Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

[googleLT]

Bėda, kad ten jau buvo nebe stadionas, o tikra žalioji erdvė t.y. miškas. Ir niekas niekada ten nesiruošė investuoti į stadiono tvarkymą. Ir kas beje tai turėjo daryti? Savivaldybė prieš tai nusipirkusi už 40 miljonų eurų (kai jau turi dar vieną apgriuvusį stadioną ant Šeškinės kalno) ar verslas investuoti į objektą, kuris niekada neatsipirktų ir neštų tik nuostolius?

Visą šį laiką su minimaliais patvarkymais tai galėjo būti pagrindinis stadionas, ypač kol niekas nestovi ant Šeškinės kalno, o kad jis turėjo paskirtį, traukė žmones manau nesunku pagrįsti tuo, jog išstovėjo nuo tarpukario. Gal net būtų paaiškėję, jog nieko didelio nereikia, o tai leistų ant kalno padaryti rimtą parką, ypač kai augmenijos ten ir taip yra nemažai, o didelio Ozo parko graži vizija išgaravo tiesiog pristatant eilinių daugiabučių ir ofisiukų. Aišku, gal blogiausia, jog tokia teritorija po sovietmečio išvis buvo patekusi į privačias rankas ir ją savivaldybei būtų reikėję išsipirkti.

[B.S.]

IDEJA forumieciams:
Jei jau savivaldybe nestabdo ar negali stabdyti miesto bjaurojimo, tai gal apsiimam tai padaryti mes? Visgi esam ne tokia ir maza bendruomene... Nors nei leidimu nei statybu nesustabdysim, bet galetumem uzsiimti "public shaming". Sukuriam kokia komisija is forumo nariu, visuomenes kritiku(pvz Uzkalnis) bei keliu architektu ir padarom maza show, garsiai viesindami per visus kanalus... Galima butu skirti kasmetines "auksines avietes" labiausiai nusipelnusiems metu vystytojams/architektams/pastatams. Gal Avuliui po kokiu 3 metu pabos laimineti "miesto bjaurotojo" titula, ir karts nuo karto spaudoje perskaityti "daugiametis miesto bjautotojas Avulis..." Juk ne vien gerai apie ji rasoma, tai ir nuopelnai bus priskiriami ne viena karta metuose. Be to, gal tai priverstu ir savivaldybe rimciau pasiziureti i tai ka jie praleidzia. Pvz, zurnalistas galetu kazkada uzsipulti mera ar vyr architekta su kad ir tokiu klausimu: "metai is metu Hanner laimi blogiausio vystytojo titula, kodel jus vis leidziat jiems bjauroti miesta, gal dirbat isvien?"

[Sula]

Tai google lt jau turi kažkokią teminę organizuotą bendruomenę, bet racionalaus veiksmo, kai reikia, iš jų mažoka.
Esant diskusijai staigiai pereina į gynybinę sraigės poziciją.

[Zefyras]

Jeigu jis toks svarbus, tai kodėl jau penkti metai vėluojama patvirtinti naują? Ir kodėl apie tai tyli aktyvistai?
Ši teritorija apleista stovėjo beveik dešimtmetį. O ir iki tol buvo prastai prižiūrima. Kodėl iki tol niekas nieko nenorėjo tvarkyti? Ir vėl - kodėl gi tuomet tylėjo aktyvistai, šį kart jau priedo dar ir su sportininkais?

Naujo BP svarstyme klausimai užtruko 2 valandas, tai nesakyčiau kad niekam nerūpi. O ankstesnis sprendimų tvirtinimas irgi buvo atšauktas ne be reikalo.
Žalgirio stadionas liko našlaitis, kurio kaip ir niekam nebereikėjo kai visos viltys buvo dedamos Šeškinėje, o vėliau ponai susitvarkė reikalus, pamėtant PR straipsnių žiniasklaidai kaip "išgražės apleista teritorija" su vizulkėm ir drone-shotais,

[B.S.]

Tai google lt jau turi kažkokią teminę organizuotą bendruomenę, bet racionalaus veiksmo, kai reikia, iš jų mažoka.
Esant diskusijai staigiai pereina į gynybinę sraigės poziciją.

Na googliaus "bendruomene" geriausiu atveju nebent kokius acto garintojus ar Grazuli prisisauktu. Neisivaizduoju ju nusprendziant kazka objektyvaus, jiems beveik viskas be isimties yra blogai, iskaitant miesto elektrifikacija.

[Sula]

Naujo BP svarstyme klausimai užtruko 2 valandas, tai nesakyčiau kad niekam nerūpi. O ankstesnis sprendimų tvirtinimas irgi buvo atšauktas ne be reikalo.
Žalgirio stadionas liko našlaitis, kurio kaip ir niekam nebereikėjo kai visos viltys buvo dedamos Šeškinėje, o vėliau ponai susitvarkė reikalus, pamėtant PR straipsnių žiniasklaidai kaip "išgražės apleista teritorija" su vizulkėm ir drone-shotais,

Tik 2 valandas? Procesas vyksta jau 4 metus ir galo nesimato... Į dalį "paprastų mirtingųjų" klausimų tiesiog atsirašinėjama.
O kaip gi miesto valdžia? (Kuri šiaip jau pasirodo supergriežta, kai kokį nabagą reikia prigriebt)
Šiaip jau ten buvo kažkoks aikštynas suplanuotas Avulio. Ar ir tą jau numuilino?

[Milwaukee]

Sitas Googlo tiesos ieskojimas siek tiek primena daktaro klausima - posaki "Ar ligonis pries mirti prakaitavo? Prakaitavo. Gerai, tuomet labai gerai..." Koks skirtumas legaliai ar nelegaliai suestas tas kampelis, kuriame augo miskas ir ganesi stirnos. Ipirdolintas naujas stadionas butu visvien pavertes jo iliuzijas ir utopijas i pelenus. O vienokia ar kitokia konversija butu ivykusi anksciau ar veliau.

[rmss]

Gal Avuliui po kokiu 3 metu pabos laimineti "miesto bjaurotojo" titula, ir karts nuo karto spaudoje perskaityti "daugiametis miesto bjautotojas Avulis..." Juk ne vien gerai apie ji rasoma, tai ir nuopelnai bus priskiriami ne viena karta metuose.

[Saliamonas]

O ko ne Perkunkiemis?

Bėda su terminu "Perkūnkiemis", kad jis tapo per daug plačiai naudojamas, todėl nebeefektyvus ir išplautas. "Perkūnkiemiu" savo laiku pavadinti normalūs ar net visai geri projektai ("Paupys", "Baltas lapas" ir pan.), todėl kai atsiranda kažkas realiai savo principu panašaus Perkūnkiemiui (tik visiškai miesto centre, o ne pakrašty), niekas per daug į galvą nebeima. Čia kaip toje pasakoje apie piemenį ir vilką - piemuo kelis kartus melagingai visus sukvietė šaukdamas "vilkas", o atėjus tikram pavojui niekas juo nebetikėjo ir į šaukimą neatsiliepė

[Obi-Wan Kenobi]

Bėda su terminu "Perkūnkiemis", kad jis tapo per daug plačiai naudojamas, todėl nebeefektyvus ir išplautas. "Perkūnkiemiu" savo laiku pavadinti normalūs ar net visai geri projektai ("Paupys", "Baltas lapas" ir pan.), todėl kai atsiranda kažkas realiai savo principu panašaus Perkūnkiemiui (tik visiškai miesto centre, o ne pakrašty), niekas per daug į galvą nebeima. Čia kaip toje pasakoje apie piemenį ir vilką - piemuo kelis kartus melagingai visus sukvietė šaukdamas "vilkas", o atėjus tikram pavojui niekas juo nebetikėjo ir į šaukimą neatsiliepė

Tai čia paveldo radikalų nuopelnas. Jie su savo absurdišku rėkimu taip visus užkniso, kad kai atėjo tikra nelaimė, pvz Bastėja Life, jau niekas dėmesio nekreipia.

[Dan19]

O ko ne Perkunkiemis?

Pagal idėją, namai bus apsupti ofisų ir praktiškai nematomi iš pagrindinių gatvių. Šviesus, švarus fasadas atrodo tvarkingai, minimalistiškai. Ne architektūros šedevras, bet tai ir nėra senamiestis ar reprezentacinė vieta.

[Hub]

Pagal idėją, namai bus apsupti ofisų ir praktiškai nematomi iš pagrindinių gatvių. Šviesus, švarus fasadas atrodo tvarkingai, minimalistiškai. Ne architektūros šedevras, bet tai ir nėra senamiestis ar reprezentacinė vieta.

Skylė vietoj lango irgi gali būti traktuojama kaip minimalizmo išraiška. Ne senamiestis - tiesa, bet esant per tiltą nuo senamiesčio statyt "Vievio" lygio daugiaaukščius be jokios infrastruktūros ar bent jau minimalaus apželdinimo turėtų būt bent jau gėda.

P.S. "Vievis" indikacija ne į miestą, with all due respect Vieviui, bet į atstumą atitinkantį patį atokiausią užmiestį.

[Saliamonas]

Pagal idėją, namai bus apsupti ofisų ir praktiškai nematomi iš pagrindinių gatvių. Šviesus, švarus fasadas atrodo tvarkingai, minimalistiškai. Ne architektūros šedevras, bet tai ir nėra senamiestis ar reprezentacinė vieta.

Kai 2020 m. vietoje, kuri yra 800 m. nuo istorinės sostinės širdies, statomo daugiabučių komplekso vienintelis privalumas yra tai, kad jo nesimato iš gatvės, daugiau komentarų nereikia. Dėl reprezentacinės vietos nesutikčiau, juk nepaisant visų dabartinio mero ir vyr. architekto pastangų, buvę sporto rūmai greičiausiai bus konvertuoti į konferencijų centra, todėl tas 24 kv, m. rezidencijų kvartalas daugeliui miesto svečių iš užsienio (mokslininkų, visuomenininkų, politikų medikų ir kt. dalyvaujančių didžiulėse konferencijose) bus pirmas dalykas, kurį jie pamatys išlipę iš autobuso.

[bucaneer]

Šiek tiek istorijos. Visi žino, kad Sporto rūmų teritorijoje anksčiau buvo žydų kapinės, bet kažkaip iš istorinės atminties beveik visai pradingo faktas, kad kapinių kaimynystėje stovėjo ir Šv. Teresės bažnyčia ir basųjų kamelitų vienuolynas. Aišku, atminčiai trukdo painiava dėl pavadinimo - daug įžymesnė yra to paties pavadinimo ir to paties vienuolių ordino bažnyčia prie Aušros vartų; be to, kartais (atrodo klaidingai) šiuo vardu vadinama buvusių Šv. Rapolo parapijos kapinių koplytėlė toliau į vakarus, kurioje dabar veikia armėnų bažnyčia. Jei nebūčiau linkęs narplioti istorinių miesto planų, turbūt ir nebūčiau sužinojęs, kad tokia bažnyčia išvis egzistavo.

Vienintelis šios Šv. Teresės bažnyčios aprašymas, kurį pavyko rasti internete, yra šimto metų senumo istoriko Vladislavo Zahorskio apybraižos rankraštis lenkų kalba Lietuvos valstybiniame istorijos archyve. Esminę informaciją išverčiau ir įkėliau į Vikipediją. Pagrindinės datos: 1695 m. basieji karmelitai gauna sklypą Žvejų priemiestyje iš Vainų ir Oginskių; 1739 m. vietoj laikinos medinės bažnyčios pastatyta mūrinė; 1837 m. patvinusi Neris sugriauna dalį bažnyčios ir ji yra uždaroma; 1844 m. carinė valdžia perima bažnyčios griuvėsius ir juos galutinai sunaikina.

Bažnyčia ir vienuolynas buvo dabartinių Sporto rūmų teritorijos pietrytiniame kampe, tiesiogiai ribojosi su žydų kapinėmis. Tiksliau nustatyti vietą sunkoka, nes to meto planai nėra itin detalūs, o ir dėl išlikusių atskaitos taškų trūkumo sunku juos derinti su šiuolaikiniais žemėlapiais. Užstatytas sklypas greičiausiai užgriebė dalį pievelės, kur dabar yra paminklas žydų kapinėms atminti, ir bent vieną ar du piečiausius "Pilies apartamentų" korpusus. Pati bažnyčia stovėjo tiesiai ant upės kranto, tad jos pamatų liekanų (jei tokių dar yra) turbūt reiktų ieškoti po Olimpiečių gavės asfaltu.

Bažnyčios atvaizdas 1830 m. Karolio Račinskio panoramos centre irgi atrodo yra vienintelis vaizdinis šaltinis. Jis dar įdomus tuo, kad tolumoje ties horizontu ant visai pliko Tauro kalno matosi liuteronų kapinių koplyčia dabartinių Santuokų rūmų vietoje:



Beje, dar 2PK metais, praėjus šimtmečiui po bažnyčios sugriovimo, tebebuvo Šv. Teresės gatvelė, daugmaž toje vietoje, kur bevardė Olimpiečių gatvės atšaka atskiria "Pilies apartamentus" nuo Sporto rūmų. Būtų visai nebloga idėja atkurti gatvės pavadinimą, bent jau tam, kad naujai statomiems namams nereiktų išnaudoti visos abėcėlės korpusų žymėjimui.

[Saliamonas]

Šiek tiek istorijos. Visi žino, kad Sporto rūmų teritorijoje anksčiau buvo žydų kapinės, bet kažkaip iš istorinės atminties beveik visai pradingo faktas, kad kapinių kaimynystėje stovėjo ir Šv. Teresės bažnyčia ir basųjų kamelitų vienuolynas. Aišku, atminčiai trukdo painiava dėl pavadinimo - daug įžymesnė yra to paties pavadinimo ir to paties vienuolių ordino bažnyčia prie Aušros vartų; be to, kartais (atrodo klaidingai) šiuo vardu vadinama buvusių Šv. Rapolo parapijos kapinių koplytėlė toliau į vakarus, kurioje dabar veikia armėnų bažnyčia. Jei nebūčiau linkęs narplioti istorinių miesto planų, turbūt ir nebūčiau sužinojęs, kad tokia bažnyčia išvis egzistavo.

Vienintelis šios Šv. Teresės bažnyčios aprašymas, kurį pavyko rasti internete, yra šimto metų senumo istoriko Vladislavo Zahorskio apybraižos rankraštis lenkų kalba Lietuvos valstybiniame istorijos archyve. Esminę informaciją išverčiau ir įkėliau į Vikipediją. Pagrindinės datos: 1695 m. basieji karmelitai gauna sklypą Žvejų priemiestyje iš Vainų ir Oginskių; 1739 m. vietoj laikinos medinės bažnyčios pastatyta mūrinė; 1837 m. patvinusi Neris sugriauna dalį bažnyčios ir ji yra uždaroma; 1844 m. carinė valdžia perima bažnyčios griuvėsius ir juos galutinai sunaikina.

Bažnyčia ir vienuolynas buvo dabartinių Sporto rūmų teritorijos pietrytiniame kampe, tiesiogiai ribojosi su žydų kapinėmis. Tiksliau nustatyti vietą sunkoka, nes to meto planai nėra itin detalūs, o ir dėl išlikusių atskaitos taškų trūkumo sunku juos derinti su šiuolaikiniais žemėlapiais. Užstatytas sklypas greičiausiai užgriebė dalį pievelės, kur dabar yra paminklas žydų kapinėms atminti, ir bent vieną ar du piečiausius "Pilies apartamentų" korpusus. Pati bažnyčia stovėjo tiesiai ant upės kranto, tad jos pamatų liekanų (jei tokių dar yra) turbūt reiktų ieškoti po Olimpiečių gavės asfaltu.

Bažnyčios atvaizdas 1830 m. Karolio Račinskio panoramos centre irgi atrodo yra vienintelis vaizdinis šaltinis. Jis dar įdomus tuo, kad tolumoje ties horizontu ant visai pliko Tauro kalno matosi liuteronų kapinių koplyčia dabartinių Santuokų rūmų vietoje:

Beje, dar 2PK metais, praėjus šimtmečiui po bažnyčios sugriovimo, tebebuvo Šv. Teresės gatvelė, daugmaž toje vietoje, kur bevardė Olimpiečių gatvės atšaka atskiria "Pilies apartamentus" nuo Sporto rūmų. Būtų visai nebloga idėja atkurti gatvės pavadinimą, bent jau tam, kad naujai statomiems namams nereiktų išnaudoti visos abėcėlės korpusų žymėjimui.

Ačiū, tikrai puiki apžvalga. Žinojau, kad toje vietoje anksčiau buvo caro įtvirtinimai, kareivinės (kai kurie seni pastatai dar išlikę, tik paslėpti po geru "euroremonto" sluoksniu), kuriuos caro valdžia įkūrė iš žydų nupirkusi jų buvusių kapinių teritoriją. Bet nežinojau, kad toje vietoje dar prieš viską buvo vienuolynas, bažnyčia. Labai gaila, kad nieko neliko, tas vienuolynas su bažnyčia būtų tarsi senojo miesto tąsa. Dabar gi perėjus per Mindaugo tiltą senasis miestas staigiai baigiasi, prasideda ofisų-"miegamųjų" rajonų pradžia.
Dėl gatvelės pavadinimo - manau, idėja puiki, bet dabartiniame kultūriniame ir politiniame miesto kontekste, manau, didesnė tikimybė, kad gatvelė bus pavadinta ne Šv. Teresės, o Šv. G. Floydo ar Kardašian užpakalio vardu

[bucaneer]

Bonus: istorinių Vilniaus planų fragmentai su dabartinių Sporto rūmų teritorija ir pažymėta Šv. Teresės bažnyčios ir vienuolyno (ar jų liekanų) vieta. Apkarpyti taip, kad matytųsi keli bendri išlikę atskaitos taškai: Pilies senasis ir naujasis arsenalai, Sluškų rūmai ir Šv. Rapolo parapijos kapinės.

~1737 m. Fürstenhoff'o plane 47 numeriu pažymėta "karmelitų bažnyčia" (Carmelitter Kirche):



1798 m. F. Chomentovskio plane šalia "žydų kapinių" (Жидовское Кладзище) pažymėti aplink kiemo aikštę išsidėstę vienuolyno pastatai ir bažnyčia ant upės šlaito:


1840 m. plane 50 numeriu pažymėta "Šv. Teresės bažnyčia, griuvėsiai" (Костель Св. Терезіи, развалины):


1901 m. plane vienuolyno pastatai aplink kiemą dar yra, o vietoj bažnyčios stovi kažkoks kitas pastatas (galbūt V. Zahorskio minėta lentpjūvė):


1938 m. plane pažymėta "Šv. Teresės" (Św. Teresy) gatvė; nelabai aišku, kurie iš pastatų galėjo būti likę nuo vienuolyno, o kurie pastatyti naujai:


Pabaigai, mano spėjimas, kur galėjo būti bažnyčios ir vienuolyno užstatytas plotas pagal detaliausius (1840 ir 1938 m.) planus:

[R.D.]

bucaneer, dėkui už apžvalgą. Papildau.
Apie šią bažnyčią yra užsiminęs Vladas Drėma (Drėma V. Dingęs Vilnius. Vilnius, 1991. p. 377-380). Ši vietovė visad patekdavo į Neries upės potvynių užliejamų pakrančių zoną. Iš istorinių šaltinių bei geologinių tyrimų rezultatų žinoma, kad pakrantėje vyravo nuolaidūs neurbanizuoti smėlingi šlaitai, o dešinysis upės krantas buvo piečiau nuo dabartinės jo linijos, kuri tuo metu dėka pastovių upės potvynių nuolat kito. Tad ir bet koks statinys čia rizikavo egzistuoti neilgai. Nuo XV-XVI a. dešiniajame krante žinomas Žvejų priemiestis su vienaaukščiu mediniu užstatymu. Į ŠR nuo jo, XVI a. vid., buvo įkurtas Vilniaus pilies pagalbinis ūkis – Tuskulėnų dvaras. Į V nuo Žvejų priemiesčio 1547-1585 m. veikė M. Paleckio stiklo fabrikas, 1592 m. paminėtos žydų kapinės, veikusios šioje vietovėje iki pat 1831 m., kur dab. Sporto rūmai. Priemiestyje 1661 m. basieji karmelitai įsigijo kelis sklypus ir įsirengė didelę plytinę. 1701 m. pastatyta Švč. Marijos Teresės bažnyčia, kurią 1739 m. Oginskiai perstatė. 1845-1846 m. upės potvyniai stipriai paplovė Neries šlaitus ir apardė tvirtovės įrenginius. 1847 m. potvynio metu sugriuvo Švč. Marijos Teresės bažnyčia. Labiausiai vietovės vaizdas pradėjo keistis „carų valdžioje“, t. y. XIX a. II p. pradėjus vykdyti Neries krantinių bulvarų įrengimo darbus. Jų metu vietomis performuotos ir atvežtiniu bei iškastiniu gruntu supiltos aukštos stačios pakrantės. Ties upės posūkiu palikta sekli potvynių užliejama lygi smėlėta pakrantė sielių plukdymui ir jų išvežimui kranto link. Tad nuplovus bažnyčią bei performavus pakrantę, neliko nieko, kas leistų lengvai rasti ją. Be to, sovietmečiu tvarkant gatvę bei vykdant statybas buvo sunaikinti likučiai. Tiesa, niekas kryptingai, kiek man žinoma, neieškojo šios bažnyčios. Na, sudėtinga dabar būtų tai padaryti bei nelabai aišku kam. Archeologiniai tyrimai Olimpiečių g. neparodė nieko, kas galėtų indikuoti bažnyčios buvimo faktą. 1998 m. buvo vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai teritorijoje į rytus nuo Sporto rūmų. Tuomet buvo iškasta 50 archeologinių šurfų ir perkasų. Bendrai ištirtas 245 m² plotas. Kituose šurfuose, kastuose sklype Olimpiečių g. 3 vakarinėje ir pietvakarinėje dalyse archeologinių radinių neaptikta. Kultūrinis sluoksnis šioje vietoje arba nesusiformavo, arba buvo nukastas statybų metu. Kas, greičiausiai, labiau realu. Kalvelės, esančios sklypo Olimpiečių g. 3 PV dalyje 1,3-1,4 m gylyje, aptiktas XIX-XX a. pr. mūrinio pastato ŠR kampas su rūsio švieslangiu šiaurinėje sienoje. Kituose, kalvoje kastuose šurfuose fiksuotas sujauktos struktūros pilkos žemės, molio, žvyro, statybinių ir buitinių šiukšlių sluoksnis. Molio ir žvyro įžemis pasiektas 1,8-3 m gylyje. Rasta pavienių, atsitiktinių XVII a. radinių. XIX-XX a. pr. šioje vietoje stovėjo keletas pastatų su akmenimis grįstu kiemu ar gatvele. 2002 m. vyko tyrimai Olimpiečių g. 3. Tuo metu ištirti du šurfai ir archeologiškai vertingo sluoksnio neaptikta. Tyrimai, jeigu gerai pamenu, vyko aplink tiek 1996 m. (senųjų žydų kapinių teritorijoje (XVI a. -1831 m.)), 2015/2016 m. Visur, kur ne kapinės, iš esmės išvados yra tokios: kultūrinio sluoksnio neaptikta; jis menkas; sujauktos struktūros; 0,8-0,9 – 1,8-1,9 m storio maišytas pilkos žemės, žvyro ir XX a. statybinių šiukšlių sluoksnis; kai kur pavienių, randama atsitiktinių XVII a. radinių.

[Creatium]

Išduotas leidimas North East pastatui. Jei gerai mačiau pravažiuodamas, tai ir skylė jau iškasta. Tad, panašu, kad nieko nelauks. Dabar įdomu kada skelbs (ir ar skelbs) konkursus sekančiam pastatui, jau vidinėje dalyje.

[gangstarr]

Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai, o tuo pačiu – savivaldybės dalyvavimui įgyvendinant Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos Rinktinės gatvėje sutvarkymo projektą. Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.

https://www.15min.lt/m/id/verslas/kv...us-973-1344264

[ttttt]

Esu už cor-ten fasadus, bet Sporto rūmų kontekste man kažkaip visai nesižiūri, manau jau geriau darytų vario fasadus, kaip šalia tilto stovinčiam daugiabutyje, atrodytų žymiai šviežiau...