santykinai didelė energetinė nepriklausomybė (viena iš didžiausių tarp CEE šalių, beje kartu su lenkais) irgi svarbus faktorius. Kai kuriais skaičiavimais tai leidžia estams laimėti apie 1-1,5 proc. BVP palyginus su daug išteklių importuoti priversta Lietuva. Ir tai , kad pvz. šiltnamiuose užaugintas daržoves estai eksportuoja į Lietuvą, o ne lietuviai į Estiją yra ne koks nors stebuklas, o tų pačių skalūnų nuopelnas, leidžiantis estams pigiau užauginti daržoves.

Tačiau be abejo laikas eina, viskas keičiasi ir mes nesam kažkokie pasmerkti. Sutikčiau, kad Suomijos faktorius praranda savo reikšmę. O kaip bus toliau - pamatysim.

[Silber418]

Dar galima pridėti, jog Lietuvoje 2012 m. daugėjo investicijų iš Švedijos, Kipro bei Nyderlandų, tačiau bendras tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą sumažėjo. Daugiau informacijos galite rasti šioje temoje.

[Aš]

Tačiau tai, kad mūsų BVP yra ganėtinai didelis, o atlyginimai sąlyginai maži, yra labai teigiamas niuansas, nes tai Lietuvą daro daug konkurencingesne už Estiją. Ir ne vien dėl to, kad invesuotojams atrodom patraukliau, o visų pirma dėl to, kad mūsų gamintojai mokėdami mažesnius atlyginimus turi konkurencinį pranašumą. O kainų kare viską lemti gali net ir 1% skirtumas.

Suprantu, ką nori pasakyti, tačiau atlyginimai toli gražu nėra vienintelis rodiklis. Labai daug lemia investicinė aplinka biurokratine ir korupcine prasme, mokestinė sistema, ne tik darbo jėgos kaina, bet ir kvalifikacija (Lietuvoje darbo jėgos kvalifikacija yra labai gera), ekonominės valstybės proteguojamos sritys, infrastruktūra ir t.t.

Pigios darbo jėgos argumentas naudingas tik atšokimui nuo dugno, bet vėliau investicijos ir ekonominis vystymasis tikrai neturėtų būti paremtas juo. Tad būtų gerai, kad nuo jo greičiau atšoktume

Atvaizdas

Korektiškiau būtų lyginti ne absoliutinius rodiklius, bet imti kuriuos nors metus kaip 100 proc. bazę. Pvz., palyginti, kiek LT ar EE eksportas yra priaugęs nuo prieškrizinio piko 2008 m. ar nuo dugno 2009 m. Estijos apimtis mažesnė, todėl natūralu, kad ir absoliutus prieaugis mažesnis, bet tai nereiškia, kad jie mažiau priaugo santykinai.

Mano nuomone buvo kelios pagrindinės priežastys dėl ko estai išsiveržė į priekį. Visų pirma tai jie nerinko ex. komunistų į valdžią. Antra labai reikšminga priežastis buvo Suomija.

Sutinku. Šluot tokius lochus kaip B. Bradauskas n*. tik užleidus situaciją jų įtaką mažint yra kebloka. O Suomija estams parodė daug daugiau dėmesio nei Latviją kuravusi Švedija, ar Lietuvą kuravusi Danija.