Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Nors statistika yra viena iš melo formų, bet negaliu nepasidalinti ir nepasidžiaugti - Lietuva pagal BVP galvai ir BNP galvai rodiklius smarkiai vejasi Estiją:

    Atvaizdas


    Atvaizdas


    Dabar Jūs man paaiškinkit, kodėl drausmingoji ir taupioji Estija, sukaupusi rezervus krizei, neturinti praktiškai jokių skolų ir pasaulyje žinoma kaip "sound finance" pavyzdys Nr.1 taip ir nesugebėjo viršyti 2008ųjų metų piko? O Lietuvos, kuri pastaruosius 4 metus iš esmės tik skolinosi milijardus ir taškė juos "pravalgymui", ekonomika auga žymiai greičiau?
    Lietuva didesnė, darbo jėga pigesnė, gal dėl to pritraukia daugiau kapitalo? Reikia nagrinėti pačią ekonomikos struktūrą, plikas BVP nieko nepasako...
    Paskutinis taisė andyour; 2012.09.25, 22:15.

    Comment


      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      Vien Suomija neatsvertų išvardytų Lietuvos pranašumų. Ji Estijai suteikė postūmį tik pačioje pradžioje.
      Girdėjau, daug estų dirba Suomijoje, o savaitgaliui grįžta namo. Patys suomiai vyksta pagerti į Estiją. Čia beveik kaip Estija būtų Suomijos regionas.

      Comment


        Parašė andyour Rodyti pranešimą
        Girdėjau, daug estų dirba Suomijoje, o savaitgaliui grįžta namo. Patys suomiai vyksta pagerti į Estiją. Čia beveik kaip Estija būtų Suomijos regionas.
        Iš tada toks biudžetas, jei estai dirba Suomijoje ir ten palieka visus mokesčius? Tiek jau daug patys suomiai išgeria alaus Taline?
        Flickr

        Comment


          O dar švedai
          Patys estai gi atsiveža nemažai iš ten uždirbtų pinigų, bei patirties, pažinčių, partnerių su kapitalu

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą
            Gyventojų 3 kartus mažiau, o biudžetai beveik vienodi, žiaurus skirtumas, net nebūčiau pagalvojęs, jog toks skirtumas.
            Taigi, visų LT liberalų pažadėtoji žemė Estija per biudžetą perskirsto 36,5% šalies BVP, tuo tarpu socialdemokratų nustekenta Lietuva - viso labo 23%.
            T.y. Estija lyginant su Lietuva yra "socialistinė", "big goverment" šalis.

            Juokingiausia tai, kad Estija pastoviai rodoma Lietuvai kaip pavyzdys, o tuo pačiu
            vienintelis vaistas nuo visų bėdų kurį Lietuvai prirašo dominuojantys liberalų ideologai - dar mažinti valstybės vaidmenį, nors ir taip LT valstybinis sektorius vos pajėgia vykdyti savo funkcijas.
            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

            Comment


              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
              Taigi, visų LT liberalų pažadėtoji žemė Estija per biudžetą perskirsto 36,5% šalies BVP, tuo tarpu socialdemokratų nustekenta Lietuva - viso labo 23%.
              T.y. Estija lyginant su Lietuva yra "socialistinė", "big goverment" šalis.

              Juokingiausia tai, kad Estija pastoviai rodoma Lietuvai kaip pavyzdys, o tuo pačiu
              vienintelis vaistas nuo visų bėdų kurį Lietuvai prirašo dominuojantys liberalų ideologai - dar mažinti valstybės vaidmenį, nors ir taip LT valstybinis sektorius vos pajėgia vykdyti savo funkcijas.
              Tai rodo nebent tai, kad Estijoje mažiau vokelių ir kitokio mokesčių slėpimo. Kitaip tariant, Estija tiesiog yra skaidresnė, ką rodo ir visokie rankingai - tiek korupcijos, tiek verslo sąlygų, tiek, praktiškai, visi kiti.
              Paskutinis taisė John; 2012.09.26, 17:58.

              Comment


                O BVP nuošimtis, perskirstomas valdžios, neturėtų būti kažkoks prioritetas apskritai. Jeigu bus priimami racionalūs sprendimai, jis nusistovės tokiame lygyje, koks yra optimalus.

                Comment


                  SEB indėlių palūkanas dar labiau priartino prie nulio

                  http://vz.lt/article/2012/9/26/seb-i...ino-prie-nulio

                  Susidare gan idomi situacija Lietuvoje

                  Rekordinis indeliu kiekis bankuose
                  Bankai sakosi neturintys kam ju skolinti ir net vysto minti juos apmokestinti
                  Ekonomistai skalambyja, kad salies verslas mazai investuoja del to salies ukis gali suletet ateityje
                  Verslininkai skundziasi, kad bankai jiems neskolina
                  Bankai sako kad nera kam skolinti, nes skolintis nori tik anot ju per daug rizikingi verslai
                  Tuo paciu vyriausybe skolinasi tarptautinese rinkose uz galbut didesnes palukanas nei galetu pasiskolinti vietoje.

                  Idomu ar vyriausybe ir FM imsis kokiu nors veiksmu ar taip ir ziures nieko nedarydama ir paliks viska laisvai rinkai susireguliuoti? O galimybiu kazka spresti sioje situacijoje tikrai yra. Pavyzdziui issiaiskinti kas trukdo bankams skolinti verslu pletrai ir vienokiom ar kitokiom priemonem pasidaliti rizika ir taip uztikri pletros finansavima bei darbo vietu kurima. Kitas dalykas skolintis is banku paciai vyriausybei ir refinansuojant senas skolas.

                  Comment


                    O ar bankai būtų pajėgūs skolinti vyriausybei tokias sumas, kokių jain reikia t.y. po kelis milijardus litų?

                    Comment


                      Parašė John Rodyti pranešimą
                      O ar bankai būtų pajėgūs skolinti vyriausybei tokias sumas, kokių jain reikia t.y. po kelis milijardus litų?
                      Jeigu indeliu Lietuvoje yra 50 milijardu tai ko gero keleta galetu paskolint. Taciau panasu, kad bankai nori paskatinti zmones leisti pinigus uzuot taupius. Gali atsitikti ir taip, kad zmones matydami kaip inliacija grauzia ju uzdirbtus pinigus ims dairytis investavimo galimybiu ir Vilniaus birza uzplus milijonai €
                      Paskutinis taisė deep'as; 2012.09.27, 00:17.

                      Comment



                        Išties, tai labai geras reiškinys, nes aiškiai parodo, kad žmonės dar iki šiol yra linkę taupyti, o ne leisti pinigus, o tai reiškia, kad ekonomika turi stiprų augimo potenialą, nes ankščiau ar vėliau vistiek tas taupymas baigsis. Beto tai skatina bankus lengviau suteikinėti paskolas įmonėms ir žmonėms, o tai taipogi yra sveika (žinoma iki tam tikro lygio).

                        Comment


                          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

                          Išties, tai labai geras reiškinys, nes aiškiai parodo, kad žmonės dar iki šiol yra linkę taupyti, o ne leisti pinigus, o tai reiškia, kad ekonomika turi stiprų augimo potenialą, nes ankščiau ar vėliau vistiek tas taupymas baigsis. Beto tai skatina bankus lengviau suteikinėti paskolas įmonėms ir žmonėms, o tai taipogi yra sveika (žinoma iki tam tikro lygio).
                          Mikro lygmeniu sveika, bet makro nelabai.
                          Flickr

                          Comment


                            Bankai indėlių neskolina. O bankai nekredituoja verslo ne dėl to, kad yra blogi. Tiesiog pats verslas nesiskolina ir neinvestuoja, nes poreikiams patenkinti užtenka turimų pajėgumų.
                            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                            Comment


                              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                              Bankai indėlių neskolina. O bankai nekredituoja verslo ne dėl to, kad yra blogi. Tiesiog pats verslas nesiskolina ir neinvestuoja, nes poreikiams patenkinti užtenka turimų pajėgumų.
                              Bandėt pasiskolinti?
                              Beje, šiek tiek keista spaudoj skaityti, kad kažkam "iš niekur" paskolinama mistinei kepyklėlei ar parduotuvėlei. Kai tuo tarpu normaliai seniai veikiančiai gamybos įmonei su geru kapitalu neskolinama.

                              Comment


                                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                Bankai indėlių neskolina. O bankai nekredituoja verslo ne dėl to, kad yra blogi. Tiesiog pats verslas nesiskolina ir neinvestuoja, nes poreikiams patenkinti užtenka turimų pajėgumų.
                                Bankai skolina ta ka turi. Lietuvoje veikiantys bankai turi indelius tai juos ir skolina. Apie versla sula atsake, bet dar priduriant teko girdet kad neskolina tiem verslam kurie neturi nt kuri galetu uzstatyt ir cia reiketu valstybes isikisimo, kad padetu sumazinti banko rizika ir isuktu skolinima

                                Comment


                                  Parašė deep'as Rodyti pranešimą
                                  Apie versla sula atsake, bet dar priduriant teko girdet kad neskolina tiem verslam kurie neturi nt kuri galetu uzstatyt ir cia reiketu valstybes isikisimo, kad padetu sumazinti banko rizika ir isuktu skolinima
                                  Kai tuo tarpu patys tų pačių bankų egzpertai patys primygtinai rekomenduoja nepirkti NT! Gamybos priemones irgi vertina kaip šiukšles, dažniausiai.

                                  Kita vertus, stebina paskolų procentai 6-7-9%. Ar tai normalu esant EURIBOR <1%?

                                  Comment


                                    Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                    Kai tuo tarpu patys tų pačių bankų egzpertai patys primygtinai rekomenduoja nepirkti NT! Gamybos priemones irgi vertina kaip šiukšles, dažniausiai.

                                    Kita vertus, stebina paskolų procentai 6-7-9%. Ar tai normalu esant EURIBOR <1%?
                                    Per maža konkurencija paprasčiausiai ir dominuoja vieno regiono bankai, realiai netgi vienos šalies. Visų kitų paprasčiausių paslaugų įkainiai skiriasi ne procentais, o kartais nuo pvz. kaimyninės Lenkijos.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Švedijos bankai bent jau Lietuvoje dirba taip lyg norėtų atsikratyti klientų: mažina padalinių skaičių, didina įkainius už paslaugas, palūkanos už indėlius artėja prie nulio. Mažos palūkanos už indėlius reiškia, kad jiems pinigų nereikia. Smulkesni bankai moka didesnes palūkanas, vadinasi, kažką su tais pinigais veikia, ko gero ir skolina lengviau. Akivaizdus pavyzdys, kaip bankai lemia ekonomikos bangavimą. Iš tikrųjų reikalingas valstybinis bankas, paisantis ne tik pelno, bet ir valstybinių interesų. Pvz., britai kuria valstybinį banką smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti. O privatūs bankai gali vaidinti, kad skolina, tačiau jei iš tikrųjų nenori skolinti, tai susigalvos reikalavimų, kad praeis noras skolintis.
                                      Paskutinis taisė senasnamas; 2012.09.27, 10:46.

                                      Comment


                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        Mažos palūkanos už indėlius reiškia, kad jiems pinigų nereikia.
                                        Pagaliau kažkas suprato. Bankams indėlių tikrai nereikia, nes indėlis bankui yra "pasyvas", tik sąnaudas nešantis daiktas (reikia mokėti palūkanas indėlininkui).

                                        O šiaip bankuose ne kvailiai sėdi. T.y. jei už paskolą prašo 9% palūkanų, reiškiasi mano , kad verslo planas rizikingas (kas visai nenuostabu visuotinio nusitaupymo atmosferoje). Ir mažas Euriboras neišgelbės banko nuo didelių nuostolių, jei skolininkas taps nemokiu.
                                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                        Comment


                                          Bet negali ir skolinti "iš lempos", turi išlaikyti kažkokį turimų indėlių ir išduotų paskolų santykį. Dabar tie reikalavimai lyg sugriežtinti.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X