Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Reformatų parkas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Creatium
    replied
    Parašė AudriusV

    Atviras ir nuoširdus straipsnis, apie tai, kad autoriui niekieno nelankomas skveras yra patrauklesnis už sutvarkytas viešąsias erdves, kur pilna žmonių. Tik kažkaip įtariu, kad tie kartai , kai lankėsi autorius buvo su draugais ir vynelio buteliu.
    Mm? Aš visai kitaip supratau straipsnio mintį

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Kęstas Kirtiklis: Viešųjų erdvių paradoksai

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujien...17724#_?copied

    „Re:formatų“ festivalyje nedalyvavau, prisipažįstu iškart ir nesiteisinu. Tačiau taip jau nutiko, kad po tos rugpjūčio 9-osios kone kas antrą dieną pro Reformatų skverą praeinu ar pravažiuoju. Ir pasidairau gerokai įdėmiau nei anksčiau.

    Rugpjūčio 10-osios (penktadienio) vakarą jame tvyrojo liūdnokos post-renginio nuotaikos, draikėsi, kiek suprantu, suplanuotus takus žyminčios juostos, protesto transparantų skutai ir kitų simbolių likučiai. Ir buvo paprasčiausiai tuščia. Kaip visada, kaip ir kitomis dienomis.

    Festivalio proga pasirodę skvero-parko nykumą pašiepiantys komentarai, deja, nėra be pagrindo. Nes, kiek menu, jis visuomet buvo tuščias. Kai skaitau atsiliepimus apie jame kunkuliuojančią gyvybę, begalę visokiausių veiklų ir veikėjų, galvoju, kad čia gal ne apie tą vietą. Aš teprisimenu tuos n+1 karto, kai ėjau per tą skverą nykiai tykų, tarp vėjo gainiojamų šiukšlių. Tas šiukšles, tiesa, vėjas kartais gainioja taip gražiai, kaip plastikinį maišelį filme „Amerikietiškos grožybės“. Tik to beveik niekas nemato, nes žiūrovų reta tiek ryte, tiek dieną ar vakare. Bet gal man tiesiog nesiseka. Būna juk taip – nesiginčiju.

    Kaip ir nesiginčydamas pritariu festivalio rengėjų priekaištams atsakingoms institucijoms dėl neskelbto konkurso, nesitarimo su miestiečiais ir kitų procedūrinių dalykų. Ir kartu su jais nepatikliai žiūriu į institucijų pažadus tučtuojau pasitaisyti, tartis, atsiklausti nuomonės, gal net eiti į aplinkinių gyventojų butus jos sužinoti. Skamba įdomiai. Bet luktelkime iki kito kovos dėl viešųjų erdvių raundo. Tada, tikiu, ir vėl netruks nei skepsio, nei paradoksų, apie kuriuos jau kurį laiką pagalvoju matydamas vis naujas vietas, kuriose užverda batalijos dėl viešųjų erdvių kaip bendruomenės būrimosi vietų. Vietos keičiasi, paradoksai išlieka. Na, bent keli jų. Vieni rimti, kiti – nelabai.

    <..>

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Ankstyvais viduramžiais pagonys, tie patys druidai, sudievindavo kai kuriuos gamtos objektus, kad ir medžius. Tačiau tame nebuvo daug romantinio ar "ekologinio" motyvo, kaip vyrauja tarp dabartinių neopagonių.
    Gamtos elementų ar tam tikrų veiksmų, laikotarpių sudievinimas dažnai buvo iš praktinių motyvų. Dabar ekologinis motyvas irgi iš esmės yra praktinis motyvas. Ir tai vykdavo ir prieš kelis tūkstančius metų, ir viduramžiais bei vėlesniais laikais prie krikščionybės įtakos. Iš esmės tas pats vyksta ir dabar. Jei nori, kad masės kažką darytų - apibūdink protingais ir baisiais žodžiais ir klausys.. Šitoje temoje irgi buvo tokių pasisakymų, kad progresas yra šventas ir jo nevalia stabdyti.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Būtent. Viduramžiais, kai pilys realiai buvo statomos dėl gynybos, buvo neįsivaizduojama, kad galima priešams suteikti tokį pranašumą kaip medžius. Bet kažkodėl šiais laikais medžiai buvo sudievinti, lyg tai būtų toks pats paveldas, kaip pilis, nors realiai tai tas pats sovietinio brutalizmo pavyzdys.
    Ankstyvais viduramžiais pagonys, tie patys druidai, sudievindavo kai kuriuos gamtos objektus, kad ir medžius. Tačiau tame nebuvo daug romantinio ar "ekologinio" motyvo, kaip vyrauja tarp dabartinių neopagonių.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Reikėtų skirti istorinį parką nuo parko prie naujo verslo centro. Verslui tai nėra didelio intereso įžvelgti kažkokius skirtumus. Kuo tie radikalūs pertvarkymai skiriasi nuo vadinamojo sovietinio brutalizmo? Tokiose vietose reikėtų labiau atsižvelgti į kontekstą, o ne šluoti viską iš eilės argumentuojant apleistos vietos sutvarkymu ir pažanga. Sovietai pertvarkydami parką turbūt irgi jautėsi pažangiai tvarkantys senas apleistas kapines ir, aišku, visuomenės nuomonė buvo paskutinėje vietoje.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Kiek pamenu iki šiol džiaugdavomės, kai verslininkai ne tik nekilnojamo turto projektus vystydavo, bet ir žaliąsias erdves įrengdavo, kaip kad Swedbank terasą ar Green Hall poilsinę. Bet tai buvo ankščiau, dabar verslui prisidėti prie aplinkos tvarkymo yra kriminalas. Kodėl? Tuoj sugalvosim kodėl... jeigu argumentų dėl ko parko projektas blogas ir trūksta, tai fantazijos konspiracijų kūrimui tikrai netrūksta.

    Parašė chmekas Rodyti pranešimą
    entuziastams to irgi nereikia. bet reikia, kad kazka darytu, o ka, tai cia jau nebe taip svarbu, svarbu progresas ir pletra. kam cia gilintis is viso..
    Ot dasigyvenom. Pasirodo rekonstruoti parką ir paversti jį šiuolaikine žaliąją erdve - yra blogis. Nenustebsiu, jeigu greitu laiku blogiu pradės būti laikoma ir gatvių rekonstrukcija - juk nauji šaligatviai tarnauja verslui, o verslas priklauso sistemai, o prieš sistemą reikia kovoti, dar ir meras iš kokios partijos.... viską išvagia ryškiai, dėl to geriau nieko nedaryti.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Vis dar laukiu informacijos apie Eikos planuojamus būsto projektus toje vietoje, ir kaip savivaldybė jiems pataikauja. Būtų labai įdomu sužinoti, manau galėtų ir spaudoje gerai nuskambėti.
    Spaudoje apie tai ir parašyta. Iniciatoriai taip teigė, paneigimo nemačiau. ES lėšos, konkurso nebuvimas, meras iš "skaidrios" partijos. Ar sunku sujungti taškus? Tyrimas savaime prašosi.

    Tie laiptai tiktų Labašausko bunkeriui . Visų saugoti nebūtina, galima palikti vieną fragmentą. Laiptai abstraktus daiktas, kokia prasmė bus suteikta, tokią ir turės. Nėra protinga lygioje aikštėje daryti kalnelį, o kalvotą parką skubėti sulyginti.
    Net keista, niekas nesiginčija dėl parko rimtumo saugojimo. Pvz., dar net 1980 m. parke buvo išlikęs antkapinis palaidoto žymus prancūzų kartografo paminklas. Tai Reformatų parkas, Lukiškių aikštė turėtų išlikti rimtesnės vietos, o linksmumo pakanka Bernardinų sode, Vingio parke (tos karių kapinės yra pakraštyje ir linksmintis netrukdo).
    Paskutinis taisė senasnamas; 2018.08.21, 08:04.

    Komentuoti:


  • chmekas
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    senasnamas
    Tai ir diskutuojam is esmes o ne metomes nebutais kaltinimais ar bandome issaugoti tai, kas is principo nera ir neturi buti saugoma.
    Laptai-niekada ten nebuves idealoginis svetimkunis, ten stovejusiu sovietiniu partizanu pjedestalas. Visie tie "laiptai" sunaikino tai, kas ten buvo pries tai. Jau nekalbant apie tai, kad tai Senamiesti darkantis, i aplinka visiskai neatsizvelgiantis sovietinis brutalizmas. Kodel talibanas dabar neklykia jog sovietai statydami nepriderino prie aplinkos?.. Trupantis masyvus betono luitai vidury Senamiescio dabar tapo nebe pasipiktinimo saltiniu, bet "unikalumu". Kame reikalas, dviveidziai?
    Gedimino kalna prikisti yra isvis totali geda. Toks jausmas kad visiskai nesidomite miesto istorija, o tik ateinate paloti stiliumi "man atrodo reiketu... priesintis... pries viska."
    tai gal tada atkuriam kaip buvo iki II-ojo pasaulinio karo? sutikciau ir su tokiu variantu, mat ji galas tuos laiptus tada. bet pats supranti, kad taip nebus ir entuziastams to irgi nereikia. bet reikia, kad kazka darytu, o ka, tai cia jau nebe taip svarbu, svarbu progresas ir pletra. kam cia gilintis is viso..

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    senasnamas
    Tai ir diskutuojam is esmes o ne metomes nebutais kaltinimais ar bandome issaugoti tai, kas is principo nera ir neturi buti saugoma.
    Laptai-niekada ten nebuves idealoginis svetimkunis, ten stovejusiu sovietiniu partizanu pjedestalas. Visie tie "laiptai" sunaikino tai, kas ten buvo pries tai. Jau nekalbant apie tai, kad tai Senamiesti darkantis, i aplinka visiskai neatsizvelgiantis sovietinis brutalizmas. Kodel talibanas dabar neklykia jog sovietai statydami nepriderino prie aplinkos?.. Trupantis masyvus betono luitai vidury Senamiescio dabar tapo nebe pasipiktinimo saltiniu, bet "unikalumu". Kame reikalas, dviveidziai?
    Gedimino kalna prikisti yra isvis totali geda. Toks jausmas kad visiskai nesidomite miesto istorija, o tik ateinate paloti stiliumi "man atrodo reiketu... priesintis... pries viska."

    Komentuoti:


  • rmss
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Taip
    Vis dar laukiu informacijos apie Eikos planuojamus būsto projektus toje vietoje, ir kaip savivaldybė jiems pataikauja. Būtų labai įdomu sužinoti, manau galėtų ir spaudoje gerai nuskambėti. Ačiū

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Būtent. Viduramžiais, kai pilys realiai buvo statomos dėl gynybos, buvo neįsivaizduojama, kad galima priešams suteikti tokį pranašumą kaip medžius. Bet kažkodėl šiais laikais medžiai buvo sudievinti, lyg tai būtų toks pats paveldas, kaip pilis, nors realiai tai tas pats sovietinio brutalizmo pavyzdys.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Gedimino kalno medžiai turėjo būti nukirsti nuo kalno nepriklausomai, ar jie sovietiniai, ar cariniai, ar paskutinių 10 metų. Bet lietuvio istoriniame vaizdinyje piliakalnis jau niekaip neatsiejamas nuo jį apagusio setimkūnio - medžio ir jam niekaip neateina į galvą, kad medžiai ardo piliakalnius ir tai, kad joks piliakalnis istoriškai negali būti apaugęs medžiais, tai toks išskypsios realybės vaizdinys, greičiau suformuotas XIX a. romantikų.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Absoliuti dauguma Vilniaus medžių nėra jokie šimtamečiai, jie yra tiesiog tas pats sovietinis paveldas, kuris buvo pasodintas negalvojant apie tai, kokią žalą jie ateity gali kelti.
    Taip, pagrindinis argumentas, kad jie sovietiniai . Kai kurie rimtu veidu argumentavo, kad ir Gedimino pilies kalno medžius reikia kirsti vien todėl, kad jie sovietiniai.

    Menotyrininkė E.Mikalajūnė atsiliepė apie naują Reformatų sodo projektą

    Šiuo metu projekte planuojama, kad bus panaikintas sovietinis betoninių apkasų imitavimas, atnaujinti takai, sutvarkyti želdiniai, atsiras apyniais, vijoklinėmis rožėmis, raganėmis apželdinta pavėsinė (pergolė), vandens takas, vaikų žaidimo aikštelė, kurioje be laipynių ir čiuožyklų bus ir batutas, bus galima išbandyti požeminių pokalbių atrakciją, vandens pompas, prigulti tinkle įrengtame virš augalų
    http://www.respublika.lt/lt/naujieno...sodo_projekta/

    Manau, kad priešininkams nepatinka, jog pokyčiai per daug radikalūs ir per daug visokių atrakcijų. Ar ta disneilendizacija neprimena atvejo, kai sovietmečiu Vingio parko karių kapinių teritorijoje buvo atrakcionų parkas? Kapinėse palaidoti daugiausia vokiečiai, tai reikėjo kažkaip pasityčioti. Dabar irgi mėgstama orientuotis į infantilias pramogas ignoruojant istoriją. Tokius skirtingus požiūrius gerai parodė ir diskusijos dėl Lukiškių aikštės. Neturi visur stovėti vien kryžiai, atminimo akmenys ir nebūtina atkurti visas kapines (jų pilnas Vilnius), bet nereikia ir stengtis kiekvieno parko paversti žaidimų aikštele ir daryti, kad būtų kuo linksmiau. Šitame projekte lyg ir žadama įamžinti reformatų atminimą, peženklinti kapinių vietą ir pan. Man tai tokiame parke visokios atrakcijos nedera. Neturi visi parkai būti panašūs ir tarp tų skirtingų požiūrių reikėtų ieškoti kompromiso, o ne per jėgą stumti projektą, kuriame atseit nieko negalima keisti. Jei yra pasipriešinimas, vadinasi yra tam priežasčių.
    Paskutinis taisė senasnamas; 2018.08.20, 22:52.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė chmekas Rodyti pranešimą
    kitas dalykas yra medziai. simtameciai medziai yra is vis nelieciamas objektas, nebent is tiesu kelia pavoju praeiviams. viskas turi buti formuojama aplink juos, o ne vietoj ju. 100x nauju importiniu sodinuku neatpirks vieno simtamecio.
    Mano supratimu tai yra labai svarbus argumentas, nes daug kam atrodo, kad jeigu yra medis - tai jis yra šimtametis. Tiesą pasakius kai aš gimiau prie namų buvo pasodintas medis ir aš dabar matau kiek daug problemų jis sukelia, nes ne tik kad blokuoja tėvų namo langus, bet ir kertasi su elektros laidais. Ir aš tam tikra prasme suprantu tėvų nenorą jį nukirsti, nes jiems tai simbolizuoja mano gimimą, bet iš kitos pusės - jis tapo rakštimi, nes per trumpą laiką sugebėjo ne tik peraugti namą, bet it tapti didele problema. Vienintelė nauda, kurią mes jam suteikiam, yra simbolizmas.

    Absoliuti dauguma Vilniaus medžių nėra jokie šimtamečiai, jie yra tiesiog tas pats sovietinis paveldas, kuris buvo pasodintas negalvojant apie tai, kokią žalą jie ateity gali kelti.Aš suprantu, kad patys seniausi Vilniaus medžiai turi būti išsaugoti, turi būti išsaugoti ir tie, kurie kuria kažkokią vertę, bet kai kiekvieną medį mes pradedame vertinti per prizmę, kad jis šimtametis (nors toks nėra), o juo labiau turi sielą - tai įvyksta konfliktas, nes nebūtinai sovietinis medis kuria daugiau jaukumo, nei šiuolaikinėmis technologijomis suprojektuota žalioji erdvė, kuri atspindi žmonių poreikius. Dėl to prioritetas neturėtų būti sovietinių medžių išsaugojimas, prioritetas turėtų būti sukurti tokią aplinką ir žaliąsias erdves, kurios labiausiai pritraukia ir džiugintų žmones.

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    zaidimu aikstelės ten bus?
    va kaip reikia daryti parkus
    Central park in Oslo:
    https://www.tripadvisor.com/ShowUser...rn_Norway.html
    ​​​​​​​

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Gal mažiau nusišnekėkite. KPD tų laiptų nesaugo, tad nėra čia nieko saugotino. Sovietmiečio brutalizmas. Ką reiškia susiglėjo? Ant kapinių pastatė mėšlą, suniokojo originalią struktūrą ir jau prigyjo? Čia jūsų sapne jie unikals atributas, kaip, ko gero, Vilniaus Žaliojo tilto skulptūros ar kitas sovietmečio atributas. Jeigu sovietinis menas yra vizitinė kortelė, tai geriau niekam tokios nerodyti, nes bus gėda. Gal dėl tų medžių atsipeikėti reikia. Pažiūrėkite istorines foto, prieškario. Infarktą gausite, nes pamatysite kaip pokaryje viskas begėdiškai neprižiūrimai apaugo. Chaotiškas augimas mieste nėra nieko saugotino ir gražaus, nes tai nepraktiška ir pavojinga. Miestas priklauso žmonėms, o ne miškų vaidilutėm. Pats kalbate apie unikalią vietą, bet norite išsaugoti viską, kas sunaikino tą unikalumą. Absurdas. O kaip turi būti solidu tokiam projekte. Ir rašyti diakritiniais ženklais išmokite.

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied

    Gal reiktu atskirti idealogija, nuo istorijos testinumo.
    Cia gaunasi toks slidus reikalas. Tai, kas buvo nusluota ir sunaikinta atstatyti jau matai nebegalima, nes reikia iamzinti ir islaikyti barbaru palikima.
    What's next? Negalesim griauti Vokieciu gatves stalinuku, nes reikes iamzinti ju unikalu barbarizma? Gal reikejo palikti ir Lenino statula?

    Komentuoti:


  • chmekas
    replied
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Tie laiptai neturi nieko bendro su nei Reformatu skveru (istoriškai), nei jie pridėda kažkokio jaukumo vietos aplinkai. Galima būtų daug prirašyti, bet pikčiausia yra tai, kad vilniečiai (o tai dažniasiai privažiavę sovietmečiu piliečiai iš kitų rajonų) pradėda ginti Vilniaus miestą ir jo istorinį landšaftą, grįsdami tai gamtos argumentais, kuomet kažkas nori praretinti senus, sergančius medžius ar istoriniu tęstinumu, bet nieko tęstino negali pasiūlyti, o tik nori išsaugoti jų jaunystės vietas, kur vaikščiodavo, galbūt išgerdavo kažko (nepaslaptis, kad tame parke žmones dažnai geria), kurios yra apleistos iki apverktinos būklės. Dar tegu aprauda, kad į Grūto parką išvežė mėšlą, vadinama paminklu „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“. Tai bent suformulotų aktualiai problemas, kurias mato, o ne kriūksėtų kaip koks googleLT apie nieką be jokių argumentų.
    Be to, jeigu jie norėtų atsikratyti sovietmečio rudimentų, tai nekledėtų tokių nesąmonių, o džiaugtųsi, teiktų vieną-kitą pasiūlymą, bet dabar saugo sovietų brutaliai išdarkytą Vilniaus landšaftą pasitelkdami pilietiškumo argumentus.
    laiptai yra saugotini, nes suteikia unikalumo sitam skverui, cia yra sio skvero unikalus atributas. is kitos puses sie laiptai jau "susigulejo" per laika, tapo vizitine skvero kortele, atlaike ir laiko testa.

    kitas dalykas yra medziai. simtameciai medziai yra is vis nelieciamas objektas, nebent is tiesu kelia pavoju praeiviams. viskas turi buti formuojama aplink juos, o ne vietoj ju. 100x nauju importiniu sodinuku neatpirks vieno simtamecio.

    trecias dalykas, nebuvo konkurso, nebuvo vieso parko projekto aptarimo, nebuvo konsultuojamasi su visuomene ir ekspertais, o viska suprojektavo vienas zmogus, dirbantis savivaldybeje, tegul ir patyres. visas sis atnaujinimo procesas netinkamas tokio lygio vietoje, unikalioje vietoje.

    ketvirtas dalykas, cia jau subjektyvus, daugeliui nepatiko pats projektas, per daug nulaizytas, persistengta vietomis, per daug norima sukisti rekreacijos ir pramogu, vel fontanai, vel zaidimu aiksteles - nesolidu. zodziu nerimtas produktas.

    Komentuoti:


  • kutas
    replied
    Parašė AudriusV

    Aišku, trumpiau tariant, jei aš teisingai supratau, vertė yra tame, kad tiems ,kurie žino ,kas yra laiptukai, jų neteks, nes parkas be laiptukų - eilinis šunparkis. Stiprus argumentas. Aš jau senai pasiduočiau.
    Aš manau, kad tai kaip tik stipriausias argumentas - kad atmetama parko dabartis ir jį supančios reikšmės kaip niekinės, negatyvios. Tai nereiškia, kad laiptai būtinai turi išlikti dabartine forma, su visais tamsiais užkaboriais ir šešėliniu gyvenimu. Tačiau net nemėginama ieškoti sąlyčio taškų ir juos naujai interpretuoti. Ironiška, kad laiptai atsirado sovietmečiu, sulyginus ten buvusias kapines ir sodus, dabar jie patys bus visiškai sulyginti kaip "neturintys jokios išliekamosios vertės". Dabar jau teigiama, kad gal kažkokį laiptų motyvą ir paliks, bet pro sukastus dantis ir ne be visuomenės spaudimo.

    Naujas projektas nėra blogai, visiškai tikėtina, kad daugumai eilinių miestiečių jis bus žymiai patrauklesnis negu dabar. Puiku, kad tvarkomos iki tol apleistos viešosios erdvės. Tačiau pastaruoju meto projektai ima panašėti vienas į kitą - tie patys kitur jau matyti žibintai, suoliukai, žvyruoti takeliai, tvorelės, rožės ir laipynės vaikams. Jei manote, kad gero niekada nebūna per daug, tai čia panašu kaip valgyti kasdien pusryčiams pietums ir vakarienei tą patį patiekalą - geriau nei badauti, bet po kurio laiko valgai per prievartą. Deja, bet šis įvairesnių ir autentiškesnių viešųjų erdvių siekis liko kažkur antrame plane (tam reikia didesnės visuomenės brandos?) už nekritiškų saugokimemedįšventąkiekvieną ir palikimeviskąkaipyra tipo argumentų.
    Paskutinis taisė kutas; 2018.08.20, 21:00.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Tie laiptai neturi nieko bendro su nei Reformatu skveru (istoriškai), nei jie pridėda kažkokio jaukumo vietos aplinkai. Galima būtų daug prirašyti, bet pikčiausia yra tai, kad vilniečiai (o tai dažniasiai privažiavę sovietmečiu piliečiai iš kitų rajonų) pradėda ginti Vilniaus miestą ir jo istorinį landšaftą, grįsdami tai gamtos argumentais, kuomet kažkas nori praretinti senus, sergančius medžius ar istoriniu tęstinumu, bet nieko tęstino negali pasiūlyti, o tik nori išsaugoti jų jaunystės vietas, kur vaikščiodavo, galbūt išgerdavo kažko (nepaslaptis, kad tame parke žmones dažnai geria), kurios yra apleistos iki apverktinos būklės. Dar tegu aprauda, kad į Grūto parką išvežė mėšlą, vadinama paminklu „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“. Tai bent suformulotų aktualiai problemas, kurias mato, o ne kriūksėtų kaip koks googleLT apie nieką be jokių argumentų.
    Be to, jeigu jie norėtų atsikratyti sovietmečio rudimentų, tai nekledėtų tokių nesąmonių, o džiaugtųsi, teiktų vieną-kitą pasiūlymą, bet dabar saugo sovietų brutaliai išdarkytą Vilniaus landšaftą pasitelkdami pilietiškumo argumentus.
    Paskutinis taisė R.D.; 2018.08.20, 20:26.

    Komentuoti:

Working...
X