Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Ciurlionis]

Na reikia būti visų pirma sąžiningiems su savim: viskas prasideda nuo įstatymų ir valstybės aparato, kiek jie nori įtakot ir kiek įtakoja investicijas į rajonus.

Visų antra, reikia atkreipti dėmesį į rajonų savivaldą, kiek ji yra lanksti ir norinti dirbti su verslu. Man asmeniškai susidaro įspūdis, kad dauguma jų vis dar stengiasi įvykdyti planą(arba neišeiti iš jo ribų), jokios kūrybos, jokios iniciatyvos, jokių kontaktų mezgimų, žinoma su retomis išimtimis.

Labai retais atvejais tenka išgirsti, kad rajonų savivalda ieško investuotojų ar pristatinėja save Europoje ar net toje pačioje Lietuvoje. Kiek lobistų dirba savivaldybėse? Kiek žmonių užsiimančiu PR'u? Nekalbų apie derybininkus. Trūksta elementarių specialistų, mokančių bent dvi ES kalbas(įskaitant Lietuvių).

Dabar galbūt šnekėsiu, kaip runkelis, bet visos savivaldybės tik ir laukia, kad ateis Norvegai ar Vokiečiai ir pastatys fabriką, o kai ateina, spėju ne retai duodama suprasti, kad jei jau norit čia statyti, "stebuklingoje vietoje" turėtumet šiek tiek ir mums "padėti", tuomet tie fabrikai ir kyla Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje.

Retai keliami tikslai, didesni už minimalius. Ir turbūt taip bus dar ilgai, nes rajonų savivaldose žmonės dažnai turi darbą dėl visokiausių priežasčių, bet ne sukurtų rezultatų. Nėra motyvo stengtis ar kažką inicijuoti.

O dėl kvalifikuotų žmonių- darbui pramonės ar ūkio šakose, apmokymai, didžiąjai daliai darbuotojų trunka nuo 1 iki 4 dienų, poto jie jau skaitomi kvalifikuotais ir tik iki 10% turinčių aukštesnę kvalifikaciją. Tad bėda tikrai ne tame, kad rajonuose mažai kvalifikuotų darbuotojų.

[D.P]

Popunautas Sidas nesutvarko Popunautų koalicijos?


Investuotojai prašo D. Grybauskaitės veto: išeis ne tik bankai, bet ir įmonės

Susitikę su prezidente Dalia Grybauskaite Investuotojų forumo atstovai paprašė šalies vadovės pagalbos dėl žadamų Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų. Investuotojų atstovai viliasi, kad Seimui pritarus įstatymo pakeitimus prezidentė juos vetuos.

Investuotojų forumo vadovybė sunerimus, kad priėmus Pelno įstatymo pataisas, kurios leistų ankstesnių metų nuostolius padengti tik puse gauto pelno, Lietuva taps nebepatraukli investicijoms.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas teigė, kad šiuo klausimu tikisi prezidentės palaikymo.

„Net jei Seimas patvirtins pakeitimus, tai blogiausia, kas gali nutikti, tai – prezidentės veto. Tai, be abejo, pokalbiai su prezidente mums padeda rasti bendrą klausimą“, - po susitikimo kalbėjo jis.

R. Valiūnas sakė, kad, jo nuomone, Vyriausybei mokestiniais klausimais būtų geriausia nieko nekeisti: „Nes visi pakeitimai, kurie yra diskutuojami arba siūlomi, jie iš tikrųjų gali dramatiškai bloginti verslo sąlygas ir, matyt, Seimo įstatymas dėl nuostolių perkėlimo yra geras pavyzdys. Akivaizdu, kad įstatymo projektas gimė populistiniais sumetimais. Kai kam staiga pasirodė, kad bankai per gerai gyvena
Investuotojų forumo atstovas pabrėžė, kad įstatymo pakeitimas paliestų ne tik bankus, bet visas įmones Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, nekilnojamo turto vystymo įmonėms toks pakeitimas gali turėti dramatiškas pasekmes, nes nekilnojamo turto projektai yra išvystomi ir parduodami butai, o tada, kai jie parduodami, būtų galima nuostolių nepadengti“, - pridėjo R. Valiūnas.

Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas stebėjosi, kodėl įstatymo pakeitimams pasirinktas tokių šalių kaip Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, kurios nėra konkurentės Lietuvai.

„Su Lietuva dėl investicijų konkuruoja Latvija ir Estija pirmiausia. Estijoje pelno mokestis nemokamas tol, kol neišmokami dividendai. Latvijoje nuostoliai perkeliami neribotai, kaip yra pas mus. Tai po naujų metų bet koks investicinis projektas yra patrauklesnis daryti Latvijoje arba Estijoje, o ne Lietuvoje“, - pridėjo jis.

Duok valdžios vadelės Bradauskams ir ko., tuoj įkurs kolhozą.
Grybauksitė turi sveiko proto - vetuos.

[Tomas]

Valdžia duos:
Vyriausybė nusprendė atlaisvinti biudžeto diržą

Trečiadienį Vyriausybė, svarstydama kitų metų biudžeto projektą, nusprendė šalies išlaidas padidinti dar 107 mln. Lt.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz2m1FY14ml

[Aš]

[udrius]

aš taip dabar pagalvojau - šitas BVP vienam gyventojui... Realiai tai fiktyvus skaičius - teoriškai jis didėja, tačiau pratiškai ne - nes gyventojų skaičius tai mažėja. Taigi "gerėjantys" rodikliai pasiekiami emigracijos dėka

[Aleksas666]

aš taip dabar pagalvojau - šitas BVP vienam gyventojui... Realiai tai fiktyvus skaičius - teoriškai jis didėja, tačiau pratiškai ne - nes gyventojų skaičius tai mažėja. Taigi "gerėjantys" rodikliai pasiekiami emigracijos dėka

Jeigu jie ir pakelia tai tik vos vos. BVP augimas labiau sietinas su postsovietine situacija, kai visą ūkį reikėjo kurti nuo nulio, vakariau esančioms šalims kiek labiau pasisekė, nes ten dažnai taikytos pavyzdinės technologijos, o beto ten jau buvo išvystytos ir kitos pelningos sritys todėl tas augimas nėra toks ryškus.

[Aš]

aš taip dabar pagalvojau - šitas BVP vienam gyventojui... Realiai tai fiktyvus skaičius - teoriškai jis didėja, tačiau pratiškai ne - nes gyventojų skaičius tai mažėja. Taigi "gerėjantys" rodikliai pasiekiami emigracijos dėka

Jei gyventojų skaičius mažėja, o BVP ne (ir didėja BVP/gyv.) tai yra zjbs, nes tai rodo augantį ekonomikos našumą. Kaip bepažiūrėsi, naujienos puikios, o gyventojų skaičiaus mažėjimas, nelemiantis ekonomikos susitraukimo, niekaip ekonominio progreso neneigia.

Kita vertus, jei tokios sampratos negana, tai žinok, kad auga ir realus absoliutus Lietuvos BVP.

[John]

aš taip dabar pagalvojau - šitas BVP vienam gyventojui... Realiai tai fiktyvus skaičius - teoriškai jis didėja, tačiau pratiškai ne - nes gyventojų skaičius tai mažėja. Taigi "gerėjantys" rodikliai pasiekiami emigracijos dėka

Lol! Va čia tai ekonominė logika. Tokios nesąmonės dar turbūt niekas nėra parašęs.

[D.P]

http://www.bloomberg.com/news/2013-1...ach-limit.html


Lithuania on Track to Adopt Euro as EU Sees Deficit Reach Limit

uropean Union forecasts indicate Lithuania is meeting all economic criteria to join the euro area in 2015 even as an upwardly revised budget deficit underscores the challenges of qualifying for entry by the target date.

Consumer-price growth, which has blocked Lithuania’s currency switch in the past, will probably slow to 1.4 percent this year, compared with 2.1 percent predicted in May, the Brussels-based European Commission said in a report released today. This year’s budget deficit is forecast at 3 percent of economic output, the highest allowed for euro entry.

The Baltic nation became the only candidate rejected for euro adoption in 2006 because it topped the currency union’s inflation ceiling by 0.1 percentage point. While lower commodity costs are helping Lithuania bring price growth below the euro region’s limit, a swelling fiscal gap shows the government will remain under pressure to keep public finances in check.

A slowdown in inflation (LICPIYOY) is “reflecting weaker growth in food and energy prices,” the commission said. “The moderating trend is expected to reverse this autumn due to the base effect, and inflation is set to pick up further over the forecast horizon on the back of accelerating inflation in the service sector, which is sensitive to wage increases.”

Inflation is set to accelerate to 1.9 percent next year, slower than the 2.7 percent pace predicted earlier, according to the report. Price growth will probably accelerate to 2.4 percent in 2015, the commission said.
Five Tests

To join the euro area, inflation must be within 1.5 percentage points of the average in the three EU countries with the lowest rates. Countries must also meet targets for deficits, debt, long-term interest rates and exchange-rate stability.

Lithuania would be the last Baltic country to adopt the euro, with Estonia having joined the currency area in 2011 and Latvia set to become its 18th member on Jan. 1, 2014.

Lithuanian consumer prices rose 0.4 percent from a year earlier in September, the slowest pace since April 2010. Average inflation for the previous 12 months, a gauge the European Commission watches, was 1.8 percent, 0.4 percentage point lower than the threshold for euro adoption.

Even so, the deficit may narrow at a slower pace than previously estimated, shrinking to 3 percent of gross domestic product this year from 3.2 percent in 2012. The commission had earlier forecast a gap of 2.9 percent of GDP in 2013.
‘Limited Progress’

“Only limited progress in fiscal consolidation” is seen “despite favorable economic environment,” the commission said. “Despite robust economic growth, the fiscal position remains unchanged.”

The budget gap is projected at 2.5 percent of economic output in 2014 and 1.9 percent in 2015.

The commission also raised Lithuania’s economic growth forecast to 3.4 percent this year, from 3.1 percent seen earlier, and kept 2014’s estimate unchanged at 3.6 percent. Growth may accelerate to 3.9 percent in 2015.

“We are absolutely ready” to meet the criteria and adopt the euro, Lithuanian President Dalia Grybauskaite told reporters Oct. 31.

[John]

Kad tik vėl nepasikartotų 2007 scenarijus. "Premjeras" vėl pamykčios ką nors, kad jis apie tai nieko nežinojo/buvo ne taip suprastas ir kad reiks sudaryti komisiją. Be to, dabartinės valdžios elektoratas, kaip suprantu, Euro įvedimui apskritai nesimpatizuoja.

[Sula]

Kad tik vėl nepasikartotų 2007 scenarijus. "Premjeras" vėl pamykčios ką nors, kad jis apie tai nieko nežinojo/buvo ne taip suprastas ir kad reiks sudaryti komisiją. Be to, dabartinės valdžios elektoratas, kaip suprantu, Euro įvedimui apskritai nesimpatizuoja.

R.Paksas net reikalauja referendumo dėl euro.

[Aleksas666]

Kad tik vėl nepasikartotų 2007 scenarijus. "Premjeras" vėl pamykčios ką nors, kad jis apie tai nieko nežinojo/buvo ne taip suprastas ir kad reiks sudaryti komisiją. Be to, dabartinės valdžios elektoratas, kaip suprantu, Euro įvedimui apskritai nesimpatizuoja.

Nebe ta situacija. Latviai jau po mėnesio turės eurą, tai taps labai svariu argumentu neatsisakyti šios idėjos.

[Lettered]

Nebe ta situacija. Latviai jau po mėnesio turės eurą, tai taps labai svariu argumentu neatsisakyti šios idėjos.

O kaip Lenkija? Dabar geriausiai laikosi būtent ne Eurozonos šalys, Švedija, Danija, Norvegija, Šveicarija, Lenkija, UK.

[udrius]

Lol! Va čia tai ekonominė logika. Tokios nesąmonės dar turbūt niekas nėra parašęs.

Pats LOL. Gal su matematika negerai? BVP tenkantis vuieanm gyventojui yra BVP padalintas iš gyventojų skaičiaus. T.y. jei BVP 10 ltl, o gyventojų 10 , tia BVP tenkantis vienam gyventojui yra 1 litas, jei 5 - 2 litai, jei 1 jau ir 10 litų.

Taigi, LT atveju - pradioje BVP 1 gyventojui skaičuotas kai jų yra 3,5 mlj, o dabar ? 2,5 mlj? ar 3mlj. Vat ir visas augimas. LOL

[Creatium]

Pats LOL. Gal su matematika negerai? BVP tenkantis vuieanm gyventojui yra BVP padalintas iš gyventojų skaičiaus. T.y. jei BVP 10 ltl, o gyventojų 10 , tia BVP tenkantis vienam gyventojui yra 1 litas, jei 5 - 2 litai, jei 1 jau ir 10 litų.

Taigi, LT atveju - pradioje BVP 1 gyventojui skaičuotas kai jų yra 3,5 mlj, o dabar ? 2,5 mlj? ar 3mlj. Vat ir visas augimas. LOL

Aha... tik, kad mūsų BVP per pastaruosius ~10 metų išaugo daugiau negu dvigubai. Kaip čia taip tie 500 tūkst. gyventojų sugebėjo tiek padidinti BENDRĄ BVP?

[udrius]

Aha... tik, kad mūsų BVP per pastaruosius ~10 metų išaugo daugiau negu dvigubai. Kaip čia taip tie 500 tūkst. gyventojų sugebėjo tiek padidinti BENDRĄ BVP?

vat tą aš noriu ir sužinoti - nes grafikuose kiek matau BVP vienam gyvenotui

[Creatium]

vat tą aš noriu ir sužinoti - nes grafikuose kiek matau BVP vienam gyvenotui

Prašom: http://db1.stat.gov.lt/statbank/Sele...01&PLanguage=0 (pasirinkite duomenų atvaizdavimą)

Mūsų BVP nuo 2000 metų išaugo 3 kartus.

EDIT: pataisiau, buvau ne tą nuorodą įmetęs.

[andyour]

Jeigu jie ir pakelia tai tik vos vos. BVP augimas labiau sietinas su postsovietine situacija, kai visą ūkį reikėjo kurti nuo nulio, vakariau esančioms šalims kiek labiau pasisekė, nes ten dažnai taikytos pavyzdinės technologijos, o beto ten jau buvo išvystytos ir kitos pelningos sritys todėl tas augimas nėra toks ryškus.

Apibendrinant, vakaruose ekonomikos augimas priklausomas nuo technologijų pažangos, o pas mus nuo jau sukurtų technologijų perėmimo.
Žinoma, faktorių yra ir daugiau, pvz. kontrolė - žaliavų, technologijų(patentai), pigios darbo jėgos išteklių(gamyklos azijoje).

[fredis]

O kaip Lenkija? Dabar geriausiai laikosi būtent ne Eurozonos šalys, Švedija, Danija, Norvegija, Šveicarija, Lenkija, UK.

Man irgi šie pavyzdžiai nuteikia euro pesimizmui. Nors mes su tą eurą kaip ir turime su užrakintu kursu. Aš didžiausią pliusą matau euro įsivedime, kad politikai mūsų negalės jau paleisti lito plaukti savo eiga niekas iš politikų negalės paleisti jo plaukioti. Ai dar gerai man, nes paskola eurais

[Tomas]

Lietuvoje kartais padiskutuojama apie būtinybę turėti "valstybinį" banką, tam kad ekonomika būtų mažiau priklausoma nuo užsienio kapitalo. Dažniausiai tos diskusijos greit baigiasi pareiškus, kad valstybė neturi kištis į verslą, arba Europos Sąjunga draudžia.

Bet iš tiesų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vokietijoje nuo 1948 metų veikia 100% valstybinis bankas KfW (www.kfw.de) nuolat finansuojantis įvairius į valstybės progresą orientuotus projektus (primityviausias pavyzdys - lengvatinės paskolos gyventojams statantiems taupius namus), dalyvaujantis "privatizuojant" valstybės valdomas įmones ir t.t. ir pan.

Manau, kad LT turėtų nepabijoti imti pavyzdį iš vokiečių. Lydeka (valstybinis bankas ) kūdroje pilnoje karosų (skandinavų bankų) tikrai nepakenktų