Šnipiškės - projektai ir statybų eiga

[Bluefox]

Giedraičių g. iš 7 aukšto nukritęs ir ant pėsčiųjų/dviračių tako sudužęs balkono stiklas. Įdomu dėl ko tai įvyko ir kokia tikimybė, kad gali pasikartoti.

[Bluefox]

Keletas jau veikiančių parduotuvių ir kavinių nuotraukų Šnipiškėse (jau dirba ir pilnas klientų ir Archie’s burgers)

[Silber418]

Prancūzija pagal urbanistikos ir architektūros sprendimus yra labai kieta šalis. Nuvažiuok, tarkim, į kokį vos virš 200k žmonių turintį Rennes, kuris Prancūzijoje turi nekokį įvaizdį ir yra laikomas neįdomiu ir niekuo neišsiskiriančiu - ten rasi autonominį metro (kad ir važiuojantį ant padangų) ir daugiau tikro, gerai suformuoto miesto centro jausmo, nei, bet kur Lietuvoje. Ta šalis daro naujamiesčius geriau nei bet kas kitas, bet tai ne viskas - jie puikiai daro ir kaimus, ir miestelius, ir miestus, ir, aišku, mega miestus apskritai. Paryžius yra neįtikėtinas.

Aišku vidutinis lietuviškas mikrorajoninis chamas ar kaimietis ten nuvažiavęs neras sporto aikštelių, parkavimo vietų ir želdynų, tad papostinęs čia komibloko nuotrauką rodys, kaip ten viskas blogai. Dar gal kokia šiukšlę suras ir sakys, kad ten labai netvarkinga. Bet tai nepakeis to fakto, kad Prancūzija yra kieta, urbanizuota visuomenė, suprantanti kas yra miestas ir nustatinėjanti urbanistikos madas jau šimtmečiais. Kai mes esam mikrorajoninių chamų visuomenė.

Dar pridėčiau Reimsą (Reims, 180k gyventojų) Prancūzijoje. Ten tramvajai "grakščiai" vinguriuoja tarp senųjų pastatų.

[Fizikaz]

https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...okybisku-biuru

Dangoraižių ir biurų statymo tempai atrodo neketina lėtėti.

Taip pat, smagu, kad Releven atstovas mato, kad Šnipiškėms reikia ir gyvybės.

G. Wolfas pastebi, kad dabar dešiniajame Neries krante, Centriniame verslo rajone įsikūrę verslai turi pakankamai opią problemą – pakvietus svečių iš užsienio pietauti tenka važiuoti į restoranus, esančius kitoje upės pusėje.

„Tai nėra gera situacija. Keisime ją pasiūlydami savo kuriamo daugiafunkcinio verslo centro „Horizontai“ pirmuosius aukštus gurmaniškiems restoranams ir įvairių paslaugų teikėjams. Viršutiniai pastatų aukštai bus gyvenamosios paskirties. Tikimės, kad jie sudomins jaunus žmonės, kurie tame pačiame rajone ir dirbs. Norime, kad gyvybė šiame rajone klestėtų ne tik darbo valandomis, bet ir vakarais, savaitgaliais“, – sako „Releven“ atstovas.

[Silber418]

“daugumai”, “visi patenkinti”.
Į visą diskusiją įsitraukti nenori, bet, jeigu galima, tik išskrisiu šį komentarą, kaip blogąjį generalizavimo pavyzdį. Labai blogai taip galvoti viską generalizuojant ir manant, kad visi yra kvailiai ir bėdžiai, vat, tik ne aš.

Pritarčiau idėjai, kad labai generalizuoti nereikėtų. Žmonės renkasi gyvenamąją vietą pagal skirtingus kriterijus. Švedijoje (manau, kad ir Lietuvoje) daugiabučiuose gyvena įvairi publika. O ypač didesniuose miestuose. Pavyzdžiui, vyresniojo amžiaus žmonės, kuriems patinka geresnis paslaugų prieinamumas negu užmiestyje ar miestelyje miškuose, kur medicinos pagalbos sraigtasparnio arba katerio reikia laukti ilgiau negu GP mašinos mieste ir pan. Lettered paminėtame pavyzdyje gatvė galbūt nėra geriausias pavyzdys, bet visai šalia (vienas pelytės paspaudimas kairėje pusėje) telkšo vienas iš dešimties didžiausių Europos ežerų (Veternas) bei prie pat yra elektrifikuotas geležinkelis ir prieiga prie minėtojo ežero pakrantės.

[Garbanius]

Dar viskam reikia laiko. Visai nesenai (kokiais dar 2015) Perkūnkiemis ir Pilaitė buvo visai geidžiami rajonai, kai tuo tarpu Naujamiestis buvo fuu. Net NT kainos nelabai ir skyrėsi. Na, bet pamatė žmonės kas yra gyventi centre ar netoli jo, pamatys ir vertins gerą urbanistiką Šnipiškėse.

[_JJ_]

Skirtumas tas, kad Švedijoje toks urbanizmas turi prastą reputaciją ir (be kai kurių išimčių) yra apgyvendintas žemas pajamas gaunančių žmonių, kurie neturi pakankamai pinigų gyventi kur nors kitur. Kai Lietuvoje daugumai žmonių tai - gyvenimo kokybės etalonas. Nemažai to urbanizmo sprendimų (minus geras transportas) yra naudojami, pavyzdžiui, ir kuriant naująjį sostinės centrą. Ir visi patenkinti. Kam rūpi tras perimetras, transportas, komercija ar vidiniai kiemai? Va žaidimo aikštelės, parkingas ir žaluma - jų tai trūksta. Jų visada trūksta.

“daugumai”, “visi patenkinti”.
Į visą diskusiją įsitraukti nenori, bet, jeigu galima, tik išskrisiu šį komentarą, kaip blogąjį generalizavimo pavyzdį. Labai blogai taip galvoti viską generalizuojant ir manant, kad visi yra kvailiai ir bėdžiai, vat, tik ne aš.

[evvt]

Parkingas prie gatvės - geriausias sprendimas. Koks čia džiaugsmas gyventi name prie gatvės, o dar turėti automobilių parkingą kieme? Automobilių ūžesys ir jų vaizdas iš visų pusių - gėris? Automobiliai traiškantys vaikus kiemuose - gėris?

Kiemuose, aišku blogai. Jei jau ne po žeme tai tuomet neblogai jeigu kai didesnė parkofkė( tiem kas nebetelpa į kišenes palei gatves) būna skirta visam kvartalui ir esanti kažkur tame kvartale kur netrukdo komercijai, pėstiesiems ir vizualiai nedarko vaizdo į fasadus.

[Silber418]

Nuskambėjo kaip pasisakymas iš 90-ųjų, kai viskas, kas į vakarus nuo Lenkijos, buvo laikoma rojumi žemėje ir "vajetau, nu koki anys visi tynai bagoti, kad tik mum biedniem juos pasvyt" (skaityti su cypiančia intonacija pagyvenusio diedo, aprengto pagyvenusia boba, įtikinamam vaidinimui "Juokio" šventėje).

Už lango 2023 metai, ir puikiai manau dauguma supranta, kad pietinė Europa nėra tas standartas, į kurį lygiuojamės. Taip, ten geras klimatas, gamta, maistas, koloritas, bet deja tos šalys nėra siekiamybė ekonomikai, urbanistikai ir t. t.

Prancūzijoje, iš anksto perspėju - teks pamatyti daug kritikuotinų dalykų. Ypač įdomus kontrastas su Vokietija, nuo paties pasienio.

Skandinavija, Vokietija, Olandija - šitos šalys yra mums siektini pavyzdžiai, kas liečia miestus, tvarką.

Kritikuotinų dalykų galima pamatyti visur. Kuo didesnė šalis, tuo daugiau įvairovės. Manau, kad mes per daug užsicikliname ties blogesnių pavyzdžių paieška "ten" ir klaidų pateisinimu Lietuvos urbanistiniuose sprendimuose negu gerųjų praktikų paieška.

[Silber418]

Teko gyventi Švedijoje geresniuose ir paprastensiuose rajonuose. Bendrai, man Švedijos gyvenamuosiuose rajonuose jaukiau. Viskas suplanuota patogiau ir logiškiau. Labai didelio skirtumo tvarkos atžvilgiu tarp geresnių ir paprastensių rajonų nepastebėjau. Sužinojau, kad daugiau autonomijos tvarkos klausimais turi savivaldos ir bendrijos. Dar iki dabartinės energetinės krizės, savivaldos periodiškai informuodavo namų ūkius apie paprastus sprendinius mažinant poveikį aplinkai ir taupant resursus bei lėšas (informaciniai lapeliai, seminarai su naudinga informacija, kaip buityje taupyti energiją, vandenį, mažinti CO2 pėdsaką ir kt.). Akcentuojamos ne gresiančios nuobaudos, o savanoriškos gerosios praktikos ir jų įgyvendinimo paprastumas. Parkavimo aikštelių nemažai, bet neretai privažiavimas prie pat namo nėra paprastas - norint privažiuoti prie daugiabučio laiptinės, vieno iš aplinkikių namų butų savivinko raktu atidaromi varteliai. Automobiliams skirtos aikštelės atokiau nuo gyvenamųjų namų. Jos būna gana didelės ir su pritaikyta infrastruktūra elektroniėms transporto priemonėms. Tokias praktikas teko pastebėti keliuose Stokholmo priemiesčiuose.

Pavyzdys iš tolimo (nuo miesto centro) priemiesčio Märsta (imigrantų tankiai pagyvendinta dalis). Parkavimo aikštelės pažymėtos raide P. Tarp daugiabučių, parkų, sub-centro judėjimas pagrinde vyksta pėčsiomis arba dviračiais.

Parkuoji autotransporto priemonę ir eini prie namų. Pavyzdyje - 1970/80 m. statybos rajonas.


Šaltinis

[VLR]

Žalumą švedai vertina ne mažiau nei lietuviai. Apskritai pastebėjau patys geriausi rajonai yra žali, ar tai būtų tas pats Londonas, Paryžius, Barselona. O "perkūnkiemiai" visur atrodo gana baisiai, sugrūstos betono džiunglės be žalumos ir jaukumo. Perkūnkiemyje pagrindinėje gatvėje irgi nemažai komercijos, bet kai šalia stovi sugrūsti 9-16 aukštų namai, kas iš to. Paupyje ta komercija irgi tik vienoje pagrindinėje kvartalo gatvėje, bet kai namai žemesni, šalia Vilnelė su medžiais, tai ir vaizdas visai kitoks. Šnipiškėse šiaip projektai dauguma atveju tikrai kokybiški, tik kai kaip sakiau daug skirtingų sklypų, tarp naujų namų stovi ruberoidinės trobos, o dauguma gatvių dar žvyruotos, tai atitinkamas ir vaizdas, bet imant atskirus projektus, tai tikrai nėra blogai viskas daroma, vien tai, kad nėra parkofkių aplink namus didelis kokybinis šuolis.

Šnipiškėse yra keli pusė velnio projektai, bet tai yra prie pat centro esantis rajonas, kur būstas kainuoja itin daug, tad gerų projektų ten yra smarkiai per mažai. Pilna pavyzdžių pristatyto mėšlo tame rajone šitoje temoje - pradedant Anrekos stebuklu, baigiant gatvės lygio sprendiniais. Vidutinis Šnipiškių projektas yra prastos kokybės. Naujasis Skansenas? Pergrūstas, kažkiek perimetrizuotas mikrorajonas. Teko pasivaikščioti ten prieš porą savaitgalių - (sąlyginai) gerai jis atrodo tik iš vienos pusės. Pavyzdžiui, žmonės į būstus turi įeiti pro pastato gale esančią kraupią ir nejaukią mikrorajoninę erdvę. Miesto centro jausmo ten - labai mažai. O apskritai tai didesnė dalis naujos statybos Vilniuje vyksta ne Šnipiškėse, o už jų, kur absoliuti dauguma statybos yra mikrorajonai v2, tai čia lygintis su Švedija reikia visiškai nesigaudyti situacijoje.

Dėl gamtos - taip, ji yra vertinama visur, bet ji yra vertinama dviejų tipu: privati arba aiškiai suformuota vieša, o ne beprasmių pievų pavidalu. Be to, gamta kietuose miestuose yra mažiau vertinama nei pavyzdžiui kieto transporto stotelė. Pasiskaityk su kuo tame pačiame Londone labiau koreliuoja būsto kainos: artumu prie kieto transporto, ar artumu prie neapibrėžtų pievų, gal tada suprasi mentaliteto skirtumą. Nėra problemos mėgti medžius, parkus ir privačius žalius kiemus - juos mėgsta visi, bet mieste gamtai irgi yra standartai ir geriausios praktikos, ko Lietuvos mikrorajoninė fauna nesuprato ir greitu laiku, panašu, nesupras. Kai žmonės, gyvenantys miškais apaugusiame ir žaliame rajone viename žaliausių miestų regione, neturinčiame jokio normalaus transporto, rėkauja apie gamtos trūkumą ir užsodina potencialias kieto transporto linijas medžiais, tu žinai, kad atvykai į kaimą.

[Lettered]

Dauguma tų Perkūnkiemio kritikuotojų patys nesupranta, dėl ko tas rajonas yra blogai. Jiems jis yra blogai dėl žalumos, parkavimo ir sporto aikštelių trūkumo. Kitų problemų (kaip erdvių suskirstymas, prioritetu važiuojančio transporto į centrą ar gyvų aukštų trūkumas, architektūriniai sprendimai kaip tūrių dalijimas ir kt.) jie nemato. Tie kritikuotojai paprastai patys perka būstus, kuriuose padaryta 80% Perkūnkiemio klaidų, ir didžiuojasi kieme esančia distopine žaidimų aikštele. Pažiūrėk į naujus projektus Vilniuje - dauguma jų yra tie patys (gal kiek geresni) perkūnkiemiai. Ir ne, Švedijoje taip nėra. Toks būstas egzistuoja, bet jis yra paliktas tik gyvenimo nuskriaustiems. Lietuvoje toks būstas neretai laikomas net ir ‘prestižiniu’.

Žalumą švedai vertina ne mažiau nei lietuviai. Apskritai pastebėjau patys geriausi rajonai yra žali, ar tai būtų tas pats Londonas, Paryžius, Barselona. O "perkūnkiemiai" visur atrodo gana baisiai, sugrūstos betono džiunglės be žalumos ir jaukumo. Perkūnkiemyje pagrindinėje gatvėje irgi nemažai komercijos, bet kai šalia stovi sugrūsti 9-16 aukštų namai, kas iš to. Paupyje ta komercija irgi tik vienoje pagrindinėje kvartalo gatvėje, bet kai namai žemesni, šalia Vilnelė su medžiais, tai ir vaizdas visai kitoks. Šnipiškėse šiaip projektai dauguma atveju tikrai kokybiški, tik kai kaip sakiau daug skirtingų sklypų, tarp naujų namų stovi ruberoidinės trobos, o dauguma gatvių dar žvyruotos, tai atitinkamas ir vaizdas, bet imant atskirus projektus, tai tikrai nėra blogai viskas daroma, vien tai, kad nėra parkofkių aplink namus didelis kokybinis šuolis.

[VLR]

Tai ir Lietuvoje perkūnkiemis su savo parkofkėm turi prastą reputaciją.

Dauguma tų Perkūnkiemio kritikuotojų patys nesupranta, dėl ko tas rajonas yra blogai. Jiems jis yra blogai dėl žalumos, parkavimo ir sporto aikštelių trūkumo. Kitų problemų (kaip erdvių suskirstymas, prioritetu važiuojančio transporto į centrą ar gyvų aukštų trūkumas, architektūriniai sprendimai kaip tūrių dalijimas ir kt.) jie nemato. Tie kritikuotojai paprastai patys perka būstus, kuriuose padaryta 80% Perkūnkiemio klaidų, ir didžiuojasi kieme esančia distopine žaidimų aikštele. Pažiūrėk į naujus projektus Vilniuje - dauguma jų yra tie patys (gal kiek geresni) perkūnkiemiai. Ir ne, Švedijoje taip nėra. Toks būstas egzistuoja, bet jis yra paliktas tik gyvenimo nuskriaustiems. Lietuvoje toks būstas neretai laikomas net ir ‘prestižiniu’.

[Lettered]

Parkingas prie gatvės - geriausias sprendimas. Koks čia džiaugsmas gyventi name prie gatvės, o dar turėti automobilių parkingą kieme? Automobilių ūžesys ir jų vaizdas iš visų pusių - gėris? Automobiliai traiškantys vaikus kiemuose - gėris?

Požeminis parkingas prabanga net švedams, gerai, kad pas mus jis daromas jau beveik visur net miesto pakraščiuose.

[gerietis]

Taip , bet tie parkingai ten lyg ir neatskiria namo nuo gatves įsiterpdami tarp.

Parkingas prie gatvės - geriausias sprendimas. Koks čia džiaugsmas gyventi name prie gatvės, o dar turėti automobilių parkingą kieme? Automobilių ūžesys ir jų vaizdas iš visų pusių - gėris? Automobiliai traiškantys vaikus kiemuose - gėris?

[Lettered]

Skirtumas tas, kad Švedijoje toks urbanizmas turi prastą reputaciją, kai Lietuvoje daugumai žmonių tai - gyvenimo kokybės etalonas.

Tai ir Lietuvoje perkūnkiemis su savo parkofkėm turi prastą reputaciją, turbūt net švedai savo tokių rajonų nelinksniuoja neigiamai kiek mes. Dauguma lietuvių svajoja gyventi paupyje, žvėryne arba gražioje vietoje nuosavame name. Panašiai kaip ir švedai. Asfalto laukuose niekam nėra etalonas gyventi.

[VLR]

Skirtumas tas, kad Švedijoje toks urbanizmas turi prastą reputaciją ir (be kai kurių išimčių) yra apgyvendintas žemas pajamas gaunančių žmonių, kurie neturi pakankamai pinigų gyventi kur nors kitur. Kai Lietuvoje daugumai žmonių tai - gyvenimo kokybės etalonas. Nemažai to urbanizmo sprendimų (minus geras transportas) yra naudojami, pavyzdžiui, ir kuriant naująjį sostinės centrą. Ir visi patenkinti. Kam rūpi tras perimetras, transportas, komercija ar vidiniai kiemai? Va žaidimo aikštelės, parkingas ir žaluma - jų tai trūksta. Jų visada trūksta.

[Lettered]

Taip , bet tie parkingai ten lyg ir neatskiria namo nuo gatves įsiterpdami tarp.

Mūsų sovietiniai rajonai statyti realiai gyventojams be automobilio (jo nėra arba jis garaže iki kurio reikia važiuoti troleibusu). Švedai jau tada buvo automobilizuoti, atitinkamai ir infrastruktūros sprendimai tam pritaikyti. Bet faktas toks, kad parkingų ir asfalto ten daug.

[evvt]

Švedijoje visur miegamuosuose rajonuose daug parkingų, pvz. pažiūrėkite kiek čia, ir kiemuose, ir gatvėje ir dar šalia aikštelės padarytos, nors namai tik 3 aukštų. Mūsų sovietiniuose rajonuose parkingai minimalūs, užtat daug žalumos, gražu, bet nepraktiška.

https://www.google.com/maps/@57.7752.../data=!3m1!1e3

Taip , bet tie parkingai ten lyg ir neatskiria namo nuo gatves įsiterpdami tarp. Galvoju problemos kyla kai nejučia pradedama kovot su vėjo malūnais manant kad jie išvis nereikalingi, kai teisingiau būtų galvoti kad gal jie vistik reikalingi ir netokie blogi kai jie būna teisingoje ir nekonfliktinėje kitaip šnekant savo vietoje.

[Lettered]

Švedijoje tai yra išimtis, Lietuvoje - taisyklė.

Švedijoje visur miegamuosuose rajonuose daug parkingų, pvz. pažiūrėkite kiek čia, ir kiemuose, ir gatvėje ir dar šalia aikštelės padarytos, nors namai tik 3 aukštų. Mūsų sovietiniuose rajonuose parkingai minimalūs, užtat daug žalumos, gražu, bet nepraktiška.

https://www.google.com/maps/@57.7752.../data=!3m1!1e3