[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

[oivej]

Tarybų aikštės Tauro kalno papėdėje projektas. Vilnius. (Architektūros muziejaus fondas. ATD-290).

Dešiniojo Neries kranto išklotinės schema-pirmos statybos eilės vaizdas. Projekto eskizas. 1963 m. (VAA. F. 1011, ap. 5, b. 150, l. 1).

archyvai.lt

[Romas]

Vilniaus planas (1943)

Dar viena citata iš to paties S.Čiurlionienės straipsnio

Nacistinės Vokietijos okupacijos metu ir lenkmeciu parengta Vilniaus miesto esamos padėties studija ir Didysis miesto planas naudoti kaip pagrindas rengiant 1943 m. miesto suplanavimo projekta (Mikučianis 2001) (3 pav.).

http://leidykla.vgtu.lt/conferences/...iene_23-39.pdf

Įdomiausia, kad dabartinė Vaižganoto - V.Kudirkos - Švitrigailos gatvė nuo Neries upės iki oro uosto buvo numatyta vokiečių laikais (suprojektuota turbūt tarpukaryje lenkų laikais).
Stalinizmo laikais iškart po karo genplanuose miesto centre buvo pripaišytų visokių neoklasicistinių fantazijų su paminklais ir bulvarais (nors viename 1953 m. genplano brėžinyje yra panaši gatvė), o apie 1965-1970 metus per Tauro kalną nutiesta tokia pati gatvė, kaip numatyta tarpukaryje...

[Romas]

Plan miasta wielkiego Wilna (1938)

Gal kas nors matė tarpukaryje lenkų urbanistų parengtą Didžiojo Vilniaus planą Plan miasta wielkiego Wilna (kažkodėl straipsnyje išverstą į "didįjį Vilniaus planą").

Indrė Čiurlionienė

Vilniuje ir jo apskrityje per ši laikotarpi pasikeitė penki šeimininkai, kartu keitėsi ir miesto valdymo teisiniai pagrindai bei jo plėtros ar regeneravimo politika.
Kita vertus, kad ir kokia nestabili buvo politinė padėtis, miesto planavimo įdirbis tiek vienos, tiek kitos valdžios būdavo perimamas ir nepaneigiamas. Spėta sudaryti miesto vystymo planus (iš esmės jis buvo vienas – Didysis Vilniaus planas, parengtas lenkmečiu, perimtas Lietuvos Respublikos laikotarpiu, juo remtasi ir nacistinės Vokietijos okupacijos metais). (...)

Didysis Vilniaus planas (rengtas 1936–1939 m.) neapėmė senamiesčio (Markevicienė 1998). Plane numatytas senamiesčio apkrovų mažinimas (prekybą perkelti i nauja besiformuojanti miesta (Naujamiestį), numatytos apvažiavimo magistralės), suplanuotas specialus Senamiesčio sanavimo projektas. Daug dėmesio skirta miesto žaliųjų masyvų formavimui: Antakalnio, Altarijos, Pilies kalno, Leoniškių, Belmonto želdynai, Vilnios slėnis iki Tymo kvartalo sujungti i žaliaji pleišta, ši sistema papildyta žaliaja juosta pagal gynybinės sienos liniją (...)

http://leidykla.vgtu.lt/conferences/...iene_23-39.pdf

Pavyko išgūglinti tokią užuominą:

Vilniaus miesto planas (originalus pavadinimas Plan miasta wielkiego Wilna) masteliu 1:2500 (1 cm - 25 metrai) išleistas 1938 metais. Planą sudaro 47 lapai, sunumeruoti (įvardinti) lotyniška raide (stulpelis) ir arabišku staimeniu (eilutė), apimantys visą Vilniaus miesto (1938 m.) teritoriją. (...)
Plano lapų dydis 84 x70 cm.

http://www.maps4u.lt/lt/maps.php?cat=25

Dėl vietos serveryje stokos 1938 metų Vilniaus miesto planą, susidedantį iš 47 lapų, (originalus pavadinimas Plan miasta wielkiego Wilna) kol kas negalime pateikti pilnu dydžiu peržiūrai.

http://www.maps4u.lt/lt/print.php?type=N&item_id=440

[Romas]

Dar viena Stalino laikotarpio vizualizacija

Indrė Čiurlionienė
Vilniaus planavimo raida: kai kurie estetinių aspektų ypatumai

Pirmasis sovietinis Vilniaus generalinis planas, parengtas
1953 m. (brandaus socializmo metais), atspindi šias dvi kryptis:
1) labai aiškus miesto zonavimas (naujų pramonės teritoriju telkimas prie miesto ribos (Žemųjų Paneriu ir Šiaurės miestelio branduoliai) ir už miesto (Naujoji Vilnia);
2) detalizuota centrinės miesto dalies ir planuojamu rajonu socialistinio realizmo principus atitinkanti kompozicija su dviem budingiausiais bruožais – gausųu žaliųjų viešųjų erdvių sistema (tokia pati, kaip lenkmečiu, be to, atsiranda naujas elementas – Neries pakrantė, kaip žalioji viešoji erdvė) ir aiškus ašinis - simetrinis arba spindulinis užstatytų teritorijų formavimas (4, 5pav.).


Anot generalinio plano autoriaus, „genplano schemoje mes numatėme Neries upę kaip pagrindinę kompozicijos ašį (nuo Valakampių iki Vingio)“ (Mikučianis 2001).
Kartu remiantis propaguojama socialistinio realizmo programa rengtas miesto centrinės dallies detalizavimo projektas. Nepaisant daugiau ar mažiau ideologizuotai taikomos ašinės kompozicijos sistemos, labai daug dėmesio skiriama miesto silueto formavimui derinantis prie gamtinės aplinkos ir kokybiškų viešųjų erdvių sistemos kūrimui.



http://leidykla.vgtu.lt/conferences/...iene_23-39.pdf

[Romas]

Vilniaus centras: Tarybų (buv. Lukiškių) aikštė

Rasa Antanavičiūtė
Stalininis „penkmetis“: Vilniaus viešųjų erdvių įprasminimo darbai 1947–1952 m.

Sostinės statusas ir naujas sovietinis režimas įpareigojo atitinkamai reorganizuoti ir Vilniaus struktūrą bei išvaizdą. Miestas turėjo įgauti sovietinį veidą, padėti pakeisti naujųjų ir senųjų vilniečių gyvenimo būdą bei pasaulėžiūrą, ugdyti sovietinį pilietį. Reikšmingesni sovietinio Vilniaus kūrimo darbai prasidėjo 1947 m., ir iki 1952 m. buvo parengtas generalinis Vilniaus plėtros planas, suformuotas naujas miesto centras, sutvarkytos bei ideologiškai
įprasmintos dvi pagrindinės transporto arterijos: nuo Katedros aikštės iki Žvėryno tilto ir nuo geležinkelio stoties iki Kalvarijų turgavietės
(...)

Vilniaus centras: Tarybų aikštė ir Pergalės paminklas
1945 m. birželį žurnale Jaunimo gretos Architektūros valdybos viršininkas Jonas Kumpis rašė: „Miesto architektų pagamintas pirmas generalinio plano schemos variantas jau buvo apsvarstytas vietinių įstaigų atstovų ir atvykusios iš Maskvos architektų ir akademikų brigados.Bendri generalinio plano pagrindiniai dėsniai buvo pripažinti ir tik smulkmenose buvo padaryta keletas nurodymų plano patobulinimui“40. Pripažintasis generalinis planas numatė
ne tik atstatyti karo metu smarkiai sugriautą miestą, bet ir rekonstruoti jį pagal sovietinius miestų planavimo principus. Nutarta, kad Vilniui reikalingas naujas sovietinis centras, atspindėsiantis naują respublikos vystymosi etapą. Po neilgų svarstymų centrą buvo nuspręsta perkelti iš Pilies (dab. Katedros) aikštės į apytuštę Tarybų (dab. Lukiškių) aikštę (...)




1948 m. vyriausiojo Vilniaus architekto V. Mikučianio ir Vilniaus architektūros dirbtuvių užbaigtas generalinis miesto planas galutinai išplėtojo naujojo centro viziją: „Tarybų aikštė bus administracinis miesto centras, o kartu ir pagrindinis architektūrinis ansamblis. Aikštės gilumoje stovės Vyriausybės rūmai. <...> Taurakalnyje bus pastatytas Pergalės paminklas. Jis bus pastatytas ant Tarybų aikštės pagrindinės ašies tąsos. Tuo būdu pradedant nuo Černiachovskio
[Žaliojo – R. A.] vardo tilto su krantine bei Revoliucijos muziejumi ir baigiant Tarybų aikšte su Vyriausybės rūmais iki pat Taurakalnio su Pergalės paminklu nusitęs jungtinis architektūrinis ansamblis (...)

Menotyra. 2009 . T.16. Nr. 3–4, p. 150–169.
http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-...-4/150-169.pdf

[Romas]

Sukurta atskira tema

Sukurta atskira tema apie tokį Vilniaus miestą, kurio niekada nebus
Atkelti / nukopijuoti pranešimai iš temų:
Neįgyvendinti Vilniaus pastatų projektai
Vilniaus tarpukario architektūra
Stalinistinė Lietuvos architektūra

Be to, nemažai pranešimų apie neįgyvendintus projektus - daugiausia gatves ir tiltus - yra temoje [VLN] Neįgyvendinti Vilniaus infrastuktūros projektai

Temoje Neįgyvendinti Vilniaus pastatų projektai talpinkime konkrečių pastatų projektus.

Šioje temoje norėtųsi matyti ankstesnius perspektyvinius erdvių ir ištisų kvartalų sutvarkymo projektus bei neįgyvendintu teritorijų detaliuosius planus (ypač puiku būtų matyti senas vizualizacijas).
Kol nėra atskirtos temos, galime čia talpinti ir senuosius bendruosius Vilniaus miesto planus.

Kažkur šiame forume buvo XX a. 7-8 dešimtmetyje Nasvyčių parengtas Neries dešinioje kranto (dab. NMC) projektas , tai pat ne visiškai įgyvendinti Žirmūnų, Lazdynų, Pilaitės projektai.

[Alfas Vingys]

Pagal lenkmečio urbanisto Januszo Tlomakowskio planą, dabar Vilnius atrodytų kaip Prancūzijos sostinė. Bet pagal pasaulines urbanistikos tendencijas kurtas projektas liko popieriuje.


lrytas 2015-02-04
Dangoraižius Vilniuje architektas regėjo jau prieš 80 metų

http://kultura.lrytas.lt/istorija/da...es-80-metu.htm

[Romas]

/\ Ačiū už nuorodą.
Vilniaus archyvuose turbūt yra dar ne tokių atradimų.



http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...2-426899?cf=df

[Ciurlionis]

Labai įdomus straipsnis:

1931-ieji. Utopinis Vilniaus perstatymo planas

Miestas kaip taisyklingas apskritimas. Aplink jį – plati magistralė su tramvajaus linijomis ir automobilių keliais. Žvaigždinės sankryžos ir miestą kertantys bulvarai, dangoraižiai ir krematori-umas Naujininkų viduryje. Tai tik kelios idėjos, planuotos Vilniuje mažai žinomo lenkų urbanisto Januszo Tłomakowskio.k

[WastedYears]

Algirdas Motulas. "Vilniaus dabartis ir rytdiena". Vilnius, "Mintis", 1980
Žalgirio gyvenamojo rajono maketas


Dešiniojo Neries kranto užstatymo maketas


Studentų miestelio maketas


P.S. Knyga įdomi besidomintiems sovietiniu Vilniumi. Knygoje pateikiama daug Vilniaus plėtros perspektyvų. Įdomu palyginti tai kas buvo planuojama prieš 30+ metų su šiandiena, kas buvo įgyvendinta, kas ne, o kas įgyvendinama tik dabar (vakarinis aplinkelis).

[D.P]

Įdomu, ar yra daugiau vizualizacijų, daugiau K.prospekto vizjų, galbūt iš kitų kampų, ar tik ši viena projekto vizualizacija...?
nemanau, kad šia drambliuko svajonė. Galbūt ir buvo statoma ilgiau nei įprastai, bet ir achitektūrinė kokybė buvo aukšta.

[Lettered]

Gal ir būtų realu bet ne sovietinėje Lietuvoje.

Tai kaip tik tada niekas neskaičiavo pelno ir atsiperkamumo. O iš technologinės pusės irgi nėra architektūra tokia, kokios nebuvo galima tuomet pastatyti. Po seimu tunelis dar ilgesnis.

[laimutis]

Atvaizdas

Turbūt tas kas piešė iš kart žinojo kad tai "drambliuko svajonė".

[Lettered]

/\
Pritariu. Pamenu kažkur teko matyti, gan įspūdingą vizualizciją, kaip turėtų atrodyti šios dienos Konstitucijos pr. ir Kalvarijų g. sankryža, gal kas pamenat ar net turit?

[Ciurlionis]

/\
Pritariu. Pamenu kažkur teko matyti, gan įspūdingą vizualizciją, kaip turėtų atrodyti šios dienos Konstitucijos pr. ir Kalvarijų g. sankryža, gal kas pamenat ar net turit?

[Creatium]

sunku patikėt kokie projektai buvo planuojami...

[laimutis]

Vilniaus miesto centrinės (Lukiškių) aikštės eskizas, archit. V.Zubovas



Vilniaus miesto centrinės (Lukiškių) aikštės eskizas, archit. K.Šešelgis, 1946 m.



1948 m. Vilniaus vyr. architektas V.Mikučianis rašė: "Tarybų aikštė bus administracinis miesto centras, o kartu ir pagrindinis architektūrinis ansamblis. Aikštės gilumoje stovės Vyriausybės rūmai. <...> Taurakalnyje bus pastatytas Pergalės paminklas. Jis bus pastatytas ant Tarybų aikštės pagrindinės ašies tąsos. Tuo būdu pradedant nuo Černiachovskio vardo tilto su krantine bei Revoliucijos muziejumi ir baigiant Tarybų aikšte su Vyriausybės rūmais iki pat Taurakalnio su Pergalės paminklu nusitisęs jungtinis architektūrinis ansamblis".
Įdomu pastebėti, kad nė vienas konkurso dalyvis nepasiūlė sunaikinti aikštės gilumoje stovėjusios šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, tik užgožti ją didingu pastatu (su smaile).

Vaidas Petrulis, Marija Drėmaitė, Jūratė Tutlytė
Architektūra sovietinėje Lietuvoje
2012 m., Vilnius

[WastedYears]

Neįgyvendintos Vilniaus urbanistinės vizijos

Dainius Juozėnas „Šventaragio slėnis“. Serija „Tėviškė“, Vilnius, „Vyturys“, 1991.
1987-aisiais siūloma šitaip sutvarkyti Katedros aikštę (maketas)


Citata iš knygelės: "1987 metais architektų grupė pateikė projektą, kuriame siūlo atidengti vyskupų namo fragmentą, dabartinės apvalios gėlių klombos vietoje pastatyti paminklą Vilniaus įkūrėjui, o buvusį istorinį užstatymą nužymėti laipsniškai, nuo grindinio juostų ligi sienų"

[Romas]

Šeštadienio "Lietuvos ryte" pasirodė straipsnis per visą puslapį apie knygą „Šv.Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga (1817–1875)”.
Lieka vis mažesnė tikimybė, kad knygos tiražas (700 vnt.) per knygų mugę nebus parduotas...


Arūnas DUMALAKAS, „Sostinė”
2013-02-09
Prospektą tiesė per sodus ir kopūstų lysves

Istorija kartojasi. Tuo nesunku įsitikinti pažvelgus į Gedimino prospekto, kadaise pakrikštyto Šv.Jurgio vardu, tiesimo istoriją. Kaip ir dabar, miesto išperkamų žemių savininkai siekė išpešti kuo daugiau naudos, derybos su jais truko dešimtmečius. Kaip ir dabar, gatvei tiesti trūko pinigų, tad darbai vyko taip pat dešimtmečius. Kaip ir dabar, vilniečiai ignoravo valdžios paliepimus išsikelti iš namų, kurie trukdė tiesti Šv.Jurgio prospektą.

Visa tai, kas primena dabartį, vyko XIX amžiuje. Gedimino prospektas negali pasigirti sena istorija. Tačiau pradėjusi ja domėtis dailėtyrininkė Ingrida Tamošiūnienė dvejus metus praleido archyvuose analizuodama dokumentus, susijusius su Šv.Jurgio prospekto tiesimu. Visa tai ji išdėstė neseniai išleistoje knygoje „Šv.Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės (1817–1875)”.
(...)

Vizija – dvi aikštės

W.Hastie vizija buvo nuo Katedros per Lukiškes iki Neries nutiesti dvi reprezentacines naujojo miesto centro gatves. Šias gatves jis pažymėjo 1817 metų plane. Viena jų – būsimasis Šv.Jurgio prospektas. Kitą gatvę architektas suplanavo ne visai lygiagrečiai su Šv.Jurgio prospektu, bet ši vizija taip ir nebuvo įgyvendinta.
Tarp šių dviejų gatvių buvo numatytos dvi aikštės – Prekybos prie Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bei Šieno ir malkų vietoj dabartinio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastato. Dabartinę Lukiškių aikštės teritoriją W.Hastie planavo užstatyti.
(...)

Pavadinimą suteikė caras
Šv.Jurgio prospekto tiesimo darbai prasidėjo tik 1839 metais, bet ne taip, kaip buvo planuojama – nuo Katedros aikštės. Prospektas pradėtas grįsti nuo Vilijos (dabar Vilniaus) gatvės Katedros link. Šiame ruože darbai užtruko iki 1852-ųjų. Sutvarkius šią gatvės dalį, caras Nikolajus I 1852 metų vasario 11 dienos įsakymu prospektą pakrikštijo Šv.Jurgio vardu.

Nors prospektas jau buvo vadinamas šventojo vardu, anot I.Tamošiūnienės, jo ruožas nuo Žandarų skersgatvio (dabar Jogailos gatvės) Lukiškių link visą XIX amžiaus antrąją pusę skendo dulkėse arba mirko purve.

1875-aisiais, praėjus 36 metams nuo pirmos Šv.Jurgio prospekto dalies nutiesimo, į priekį pasistūmėta labai nedaug. Ruožas nuo dabartinės Jogailos gatvės Lukiškių prospekto link buvo tvarkomas iki pat XX amžiaus trečiojo dešimtmečio.

(...)
Saugojo mūrinius namus
Kodėl prospekto šaligatvis ties pastatu, kuriame dabar įsikūręs prekybos centras „Gedimino 9”, staiga praplatėja? Į tai I.Tamošiūnienė surado atsakymą.

1855 metais turtingas pirklys Boruchas Rindziunskis, kuriam Šv.Jurgio prospekto linijoje priklausė net keturi sklypai, kreipėsi į Dūmą prašydamas leisti įsigyti žemę, likusią priešais jo sklypą nutiesus gatvę. B.Rindziunskis rašte nurodė, kad toje vietoje Šv.Jurgio prospektas susiaurėja apie 4 sieksnius (8,53 metro). Gali būti, kad taip nutiko dėl to, jog miesto valdžia ketino išsaugoti šalia Totorių skersgatvio (dabar Totorių gatvė) stovinčius mūrinius namus. Todėl ir nusprendė prospektą susiaurinti iš abiejų pusių.
(...)

http://www.lrytas.lt/?data=20130209&...&sk_id=&view=2

[Axis]

Beje, šie planai daryti vokiečių okupacijos metais! Toje nuorodoje yra ir daugiau, ten Žveryno, Šnipiškių užstatymas. Nors čia jau ne į temą