Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

BVP niekur negali dingti ir nedingsta, esmė tame, kad vidutinis atlyginimas skaičiuojat pagal BVP yra per mažas, reiškia gaunamos pajamos už sukuriamą vertę nueina kitur.

Tai taip. Vienas dalykas, kad didesnę dalį BVP sudaro verslo pelnas ir žmonės sąlyginai daugiau uždirba užsiimdami individualia veikla. + sąlyginai labai didelę dalį daruotojų kompensacijos sudaro socialiniai mokesčiai.

Bet aš tai net buvau atsidaręs tą linką ir ten iš tikro svarsto, kad "dingo dalis BVP".

[senasnamas]

Kad tie oficialūs skaičiai vis tiek nieko nepaaiškina. Atrodo, viskas gražiai sueina, bet realybėje vis tiek nuolatinis deficitas ir poreikis karpyti bei taupyti. Lietuvos BVP vienam asmeniui tikrai visai padorus.
Pvz., Lenkijos BVP vienam asmeniui yra 13,5 t. (nominalus) USD, o Lietuvos - 15,5 t. USD. Lenkijos vidutinė alga (netto) yra 865 USD, o Lietuvos - 645 USD. Tai kur išgaruoja tas skirtumas? BVP mažesnis, o atlyginimai didesni.
Pvz., Portugalijoje, kurią mes vejamės , BVP yra 21 t. USD, o vidutinė alga 1200 USD. Praktiškai du kartus didesnė.
Dar Juodkalnija įdomi: BVP vienam asmeniui tik 7 t. USD (dvigubai mažiau nei pas mus), o vidutinis atlyginimas 600 USD . Vos ne toks pat.
Duomenys iš čia:
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...%29_per_capita
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...y_average_wage

[index]

Kad tie oficialūs skaičiai vis tiek nieko nepaaiškina. Atrodo, viskas gražiai sueina, bet realybėje vis tiek nuolatinis deficitas ir poreikis karpyti bei taupyti. Lietuvos BVP vienam asmeniui tikrai visai padorus.
Pvz., Lenkijos BVP vienam asmeniui yra 13,5 t. (nominalus) USD, o Lietuvos - 15,5 t. USD. Lenkijos vidutinė alga (netto) yra 865 USD, o Lietuvos - 645 USD. Tai kur išgaruoja tas skirtumas? BVP mažesnis, o atlyginimai didesni.
Pvz., Portugalijoje, kurią mes vejamės , BVP yra 21 t. USD, o vidutinė alga 1200 USD. Praktiškai du kartus didesnė.
Dar Juodkalnija įdomi: BVP vienam asmeniui tik 7 t. USD (dvigubai mažiau nei pas mus), o vidutinis atlyginimas 600 USD . Vos ne toks pat.
Duomenys iš čia:
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...%29_per_capita
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...y_average_wage

Vienas dalykas, kad nominalų vidutinį atlyginimą lyginti su BVP PPP apskritai nekorektiška.

Kitas priežastis parašiau (bet g smagiau mąstyti sąmokslo teorijas ir galvoti "kur dingsta" ). Aš pvz. irgi gaunu tiek darbo užmokestį, tiek dar užsidirbu per savo įmonę ir mano pajamos (kurios vertinamos BVP) yra didesnės nei mano atlyginimas.

[senasnamas]

Lyginamas nominalus BVP, o atlyginimas visur grynasis (į rankas).

[andyour]

Kad tie oficialūs skaičiai vis tiek nieko nepaaiškina. Atrodo, viskas gražiai sueina, bet realybėje vis tiek nuolatinis deficitas ir poreikis karpyti bei taupyti. Lietuvos BVP vienam asmeniui tikrai visai padorus.
Pvz., Lenkijos BVP vienam asmeniui yra 13,5 t. (nominalus) USD, o Lietuvos - 15,5 t. USD. Lenkijos vidutinė alga (netto) yra 865 USD, o Lietuvos - 645 USD. Tai kur išgaruoja tas skirtumas? BVP mažesnis, o atlyginimai didesni.
Pvz., Portugalijoje, kurią mes vejamės , BVP yra 21 t. USD, o vidutinė alga 1200 USD. Praktiškai du kartus didesnė.
Dar Juodkalnija įdomi: BVP vienam asmeniui tik 7 t. USD (dvigubai mažiau nei pas mus), o vidutinis atlyginimas 600 USD . Vos ne toks pat.
Duomenys iš čia:
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...%29_per_capita
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...y_average_wage

Manau, kad per viešuosius pirkimus jų pusės vertės nusėda kažkam kaip pelnas. Kitas dalykas, pelno mokestis mažas, bet už tai pritraukiame užsienio investicijų.

[balietis]

Nenoriu net galvoti, kiek mano darbdavys sumoka už mane Sodrai (o jei susirgčiau, imčiau atostogas, nes išmokoms nustatytos lubos, ir jie visa tai kažkodėl vadina draudimu), tai tie pinigai nelaikomi dalimi mano atlyginimo ir į vidutinės algos skaičiavimus nepatenka.

[index]

Lyginamas nominalus BVP, o atlyginimas visur grynasis (į rankas).

Ok.

Pagrindinės priežastys yra: dideli socialiniai mokesčiai (didelė dalis darbuotojų kompensacijos nueina ne jiems kaip atlyginimas, o valstybei), didelis nedarbas ir prastos darbuotojų derybinės sąlygos, mažo darbo našumo reikalaujantys ir jam imlūs darbai (didesnę BVP pasiima verslas kaip pelną), didelė dalis gyventojų dalį pajamų gauna iš verslo ar kokios individualios veiklos.

[Lettered]

Nenoriu net galvoti, kiek mano darbdavys sumoka už mane Sodrai (o jei susirgčiau, imčiau atostogas, nes išmokoms nustatytos lubos, ir jie visa tai kažkodėl vadina draudimu), tai tie pinigai nelaikomi dalimi mano atlyginimo ir į vidutinės algos skaičiavimus nepatenka.

Ne darbdavys sumoka, o pats susimoki, atsimenu, kai kažkuris Seimo narys aiškino, kad tai ne mokesčiai valstybei, o draudimas. Reiktų pradėti "ant popieriaus" rodyti realų atlyginimą su visais soc. mokesčiais

[balietis]

Tai be abejo, tada paaiškėtų, kad esame vieni lyderių Europoje pagal darbo jėgos apmokestinimą.

[Lettered]

Tai be abejo, tada paaiškėtų, kad esame vieni lyderių Europoje pagal darbo jėgos apmokestinimą.

Yra šalių, kur dar didesni mokesčiai, pvz. Danijoje, Švedijoje, Belgijoje, bet ten ir valstybės socialinės garantijos gerokai aukštesnės, o mes sumokam 42% ir nekažką už tai gaunam. Bet darbuotojams pamačius realius sumokamus mokesčius gal valdžia būtų pradėta spausti juos mažinti, nes dabar rinkėjams atrodo tai nelabai rūpi, kur kas labiau skauda dėl didelių akcizų tabakui ar alkoholiui.

[Tomas]

Mėgėjiškas bandymas suskaičiuoti, kaip paskirstomas visai padorus Lietuvos BVP. Straipsnio išvada, kad 30 proc. Lietuvos BVP kažkur tiesiog dingsta .
Diskusijų klubas – kodėl Lietuvoje tokie maži atlyginimai?
http://www.sarmatas.lt/11/diskusiju-...i-atlyginimai/

Tos logorėjos galima nebeskaityti nuo šios vietos:

Nepaminėjau dar vieno niuanso – pyragą (BVP) iškepa du subjektai – verslas (kapitalas) ir darbo jėga – darbuotojai. Pyragą dalijasi trys (3) subjektai – verslas (pelnas), darbuotojai (atlyginimas), ir šioje vietoje prisistato valstybė – sako: „mes irgi norime“.

Jei žmogus nesupranta, kad valstybė yra lygiavertė BVP kūrėja, o ne tik "pyrago valgytoja", tai apie ką toliau kalbėti?

[Jegermeister]

Yra šalių, kur dar didesni mokesčiai, pvz. Danijoje, Švedijoje, Belgijoje, bet ten ir valstybės socialinės garantijos gerokai aukštesnės, o mes sumokam 42% ir nekažką už tai gaunam. Bet darbuotojams pamačius realius sumokamus mokesčius gal valdžia būtų pradėta spausti juos mažinti, nes dabar rinkėjams atrodo tai nelabai rūpi, kur kas labiau skauda dėl didelių akcizų tabakui ar alkoholiui.

Tik dar reikia nepamiršti, kad tokiose šalyse dar yra mokama daug visokių kitokių mokesčių (nekilnojamo turto, automobilų, taršos ir pan.), kurių Lietuvoje beveik nėra. Juk mūsų Lietuvoje sukuriamo BVP ir surinktų mokesčių perskirstymo per biudžetą santykis yra vienas mažiausių EU.

[index]

Tik dar reikia nepamiršti, kad tokiose šalyse dar yra mokama daug visokių kitokių mokesčių (nekilnojamo turto, automobilų, taršos ir pan.), kurių Lietuvoje beveik nėra. Juk mūsų Lietuvoje sukuriamo BVP ir surinktų mokesčių perskirstymo per biudžetą santykis yra vienas mažiausių EU.

Būtent. Todėl ten mokesčius moka daugelis ir apmokestinimas yra tolygesnis. Todėl kai pas mus atlyginimai (be darbdavių Sodros dalies, bet su darbuotojų mokesčiais) sudaro 31,3 proc. BVP, o bendrai darbuoptojų kompensacija 39,7 proc. BVP, o Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos 37,99 proc. BVP, tai Danijoje darbuotojų kompensacija sudaro 55,1 proc. BVP, o Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos 31,1 proc. BVP.

t.y. nors Danijoje bendras apmokestinimas ir yra didelis, bet santykinai su visu surenkamu mokesčių kiekiu didesnis darbo apmokestinimas Lietuvoje reiškia, kad darbuotojams po mokesčių lieka nedaug, o dėl to žmonės stengiasi (jei gali) užsidirbti ne gaudami atlyginimą, o visokiais kitokiais būdais.

p.s. Duomenys Eurostat, 2013 m.

Tos logorėjos galima nebeskaityti nuo šios vietos:

Jei žmogus nesupranta, kad valstybė yra lygiavertė BVP kūrėja, o ne tik "pyrago valgytoja", tai apie ką toliau kalbėti?

O ko norėti iš acto garintojų.

[Lettered]

Būtent. Todėl ten mokesčius moka daugelis ir apmokestinimas yra tolygesnis. Todėl kai pas mus atlyginimai (be darbdavių Sodros dalies, bet su darbuotojų mokesčiais) sudaro 31,3 proc. BVP, o bendrai darbuoptojų kompensacija 39,7 proc. BVP, o Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos 37,99 proc. BVP, tai Danijoje darbuotojų kompensacija sudaro 55,1 proc. BVP, o Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos 31,1 proc. BVP.

t.y. nors Danijoje bendras apmokestinimas ir yra didelis, bet santykinai su visu surenkamu mokesčių kiekiu didesnis darbo apmokestinimas Lietuvoje reiškia, kad darbuotojams po mokesčių lieka nedaug, o dėl to žmonės stengiasi (jei gali) užsidirbti ne gaudami atlyginimą, o visokiais kitokiais būdais.

p.s. Duomenys Eurostat, 2013 m.

O ko norėti iš acto garintojų.

Tame ir problema, kad kai kurie uždirbdami 1 mln. EUR sumoka tik kokius 5% mokesčių, o samdomas darbuotojas uždirbantis 1000 EUR net 42% ir dar pastoviai valdžia kalba apie progresinius būtent tiems, kurie uždirba tą 1000 EUR, visuotinius NT, automobilių ir kitus naujus mokesčius.

[index]

Tame ir problema, kad kai kurie uždirbdami 1 mln. EUR sumoka tik kokius 5% mokesčių, o samdomas darbuotojas uždirbantis 1000 EUR net 42% ir dar pastoviai valdžia kalba apie progresinius būtent tiems, kurie uždirba tą 1000 EUR, visuotinius NT, automobilių ir kitus naujus mokesčius.

Visuotiniai NT, automobilių ir visokie kitokie mokesčiai būtent ir būtų geras žingsnis taip apmokestinant tuos, kurie dabar mokesčių moka mažai ir leidžiantys juos sumažinti tiems, kurie jų dabar moka daug.

O progresiniai atlyginimų mokesčiai yra didžiausia nesąmonė ir neveltui apie juos iki šiol tik kalba, bet nepriima.

Beje, socdemai padarė vieną labai gerą žingsnį, pakeisdami kapitalo prieaugio ir palūkanų apmokestinimą, kas liko beveik nepastebėta.

[senasnamas]

Jei žmogus nesupranta, kad valstybė yra lygiavertė BVP kūrėja, o ne tik "pyrago valgytoja", tai apie ką toliau kalbėti?

O kaip valdžios aparatas kuria produktą? Skolindamasis ir padidindamas mokesčius? Valdžios aparatas iš esmės vadovauja ir perskirsto. Ir jei tai daro neefektyviai, tai tampa našta, o ne kažkokiu kūrėju.

Visuotiniai NT, automobilių ir visokie kitokie mokesčiai būtent ir būtų geras žingsnis taip apmokestinant tuos, kurie dabar mokesčių moka mažai ir leidžiantys juos sumažinti tiems, kurie jų dabar moka daug.

Bus apmokestinti tie, kurie nesugebės išsisukti. Kas išsisuka dabar, tie nepradės kažin kiek mokėti ir vėliau. Lietuvoje visos naujų mokesčių iniciatyvos nukreipiamos ne į tuos, kurie daugiausia turi, o į tuos, iš kurių lengviausia paimti. Mokesčių sistema turi būti paprasta ir lengvai administruojama, o ne su krūva visokių mokestėlių, kuriems surinkti ir išieškoti reikia daugybės papildomų etatų. Norint efekto reikia tinkamai apmokestinti realiąsias pajamas (ne tik samdomo darbo užmokestį, kuris lengviausiai matomas), o ne kažkokius atskirus įsigytus daiktus. Valdžios logika tokia: už nešvarius pinigus dažnai perkamas NT ir automobiliai, tai apmokestinsim visą NT, ir visus automobilius. Pirmiausia turėtų būti kratomi tie, kurių turtas neatitinka deklaruojamų pajamų. Tada ir naujų mokesčių nereikės.

[index]

O kaip valdžios aparatas kuria produktą? Skolindamasis ir padidindamas mokesčius? Valdžios aparatas iš esmės vadovauja ir perskirsto. Ir jei tai daro neefektyviai, tai tampa našta, o ne kažkokiu kūrėju.

Vertės kūrimas nėra tik tie pinigai, kurie tiesiog perskirstomi vienų gyventojų kitiems (t.y. pensijos, pašalpos ir t.t.), bet visa kita: viešosios tvarkosi ir krašto apsauga, sveikatos apsauga, švietimas, net pats darbas perskirstant pinigus yra BVP kūrimas.

Kiek didelė yra paklausa šitam produktui ir privatus ar valstybinis sektorius jį gali sukurti didesnį ir efektyviau jau visai kitas klausimas.

[senasnamas]

Vertės kūrimas nėra tik tie pinigai, kurie tiesiog perskirstomi vienų gyventojų kitiems (t.y. pensijos, pašalpos ir t.t.), bet visa kita: viešosios tvarkosi ir krašto apsauga, sveikatos apsauga, švietimas, net pats darbas perskirstant pinigus yra BVP kūrimas.

Taip, bet tos viešosios paslaugos, kurių lygis daugelio netenkina, teikiamos iš lėšų, kurias mokesčių pavidalu sumokėjo pirmoji fronto linija - privatus verslas. Todėl iš esmės viskas yra perskirstymas. Valdžios sektorius pats rimtesnių pajamų negeneruoja. Jei, pvz., sugalvoja statyti kokį nereikalingą objektą ir dėl to atsiranda papildomų darbo vietų, tai nėra kuo labai džiaugtis. Tada geriau, kad surinktų mažiau mokesčių, jog pinigų tokiems objektams neliktų .

[index]

Taip, bet tos viešosios paslaugos, kurių lygis daugelio netenkina, teikiamos iš lėšų, kurias mokesčių pavidalu sumokėjo pirmoji fronto linija - privatus verslas. Todėl iš esmės viskas yra perskirstymas. Valdžios sektorius pats rimtesnių pajamų negeneruoja. Jei, pvz., sugalvoja statyti kokį nereikalingą objektą ir dėl to atsiranda papildomų darbo vietų, tai nėra kuo labai džiaugtis. Tada geriau, kad surinktų mažiau mokesčių, jog pinigų tokiems objektams neliktų .

Paaiškinsiu paprastai. Mokesčiai sumokami už sveikatos apsaugą, ar kokį valstybės pastatytą objektą iš esmės yra tos prekės ar paslaugos pirkimas (tik pusiau privalomas). t.y. panašiai kaip BVP kuriamas privačiame versle, tik su prievartos elementu.

O ar tau reikia būtent tos paslaugos ir tiek, ir už tokią kainą bei tai ar kitus galėtum gauti pigiau ir geriau, ir už likusius nusipirktum dar ką ir taip padidintum BVP (apie ką kalbi) visai kitas klausimas.

[Tomas]

O kaip valdžios aparatas kuria produktą? Skolindamasis ir padidindamas mokesčius? Valdžios aparatas iš esmės vadovauja ir perskirsto. Ir jei tai daro neefektyviai, tai tampa našta, o ne kažkokiu kūrėju.

Nori ar nenori, bet valstybės išlaidos yra viena iš BVP sudedamųjų dalių. Čia ne filosofija, o aritmetika.