[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09

Lukiškių aikštės vizijos

Caro laikais, 1911 m., viename laikraštyje šmėkštelėjo užuomina, kad Lukiškių aikštėje reikia pastatyti cerkvę.
Projektų nepavyko rasti, įkeltas vienas Kauno pastatas.


Didžiojo Vilniaus genplanas 1938 m.
Ogólny plan zabudowania miasta Wilna w granizach administracyjnych
Arch.Jerzy Kobzakowski


Jau 1941 metais sovietų architektų desantas numatė reprezentacines aikštes Lukiškių (Lenino) ir Ożeszkowos (Černiachovskio, Savivaldybės, Kudirkos) aikštėse


1939.X - 1944 VII. Vilniuje pasikeitė trys valdžios - po sovietinės okupacijos atėjo lietuviai, sovietai ir vokiečiais. Visą tą laiką metu vyr. architektu dirbo iš Kauno atkeltas V.Landsbergis-Žemkalanis
Dauguma urbanistų buvo seni vilniečiai ar iš Lenkijos kilę architektai. Dalis darbų buvo tik tęsiami kiek pakoregavus lenkų urbanistų darbai (pvz. R.Gutto Katedros aikštės projektas).

Vorentwurf des Generalbebauungsolanes der Stadt Wilna
Vilniaus miesto užstatymo bendro plano eskizas 1943 m. (centro fragmentas)
V.Landsbergis-Žemkalanis, K.Biszewski, Z.Czech, J,Dumnicki, W, Espenhan


Iki 1945 m. antroje pusėje įsibėgėjusios lenkų "repatriacijos" Vilniuje dar vyravo lenkų architektai
1945 m. vasario mėn .projektas
Vadovas F.Czerwiński, arch. K.Biszewski


Po "repatriacijos" į Lenkiją nelikus vietinių architektų atvyko architektai iš Sovietijos, daugiausia iš Leningrado
1946 m. Vilniaus centro genplano konkursas
Arch. Vladislavas Mikučianis
Vaizdas nuo Tauro kalno


Vaizdas nuo Lukiškų aikštės


Prie Lenino aikštės buvo planuota pastatyti LTSR Ministrų tarybos rūmus
1950-1951 m. konkursas. Arch. L.Kazarinskij, V.Afanasjev, L.Kolosov
Sovietijoje po Stalino mirties 1954 atsiakyta "nesaikingumų architektūroje". Toje pačioje vietoje 1956 m. pagal L.Kazarinskio projektą pastatyti kur kas mažiau pompastiški LTSR Ministrų tarybos rūmai (dabar - Lietuvos URM)



http://www.autc.lt/Handlers/ImageHan...a-cc9138f73c25

[Romas]

Labai išsamus interviu su Vilniaus muziejuje vykstančios parodos apie XX a. neįgyvendintus planavimo, pastatų ir paminklų projektus kuratore Marija Drėmaite.
Citata apie 196* metų NMC viziją.

Bernardinai.lt
Pokalbis su architektūros istorike M. Drėmaite

Ir čia tikrai labai įdomi alternatyva [Sovietų rūmams Lenino aikštėje] yra Algimanto Nasvyčio 1964 metų sumanymas perkelti arba formuoti naująjį centrą dešiniajame Neries krante, jį Baltuoju tiltu sujungiant su Lukiškių aikšte, stalininiu ideologiniu centru. Pasižiūrėję į naująjį centrą galime matyti gana įdomią sovietinės gerovės viziją, jos suklestėjimą. Ten nerasite nei Lenino, nei Stalino, nei kažkokių komunistinių ženklų. Ten stovi didžiausia tuo metu Lietuvoje universalinė parduotuvė, tokia įsivaizduojama vartojimo gausa, nors plataus vartojimo prekių trūkumas sovietinėje visuomenėje buvo kasdienybės palydovas.

Čia yra ir vietinis „dangoraižis“ – užsieniečiams skirtas reprezentacinis viešbutis „Lietuva“; čia turėjo būti ir nepastatyta koncertų salė; čia ir revoliucijos muziejus; pats didžiausias buitinių paslaugų kombinatas; čia ir vietiniam turizmui skirtas viešbutis „Turistas“; čia ir sala Neryje su kaskadomis ir fontanais, žodžiu – modernus vartojimo ir laisvalaikio džiaugsmas.

http://www.bernardinai.lt/visas-apze...ke-m-dremaite/

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09


Šnipiškių ir kaimyninių teritorijų vizijos

Ogólny plan zabudowania miasta Wilna w granizach administracyjnych 1938 m.
Arch.Jerzy Kobzakowski


Šnipiškių užstatymo genplanas 1943 m.
Ten daug kas kartojasi iš iš lenkų urbanistų 1936-1938 m. parengtų Vilniaus užstatymo idėjų
Arch. Kazimierz Biszewski



A.Nasvytis pristato savo idėjas apie naująjį centrą dešiniajame Neries krante


Algimantas Nasvytis.
Dešiniojo Neries kranto vizija 1964-1967 m.



Šnipiškių - Žalgirio rajono (25.000 gyventojų) išplanavimo projekto maketas 1968 m.
Vyr. arch. Birutė Kasperavičienė

Vaizdas iš pietų, nuo upės pusės


Vaizdas iš rytų, nuo stadiono pusės



Šnipiškių - Žalgirio rajono (25.000 gyventojų) išplanavimo projektas 1979 m.
Arch. Aida Leckienė


Šis A.Nasvyčio piešinys jau buvo šiame forume
XX a. 8 dešimtmetis
F. Dzeržinskio g. - G. Gajaus g.- Ukmergės g. sankryža.
(dab. Kalvarijų g. - Šeimyniškių g. - Konstitucijos pr. sankryža)

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09

Parodoje yra įvairių laikotarpių Vilniaus generaliniai planai - nuo tarpukario ir karo iki vėlyvojo sovietmečio, taip pat reprezentacinio miesto centro, naujojo centro ir kitų vietų išplanavimo vizijos.

Bendras parodos vaizdas


Filmukai su pokarinėmis vizijomis



Stalinistinės pokario Vilniaus centro vizijos


Lenino aikštės (dab. Lukiškių a.) 1968 m. konkursas

[Romas]

Bernardinai.lt 2021.05.04

Marija Drėmaitė
Vilnius – nebaigtų urbanistinių idėjų miestas

Vilnius – moderni sostinė. Tokį urbanistinį miesto tikslą turėjo kiekviena miesto valdžia“, – teigia architektūros istorikė MARIJA DRĖMAITĖ. Ji pasakojimų cikle „Menas kurti Vilnių“ naujomis istorijomis praplečia mažąją MO muziejaus parodą „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“. Taigi koks Vilnius buvo tuomet ir kaip jo architektūra keitėsi?

Vilniui – sostinės verta išvaizda
„Per šį laikotarpį Vilniuje pasikeitė penkios valdžios. Ir, kiek man teko tyrinėti urbanistinį šių visų valdžių požiūrį į miestą, jos visos norėjo miestą pasisavinti, suteikti miestui sostinės vertą išvaizdą. Bet kiekviena valdžia turėjo kitokius įsivaizdavimus, kokia ta sostinė turėtų būti“, – teigia M. Drėmaitė. (...)

https://www.bernardinai.lt/architekt...ideju-miestas/

[Pilaitis]

Prieš porą savaičių Jutube atsirado filmukas Tarybų Lietuva, 1979 metai. Vilniaus statybos.

Jame buvo keletas įdomių maketų bei planų kadrų. Kai kurie jų buvo matyti ir anksčiau, bet kitu kampu.

Iš anksto atleiskit už kokybę ir dydį - daryti printscreenai iš video, bet norintys galės susirasti originalą pagal laiką

Šeškinė (7:10). Neįgyvendinta Šiaurinė gatvė (kuri čia iš tiesų aplinkkelis) bei matoma nuovaža pietų pusėje - Ozo gatvė turėjo tęstis dabartine Siesikų gatvės atkarpa bei susijungti su Ukmergės g. Beje, per šiaurinę turėjo atsirasti du pėsčiųjų viadukai.


Grandiozinė centro rekonstrukcija (7:35). Pylimo, Pamėnkalnio gatvės turėjo tapti magistralinėmis, o Kalinausko būtų pratęsta Liejyklos gatvės tąsa bei atvestų į Katedros aikštę. Prie Cvirkos skvero turėjo atsirasti dviejų (o gal ir daugiau) lygių sankryža, tiesa, man atrodo, be viadukų, o su tuneliais; ten pat prasidėtų tunelis, kuris išlystų tik dab. Operos žiedinėje sankryžoje, taip aplenkiant dabartinę Kudirkos aikštę.


NMC (7:37). Šiaurinė to pačio plano dalis. Matomas gabalėlis NMC užstatymo, žiedinė Konstitucijos pr./Kalvarijų/Šeimyniškių gatvių sankryža,

[Romas]

Ar ten sala vidury Neries su pastatu?

Ten ne sala, o pusiasalis.
Buvo numatyta iškasti įlanką ir suformuoti pusiasalį.
Dar ir dabar galima matyti paliktą vietą įlankai

[liootas]

Ar ten sala vidury Neries su pastatu?

[Romas]

Algirdas Motulas. "Vilniaus dabartis ir rytdiena". Vilnius, "Mintis", 1980
Žalgirio gyvenamojo rajono maketas

Dar viena Šnipiškių užstatymo vizija

Vilniaus m. Žalgirio (dabar Šnipiškių) gyvenamojo rajono suplanavimo konkursas
Pirmąja premija apdovanotas projektas, arch. Z. Daunoravičius, 1975 m.

http://archmuziejus.lt/lt/lietuvos-a...iniais-metais/
Virtualus architektūros muziejus 2017.12.07
D. Linartas Lietuvos architektūros konkursai sovietiniais metais
G. Girčys, Mintys apie būsimąjį „Žalgirio" rajoną, Statyba ir architektūra 1975 Nr. 2/189: 4–7.

[Palpatine]

Iš 15min.lt straipsnio apie Pilaitės vizijas sovietmečiu (https://www.15min.lt/ar-zinai/naujie...u-1162-1460448):


Čia pirmąkart matau, kad palei geležinkelį Paneriuose buvo planuota magistralė nuo stoties iki pat Lentvario ir net A1.

[Tomizmas]

Burbiškių rajonas. Projektavo V. Čekanauskas, V. Brėdikis, J. Makariūnas, A. ir V. Nasvyčiai. 1961-1962m. Turėjo gyventi ~30 000 žmonių. Turėjo būt kažkur vietoj Naujininkų mūrinių garažų prie Tūkstantmečio g.

Labai blogai, kad šito neįgyvendino. Gali būti, kad dar ne per vėlu jį atgaivinti. Iš Vilniaus vakarinės iš šiaurinės dalies nukreipus naujų daugiabučių statybas į Burbiškes, Naujininkų pietinę dalį, Liepkalnį, Kalnėnus būtų bent kažkiek išspręsta miesto asimetrijos problema.

[LC.]

Nematytas Vilniaus Naujamiesčio planas, neįgyvendintas.
Šiaurė dešinėje.
Atrastas Rasos Antanavičiūtės knygoje Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse.

[zalzakas]

Surinkome neįgyvendintus Vilniaus projektus, arba neįgyvendintas Vilniaus urbanistines vizijas į vieną valandos tinklalaidę - jas aptarė Vilniaus meras ir miesto vyr. architektas, kviečiu paklausyti: https://www.youtube.com/watch?v=MoPuiM66u84

[Pilaitis]

Teko skaityti kai kurių architektų interviu apie Vilniaus planavimą. Buvo sutarta Šnipiškių neapstatyti, laukiant geresnių laikų ir geresnių medžiagų, kad ir to pačio stiklo. T.y., net ir šiuose sovietiniuose pastatuose galėjo būti nemažai stiklo.
Ir nors absoliučiai nepritariu googlelt rašomoms erezijoms apie ''centro apsaugojimą nuo stiklo'', bet sovietiniai mikrorajonai, turint omenyje kodėl išvis jie buvo statomi, buvo projektuojami su protu. Taip, statybinės medžiagos buvo siaubingos. Tačiau vargų ar atsirastų toks rajonas kaip Perkūnkiemis arba kitapus Ukmergės gatvės esantis kvartalas, jei tai būtų projektuota tų pačių urbanistų, kurie projektavo Lazdynus ar Viršuliškes.
Tačiau dabar XXI amžius, visai kiti poreikiai, nėra masinio būsto trūkumo, todėl ir nereikia statyti jokių naujų mikrorajonų. Yra nemažai pievų (būtent pievų, o ne skverų ar parkų) Naujamiestyje, Naujininkuose, Šnipiškėse, kur turėtų vyrauti kokybiška architektūra ir kvartalinis užstatymas.

[mantasm]

Dėl ko galime turėti tikrą CBD labai geroje vietoje.

Ten kuriam kieme kanapes augina?

[D_P]

Galėjo Šnipiškių projektą įgyvendinti. Būtų paaukoti gražūs medinukai, tačiau dėl kilnaus tikslo - apsaugoti centrą ir senamiesčio panoramas nuo stiklinių dangoraižių.

Tai čia Vilniaus privalumas, kad turim supuvusias bakužes,kurias yra lengviau nugriautinei sovietinius commieblock. Dėl ko galime turėti tikrą CBD labai geroje vietoje.
Aisku, šabakštynų ir fermų mėgejams tas nepatiks, but oh well.

Tiesą pasakius, bandau įsivaizduoti žmogų, kuriam sovietinis planavimas (dėl mažaverčių, miestui nepritaikytų augti medžių) yra...geresnis nei XXI am. statyba. tikrai, unikalus mąstymas. Tikrai, įkūnyja"miesto harmoniją".

[googleLT]

Kad visam Vilniuje tėra tik vienas šimtametrinis pastatas - Europos bokštas.


O ar tų žaliųjų tarpų tarp blokinukų, išmindžiotais takeliais ir užgrūstų automobiliais, irgi pilta tamstos mėgiamuose Vienos ir Budapešto centruose?

viduramžių statyba>prieškarinė statyba>sovietinė statyba>moderni statyba... čia kalbant tik apie eksterjerą ir aplinkines erdves (taip viduramžių architektūra nėra labai patogi gyventi, tačiau ji užimtų maksimaliai 20% miesto, tai tas chaotiškas sukrypęs tankumas tikrai neatsibostų ir išliktų maloniai stebinančiu bei įdomiu).

[evvt]

...yra lygis, pramušantis lubas.

gal ne lubas, dugną labiau

[Eidvis]

Galėjo Šnipiškių projektą įgyvendinti. Būtų paaukoti gražūs medinukai, tačiau dėl kilnaus tikslo - apsaugoti centrą ir senamiesčio panoramas nuo stiklinių dangoraižių.

Štai ir išryškėjo dėl ko galima Šnipiškių medinukus aukoti - kad būtų sukurti sovietiniai kvartalai.Tavo nuomone jeigu vietoj Šnipiškių šiandieną turėtumėm Karoliniškes - tai būtų didelė sėkmė, nes 'nebūtų jokių stiklinių pastatų'? Mano supratimu sovietai buvo kvailiai kaip ir labai kvailas buvo jų miestų planavimas, kurio dėka jie kažkaip sugebėjo neužstatyti Vilniaus centro sovietiniais monstrais. Ir tas sovietinis kvailumas yra didžiulis mūsų laimėjimas, nes mes turim įrankius savo miesto centrą suformuoti taip, kaip mes suprantame ir galime, o ne tokį, kokį primetė sovietai su savo pigia apgailėtina architektūra. Tai, kad tu nori bet kokį Vilniaus progresą sustabdyti - jau yra lygis, bet tai, kad tavo supratimu sovietiniai kvartalai būtų atrodę geriau, nei šiuolaikinė Lietuvos architektūra - yra lygis, pramušantis lubas.

[lukass]

Bent jie ne šimtametriniai ir turi daugybę tarpų augmenijai paverčiančiai miestą žaliu.

Kad visam Vilniuje tėra tik vienas šimtametrinis pastatas - Europos bokštas.

1. 129 m Europos bokštas 2004 m;
2. 96 m Helios city bokštas A 2006 m;
3. 95 m Daugiabutis Konstitucijos pr. 2004 m;
4. 86 m Vilniaus verslo uostas bokštas A 2008 m;
5. 85 m Reval Hotel Lietuva 1983 m;
6. 77 m Vilniaus miesto savivaldybė 2004 m;
7. 77 m Vilniaus vartų apartamentai 2007 m;
8. 76 m Viktorijos bokštas 2005 m;
9. 74 m Viršuliškių porelė I 2006 m;
10. 74 m Viršuliškių porelė II 2006 m.

O ar tų žaliųjų tarpų tarp blokinukų, išmindžiotais takeliais ir užgrūstų automobiliais, irgi pilta tamstos mėgiamuose Vienos ir Budapešto centruose?