Pasaulio ekonomikos aktualijos

[gerietis]

... galvojam, kad mes daugiau "Rytai".

Kokie jūsų įrodymai?

[mantasm]

Iš bendrapshichologinės pusės labai įdomu, o apie kokią kūrybą galvoji? Su programavimu kažką ir kas yra apčiuopiama (produktas / paslauga) su potencialu finansiškai (arba nebūtinai) realizuoti, ar visiškai laisva kūryba, kaip menai (kad ir apčiuopiamas paveikslas ar pan.)?

Jei klausimas buvo man, tai daryčiau atviro kodo softą. Ir grįžt prie fotografijos kurią esu milijoną metų užmetęs. Iš nekūrybos reikalų, pastudijuot istoriją kurią užmečiau tik dėl to, kad buvo aišku, kad duoną valgysiu iš programavimo, nes istorikams pinigai ant medžių neauga.

[PoDV]

O plėšytis darbe nes "reikia Kiniją praleinkti" tai jau tikrai niekas to nedarys. Beje, Kinijoje irgi ne už kalnų ta diena, kai iškils problemų su žmonių noru plėšytis, nes gyvenimo kokybė ir ten sparčiai auga. Kažin ar viską išspręs su savo socialiniais kreditais "nedirbsi 9 valandas - taškai nukris ir negalėsi daug ko nusipirkti".

Plinta ir Kinijoje toks kaip protestas
https://en.wikipedia.org/wiki/Tang_ping
bet sakyčiau labiau natūralus perėjimas į gerovės visuomenę.

Nežinau ar kas šitam forumiuke prisipažins, bet įtariu atsiras ne vienas, kuris panašiai ir galvoja, kad labai sunku mąstyt apie viršvalandžius bile dėl viršvalandžių, nes gal atleis, t. t. Atidirbi tą nuo 8 iki 5 ar savo pamainą, ir namo. Netgi dar žiauriau, dėl manęs idealus grafikas per sav. būtų 32-34 valandų, 40 valandų jau biškį per daug, nors kiti aukojasi, ypač vidurinės grandies vadovai, ir varo po daugiau, ar net prižiūri reikalus po darbo jei pamaininis darbas.

[Tomizmas]

Tai ką čia rašote, iš tikrųjų yra gerai. Aš puikiai matau panašius reiškinius savo aplinkoje, kai prieš 10 - 15 metų buvo varoma viršvalandžiai ir papildomos pamainos kad tik daugiau uždirbti, dėl įmonės - nes vadovas labai prašė, netgi "dėl chebros" ir panašiai, žmonės netgi ardavo be atostogų. O dabar - atidirba ir namo be jokių vėlavimų, papildomai dirbti neypatingai nori, atostogas išnaudoti ir kažkur nuskristi, pasitūsinti, gerai praleisti laiką nori praktiškai visi (su retomis išimtimis "ai man kaime prie ežero gerai" - na bet čia jau jų pasirinkimas), kažkada laisvu laiku į visokius susirinkimus ar mokymus lėkdavo nes "reikia gi, vadovas sakė" - dabar praktiškai neprisikviečiama žmonių nes visi puikiai supranta kad čia mano laikas ir jis priklauso man, ir t. t.

Ir kalbu ne tik apie jaunesnius už mus, Z kartą - mes, millennialsai, irgi elgiamės taip, darbe yra daug X kartos atstovų - jie irgi, labai pastebiu daug poslinkų ir boomerių mąstyme (kurie dar neišėjo į pensiją, arba dar dirba gaudami pensiją - mano paties vyresni artimieji jau visai kitaip žiūri į darbo - laisvalaikio santykį ir išmoko vertinti laiką, ne tik pinigus).

Tai liudija, kad pagaliau žmonėms yra geriau, nei buvo, ir jie gali sau leisti ne tik arti, arti, arti kaip kažkada, bet skirti laiką ir resursus tam, kas jiems iš tiktųjų patinka. Darbdaviai tapo jau ne žmonėmis kurių "reikia bijoti" bet tiesiog eiliniais žmonėmis kaip ir tu, tiesiog tik užimančiais kitas pareigas, ir kurie jeigu pradeda naglėti su reikalavimais peržengdami asmenines ribas - galima juos labai greit pastatyti į vietą ir jie nieko nepadarys, neatleis ir t. t. (žmonės pagaliau išmoko ir skaityti darbo kodeksus, žinoti savo teises, o ne "mane atleido iš darbo" nors kai pasigilini į situaciją - pats jokio grubaus pažeidimo nepadarė, tiesiog parašė pareiškimą nes "liepė" ar padarė psichologinį spaudimą).

O plėšytis darbe nes "reikia Kiniją praleinkti" tai jau tikrai niekas to nedarys. Beje, Kinijoje irgi ne už kalnų ta diena, kai iškils problemų su žmonių noru plėšytis, nes gyvenimo kokybė ir ten sparčiai auga. Kažin ar viską išspręs su savo socialiniais kreditais "nedirbsi 9 valandas - taškai nukris ir negalėsi daug ko nusipirkti".

Kas liečia gimimo vietą - taip, pastebėjau kad kažkiek to noro "pavaryti darbe" yra likę pas tuos, kurie gimę ir augę giliai provincijoje, ypač ūkininkaujančiose šeimose. Turiu omenyje ne mažus miestus kaip Švenčionėliai, Ignalina, Šilalė, Akmenė ar Kazlų Rūda (nes atvykusiems iš mažų miestų ir miestelių, irgi šituo klausimu būdinga miestietiška elgsena), bet iš tokių visiškų kaimų tipo visokie Ažubaliai, Papelkiai ir Penkiatrobiai (pavadinimai sąlyginiai).

[PoDV]

Asmeniškai jau pastebėjau, kad priimant į darbą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje užaugusius žmones turi susitaikyti, kad jie visada vėluos į darbą, visada išeis anksčiau, turės krūvą reikalų darbo metu (pvz nuvežti šunį į kirpyklą, nes mėgamiamas kirpėjas tik dabar priima) ir šiaip visaip kaip žiūrės kaip dirbti kuo mažiau, kad kuo greičiau ateitų pensija, susimažinti krūvį ir panašiai.

Iš esmės kitokio požiūrio gali tikėtis, tik iš mažesniuose miesteliuose užaugusių lietuvių ir imigrantų (baltarusių, ukrainiečių ar indų)

Todėl aš manau, kad bent didesnę dalį draivo jau praradome. Gal pas kitus kitaip, bet skirtumas nuo 2012 metų kai grįžau į LT - labai didelis.

Dar užsiliko kai kuriose gamyklose didžiuosiuose LT miestuose, kad tokiems simuliantams gali ir tarnybinį prilipdyt ir liept atsisveikint, prilipdant ir kokių nors kitų random nuodėmių jeigu yra noras/poreikis. Aišku tai rišasi su pačios įmonės veiklos planavimu, finansine situacija, noru ieškot kuo lojalesnių darbuotojų (pvz. indai labai sueina dabar).

[dondc]

Iš bendrapshichologinės pusės labai įdomu, o apie kokią kūrybą galvoji? Su programavimu kažką ir kas yra apčiuopiama (produktas / paslauga) su potencialu finansiškai (arba nebūtinai) realizuoti, ar visiškai laisva kūryba, kaip menai (kad ir apčiuopiamas paveikslas ar pan.)?

[mantasm]

Nežinau, mano aplinkoje vis daugiau tokio požiūrio kaip va čia aprašė mantasm:




Asmeniškai jau pastebėjau, kad priimant į darbą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje užaugusius žmones turi susitaikyti, kad jie visada vėluos į darbą, visada išeis anksčiau, turės krūvą reikalų darbo metu (pvz nuvežti šunį į kirpyklą, nes mėgamiamas kirpėjas tik dabar priima) ir šiaip visaip kaip žiūrės kaip dirbti kuo mažiau, kad kuo greičiau ateitų pensija, susimažinti krūvį ir panašiai.

Iš esmės kitokio požiūrio gali tikėtis, tik iš mažesniuose miesteliuose užaugusių lietuvių ir imigrantų (baltarusių, ukrainiečių ar indų)

Todėl aš manau, kad bent didesnę dalį draivo jau praradome. Gal pas kitus kitaip, bet skirtumas nuo 2012 metų kai grįžau į LT - labai didelis.

Reiktų atskirt draivą gyvenime bendrai ir BVP generavimo draivą.

Visiems daugiau naudos iš žmonių su polėkiu. Nei iš 90ųjų darbininkų su draivu varyt viršvalandžius neefektyvioj darbo vietoj už apverktiną algą ir su darbdaviu kuris dėjęs ant darbuotojų gerbūvio. Išskyrus darbdavius kuriems automatizacija ir darbuotojų motyvavimas yra tik pasakų knygose.

[mantasm]

Pas mane irgi panaši situacija, atėję dirbti jauni žmonės (bent didžioji dalis) neturi nei energijos, nei motyvacijos. Nelabai įsivaizduoju, kaip tokie žmonės galės kurti verslus, beveiki visi pažįstami, kurie turi kelis darbus ar papildomas veiklas, ar esamame darbe dirba po 12h yra vyresni nei 30 metų. T. Okmanas gerai parašė, kas lauks Europos praradus motyvaciją ir konkurencingumą.



https://www.facebook.com/share/p/16utzA5zkA/

Aš dar pasakyčiau kitaip. Prieš 15 metų irgi variau 996, o kartais ir dar daugiau. Bet ilgainiui atsiremi į stiklines lubas. Samdomam darbe Europoje nėra prasmės tiek art, JAV gal kitaip, bet kiekcgirdžiu irgi toli gražu ne visada. Nebent sėkmingai pataikai į startapą tinkamoj fazėj kur gauni sąžiningą akcijų kiekį.

Bet su startapais (savo ar ne savo) po kelių nepaėjusių bandymų motyvaciją pradeda dinginėt. Visgi reikia ir daug sėkmės, ne tik daug dirbti.

Jaunimas gal mokosi iš 30+ pamokų. Šiai dienai turbūt irgi labai pagalvočiau ar buvo verta art 996. Gal geriau dirbt protingiau, o ne varyt ant kiekio. Kaip ir 30+ pasimokė iš tėvų klaidų ir nebėra tokie pastumdėliai darbo rinkoj. Ką verslas bando pateikt kaip motyvacijos trūkumą, nors realiai didelė dalis verslo tiesiog dėjus ant darbuotojų motyvacijos ir rūpinasi tik savo pelnais.

[Stadionas]

Pas mane irgi panaši situacija, atėję dirbti jauni žmonės (bent didžioji dalis) neturi nei energijos, nei motyvacijos. Nelabai įsivaizduoju, kaip tokie žmonės galės kurti verslus, beveiki visi pažįstami, kurie turi kelis darbus ar papildomas veiklas, ar esamame darbe dirba po 12h yra vyresni nei 30 metų. T. Okmanas gerai parašė, kas lauks Europos praradus motyvaciją ir konkurencingumą.



https://www.facebook.com/share/p/16utzA5zkA/

jo Caro nėra ant tokių (čia metafora kad prie caro buvo baudžiava, kad iškart suprastumėt).

[Lettered]

Todėl aš manau, kad bent didesnę dalį draivo jau praradome. Gal pas kitus kitaip, bet skirtumas nuo 2012 metų kai grįžau į LT - labai didelis.

Pas mane irgi panaši situacija, atėję dirbti jauni žmonės (bent didžioji dalis) neturi nei energijos, nei motyvacijos. Nelabai įsivaizduoju, kaip tokie žmonės galės kurti verslus, beveiki visi pažįstami, kurie turi kelis darbus ar papildomas veiklas, ar esamame darbe dirba po 12h yra vyresni nei 30 metų. T. Okmanas gerai parašė, kas lauks Europos praradus motyvaciją ir konkurencingumą.

996.

Darbo modelis, prasidėjęs Kinijoje, oficialiai uždraustas, bet realiai vis dar egzistuojantis. Prisidėjęs ir prie TikToko algoritmo sėkmės, kiniškų LLM sprogimo ir kitų technologinių prisivijimų. Nuo 9 ryto iki 9 vakaro, šešias dienas per savaitę.

Drastiška? Taip. Bet tai, ką girdžiu susitikdamas su sparčiausiai augančiais verslais Europoje ir US, ką kalba didžiausių investicinių fondų partneriai rodo, kad tokia kultūra atranda savo nišą ir už Kinijos. Dėl rinkos dalies konkuruojantys technologijų ir finansų lyderiai mato, jog neskatinti tokio modelio tampa per didele prabanga. Jei nori sukurti 100 mln. įmonę, dirbk 5 d., jei taikai į 10 mlrd, reikės dirbti 7 d. – vis dažniau girdima frazė.

Lietuvoje niekas nesikėsina taikytis į 996 modelį, neskaitant naujų startuolių įkūrėjų ar pavienių entuziastų. Net ir 5 dienos dirbant ofise tampa savotišku iššūkiu. Tai geras ženklas, rodantis, jog užaugome iki šalies, kuriai svarbu ir kaip dirbti, ne tik dirbti.

60% modelis, kuomet 60% laiko skiriama darbui ofise ir 40% darbui iš namų, atrodo geras derinys tarp komforto, koncentruoto darbo ir to, kas gali būti sukuriama tik gyvo bendradarbiavimo metu. Bet net ir toks modelis neatsparus atvejams, kuomet nuolat performinantys talentai savo darbu uždengia labiau komfortą mėgstančius darbuotojus.

Komfortas yra gerai. Gerai yra pasidaryti pertraukų. Bet kol vieni kelia klausimą ar nėra ir 60% modelis per daug “darbingas”, vis daugiau verslų ir startuolių laiko diskusijoms nebeskiria ir kurti nesustoja. Nepamirškim, kad vieną dieną gali pavargti ir tie, kurie nuolat performina. Ir tuomet pasivyti nuvažiavusį traukinį nepadės nei 996, nei 007.

Pertraukos laikas baigėsi.

https://www.facebook.com/share/p/16utzA5zkA/

[tajus2]

Lietuva manau dar turi draivo. Nejaučiu, kad mes jau prilygom olandams, danams, ar tiems patiems vokiečiams. Net Lenkija atrodo dar nerodo sustojimo ženklų, kas irgi gali mus versti galvoti apie geriau. Tai kol kas duodu 10+ metų dinamikos ir linkčiau mažiausiai kelių dešimtmečių vystymosi kad jau apsnūstume visiškai.

Nežinau, mano aplinkoje vis daugiau tokio požiūrio kaip va čia aprašė mantasm:

Asmeniškai laukiu kol išsimokėsiu paskolą ir galėsiu susimažinti iki 0.5 etato. O atsiradusį laiką skirt visokio plauko kūrybai. Matau tame daugiau prasmės nei toliau art ir tuos pinigus pravartot tik žiūrint ką kiti sukūrė.

Asmeniškai jau pastebėjau, kad priimant į darbą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje užaugusius žmones turi susitaikyti, kad jie visada vėluos į darbą, visada išeis anksčiau, turės krūvą reikalų darbo metu (pvz nuvežti šunį į kirpyklą, nes mėgamiamas kirpėjas tik dabar priima) ir šiaip visaip kaip žiūrės kaip dirbti kuo mažiau, kad kuo greičiau ateitų pensija, susimažinti krūvį ir panašiai.

Iš esmės kitokio požiūrio gali tikėtis, tik iš mažesniuose miesteliuose užaugusių lietuvių ir imigrantų (baltarusių, ukrainiečių ar indų)

Todėl aš manau, kad bent didesnę dalį draivo jau praradome. Gal pas kitus kitaip, bet skirtumas nuo 2012 metų kai grįžau į LT - labai didelis.

[Arunasx]

viskas bus OK Lietuvoje bile ruzzai padvėstų.

[PoDV]

Lietuva vis daugiau rodo panašių požymių, ko dar tikrai nesijausdavo kokiais 2005 metais.

Lietuva manau dar turi draivo. Nejaučiu, kad mes jau prilygom olandams, danams, ar tiems patiems vokiečiams. Net Lenkija atrodo dar nerodo sustojimo ženklų, kas irgi gali mus versti galvoti apie geriau. Tai kol kas duodu 10+ metų dinamikos ir linkčiau mažiausiai kelių dešimtmečių vystymosi kad jau apsnūstume visiškai.

[Tomizmas]

Susiveda į mouse Universe 25. https://en.wikipedia.org/wiki/Behavioral_sink

Tas mouse universe 25 yra labai ekstremalus pavyzdys, kur poreikis daugintis išnyko visiškai, iki nulio. Šiai dienai nė viena visuomenė pasaulyje nėra pasiekusi nieko panašaus - net labai žemo gimstamumo visuomenės žemiau 1 tokios kaip P. Korėja, Taivanas ar Tailandas, ten vaikus vis dėlto gimdo, kad ir gana nedaug, nes siekia savo vaikams aukštų gyvenimo standartų ir tobulo aprūpinimo bei išlavinimo (Rytų Azijos visuomenės yra labai perfekcionistiškos), o Europoje net tokių ekstremalumų iš viso nėra. Visiškas visuomenių susinaikinimas neatrodo realistiškas, tik gerokas sumažėjimas, bet ne dingimas iki nulio.

Labiau man būtų panašu į tai, ką praėjo ankstyvosios civilizacijos, bent jau Viduržemio jūros regione ir aplink, kurios kažkada buvo kultūros ir pažangos centrai: Egiptas, Mesopotamija (Irakas), Graikija, Italija (Romos imperijos galios centras). Jie visi sužibėjo, davė postūmį, o po kurio laiko tapo tiesiog vidutiniokais, kaip ir visi jų kaimynai. Nė viena tauta nesugebėjo nešti liepsnojančio deglo visą laiką.

Žmonių psichologija matyt taip veikia (ir ekonomikoje) - tu vystaisi, kažko labai sieki, kai esi augęs nepritekliuje ir žinai ką tai reiškia, arba turi kažkokių kompleksų dėl savo išvaizdos, dėl psichologinių problemų, valstybių atveju - stigmos dėl istorijos ar ankstesnio pažeminimo ir t. t.

Jeigu tu visada buvai turtingas ir +/- patenkintas savimi, tai bet koks postūmis siekti kažko daugiau, jau ima atrodyti kaip perteklinis. Maždaug "o man reikia?"

Lietuva vis daugiau rodo panašių požymių, ko dar tikrai nesijausdavo kokiais 2005 metais.

[PoDV]

Šiai dienai Vokietija irgi labai darbininkiška. Ten gyvenu nemažai laiko, matau iš vidaus. Labai konservatyvi, inovacijų yra minimaliai, daug kur iki šiol cash is king (Bargeld), optiką dar tik dabar planuoja vedžioti (pas mus miestelyje 2028 bus fiber optica, jei nevėluos, kas dažnai nutinka). Viskas orientuota į taisyklių laikymąsi, taisyklės nekeičiamos po 50 metų. Pvz. pas mus name neseniai atnaujino mazutu kūrenamą katilinę. Saulės energetika, oras-oras - pamirškit, čia tik naujausiuose namuose, o mums "ir taip gerai", 'ich habe keine Interesse' yra populiariausias vokiečių posakis.

Populiacija sena, pokyčių nenori, lyginant su Lietuva, net su Lietuvos kaimu, čia yra labai sustabarėję žmonės. Supranta mechaniką ir gamybą. Paslaugų verslas - varganas. Ar esate girdėję kokią nors garsią pasaulinę kompaniją iš Vokietijos, kuri būtų įkurta per paskutinius 20-25 metus? (A la Facebook, Salesforce, Google ir pan)? Ko gero nėra nei vienos. Investuoti bijo, verslus kuria retai, laiko pinigus taupkasėse. Absoliučiai netoleruoja bet kokios rizikos.

Labai siauras mąstymas, ir, deja, dauguma labiausiai domisi savo kiemu, o ne pasauline politika. Tipinio vokiečio prioritetai: 1. Kad niekas nesikeistų. 2. Kad darbo vietas gamybos pramojėje išsaugoti. 3. Kad resursai ir maistas būtų pigūs. Na ir gal kad imigrantų daugiau nebūtų. Tik tiek jiems ir įdomu.

Dėl savo lėtapėdiškumo ir konservatyvumo jie vis dar mažai už AfD balsuoja. Jei būtų lietuviai, tai AfD jau kokiais 2010 m. būtų turėjusi daugumą parlamente.

Skaitau kaip apie lėtapėdišką šalį, negebančią žaisti ekonomikoje, bet labiausiai įstringa kas tai tas jų taisyklių laikymasis. Atrodo tai kažkas labiausiai įstringančio pas vokiečius ir kuriančio įspūdį apie išsivystymą. Pas mus ar lenkus to chaoso jaučiasi daugiau, tos reklamos, fasadai, netgi chaotiškesnis žmonių elgesys ir galvojam, kad mes daugiau "Rytai". Ekonomika nežinau kiek tai žaidžia, gal net neatrodo kad tai susiję su ekonomika.

[mantasm]

Bet sugebėjo peraugti

Tai gal ir komuniagos peraugs. Bet abejoju ar mano anūkai spės tai pamatyti.

[Arunasx]

Kažkas panašaus laukia visų išvystytų, kažkada pirmavusių visuomenių, užmigusių ant laurų. Kai tau gerai ištisus dešimtmečius - žinoma, kad tavo pirmas noras yra, kad niekas nesikeistų, o kažko siekti nėra jokio intereso, nes žmonės kada labiausiai kažko siekia? Kai jiems daug ko trūksta gyvenime. Panašu, kad kažkas panašaus atsitiko su Japonija. Bus ir su Lietuva, ir jau greit - juk gerokai išsivytėme pastaraisiais dešimtmečiais.
JAV visuose Silicio slėniuose kažkodėl labai dominuoja "nutekėję protai" iš visokių Indijų ir panašiai, vietiniai amerikiečiai gyvenantys ištisas kartas, irgi nėra labai ant gazo. JAV visada buvo valstybė kur galimybėmis prasimušti pasinaudoja nauji aktyvūs imigrantai, kurie ką tik atvyko iš skurdo, o paskui jų vaikai ir anūkai jau kur kas rečiau parodo kažką įspūdingo.

Susiveda į mouse Universe 25. https://en.wikipedia.org/wiki/Behavioral_sink

[Tomizmas]

Šiai dienai Vokietija irgi labai darbininkiška. Ten gyvenu nemažai laiko, matau iš vidaus. Labai konservatyvi, inovacijų yra minimaliai, daug kur iki šiol cash is king (Bargeld), optiką dar tik dabar planuoja vedžioti (pas mus miestelyje 2028 bus fiber optica, jei nevėluos, kas dažnai nutinka). Viskas orientuota į taisyklių laikymąsi, taisyklės nekeičiamos po 50 metų. Pvz. pas mus name neseniai atnaujino mazutu kūrenamą katilinę. Saulės energetika, oras-oras - pamirškit, čia tik naujausiuose namuose, o mums "ir taip gerai", 'ich habe keine Interesse' yra populiariausias vokiečių posakis.

Populiacija sena, pokyčių nenori, lyginant su Lietuva, net su Lietuvos kaimu, čia yra labai sustabarėję žmonės. Supranta mechaniką ir gamybą. Paslaugų verslas - varganas. Ar esate girdėję kokią nors garsią pasaulinę kompaniją iš Vokietijos, kuri būtų įkurta per paskutinius 20-25 metus? (A la Facebook, Salesforce, Google ir pan)? Ko gero nėra nei vienos. Investuoti bijo, verslus kuria retai, laiko pinigus taupkasėse. Absoliučiai netoleruoja bet kokios rizikos.

Labai siauras mąstymas, ir, deja, dauguma labiausiai domisi savo kiemu, o ne pasauline politika. Tipinio vokiečio prioritetai: 1. Kad niekas nesikeistų. 2. Kad darbo vietas gamybos pramojėje išsaugoti. 3. Kad resursai ir maistas būtų pigūs. Na ir gal kad imigrantų daugiau nebūtų. Tik tiek jiems ir įdomu.

Dėl savo lėtapėdiškumo ir konservatyvumo jie vis dar mažai už AfD balsuoja. Jei būtų lietuviai, tai AfD jau kokiais 2010 m. būtų turėjusi daugumą parlamente.

Kažkas panašaus laukia visų išvystytų, kažkada pirmavusių visuomenių, užmigusių ant laurų. Kai tau gerai ištisus dešimtmečius - žinoma, kad tavo pirmas noras yra, kad niekas nesikeistų, o kažko siekti nėra jokio intereso, nes žmonės kada labiausiai kažko siekia? Kai jiems daug ko trūksta gyvenime. Panašu, kad kažkas panašaus atsitiko su Japonija. Bus ir su Lietuva, ir jau greit - juk gerokai išsivytėme pastaraisiais dešimtmečiais.

JAV visuose Silicio slėniuose kažkodėl labai dominuoja "nutekėję protai" iš visokių Indijų ir panašiai, vietiniai amerikiečiai gyvenantys ištisas kartas, irgi nėra labai ant gazo. JAV visada buvo valstybė kur galimybėmis prasimušti pasinaudoja nauji aktyvūs imigrantai, kurie ką tik atvyko iš skurdo, o paskui jų vaikai ir anūkai jau kur kas rečiau parodo kažką įspūdingo.

[Dundorfas]

Su tais pačiais elitais n metų murkdėsi faktinėje diktatūroj. Žemyniniam Taivanui po visų elitų emigracijų ir kultūrinių valymų milijonas metų iki to.

Bet sugebėjo peraugti

[bato_usai]

Kad jau apie Vokietiją:

Germany subsidizes electricity costs from 2026

German electricity consumer prices are set to ease next year due to a €6.5 billion ($7.55 billion) government subsidy to finance transmission costs, sources in the Economics Ministry said on Thursday[...] adding that the ministry has introduced a draft bill for internal government consultation. [...]There are also proposals to make an electricity tax reduction for the manufacturing industry, agreed earlier this year, permanent from 2026. [...]The decision to limit the tax reduction to industry, due to budgetary constraints, sparked widespread criticism.

Priedo kas jau sutarta paremti per dujas:
13 August: 100 days of the new Federal Government

Affordable energy: in 2026, energy costs for all consumers will be reduced by around €10 billion per year – private households by up to €150 per year on average due to the abolition of the gas storage levy and lower grid fees.