Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Iš eurostato - Hours worked per week of full-time employment:

    Click image for larger version  Name:	Screenshot_20221224-093554_Opera.jpg Views:	0 Size:	24,3 kB ID:	2019222

    Dėl atostogų - LTU 34, SWE 35. Nežinau kokie yra papildomi laisvadieniai Švedijoe, bet abejoju ar tokiedosnūs kai Lietuvoje. Plius pvz. aš turiu 2 papdomas dienas per mėnesį. Kas summa summarum man sudaro 34+2*12=58 apmokamas atostogų dienas per metus. Kas yra nepilnai 3 kalendoriniai mėnesiai atostogų.


    Nezinau kaip cia skaiciuojasi, bet kolegos skandinavai tikrai dirba trumpesnes savaites + atostogu eina dazniau ir ilgesniu. Sunku kazka komentuoti, taciau esu mates vidutines darbo valandos kainas imoneje ir jos visdar skiriasi 2-2,5 karto.

    Konkretus pavyzdys - is operaciju pas mane atejo zmogus i IT Skandinavijoj ir jo alga is esmes ta pati kaip dirbtu IT. Lietuvoje ji butu turejus pasikeist zenkliai, kad atitiktu naujus rezius. Taigi visokie accountingai, operacijos ir kitos backoffice operacijos, kurios nera IT visdar zenkliai atsilieka nuo Siaures.
    Paskutinis taisė Zygis; 2022.12.24, 09:30.

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

      Kad kainos panašios jau, kai kurių produktų net didesnės. Tiesa ir algų skirtumai nebedideli, nelabai girdisi, kad kad labai veržtųsi dirbti į Švediją ir laikytų ją kažkokia svajonių šalimi.
      Darbo vietos kaina skiriasi kelis kartus, del labai nedideles nelygybes LT, ji maziau skiriasi kalbant apie imines vadovu lygio specialistus, bet LT vis tiek mazesni mokesciai gerokai
      Attached Files

      Comment


        Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

        Iš eurostato - Hours worked per week of full-time employment:

        Click image for larger version  Name:	Screenshot_20221224-093554_Opera.jpg Views:	0 Size:	24,3 kB ID:	2019222

        Dėl atostogų - LTU 34, SWE 35. Nežinau kokie yra papildomi laisvadieniai Švedijoe, bet abejoju ar tokiedosnūs kai Lietuvoje. Plius pvz. aš turiu 2 papdomas dienas per mėnesį. Kas summa summarum man sudaro 34+2*12=58 apmokamas atostogų dienas per metus. Kas yra nepilnai 3 kalendoriniai mėnesiai atostogų.


        Įprastinė situacija Lietuvoje ir sunkiai įsivaizduojama Švedijoje:
        Darbuotojo laikas ne kokioje šaraškino kontoroje, o Maximoje baigiasi 22:00, bet realiai valdžia verčia "susitvarkyti" iki 23:00-23:30. Realiai šis laikas nėra apmokamas.
        Tiesos dėlei, tokios praktikos patiria spaudimą ir nyksta dėl darbuotojų deficito.

        Comment


          Parašė Sula Rodyti pranešimą

          Įprastinė situacija Lietuvoje ir sunkiai įsivaizduojama Švedijoje:
          Darbuotojo laikas ne kokioje šaraškino kontoroje, o Maximoje baigiasi 22:00, bet realiai valdžia verčia "susitvarkyti" iki 23:00-23:30. Realiai šis laikas nėra apmokamas.
          Tiesos dėlei, tokios praktikos patiria spaudimą ir nyksta dėl darbuotojų deficito.
          Del atostogu - Lietuvoje 30 dienu per metus (ne darbo, o kalendoriniu). Jas realiai apsimoka pats darbuotuojas- nepanaudojus, gaunama ismoka vietoj atostoginiu. Skandinavijoje jas apmoka darvdavys- tau sumokama uz atostogas papildomai plius pilna alga, nenorint atostogauti - ismoka neskiriama, tau de facto lieka maziau pinigu. Tai padaryta skatinant darbuotuojus isnaudoti atostogas, nepasiduoti darbdaviu santazui

          Comment


            Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

            Click image for larger version  Name:	download-3.jpeg Views:	0 Size:	11,6 kB ID:	2019220
            Čia kaip supratau nepatinka reguliuojamas pelnas? Niekas nedraudžia piliečiams teikti įstatymų pataisas, kad tokio reguliavimo nebeliktų. Tada pats pirmas bėgtumėte skųstis per didelėmis elektros ir dujų kainomis.
            Paskutinis taisė Lettered; 2022.12.24, 11:05.
            Flickr

            Comment


              Parašė TIME Rodyti pranešimą

              Del atostogu - Lietuvoje 30 dienu per metus (ne darbo, o kalendoriniu). Jas realiai apsimoka pats darbuotuojas- nepanaudojus, gaunama ismoka vietoj atostoginiu. Skandinavijoje jas apmoka darvdavys- tau sumokama uz atostogas papildomai plius pilna alga, nenorint atostogauti - ismoka neskiriama, tau de facto lieka maziau pinigu. Tai padaryta skatinant darbuotuojus isnaudoti atostogas, nepasiduoti darbdaviu santazui
              Iš kur tu čia tokių nesąmonių ištraukei? Lietuvoje yra 20 darbo dienų atostogų (dirbant standartiniu pilnu etatu).
              If a lion could speak, we could not understand him.

              Comment


                Parašė TIME Rodyti pranešimą

                Del atostogu - Lietuvoje 30 dienu per metus (ne darbo, o kalendoriniu). Jas realiai apsimoka pats darbuotuojas- nepanaudojus, gaunama ismoka vietoj atostoginiu. Skandinavijoje jas apmoka darvdavys- tau sumokama uz atostogas papildomai plius pilna alga, nenorint atostogauti - ismoka neskiriama, tau de facto lieka maziau pinigu. Tai padaryta skatinant darbuotuojus isnaudoti atostogas, nepasiduoti darbdaviu santazui
                Reiktų nenutylėti kuriose Skandinavijos šalyse papildoma suma mokama už atostogas ir koks yra jos dydis.
                -

                Comment


                  Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                  na taip, vietoj 4000 dano, lietuvis padarys uz 1500, 2500 lieka akcininkams, 1500 lietuviui (ta pati situacija su mokesčiais).
                  Arba alternatyva, vietok 4000 dano, lietuvos padarys už 1600, 2400 išeis į Daniją ir Lietuvoje liks mažiau nei puse pagaminamos vertės. Va tada dar labiau skatinama kelti ir taip per didelius pajamų mokesčius, nors reikia vietoj jų daryti kapitalo ir vartojimo mokesčius.
                  Parašė taspac Rodyti pranešimą

                  Kaip pats dirbantis viename iš užsienio kompanijos<...>
                  Tai labai puikiai paaiškinote, kad jie gauna gero specisto sukuriamą pridėtinę vertę, bet turi mažas sąnaudas, taigi vertė pasilieka motininėje įmonėję užsienyje.
                  Parašė taspac Rodyti pranešimą

                  O kas jas trukdo steigti ir vystyti? Ar užsienio investicijų buvimas LT trukdo kažkaip steigti ir vystyti savą verslą?
                  Niekas netrukdo, todėl ir reikia džiaugtis būtent savo steigiamu verslu, o ne tai kad kažkoks internacionalas padarė call centrą.
                  Parašė Zygis Rodyti pranešimą
                  Siais laikais siek tiek keistai atrodo svaiciojimai apie motinines bendroves arba pinigu isvezimus. Ta pati Maxima ar tik ne per Nyderlanduose esancia imone valdoma?

                  ta pati Nordea is Svedijos i Suomija staiga persikele del palankesniu mokesciu.

                  Jei uzsienio imones cia investuoja, samdo, moka alga ir nuomoja NT nematau kaip jie skirias nuo vietiniu, kurios savo pelna moka irgi kur nors Maltoje ar pan.
                  Na tai taip, čia yra mokestinės sistemos spragos ir dėl to vis labiau kyla kalbos apie mokestinės sistemos vienodinimą ES kaip tai buvo daryta su PVM.

                  Maksimos schema yra ilga ir sudėtinga ir ten yra tiesiog vengimas.
                  Parašė Zygis Rodyti pranešimą
                  arba Uber ar Genius Sports, kurie buvo maziukai, bet su labai gerom algom ir kuriu specus labai greit pagriebe kiti uz didelius pinigus.
                  O kad maxes valdyboje sedi saujele zmoniu Lietuvoj tai tiek ir naudos.
                  O, dar kažkaim ir Uber geras pavyzdys <facepalm>
                  Parašė Zygis Rodyti pranešimą

                  Papasakok kaip LT ekonomika pageretu, jei iseitu Danske ir dingtu pozicijos, kur moka 3k i rankas.
                  Manau čia truputi kalbama pro šalį. Esmė yra ne tai kad pagerėtu jei Danske išeitų, o kad būtų geriau jei patys ir būtume Danske. T.y. reikia skatinti Lietuvių verslą, o ne laikyti užsienio investicijas kaip kokį korifėjų.

                  Comment


                    Danija 6 vieta nuo galo straipsnyje pateikiamame Mokesčių konkurencingumo indeksas 2022 m
                    Norvegų milijonieriai bėga į Šveicariją – iš tėvynės gena turto mokestis https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...turto-mokestis

                    Click image for larger version  Name:	Capture.JPG Views:	1 Size:	90,3 kB ID:	2019708
                    Paskutinis taisė Arunasx; 2022.12.28, 12:35.
                    Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                    Comment


                      Click image for larger version

Name:	Capture2.JPG
Views:	775
Size:	42,5 kB
ID:	2019711
                      Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                      Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                      Comment


                        Mokesčių konkurencingumas toks truputi keistas rodiklis. Jis parodo kurioje šalyje yra per maži kapitalo mokesčiai arba kuri šalis bando pritraukti užsienio investicijas savo gyventojų sąskaita. Bet kažkodėl tokie dalykai yra laikomi teigiamu dalykui šaliai.

                        Comment


                          Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                          Mokesčių konkurencingumas toks truputi keistas rodiklis. Jis parodo kurioje šalyje yra per maži kapitalo mokesčiai arba kuri šalis bando pritraukti užsienio investicijas savo gyventojų sąskaita. Bet kažkodėl tokie dalykai yra laikomi teigiamu dalykui šaliai.
                          Kaip suprastų už Jakeliūną balsuosit?

                          Comment


                            Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                            Kaip suprastų už Jakeliūną balsuosit?
                            Už ką balsuoti dar neapsispręndžiau, bet vėl už Šimašių ir draugus nebebalsuosiu.

                            Comment


                              lrytas / žinių radijas
                              Nežino, kaip paaiškinti užsieniečiams, iš ko išgyvena lietuviai: žmonės skursta, o verslininkai toliau lobsta
                              https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...bsta--25689119
                              Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo ekspertai.
                              SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, nepaisant visų išbandymų, karo Ukrainoje, energetikos krizės, 2022-ieji buvo geresni, nei manėme vasarį. Ekonomika augo, nedarbo lygis žemas, rodikliai tikrai neblogi.
                              Tad kodėl lietuviai taip pesimistiškai vertina šalies ekonomiką, savo finansus? Anot T.Povilausko, gyventojus visus metus labiausiai erzino lėčiau nei infliacija augančios pajamos, perkamosios galios mažėjimas, todėl ir situacijos vertinimas toks niūrus. Visgi ekonomistas atkreipė dėmesį, kad, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, lietuviai daug optimistiškiau nei kiti piliečiai žvelgia į finansinę situaciją.

                              „Kolegoms iš užsienio kartais net sunku paaiškinti, kodėl pas mus esant 20 proc. infliacijai žmonės sugeba kažkaip gyventi ir dar būti tokie optimistiški“, – nusijuokė T.Povilauskas. Tačiau Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį į kitą aspektą – jei gyventojų įprastai paklausiama, ar jų finansinė padėtis pagerėjo ar pablogėjo, kaip jie gali atsakyti, jog pagerėjo, kai kainos augo, išleisti tenka daugiau, o pajamos iš paskos nespėja. Anot B.Gruževskio, kito atsakymo ir nėra. Visgi tai nereiškia, kad lietuviai nešventė Naujųjų, nėjo į klubus. Kaip jis teigė, lietuviai padėtį vertina objektyviai – jie pripažįsta, kad situacija nėra gera, bet toliau gyvena, kartu su ekonomikos bangomis kyla ir leidžiasi. Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad tai, jog metus baigėme su ekonomikos augimu, yra stebuklas. „Esame vienintelė Baltijos šalis, kurios verslas įrodė gebėjimą tinkamai atliepti pokyčius“, – sakė ji. B.Gruževskis dėl išaugusių kainų kiek pyktelėjo.
                              „Turime problemą. Verslams yra numatyta parama, jie gali gauti kompensaciją už elektros pabrangimą. Bet gamintojas tą elektros pabrangimą „įdeda“ į savo gaminamos „bulkutės“ kainą. Tai kas čia darosi? Tai biurokratinis chaosas, taip negali būti.

                              Tačiau ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Raimondas Kuodis dėl to per daug nesijaudina: „Mes visada subegėdavome didinti savo rinkos dalį, o tai reiškia, kad net į smunkančią ekonomiką galima daugiau eksportuoti, jeigu kažką iš ten išstumiame. Lietuviai pastaruosius 10 metų taip darė, įrodėme, kad galime gerai ir už priimtiną kainą pagaminti reikiamas prekes.“ R. Kuodis daugiau susirūpinimo parodė dėl kitos žiemos. „Dabar netradicinėmis priemonėmis mokant bet kokią kainą buvo sukauptos dujų atsargos, bet kitą žiemą jas sukaupti bus sunku, nes nebebus jokių dujų srautų iš Rusijos. Tad pamatysime, kaip viskas bus. Kinija taip pat atsidaro, ims konkuruoti, Azijoje išaugs tanklaivių paklausa, o juk parduodantiems nesvarbu, kam tanklaivius atiduoti, svarbu tik kas daugiau moka. Tad net suskystintų dujų laivų Europai gali būti per mažai. Nors Europa tikrai nemažai padarė – sumažino dujų vartojimą, žmones truputį pašaldė, sumažindama temperatūrą, buvo pristabdyta chemijos pramonė“, – kalbėjo ekonomistas.

                              Comment


                                Skursta... Nuo pat vaikystės girdžiu šitą "skursta". Bet nepažįstu nė vieno, mirusio nuo neprivalgymo, o štai nuo visokių su persivalgymu ir nutukimu susijusių ligų - daugybę. Iš kur pilnos gatvės mašinų, pilni prekybos centrai pirkėjų su pilnais vežimėliais, per dieną keliolika lėktuvų skrendančių atostogauti, jeigu toks skurdas.

                                Žmonėms būdingas kažkoks keistas reiškinys - pergyventi iš anksto, kol dar nieko neįvyko. Tik niekaip nesuprantu jo gilesnės psichologijos. Apsidraudimui, kad neįvyktų? Viena aišku - tai emocinės prigimties iracionalūs dalykai, nes pateikus racionalius argumentus, į juos nieko logiško nebūna atsakoma. Panašiai kaip "netikiu, kad išgyvensiu iki pensijos, kur jau čia man" (nors vėliau tas frazes pasakę žmonės, kaip taisyklė, sėkmingai jos sulaukė).
                                Snowflakes will attack U <3

                                Comment


                                  Kaip lietuviai "skursta" galima pažiūrėti sekmadieni akropolyje. Tik pasiimkite savo deguonies nes minia tokia kad gali ir nelikti bendro.

                                  Comment


                                    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                    Kaip lietuviai "skursta" galima pažiūrėti sekmadieni akropolyje. Tik pasiimkite savo deguonies nes minia tokia kad gali ir nelikti bendro.
                                    Čia kaip sakyt, kad baltarusiai gerai gyvena žiūrint į BNB su bulbašijos numeriais Ikėjos parkinge.

                                    Comment


                                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                      Čia kaip sakyt, kad baltarusiai gerai gyvena žiūrint į BNB su bulbašijos numeriais Ikėjos parkinge.
                                      Sakai į akropolį atvažiuoja tik turtingi lietuviai? Vadinasi labai daug jų turime.

                                      Comment


                                        Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                                        Sakai į akropolį atvažiuoja tik turtingi lietuviai? Vadinasi labai daug jų turime.
                                        Turtingi baltarusiai irgi negaišta laiko važinėt į ikėją ir stovėt prie sienos. Abiem atvejais labiau kažkas apie vidurinę klasę.

                                        Comment


                                          Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                          Skursta... Nuo pat vaikystės girdžiu šitą "skursta". Bet nepažįstu nė vieno, mirusio nuo neprivalgymo, o štai nuo visokių su persivalgymu ir nutukimu susijusių ligų - daugybę. Iš kur pilnos gatvės mašinų, pilni prekybos centrai pirkėjų su pilnais vežimėliais, per dieną keliolika lėktuvų skrendančių atostogauti, jeigu toks skurdas.
                                          Tai čia viena iš skurdo rūšių - "perceived poverty". Jei žmogus gali sau leisti keliauti ilsėtis tik į Turkiją ir Egiptą (kur jau taip viskas apvažinėta ir atsibodę), o visi pažįstami važiuoja į Maldyvus ir Borą Borą, Jei perka iš salono kuklią Škodą, kai visi aplinkos žmonės perka Mercedes ir BMW, tai aišku kad daugeliui atrodo kad jie skursta.
                                          If a lion could speak, we could not understand him.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X