Parašė Stadionas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
- 3 patinka
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Priklausomai nuo to, kiek pavyksta sutaupyti per tuos 30 metų.Paskutinis taisė Stadionas; 2025.02.09, 09:02.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
juokas juokais, bet klausimas kas geriau, ar 10 tokių metų ar 30 įprastų korporatyve
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Gyveni 10 metų mikriuke ant bomžpakių, taupai ir išeini į pensiją 35
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
nu kadangai HCOL tai reikia žiūrėti procentaliai. Jeigu alga 224k/year bet 200k/year reikia išgyventi vien tai ne taip ir didelė ta alga.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Taj Mahal Rodyti pranešimąGana standartinis atvejis tarp dirbančių FAANG @ USA HCOL.
Kur Europoje būna tokių algų?
Total comp = alga + bonusai + akcijų priedai.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąAtleiskite, o kas yra FAANG? (google naudotis moku)Paskutinis taisė mantasm; 2025.02.06, 09:24.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Gana standartinis atvejis tarp dirbančių FAANG @ USA HCOL.
Kur Europoje būna tokių algų?
Total comp = alga + bonusai + akcijų priedai.
- FAANG = Facebook (Meta), Apple, Amazon, Netflix, Google (Alphabet)
- HCOL = High cost of living area (Sillicon Valley, NYC, Boston)
Komentuoti:
-
Parašė Maalinauskas Rodyti pranešimąOi, čia dar nieko. Rekomenduoju pažiūrėti į Varlamovo straipsnius apie Omską, ten tai visa supervalstybės galybė matosi: https://varlamov.ru/1635553.html
https://varlamov.ru/1636193.html
Ir tai fakin milijoninis miestas, ne koks bažnytkaimis.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Oi, čia dar nieko. Rekomenduoju pažiūrėti į Varlamovo straipsnius apie Omską, ten tai visa supervalstybės galybė matosi: https://varlamov.ru/1635553.html
https://varlamov.ru/1636193.html
Ir tai fakin milijoninis miestas, ne koks bažnytkaimis.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Čita didmiestis su 300k gyventojų ir sąvartynu miesto centre. Ir korupcija Rusijoje yra ne "bug" o "feature", ty integrali sistemos dalis, be kurios sistema tiesiog nustotų veikti.
https://www.google.com/search?client...h=1307&dpr=1.5
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Peržiūriu YouTube video kur tiesiog važiuojama gatvėmis arba Google Street View. Šiaip Rusija ir neatrodo visiškai Third World'iškai kaip nemažai Globalių pietų valstybių su mažesniais BVP gyventojui. Daug visokių statybų, net po sankcijomis. Esmė, kad šalis visiškai koncentruota į didžiuosius miestus, provincijoje nekažkas, bet yra galimybės iš ten dingt. Tiesiog šalis vystosi taip, kad provincija kažkur dešimtmečiais atgal, o didmiesčiai jau beveik modern, o didžiausi miestai netgi pasiekę modern lygį. Europa, ypač aplink Vokietiją ir toliau į Vakarus, tiesiog tolygiau išsivysčiusi.
Kita kalba tai korupcijos lygiai. Jaučiu čia sudėtingiausi reikalai, bet yra kalbančių, kad čia Rusijos kultūros dalykai. Čia turi panašumų kodėl Kinija nekažkaip atrodo korupcijos indeksuose, nes "netinka matuot viską pagal Europos/JAV kurpalių". edit: Peržiūrėjau korupcijos indeksus, Rusija tikrai nekažką atrodo, net lyginant su Kinija. Pati Kinija yra kažkur skurdesnių Rytų Europos valstybių lygio pagal perception index, kas yra šiek tiek aukščiau pasaulio vidurkio.Paskutinis taisė PoDV; 2024.10.25, 22:01.
Komentuoti:
-
Parašė gerietis Rodyti pranešimąRusai vis kliedi kad pas juos "tikras" BVP, iš materialių dalykų ekonomikos, o vakaruose tik brangios advokatų ir šunų kirpyklų paslaugos.
Bet užmiršta kad pvz, JAV iškasa/pagamina daugiau anglies, naftos, automobilių, lėktuvų negu rusija.
Komentuoti:
-
Rusai vis kliedi kad pas juos "tikras" BVP, iš materialių dalykų ekonomikos, o vakaruose tik brangios advokatų ir šunų kirpyklų paslaugos.
Bet užmiršta kad pvz, JAV iškasa/pagamina daugiau anglies, naftos, automobilių, lėktuvų negu rusija.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Geras komentaras.
Siūlyčiau panagrinėti, kaip keitėsi šalių ekonomikos karo metais.
Reikia pripažinti, kad RF (anksčiau - SSRS) sugeba pūsti burbulus neproporcingai savo realiam potencialui.
Dėl PPP skaičiavimo. Įvertinkime kokia buvo "medinio" rublio vertė 1985 m. Oficialiai 63 kap., juodoje rinkoje apie 10 rub. už USD. Kokie duomenys keliavo į JT ir kitas tarptautines institucijas?Paskutinis taisė Sula; 2024.10.25, 06:13.
Komentuoti:
-
Dalis problemų stebintis skirtingų šalių BVP duomenimis kyla iš mūsų įsivaizdavimo, kad BVP yra tiesiogiai susijęs su pragyvenimo lygiu skirtingose šalyse: mes įsivaizduojame, kad jei BVP per capita didesnis, tai ir tos šalies gyventojai gyvena geriau. Deja, bet tiesioginės priklausomybės nėra. Aišku apytikriai galima kalbėti apie šalių grupes, bet tai jokių būdų nėra tiesioginis sąryšis.
BVP tai per vienus metus šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertė. BVP nesvarbu kaip ir kokių prekių ir pasalugų buvo sukurta. Ta pati Rusija per paskutinius kelis metus yra pavyzdys: BVP nesvarbu ar tai buvo pagaminta 100 tankų, ar už tokią pačią sumą pastatyta naujų butų, ar už tokią pačią sumą Rusijos kaimuose pastatyta kanalizacijos linijų. BVP visais atvejais augs vienodai. Tas pats klasikinis pavyzdys yra SSSR: ištisus dešimtmečius po WWII ši šalis buvo laikoma antra pagal dydį ekonomika pasaulyje. Tame tarpe buvo laikoma daugelio vedančių to meto Vakarų ekonomistų. Ir negali tų ekonomistų idiotais laikyti: ši šalis nominaliai išlydydavo daugiausia plieno, aliuminio ir ko tik ne pasaulyje, pagamindavo daugiausia cemento, beje ir grūdų užaugindavo daugiausia, ir medvilnės labai daug, ir mėsos bei pieno labai neblogus skaičius generavo. Tuo pačiu tai buvo šalis, kurioje kartais net duonos trūkdavo, grūdus importuodavo, mėsos ir pieno ištisi regionai mėnesiais nematydavo, o gražesnius drabužius nusipirkti buvo didelė problema ir kainavo jie šiaip kosminius pinigus (įvertinus uždarbius). Gyventojai gyvendavo mažuose butukuose (berods 10 kv.m. žmogui buvo laikoma norma). Tuo tarpu šalis pasigamino daugiau tankų negu visas likęs pasaulis kartu sudėjus, daugiausia raketų ir kito "gėrio". Taigi klausimas: tai buvo ar ne antra ekonomika pasaulyje ?
Beje BVP yra vienų metų rodiklis. Kuris kai kada gali būti iškraipomas buhalteriškai. Klasika - itin aukštas Airijos BVP. Susidarantis dėl mokestinių sąlygų buhalteriškai registruojant kitur sukurtą BVP kaip airišką. Ir sėkmingai per įvairias teisines schemas išsivežantys tą BVP. Jei žiūrėtum į BVP tik, tai atrodytų, kad statistinis airis gyvena galva geriau nei vidutinis prancūzas ar belgas. Bet taip nėra.
BVP negali įvertinti kokybinių parametrų. Čia ir šiaip sunku, nes galima iki išprotėjimo ginčytis kas geriau - trys opeliai ar vienas bmw. Vienareikšmio atsakymo nebus.
BVP PPP kelia daug aistrų. Bet geresnio būdo niekas nesugalvojo. Jis turi daug trūkumų, nes kaip sakoma skaičiuojant galima gauti, kad Kongo ir Belgijos geležinkeliuose sukuriama BVP PPP per kapitą apylygė (akivaizdu, kad traukinių sauga ir komfortas skirtingi). Bet negalima ir apsimesti, kad nematome, jog vidutinis rusas už elektrą moką keturis kartus mažiau nei lietuvis ir aštuonis kartus nei vokietis, o už šilumą tris kartus ir tai nėra svarbu, iam tik nominalą. Tačiau tuo metu BVP PPP parodys, kad rusui ir vokiečiui sveikatos apsaugos sektoriuje buvo sukurta panaši vertė, nors baisiausioj Vokietijos skylėj nerasi tokių poliklinikų kaip kokioj Permėj ar Ulan-Udė. Ir svyruojant valiutų kursams nevertindami PPP gautume keistenybes, kai metų bėgyje kokios nors šalies BVP staiga išauga ar sumažėja trečdaliu ar pan.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Čia aprašysiu kas nustebino arba šiaip pastebėjimai statistikoje. Imu šalis nuo viršaus į apačią.- Naujoji Zelandija žemiau Lietuvos yra kažkokia egzotika. Nesuprantu kodėl jie taip žemai, tik 37 vietoje, kai Australija yra 20 vietoje. Kažkiek Suomiją primena tuo, kad abi atokios, bet NZ yra kažkoks extreme.
Komentuoti:
Komentuoti: