Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Pvz. Jeronimas iš tavęs ką nors nusiperka, tai skaitysis, kad tu turi kažkokius pinigus, ar tik labdarą padarei? Lygiai tas pats ir su Martynu
    Kad turi pinigus laikai kai turi grynuosius. Jei nuneši pasaugoti pinigus kaimynui, jis juos prageria (Ar paskolina dar vienam kaimynui), o tu to dar nežinai, tai tu tų pinigų nebeturi, nors dar taip galvoji. Ta pati situacija ir čia.

    Užrašas banko sąskaitoje, indėlis ir t.t. nėra tavo pinigai, o tik skolos raštelis iš banko t.y. investicinis turtas (Nors ir labai likvidus ir mažos rizikos, bet ne taip kaip grynieji ).
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      Parašė index Rodyti pranešimą
      Kad turi pinigus laikai kai turi grynuosius. Jei nuneši pasaugoti pinigus kaimynui, jis juos prageria (Ar paskolina dar vienam kaimynui), o tu to dar nežinai, tai tu tų pinigų nebeturi, nors dar taip galvoji. Ta pati situacija ir čia.
      O koks skirtumas, kad neturiu grynų? Jeigu aš už tuos negrynus pinigus (gautus iš Jeronimo ar Martyno už tai, kad jiems pastačiau pirtį) galiu nueiti į Maksimą ir prisiprikti grynos degtines
      Flickr

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
        O koks skirtumas, kad neturiu grynų? Jeigu aš už tuos negrynus pinigus (gautus iš Jeronimo ar Martyno už tai, kad jiems pastačiau pirtį) galiu nueiti į Maksimą ir prisiprikti grynos degtines
        O jei paaiškėja, kad negali, nes parduotuvė tavo skolos raštelio (Pasiskambinusi kaimynui ir išsiaiškinusi, kad jis grynuosius kažkur ištaškė ir pinigų neturi) nebepriima?

        O nuo to niekas nėra apsaugotas. Nereikia pamiršti ir nesenos "Snoro" istorijos kaip pinigai paima ir "dingsta".
        Post in English - fight censorship!

        Comment


          Parašė index Rodyti pranešimą
          O jei paaiškėja, kad negali, nes parduotuvė tavo skolos raštelio (Pasiskambinusi kaimynui ir išsiaiškinusi, kad jis grynuosius kažkur ištaškė ir pinigų neturi) nebepriima?

          O nuo to niekas nėra apsaugotas. Nereikia pamiršti ir nesenos "Snoro" istorijos kaip pinigai paima ir "dingsta".
          Ar praktikoje viskas veikia ne taip kaip ir parašiau? Jei ne, tuomet paaiškink kaip. Jeronimas ir Martynas turi po realią pirtį, aš taip pat geriau realią degtinę, tai koks skirtumas, ar yra tie pinigai iš tikrųjų yra ar nėra? Viskas veiktų pagal tavo modelį, jeigu pasaulyje būtų atsiskaitoma tik grynaisiais ar kokiu auksu
          Su Snoru viskas buvo kitaip, paprastai kalbant tiesiog pinigai buvo pradėti vogti, niekur jie nedingo, yra suinvestuoti į Londono NT ir pan. objektus. Neveltui niekas ir neišduoda Snoro akcininkų Lietuvai, nes nenori prarasti turto
          Flickr

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą
            Ar praktikoje viskas veikia ne taip kaip ir parašiau? Jei ne, tuomet paaiškink kaip. Jeronimas ir Martynas turi po realią pirtį, aš taip pat geriau realią degtinę, tai koks skirtumas, ar yra tie pinigai iš tikrųjų yra ar nėra? Viskas veiktų pagal tavo modelį, jeigu pasaulyje būtų atsiskaitoma tik grynaisiais ar kokiu auksu
            Tavo ir Tomo sistema galioja tik tada kai didžioji dalis žmonių ramiai miega ir nejudina savo sąskaitų įsivaizduodami, kad jos "pilnos pinigų" (Kai iš tiesų sąskaita yra tik banko skolos raštelis tau tuos pinigus duoti).

            Žinai, kodėl bankas žlunga ir indėlininkai netenka pinigų jei visi vienu metu supuola jų atsiimti? Įsivaizduok hipotetinę situaciją, kad namo laiptinėje gyvena vienas verslus ir daug taupių kaimynų. Jie versliąjam neša savo pinigus pasaugoti ir dar gauna po litą kitą palūkanų. Verslusis tuo tarpu didžiąją dalį jų perskolina, o į rezervą atsideda, sakykim 10 proc. Visi kaimynai indėlininkai laiko, kad jie "turi" pinigų pasidėtų pas verslųjį kaimyną. Jei kaimynų indėlininkų yra 10 ir jie įnešė vienodą sumą tai vienam iš jų panorėjus pasiimti savo pinigus verslusis kaimynas be problemų juo atiduos.

            Kaimynams taupuoliams tuomet viskas atrodo šaunu. Verslusis kaimynas turi jų pinigus ir bet kada paprašius atiduoda. O jei ateitų visi 10 kaimynų ir verslusis tegalėtų pasakyti "atsiprašau, galiu atiduoti jums po 10 proc., o kitų palaukit, kol paskolas grąžins (arba ne)". Klausimas, ar taupiųjų kaimynų pinigai prapuolė, ar jie nuo jų davimo versliąjam niekada iš tikro ir neturėjo?

            Parašė Lettered Rodyti pranešimą
            Su Snoru viskas buvo kitaip, paprastai kalbant tiesiog pinigai buvo pradėti vogti, niekur jie nedingo, yra suinvestuoti į Londono NT ir pan. objektus. Neveltui niekas ir neišduoda Snoro akcininkų Lietuvai, nes nenori prarasti turto
            Iš privalomo rezervo praktiškai buvo pavogta nedaug. Problema, kad pasirodė, kad banko turto arba nebebuvo arba jo vertė nebetokia. Paskolos, kuriomis padengti indėliai, yra lygiai toks pat turtas ir jų lygiai taip pat gali nelikti, jei skolininkai jų negrąžins. Gausis tas pats Snoras, tik ne iš blogos valios, o nežinojimo kam skolinti.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Tomas:Ir Jeronimui nuėjus į bankomatą išsigryninti pinigų arba atsiskaitant Maximoje banko kortele operacija atmetama su iškilmingu pranešimu:
              Ar esi kada nors mėginęs atsiskaityti banko kortele? Gal į parduotuvę nešiesi čemodaną su grynaisiais? Bankas žaidžia ant to, kad vienu metu visiems neprireiks sąskaitose laikomų pinigų. Jei prireikia daugiau nei bankas tikisi, tai vadinama likvidumo trūkumu. Tada skolinamasi iš centrinio banko, prašoma valstybės pagalbos ir t. t. Ekonomikai augant, paprastai to neprireikia ir viskas vyksta sklandžiai. O per krizes ir paaiškėja, kad bankininkystės verslas stovi ant popierinių kojų. Jei būtų mažiau godumo, didesni rezervai, atsakingas skolinimasis, nebūtų tokių ekonomikos bangavimų ir tiek probleminių bankų.

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                Pvz. Jeronimas iš tavęs ką nors nusiperka, tai skaitysis, kad tu turi kažkokius pinigus, ar tik labdarą padarei? Lygiai tas pats ir su Martynu
                Tam kad jeronimas is manes kazka nusipirktu jam is pradziu reikia tureti pinigu o kad jis juos gautu jis turi juos pasiimti is banko. Kada jis juos pasiims is banko bankas pasiims pinigus is martyno.

                Kad lengviau suprasti kaip tai veikia prakrikoje isivaizduok kad yra 100 jeronimu ir 100 martynu. Kada vienas jeronimas ateina pasiimti savo indelio arba ji isleidzia bankas atitinkamai sumazina 100 martunu pinIgus. Kada ateina 10 jeronimu pasiimti pinigus bankas arba sumazina martynu pinigus arba pasiskolina is kitu banku ir tas pats pinigu kiekis sumazeja pas juos. Kada ateina 100 jaronimu pasiimti pinigus jIe nieko negauna nes nei is martynu staigiai paimsi tuos pinigus nei atsiras kitu banku kurie paskolins ir teks ziuret i pranesimus ant bankomatu pinigu nera o is visu skyriu dirbs rik vienas ir tai tik kelias valandas kol padalins tiek kiek bs surinkta is martynu.

                Comment


                  Parašė index Rodyti pranešimą
                  Tavo ir Tomo sistema galioja tik tada kai didžioji dalis žmonių ramiai miega ir nejudina savo sąskaitų įsivaizduodami, kad jos "pilnos pinigų" (Kai iš tiesų sąskaita yra tik banko skolos raštelis tau tuos pinigus duoti).

                  Žinai, kodėl bankas žlunga ir indėlininkai netenka pinigų jei visi vienu metu supuola jų atsiimti? Įsivaizduok hipotetinę situaciją, kad namo laiptinėje gyvena vienas verslus ir daug taupių kaimynų. Jie versliąjam neša savo pinigus pasaugoti ir dar gauna po litą kitą palūkanų. Verslusis tuo tarpu didžiąją dalį jų perskolina, o į rezervą atsideda, sakykim 10 proc. Visi kaimynai indėlininkai laiko, kad jie "turi" pinigų pasidėtų pas verslųjį kaimyną. Jei kaimynų indėlininkų yra 10 ir jie įnešė vienodą sumą tai vienam iš jų panorėjus pasiimti savo pinigus verslusis kaimynas be problemų juo atiduos.

                  Kaimynams taupuoliams tuomet viskas atrodo šaunu. Verslusis kaimynas turi jų pinigus ir bet kada paprašius atiduoda. O jei ateitų visi 10 kaimynų ir verslusis tegalėtų pasakyti "atsiprašau, galiu atiduoti jums po 10 proc., o kitų palaukit, kol paskolas grąžins (arba ne)". Klausimas, ar taupiųjų kaimynų pinigai prapuolė, ar jie nuo jų davimo versliąjam niekada iš tikro ir neturėjo?



                  Iš privalomo rezervo praktiškai buvo pavogta nedaug. Problema, kad pasirodė, kad banko turto arba nebebuvo arba jo vertė nebetokia. Paskolos, kuriomis padengti indėliai, yra lygiai toks pat turtas ir jų lygiai taip pat gali nelikti, jei skolininkai jų negrąžins. Gausis tas pats Snoras, tik ne iš blogos valios, o nežinojimo kam skolinti.
                  Kuris bankas galėtų iš karto visiems norintiems išgryninti pinigus? Nesuprantu kodėl taikot natūrinės ekonomikos principus šiuolaikiniam finansų pasauliui Esmė tame ir yra, kad viskas paremta būtent pasitikėjimu, jeigu jo nebūtų, negautumėt jokios paskolos iš banko, retas kuris perka NT įkeisdamas kitą
                  Jeigu viskas taip būtų kaip sakote (pasaulyje yra kažkoks pinigų kiekis ir jis tik vaikšto iš vienų rankas į kitų), kokia JAV senai būtų bankrutavus su savo einamosios sąskaitos deficitu ir šalį kankintų didžiulė defliacija augant darbo našumui ir mažėjant pinigų kiekiui.
                  Flickr

                  Comment


                    Mes kalbam apie komercini banka veikianti lietuvoje. Nenukrypstam nuo temos.
                    Senasmamas pacitavo paprasta principa kaip 1000 litu padejus i banka is jo pasidaro 2000, o index ir as tokiu paciu principu lengvai ta paneigem, matau kad tau jau pavyko ta suvokti (rukantiems gal dar ne)

                    Comment


                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                      Jeigu viskas taip būtų kaip sakote (pasaulyje yra kažkoks pinigų kiekis ir jis tik vaikšto iš vienų rankas į kitų), kokia JAV senai būtų bankrutavus su savo einamosios sąskaitos deficitu ir šalį kankintų didžiulė defliacija augant darbo našumui ir mažėjant pinigų kiekiui.
                      Iš esmės tas ir svarbu. Jei pinigai pakankamai greitai vaikšto iš rankų į rankas ir kiekvienas gauna juos paturėti ir už juos ką nors nusipirkti, bendro didelio pinigų kiekio rinkoje nereikia.

                      Viena priežasčių kodėl krizių metu vyriausybės stengiasi padidinti pinigų kiekį rinkoje yra ta, kad taip būtent ir stengiamasi atsverti sulėtėjusią pinigų apyvartą.

                      p.s. Šiaip jau finansuose ir ekonomikoje galioja tas pats tvermės dėsnis: "Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta".
                      Post in English - fight censorship!

                      Comment


                        Parašė index Rodyti pranešimą
                        p.s. Šiaip jau finansuose ir ekonomikoje galioja tas pats tvermės dėsnis: "Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta".
                        Kuo toliau, tuo ekonomika ir finansai tampa socialinėmis-psichologinėmis disciplinomis. Ir tai yra paradoksas, nes žmonių civilizacija kaip niekada yra technogeninė.
                        Kaip palyginimą su mumis galima nagrinėti delfinų civilizaciją (kaip suprantamiausią pavyzdį). Viskas ko jai reikia yra delfinų smegenyse ir vandenyne.

                        Comment


                          Parašė deep'as Rodyti pranešimą
                          Tam kad jeronimas is manes kazka nusipirktu jam is pradziu reikia tureti pinigu o kad jis juos gautu jis turi juos pasiimti is banko. Kada jis juos pasiims is banko bankas pasiims pinigus is martyno.
                          Pagal Tamstos logiką jeronimas negali pasiimti savo pinigų iš banko kol bankas neatsiėmė iš martyno. O kadangi martynas greičiausiai jų neturi, tai bankas jeronimui atiduoda petronėlės pensiją, o petronėlė tuo metu graužia plutą, nes maxima nepriėmė jos mokėjimo kortelės.

                          Kitas pavyzdys. Martynas paėmė paskolą is banko butui pirkti. Tam bankas surinko 500 petronėlių pensijas ir atidavė Martynui. Martynas pervedė pinigus Antanui kuris parduoda buta, o Antanas nuejo banką ir pinigus pasiėmė grynais. Kad petronėlės nebruzdėtų, bankas joms padalina 200 petrų, povilų ir jonų atlyginimus. Bet jei mėnesio pabaigoj tie petrai ir povilai susirinkę banko skyriuje daužo kumščiais stalus ir reikalauja savo pinigų? Ką daro bankas? Gal nustato, kad parazitas Antanas "svetimus" pinigus (kurie jam atrodo visai savi) laiko po matracu? Ir atsiunčia kietus berniukus, kad išmuštų "skolą"?

                          Dabar galvoju apie save. Buvo metas, kai gana aktyviai naudojau kreditinę kortelę. Tai kol aš švaisčiausi kreditais, gal krūva pensininkių kojas pakratė neturėdamos ką valgyt O aš to nesuvokiau ...

                          Šiais pavyzdžiais noriu pasakyti, kad jei finansų sistema veiktų taip kaip deep'o modelyje, tai atsiskaitymų strigimai būtų kasdienybė. Realybėje to nėra. Bankų paslaugomis ir mokėjimo kortelėmis naudojuosi "n" metų ir nepamenu atvejo, kad nebūčiau galėjęs atlikti pavedimo, atsiskaityti už prekes ar išsigryninti pinigus kai sąskaitoje buvo pakankamas pinigų likutis.
                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                          Comment


                            Bankų atsiskaitymai nestringa (dažniausiai) tik dėl to, kad yra nustatyti pakankamas privalomas rezervas, o centrinis bankas veikia kaip "lender of the last resort" ir suteikia trumpalaikes paskolas likvidumui palaikyti.

                            Bet šitos priemonės rodo tik tai, kad bankai visgi pinigų negamina, o atsiskaitymai nestringa ne savaime, o todėl, kad bankai reguliuojami ir paremiami iš išorės.
                            Post in English - fight censorship!

                            Comment


                              Parašė index Rodyti pranešimą
                              Paskolos, kuriomis padengti indėliai, yra lygiai toks pat turtas ir jų lygiai taip pat gali nelikti, jei skolininkai jų negrąžins. Gausis tas pats Snoras, tik ne iš blogos valios, o nežinojimo kam skolinti.
                              Va čia netyčia ir pasakei teisybe. Tavo indėlis yra kažkieno kito kreditas. Kol komercinio banko turtas ir įsipareigojimai atitinka įstatymų numatytas taisykles - CB visada užtikrins tokio banko mokumą, kad atsiskaitymai vyktų be sutrikimo.
                              Bet jei pvz. pasirodo, kad paskolų pridalinta belekam , banko turtas pasidaro "orinis" ir tada CB gali duot tokiam bankui per galvą ir stabdyt jo veiklą. Va tada ir prasideda operacijų apribojimai, skyrių uždarinėjimai ir t.t.
                              Bet tai neturi nieko bendro su modeliu "bankas paskolino jeronimo pinigus martynui, o martynas juos pragėrė".
                              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                              Comment


                                As sakiau kad rukantys nesupras

                                Comment


                                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                  Va čia netyčia ir pasakei teisybe. Tavo indėlis yra kažkieno kito kreditas. Kol komercinio banko turtas ir įsipareigojimai atitinka įstatymų numatytas taisykles - CB visada užtikrins tokio banko mokumą, kad atsiskaitymai vyktų be sutrikimo.
                                  Bet jei pvz. pasirodo, kad paskolų pridalinta belekam , banko turtas pasidaro "orinis" ir tada CB gali duot tokiam bankui per galvą ir stabdyt jo veiklą. Va tada ir prasideda operacijų apribojimai, skyrių uždarinėjimai ir t.t.
                                  Bet tai neturi nieko bendro su modeliu "bankas paskolino jeronimo pinigus martynui, o martynas juos pragėrė".
                                  Iš esmės turi, nes bet kuri paskola ir bet kuris turtas gali tapti "oriniu", o be to jos ir šiaip nelikvidžios todėl daug indėlininkų panorus pasiimti pinigus jos dėl nelikvidumo iš esmės tam kartui taps orinėmis ir indėlininkai tuo metu iš banko pinigų neatgaus, nes bankas jų neturi. Turi tik paskolas.

                                  Kitas dalykas, kad tada įsikiša Centrinis Bankas, atlikdamas "lender of the last resort" funkciją, prigamina pinigų ir paskolina bankui, kad šis galėtų atiduoti juos indėlininkams. Bet tai yra Centrinio Banko (O ne komercinių bankų) pagaminti pinigai ir jie atsiranda tada kai juos reikia grąžinti indėlininkai, o ne kai komercinis bankas indėlius perskolina.

                                  Nuo to momento kai tu padedi pinigus į banką tu jų nebeturi, o tada kai bankas juos perskolina - jų nebeturi ir bankas.
                                  Post in English - fight censorship!

                                  Comment


                                    Tai Jūs tada trumpai paaiškinkite, kas nustato pinigų kiekį rinkoje (apsiribokime Lietuva) ir kokiu būdu.
                                    Taip pat prašau patvirtinti arba paneigti teiginį - Kubiliaus vyriausybė skolindamasi finansų rinkose LT biudžeto deficitui finansuoti prisideda prie bado Afrikoje.

                                    Ačiū
                                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                    Comment


                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                      Tai Jūs tada trumpai paaiškinkite, kas nustato pinigų kiekį rinkoje (apsiribokime Lietuva) ir kokiu būdu.
                                      Įprastai tai daro Centrinis Bankas. Lietuvos bankas, dėl valiutų valdybos modelio, iš esmės tik pagamina tiek litų, kiek valiutos rezerve turi turto jiems padengti.

                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                      Taip pat prašau patvirtinti arba paneigti teiginį - Kubiliaus vyriausybė skolindamasi finansų rinkose LT biudžeto deficitui finansuoti prisideda prie bado Afrikoje.

                                      Ačiū
                                      Nesupratau ryšio, bet mes skolindamiesi tik padidiname pinigų paklausą finansų rinkoje. Jei pinigų pasiūla nepaauga kitiems rinkos dalyviams padidėja skolinimosi palūkanos.
                                      Post in English - fight censorship!

                                      Comment


                                        Parašė index Rodyti pranešimą
                                        Įprastai tai daro Centrinis Bankas. Lietuvos bankas, dėl valiutų valdybos modelio, iš esmės tik pagamina tiek litų, kiek valiutos rezerve turi turto jiems padengti.
                                        Gal galima būtų nuorodą į kokį oficialų dokumentą, kuriuo nustatoma ,kad pvz. 2012 metais Lietuvoje cirkuliuos XXX milijardų litų.

                                        Ar tokių dalykų apskritai neturėtų tvirtinti Seimas?

                                        Nesupratau ryšio, bet mes skolindamiesi tik padidiname pinigų paklausą finansų rinkoje. Jei pinigų pasiūla nepaauga kitiems rinkos dalyviams padidėja skolinimosi palūkanos.
                                        Apie ką ir kalba - Lietuva savo pensininkams moka pensijas iš skolintų bapkių, o Afrika tuo tarpu badauja (nes pinigai ir niekur neatsiranda ir niekur nedingsta).
                                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                        Comment


                                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                          Gal galima būtų nuorodą į kokį oficialų dokumentą, kuriuo nustatoma ,kad pvz. 2012 metais Lietuvoje cirkuliuos XXX milijardų litų.

                                          Ar tokių dalykų apskritai neturėtų tvirtinti Seimas?
                                          Centrinis bankas (Tiek Lietuvos, tiek ECB) yra nepriklausomos institucijos. Lietuvos bankas monetarinės politikos iš esmės visai nevykdo t.y. pinigų kiekio rinkoje nereguliuoja. ECB pinigų kiekį reguliuoja netiesiogiai t.y. per palūkanų normas (Turėtum žinoti, kad CB politika tuo ir pagrįsta: palūkanų arba tiesiogiai pinigų kiekio reguliavimu). Jei mato, kad pinigų rinkoje dar per mažai, dar pamažina palūkanų normas.

                                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                          Apie ką ir kalba - Lietuva savo pensininkams moka pensijas iš skolintų bapkių, o Afrika tuo tarpu badauja (nes pinigai ir niekur neatsiranda ir niekur nedingsta).
                                          Badavimas nuo pinigų kiekio nelabai priklauso, nes tokioje Afrikoje (ar bet kur kitur, kur trūksta pinigų) greit pereinama prie natūrinių mainų. O ir šiaip, jie ten dažniausiai atsiskaito vietiniais popieriukais, o ne eurais, doleriais ar litais, kuriais mes skolinamės.
                                          Post in English - fight censorship!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X