Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Danskėj vidurkis 3k, bet ne į rankas, o ant popieriaus. Mediana, pagal rekvizitus, €2765 Vis dar daugiau nei vidutinė alga Vilniuje, bet nu nėra kažkoks stebuklas Saujelė kurie gauna 3k į rankas, jei Danske išeitų, jau kitą dieną sėdėtų kitam šiltesniam ofise. Ir, tikėtina, už ne mažesnę algą. Bent seniau jų programerių algos nebuvo labai konkurencingos su pamygimais apie visokias „papildomas naudas“.
    O jei išeitų Danske, Seb, Swedbank, Luminor, Dxcom, Cognizant, WU, EY, Telia, Revolut, EIS, Revel, Bentley, tada Tesonetas, Visma, kilohealth, Vinted irgi visus paimtų?

    Comment


      Parašė rmss Rodyti pranešimą

      O jei išeitų Danske, Seb, Swedbank, Luminor, Dxcom, Cognizant, WU, EY, Telia, Revolut, EIS, Revel, Bentley, tada Tesonetas, Visma, kilohealth, Vinted irgi visus paimtų?
      Jei išeitų visi per vieną dieną aišku būtų problemų. Bet ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudinga jei vyktų migracija į antrąją sąrašo dalį ir ta dalis ilgėtų.

      Comment


        Parašė mantasm Rodyti pranešimą

        Vakaruose tas kompetencijas labai noriai iškelia už jūrų marių, nes brangiose šalyse nebeapsimoka daryti tų darbų.

        Ar mums reikia džiaugtis, kad auginam kompetencijas, kurios išsivysčiusiose šalyse neberanda vietos?
        taip nes ko labiau auga to daugiau galima perkelti, to labiau sutaupyt, vien kiek koks SEB/SWED ar Danske danų ar švedų kalbos žmonių išmokė.

        Comment


          Parašė gerietis Rodyti pranešimą

          neleidžia mokėti vergams vergiškų atlyginimų, tai kaip tuos 100 produktų kurti su brangia darbo jėga?
          Šiaip mano mintis atvirkštinė. Reikia ekonomikai judėt į tą pusę, kad mažų algų ieškantiems paslaugų centrų būtume per brangūs. Norėtųsi nebegirdėt argumentų „o ką jei Danskei tapsim per brangūs ir jie išeis“ su potekste, kad reikia neleist augt algoms. Paslaugų centrai iš principo tie patys ankstyvų 2000ųjų verslinykai, kuriems darbo jėgos piguva yra svarbiausia.

          Comment


            Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

            taip nes ko labiau auga to daugiau galima perkelti, to labiau sutaupyt, vien kiek koks SEB/SWED ar Danske danų ar švedų kalbos žmonių išmokė.
            Jei normaliai augsim, nieko pas mus nebesutaupys perkeldami. Nors paslaugų centrams užimant ryškią dalį darbo rinkos gali atsirasti spaudimas palaikyti skirtumą, nes nu o ką darysim jei jiems bus per brangu ir išeis.

            Comment


              Parašė mantasm Rodyti pranešimą

              Jei normaliai augsim, nieko pas mus nebesutaupys perkeldami. Nors paslaugų centrams užimant ryškią dalį darbo rinkos gali atsirasti spaudimas palaikyti skirtumą, nes nu o ką darysim jei jiems bus per brangu ir išeis.
              mes su jumis greičiausiai, nepamatysim to laikotarpio, kad Danijoje/Švedijoje, turėtume panašu kainų/algų lygi kaip Lietuvoje, o esamas įdirbis jau gerokai didelis kliuvinys mėtyt ypač europietiškom kompanijom (apie JAV nekalbu), žinoma ilgainiui robotizacija ir kokia Baltarusija/Ukraina gali būt patrauklesnė, bet kažkaip įsivaizduoju kad VP ar GIRTEKA gali net aplenkt DANSKE/SWEDA, ir greičiau perkelt kažkokias funkcijas, nes VP ir GIRTEKA yra arčiau metališkai Baltarusijos/Ukrainos nei danske ar Swedas.

              Comment


                Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
                mes su jumis greičiausiai, nepamatysim to laikotarpio, kad Danijoje/Švedijoje, turėtume panašu kainų/algų lygi kaip Lietuvoje, o esamas įdirbis jau gerokai didelis kliuvinys mėtyt ypač europietiškom kompanijom (apie JAV nekalbu), žinoma ilgainiui robotizacija ir kokia Baltarusija/Ukraina gali būt patrauklesnė, bet kažkaip įsivaizduoju kad VP ar GIRTEKA gali net aplenkt DANSKE/SWEDA, ir greičiau perkelt kažkokias funkcijas, nes VP ir GIRTEKA yra arčiau metališkai Baltarusijos/Ukrainos nei danske ar Swedas.
                Aš biški naivesnis, tai tikiuos dar pamatyt tokius laikus

                Beje, Barclays lyg ir europiečiai, bet įdirbis netrukdė.

                Comment


                  Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                  Aš biški naivesnis, tai tikiuos dar pamatyt tokius laikus

                  Beje, Barclays lyg ir europiečiai, bet įdirbis netrukdė.
                  na gal sakykim tada pasaulines korporacijos

                  Comment


                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                    Šiaip mano mintis atvirkštinė. Reikia ekonomikai judėt į tą pusę, kad mažų algų ieškantiems paslaugų centrų būtume per brangūs.
                    niekas su tuo nesiginčija.
                    Klausimas buvo "Pasikartosiu, ​​​​kuom WU, Danske ir pan. trukdo kurti tuos 100 mūsų lietuviškų produktų?"

                    -

                    Comment


                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                      Beabejo, rezultatas to, kiek moki pvz. elektrą, dujas, šilumą, vandenį, atliekas yra to reguliavimo rezultatas.
                      Kartais galvoju, ar tu tiesiog nesugebi aiškiai parašyti savo minčių, ar tiesiog tų minčių nelabai yra, o kažką parašyti labai norisi.

                      Parašė gerietis Rodyti pranešimą

                      gal norėta pasakyti "viršpelnių ribojimas yra reguliacinis įrankis"?
                      To tak, pvz komunizme valdžia labai reguliavo, kad jokia įmonė neuždirbtų pelno.
                      If a lion could speak, we could not understand him.

                      Comment


                        Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                        Kartais galvoju, ar tu tiesiog nesugebi aiškiai parašyti savo minčių, ar tiesiog tų minčių nelabai yra, o kažką parašyti labai norisi.



                        To tak, pvz komunizme valdžia labai reguliavo, kad jokia įmonė neuždirbtų pelno.
                        Manau labai parašiau, kur viršpelnis egzistuoja ir yra reguliuojamas, ar valdžia blogai daro reguliuodama?
                        Flickr

                        Comment


                          Klausimas forumo ekonomistams: kada ir kaip šita babanų respublika išspręs tragiško šešėlio (apie 20-25%) klausimą ir ar dar ilgai būsime Zimbabvė šioje sferoje?

                          Comment


                            Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                            Manau labai parašiau, kur viršpelnis egzistuoja ir yra reguliuojamas, ar valdžia blogai daro reguliuodama?
                            Tai žinoma, kad viršpelnis egzistuoja - visas pelnas, didesnis negu nulis, yra viršpelnis. Ne visos valdžios reguliuoja - reguliavo Sovietų Sąjungoje, Šiaurės Korėjoje, kažkiek Kuboje ir Venesueloje.
                            If a lion could speak, we could not understand him.

                            Comment


                              Parašė R.D. Rodyti pranešimą
                              Klausimas forumo ekonomistams: kada ir kaip šita babanų respublika išspręs tragiško šešėlio (apie 20-25%) klausimą ir ar dar ilgai būsime Zimbabvė šioje sferoje?
                              Pirmiau su kokia Graikija reikėtų palyginti, prieš lyginant su Zimbabve

                              Comment


                                Parašė R.D. Rodyti pranešimą
                                Klausimas forumo ekonomistams: kada ir kaip šita babanų respublika išspręs tragiško šešėlio (apie 20-25%) klausimą ir ar dar ilgai būsime Zimbabvė šioje sferoje?
                                Pirma - šešėlinę ekonomiką išmatuoti yra labai sunku, tai visa statistika turėtų būti vertinama atsargiai.
                                Antra - šešėlis net ir Europos mastu pas mus yra toks per vidurį - krūva rytų ir pietų Europos Sąjungos šalių mus gana ženkliai lenkia.
                                Trečia - kaip sumažinti šešėlį aš nežinau Net ir tarp iš paviršiaus žiūrint homogeniškų ekonomikų skirtumai yra dideli - Belgijoje šešėlis didelis (nedidelis skirtumas nuo Lietuvos) o Nyderlanduose mažas.

                                Attached Files
                                Paskutinis taisė sankauskas; 2022.12.23, 21:01.
                                If a lion could speak, we could not understand him.

                                Comment


                                  Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                                  Tai žinoma, kad viršpelnis egzistuoja - visas pelnas, didesnis negu nulis, yra viršpelnis. Ne visos valdžios reguliuoja - reguliavo Sovietų Sąjungoje, Šiaurės Korėjoje, kažkiek Kuboje ir Venesueloje.
                                  Reguliuoja ir Lietuvoje ir kitose rinkos šalyse. Kaip ir sakiau pvz. energetikoje, pelnas viršijantis nustatytą dydį (viršpelnis) grįžta vartotojams per tarifą.
                                  Flickr

                                  Comment


                                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                    Aš biški naivesnis, tai tikiuos dar pamatyt tokius laikus

                                    Beje, Barclays lyg ir europiečiai, bet įdirbis netrukdė.
                                    Kad kainos panašios jau, kai kurių produktų net didesnės. Tiesa ir algų skirtumai nebedideli, nelabai girdisi, kad kad labai veržtųsi dirbti į Švediją ir laikytų ją kažkokia svajonių šalimi.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                      Kad kainos panašios jau, kai kurių produktų net didesnės. Tiesa ir algų skirtumai nebedideli, nelabai girdisi, kad kad labai veržtųsi dirbti į Švediją ir laikytų ją kažkokia svajonių šalimi.
                                      Darbo vietos kaina tarp Skandinavijos ir LT bendrai ziurint visdar islieka labai skirtinga. Supanasejus kazkiek ji yra ziurint i IT labiau patyrusius specus.

                                      Taciau Skandinavijoje visdar gerokai daugiau uzdirba kitu ne IT specialybiu zmones arba labiau juniorai. Taip pat del visokiu kitu priedu kaip ilgesnes atostogos, trumpesnes darbo valandos ir pan tas atotrukis imonems jauciasi dar gana stipriai.

                                      Comment


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                        Reguliuoja ir Lietuvoje ir kitose rinkos šalyse. Kaip ir sakiau pvz. energetikoje, pelnas viršijantis nustatytą dydį (viršpelnis) grįžta vartotojams per tarifą.
                                        Click image for larger version

Name:	download-3.jpeg
Views:	1090
Size:	11,6 kB
ID:	2019220
                                        If a lion could speak, we could not understand him.

                                        Comment


                                          Parašė Zygis Rodyti pranešimą
                                          Taip pat del visokiu kitu priedu kaip ilgesnes atostogos, trumpesnes darbo valandos ir pan tas atotrukis imonems jauciasi dar gana stipriai.
                                          Iš eurostato - Hours worked per week of full-time employment:

                                          Click image for larger version

Name:	Screenshot_20221224-093554_Opera.jpg
Views:	1117
Size:	24,3 kB
ID:	2019222

                                          Dėl atostogų - LTU 34, SWE 35. Nežinau kokie yra papildomi laisvadieniai Švedijoe, bet abejoju ar tokiedosnūs kai Lietuvoje. Plius pvz. aš turiu 2 papdomas dienas per mėnesį. Kas summa summarum man sudaro 34+2*12=58 apmokamas atostogų dienas per metus. Kas yra nepilnai 3 kalendoriniai mėnesiai atostogų.



                                          If a lion could speak, we could not understand him.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X