Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • googleLT
    replied
    Parašė lukass Rodyti pranešimą
    Negi apsilupę, bespalviai ir purvynuose paskendę komiblokai tikrai geriau už pora aukštesnių „stiklainių“?
    Bent jie ne šimtametriniai ir turi daugybę tarpų augmenijai paverčiančiai miestą žaliu.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Negi apsilupę, bespalviai ir purvynuose paskendę komiblokai tikrai geriau už pora aukštesnių „stiklainių“?

    Komentuoti:


  • googleLT
    replied
    Galėjo Šnipiškių projektą įgyvendinti. Būtų paaukoti gražūs medinukai, tačiau dėl kilnaus tikslo - apsaugoti centrą ir senamiesčio panoramas nuo stiklinių dangoraižių.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Vilniaus miesto Žalgirio (dabar Šnipiškių) gyvenamojo rajono suplanavimo konkurse pirmąja premija apdovanotas projektas, arch. Z. Daunoravičius, 1975 m.:
    Click image for larger version  Name:	nipiškės.jpg Views:	2 Size:	274,2 kB ID:	1663429

    Jaunimo centro Vilniuje (dab. Bernardinų sodas) konkursinis projektas (1977, archit. S. Šarkinas, L. Merkinas, II premija):
    Click image for larger version  Name:	Jaunimo parkas.jpg Views:	1 Size:	285,3 kB ID:	1663428


    Abu paveikslėliai iš Lietuvos architektūros konkursai sovietiniais metais

    Komentuoti:


  • ultra laverdi
    replied
    Valdovų rūmų atstatymo konkursinis projektas, II vieta

    Autoriai: G. Baravykas, G. Baranauskas, E. Petroška, D. Lasauskienė, A. Gudaitis, UAB MONRESTA kolektyvas

    1993 m.










    Šaltinis: https://www.menasirjega.lt/koncepcij...ktas-ii-vieta/

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Vilniaus senamiesčio regeneracijos projektas 1988-1992 m.

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Albertas Kazlauskas „Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją“, Gatvės gyvos, Vilnius, 2017
    Sudervėlės (dabar Pilaitės) gyvenamojo rajono rajono planas 1988 m. VAA

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Albertas Kazlauskas „Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją“, Gatvės gyvos, Vilnius, 2017
    Neįgyvendintas Burbiškių rajono projektas 1961 m. VAA

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Vilniaus autobusų stotis. 1962-1970. Vietos stočiai paieškos I variantas. Vytautas Brėdikis



    Vilniaus autobusų stotis. 1962-1970. Vietos stočiai paieškos II variantas. Vytautas Brėdikis



    Vytautas Brėdikis. Vilniaus autobusų stotis. Vietos stočiai paieškos III variantas. 1962-1970.



    Šaltinis
    Paskutinis taisė lukass; 2017.03.02, 18:29.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Vilniaus miesto centro plėtros planas, 1953m.



    Šaltinis
    (P.S. Paspaudus rodys didesnį planą.)
    Paskutinis taisė digital; 2021.05.14, 14:49. Priežastis: atkurta nuotrauka

    Komentuoti:


  • julius
    replied
    Parašė lukass Rodyti pranešimą
    Burbiškių rajonas. Projektavo V. Čekanauskas, V. Brėdikis, J. Makariūnas, A. ir V. Nasvyčiai. 1961-1962m. Turėjo gyventi ~30 000 žmonių. Turėjo būt kažkur vietoj Naujininkų mūrinių garažų prie Tūkstantmečio g.

    Atvaizdas
    Man panašu kad žemėlapis paverstas - šiaurė gaunasi dešinėje.
    Panašu kad rajonas turėjo būti išsidėstęs palei eišiškių plentą (kirtimų pusėje).

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Burbiškių rajonas. Projektavo V. Čekanauskas, V. Brėdikis, J. Makariūnas, A. ir V. Nasvyčiai. 1961-1962m. Turėjo gyventi ~30 000 žmonių. Turėjo būt kažkur vietoj Naujininkų mūrinių garažų prie Tūkstantmečio g.

    Paskutinis taisė Romas; 2017.02.19, 14:15. Priežastis: Paveikslas vietoj miniatiūros

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Vilniaus centro detalaus plano architektūrinis konkursas
    Baltarusių architektų projektas

    "Statyba ir architektūra" 1964 Nr. 11


    Marija Drėmaitė. Socialistinio realizmo ypatumai
    http://www.mmcentras.lt/kulturos-ist...avitumai/78335
    Paskutinis taisė Romas; 2017.03.29, 22:09.

    Komentuoti:


  • vidoq
    replied
    Lazdynai, 1970 m.



    Šaltinis:-#4 - http://janfrederikgroot.tumblr.com/archive
    Paskutinis taisė Romas; 2015.11.22, 12:37. Priežastis: Kopija iš temos "Vilnius sovietmečiu"

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė vytauc (2006 m.) Rodyti pranešimą
    Šiandienos "Sostinėje" yra straipsnelis apie ŠMC pastatą, tuo pačiu pasakojama apie Vokiečių gatvės "atstatymą" po karo, ir to meto architektų planus nutiesti magistralę skersai senamiesčio. Yra užsimenama ir apie "stalininius" pastatus Vilniuje.
    Muziejaus (Vokiečių) ir Rūdninkų gatvės kampas iki Dailės parodų rūmų (dab. ŠMC) pastatymo. Toje vietoje rūmai pastatyti apie 1967 m. pagal B.Čekanausko projektą

    Iš Albumo "Vilnius" V., 1960. Sudarytojas A.Medonis

    Stalino ir kiek vėlesniais laikais planuota, kad ir priešinga Muziejaus (dab. Vokiečių) gatvės pusė bus apstatyta masyviais pastatais.

    Muziejaus gatvės užstatymo projektas, perspektyva, 1953
    Žurnalas "Švyturys", 1953, Nr. 21


    Muziejaus ir Rūdninkų gatvių sankryžos sutvarkymo projektinis pasiūlymas, archit. J. Kvašys, I. Bugailiškis, „Lietprojektas“, neįgyvendintas, 1957


    Šaltinis: Socialistinės urbanizacijos poveikis istoriniams miestams
    http://www.mmcentras.lt/kulturos-ist...banistika/7654

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Įdomus variantas toje miesto dalyje turėti parką

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Dar vienas pokarinio genplano variantas. Atkreipkime dėmesį į Neries kairiojo kranto užstatymą tarp dabartinių Žaliojo ir Baltojo tiltų

    Vilniaus miesto centro generalinio plano eskizas, archit. V. Zubovas, 1946


    Neries krantinės Vilniuje sutvarkymo projektas
    Iš knygos J. Kumpis, Socialistinė miestų statyba ir architektūra Tarybų Lietuvoje, Vilnius, 1950, p. 19



    Šaltinis: Modernaus meno centras
    Miestų hierarchija ir socialistinė urbanistika
    http://www.mmcentras.lt/kulturos-ist...banistika/7654

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Lazdynai ~ 1965-1969 m.

    Įgyvendintas ir pripažinimo susilaukęs projektas. Tik nebuvo nutiesta gatvė dabartinio Pasakų parko ovietoje šone iš Laisvės pr. į vakarinį aplinkkelį


    Marija DRĖMAITĖ, Vaidas PETRULIS.
    MODERNIZMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE: UTOPIJOS GIMIMAS IR ŽLUGIMAS
    Žvelgiant į tas sąsajas su Vakarais, reikėtų kalbėti apie Lazdynų gyvenamąjį rajoną — vieną svarbiausių lietuviškosios modernistinės urbanistikos pavyzdžių. Būtent patys architektai labai aiškiai deklaravo, kad jiems darė įtaką tiek prancūziškų, tiek švediškų miestų planavimas; ypatingai akcentavo naująjį Georgeso Candiliso suprojektuotą Prancūzijos miesto Tulūzos priemiestį Mirelį (Mirail), Švedijos sostinės Stokhomo priemiesčius Farstą ir Velingbį (Vällingby).


    (...) skirtingai nuo Vakarų, sovietiniuose gyvenamuosiuose rajonuose infrastruktūros, patogumų ir buitinių objektų statyba vėlavo (nes nebuvo laikoma pirmosios svarbos). Lazdynuose taip pat nebuvo įgyvendintas vienas ypatingas sprendimas — viso gyvenamojo rajono centras, kuris turėjo pakibti virš magistralės, kaip, pavyzdžiui, Velingbio centre gyvenamojo rajono centras yra pakabintas virš metro linijos. Pasak architekto Č. Mazūro, suprojektavusio Lazdynų centrą, kaip visada, pastarajam nebeliko lėšų.

    Lazdynų visuomeninio-prekybinio centro projektas, archit. Č. Mazūras, 1966 (neįgyvendintas)

    http://www.archfondas.lt/leidiniu/al...mas-ir-zlugima
    Paskutinis taisė Romas; 2016.12.25, 06:30.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    1959 m. Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektai. Liejyklos magistralė.

    Vilniaus senamietyje Stalino laikais buvo plėtojamos ir urbanistinės miesto pertvarkymo vizijos. Spėta išgriauti pusę Vokiečių gatvės ir ją išpaltinti iki Trakų gatvės. Magistralė turėjo eiti iki pat Neries

    Dar vienas senamiesčio pertvarkymo (namų išgriovimo ir gatvių praplatinimo) projektas - Liejyklos magistralė - nusibaigė tik apie 1970 - 1974 metus, nors teko matyti ir apie 1985 m. leistų žemėlapių su ateityje numatoma magistrale per senamiesčio vidurį.
    Dar viena nauja gatvė turėjo eiti netoli Užupio, ties Prečistenskajos cerkve.

    Vilte Janušauskaitė
    VILNIAUS SENAMIESČIO APSAUGOS PLANAI XX A. 6-9 DEŠ.

    Literatūroje kaip „pirmoji kregždė“ dažnai minimas Mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės (vėliau tapusios Paminklų konservavimo institutu) parengtas ir 1959-aisiais metais patvirtintas Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektas, tačiau retai užsimenama, kad iš tiesų skirtingų projektavimo organizacijų buvo rengiami du alternatyvūs variantai: (...) 1956 m. projektas buvo užsakytas „Lietprojektui“ ir MRGD, tačiau (...) projektą pradėjo rengti tik „Lietprojektas“, vadovautas Leningrado mokyklos architektų, kurių projektavimo principus architektas apibūdino - „prospektai tiesūs
    (...)

    Abiejų organizacijų projekto variantai buvo rengiami atskirai, tačiau jie neabejotinai turi vieną bendrą bruožą: nuolatinį balansavimą tarp socialistinio miesto standartų ir paveldosaugos principų. (...)
    Lietprojekto 1959 m. projektas


    Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių 1959 m. projektas


    MRGD projekto pagrindas – senamiesčio atskyrimas nuo likusio miesto transporto sistemos, aplink jį projektuojant magistralinių gatvių žiedą ir atmetant generaliniame plane siūlytą dviejų senamiestį kertančių magistralių idėją, kurią toliau plėtojo "Lietprojektas". (...)

    Projektų sprendiniai, susiję su mažiau svarbiomis gatvėmis buvo panašūs – gatvių platinimas griaunant pastatus, pirmųjų namų aukštų rekonstravimas įrengiant arkadas. Skyrėsi tik platinamų gatvių ir griaunamų ar rekonstruojamų pastatų skaičius.

    Šioje dalyje įdomus Liejyklos gatvės platinimas, siūlytas abiejuose variantuose, nugriaunant dalį pastatų ir suformuojant plačią magistralę Vilkpėdė – Antakalnis. Kaip prisimena J. Šeibokas, tai buvo “subtilus klausimas“, nes „Akmenų gatvelėje gyveno visi didieji sovietų valdžios vyrai, kurių vasarnamiai buvo Turniškėse“. Vadinasi, šioje situacijoje kompromisas buvo nebeįmanomas.

    http://www.archfondas.lt/leidiniu/al...-6-9-des#_ftn5

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė oivej Rodyti pranešimą
    Dešiniojo Neries kranto išklotinės schema-pirmos statybos eilės vaizdas. Projekto eskizas. 1963 m. (VAA. F. 1011, ap. 5, b. 150, l. 1).
    Atvaizdas

    archyvai.lt
    Ačiū, vienas iš tų ieškotų Nasvyčio vizijų variantų.

    Nustebino, kad brėžinys datuotas 1963 metais.

    Beveik viskas įgyvendinta
    Lietuvos viešbutis pastatytas statytas 18 metų (1965-1983), tuometinis "univermagas" (dab. VCUP) pastatytas 1974 m., Baltasis (pėsčiųjų) tiltas pastatytas apie 1996-1999 metus.
    Nebuvo iškastas tik upės užutekis.
    Paskutinis taisė Romas; 2016.11.12, 23:52.

    Komentuoti:

Working...
X