[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

[dangoraižistas]

Beveik vis šitie STEBUKLAI Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse atsirado iki 90-ųjų vidurio.

Pilaitė imta statyti 1991, bet jos DAUG įgyvendinta. Paskutiniai blokiniai statyti 2000 ar 2001. Maža dalis statyti valstybės (tremtiniams), didelė dalis privataus verslo įmonių. TAS PATS galėjo būti daroma tenais, prie geležinkelio. Kasmet 1995-2000 buvo pastatoma po nuo 1,5 iki 3 tūkst. butų, t.y. iš viso per 5 m. apie 10 000 ar 15 000. Primenu, kad toks rajonas kaip FABIJONIŠKĖS turi 9 tūkst. butų. Tiesiog naujos daugiabučių statybos 1995-2000 m. PRAMĖTYTOS visur mieste, o šita dalis paaukota kotedžams. Nors TIKRIAUSIAI ten buvo privesti inžineriniai tinklai kaip elektra, vandentiekis, padaryti kokie nors paruošiamieji darbai apie 1985-1990.

Ta prasme - DABAR.

Nesuprantu kas neaiškaus sakinyje, kuriame rašyti FAKTAI, kad 1995-2000 galėjo rastis toks rajonas (pavyzdžiui, statomas privačių akcinių bendrovių, parduodant sklypus) ir DABAR turėtume ten Marijampolės dydžio rajoną ar bent Pilaitės dydžio (gyventojų kaip Utenoje, įgyvendinus tik dalį), kuris duotų nemažą srautą geležinkeliui.

Gerai, statome Pilaitę-2 tarp Trakų Vokės ir Lentvario.
O gal geriau nutiesti geležinkelį į Justiniškes?

Minėjau, kad į Justiniškes reikia TILTO ir labaaai ilgo TUNELIO. Čia gi viskas jau buvo, bet kvailokai paaukota kotedžų suburbijai.

Šalis irgi pasikeitė nuo 1990 m. jeigu pastebėjote.
LSSR gal dabar gyventų virš 4 mln. gyventojų, o Vilniuje ~ 900 tūkst.

Jau RAŠIAU, kad šitas rajonas būtų statomas 1995-2000 m., prie ko čia DABAR? Dabar statytų rajonus Minsko plente prie Nemėžio ir N. Vilnioje kaip buvo numatoma PO 2000 metų. O šis rajonas buvo dar SENO generalinio plano numatytas, planavimas apie 1980. Pilaitė planuota tuo pačiu metu ir BEVEIK PUSĖ pastatyta, netgi su 2 mokyklom ir darželiu.

Praėjome (o statybose gal dar ir ne) laukinio kapitalizmo su korupcinėmis ligomis stadiją. Gal tai ir ne amžina

Deja, deja... 100 metų turėsime aplink Vilnių ir jo viduje, pakraščiuose vietoj MIESTO Bangladešus.

Architektas prabilo apie didmiesčių priemiesčius: greitai turėsime Mozambiką
https://delfi.lt/verslas/nekilnojama...hp?id=72226314

[Lettered]

Ta prasme NET IR DABAR?
Po 1990 m., viskas paleista chaosui, palikta tariamai „savireguliacijai“, nors protingiausi kapitalistiniai miestai kaip PORTLENDAS ar KOPENHAGA skiria sklypus užstatymui investuotojams su aiškiai apibrėžtom funkcijom, aukštingumu ir t.t. ir pan. Pas mus tiesiog po 1990 išmeta sklypus, juos susiperka bet kas ir statosi bet ką, nes negalima trukdyti to daryti. Dėl to vietoj miesto palei geležinkelio liniją gauname automobilių suburbiją be jokios socialinės infrastruktūros. Gerai pamenu kaip 1990-2000 miesto planuotojų buvo kalbama, kad Vilniuje 90% statybos turi būt individuali, privatūs kotedžai ir tik 10% – statomi nauji daugiabučiai.
:

Ar tikrai Portlandas gerai suplanuotas? Realiai atrodo, kad ten vien suburbai ir greitkeliai.
Turim dabar Lentvarį, Vokę, kur daug traukinių pravažiuoja, bet nesistato ten šalia stotelių nei jokie daugiabučių kvartalai, bet net ir individualūs namai. Problema ta, kad nėra miesto geležinkelio/tramvajaus. Senamiestyje, naujininkuose, kurie šalies pagrindinės stoties, ne tiek ir daug darbo vietų.

[Sula]

TA PRASME, stebuklai?

Tai Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Pilaitėje ATSIRADO kažkokie STEBUKLAI?

Šiaurinėje Pilaitėje vyksta stebuklas? Ne miesto planavimas?

Beveik vis šitie STEBUKLAI Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse atsirado iki 90-ųjų vidurio.

Ta prasme NET IR DABAR?

KAM jį galima išnaudot kai vietoje Marijampolės dydžio miesto rajono sukurta egoistiškai-individualistinė Sasnavos dydžio suburbija su važinėjimu vien tik mašinomis?


Dabar nėra srauto, nes šalia nepastatė Marijampolės-2, o tiktai Sasnavą-2, vienaaukščius namus su mašinomis.

Ta prasme - DABAR.
Gerai, statome Pilaitę-2 tarp Trakų Vokės ir Lentvario.
O gal geriau nutiesti geležinkelį į Justiniškes?

BUVO GALIMA palikti 1980 m. generalinio plano numatytą daugiabučių statybą, o ne visą potencialą sunaikint tais vienaaukščiais Bangladešais... Deja, tie vienaaukščiai namai, nebe mieste, o vidury niekur (atsisakėme ten sukurti MIESTĄ), stovės bent 100 metų.

Šalis irgi pasikeitė nuo 1990 m. jeigu pastebėjote.
LSSR gal dabar gyventų virš 4 mln. gyventojų, o Vilniuje ~ 900 tūkst.

Praėjome (o statybose gal dar ir ne) laukinio kapitalizmo su korupcinėmis ligomis stadiją. Gal tai ir ne amžina

[dangoraižistas]

Kažin iš kur atsiras visi šie stebuklai?

TA PRASME, stebuklai?

Tai Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Baltupiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Pilaitėje ATSIRADO kažkokie STEBUKLAI?

Šiaurinėje Pilaitėje vyksta stebuklas? Ne miesto planavimas?

Geležinkelis neišnaudojamas net ir dabar.

Ta prasme NET IR DABAR?

KAM jį galima išnaudot kai vietoje Marijampolės dydžio miesto rajono sukurta egoistiškai-individualistinė Sasnavos dydžio suburbija su važinėjimu vien tik mašinomis?

Pvz.: daug kas dirba Ž.Paneriuose, bet ten nėra jokios geležinkelio stotelės. Vokės stotelė Liudvinave irgi "nei į kuolą, nei į mietą".
Nors kai kas važinėja, bet eiti iki pagrindinių darboviečių iš ten nepatogu, būtų daug geriau prie Žarijų gatvės.

Dabar nėra srauto, nes šalia nepastatė Marijampolės-2, o tiktai Sasnavą-2, vienaaukščius namus su mašinomis.

Mokyklas, darželius net Pilaitėje vos išstenėjo, po 30 metų nuo įkurtuvių.

Apie tai ir kalbà, kad žlugus sovietinei planinei sistemai, įvyko degradacija, nes net ekonominėje šiknoje buvę sovietai 1980-1990 pastatė apie 20 mokyklų (tingiu skaičiuoti, bet skaičius panašus) Šeškinėje, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, apie 40 vaikų darželių.

Po 1990 m., viskas paleista chaosui, palikta tariamai „savireguliacijai“, nors protingiausi kapitalistiniai miestai kaip PORTLENDAS ar KOPENHAGA skiria sklypus užstatymui investuotojams su aiškiai apibrėžtom funkcijom, aukštingumu ir t.t. ir pan. Pas mus tiesiog po 1990 išmeta sklypus, juos susiperka bet kas ir statosi bet ką, nes negalima trukdyti to daryti. Dėl to vietoj miesto palei geležinkelio liniją gauname automobilių suburbiją be jokios socialinės infrastruktūros. Gerai pamenu kaip 1990-2000 miesto planuotojų buvo kalbama, kad Vilniuje 90% statybos turi būt individuali, privatūs kotedžai ir tik 10% – statomi nauji daugiabučiai.

Tai štai ir PASEKMĖ. Nors tame kampe BUVO GALIMA palikti 1980 m. generalinio plano numatytą daugiabučių statybą, o ne visą potencialą sunaikint tais vienaaukščiais Bangladešais... Deja, tie vienaaukščiai namai, nebe mieste, o vidury niekur (atsisakėme ten sukurti MIESTĄ), stovės bent 100 metų.

[Obi-Wan Kenobi]

Pamirškit tuos geležinkelius. Nebus Vilniuje komutinimo su priemiesčiais, nes nėra normalios stoties, nėra patogių VT transporto jungčių su geležinkeliu.

[Sula]

FAKTAS, kad geriau būtų turėti Pilaitės lygio rajoną toje pusėje su IŠNAUDOJAMU geležinkeliu susisiekimui, su visa socialine infrastruktūra kaip mokyklos, darželiai, poliklinika, prekybos centrai, viešosios erdvės (aikštės, skverai, buvo numatyta REKREACINĖ ZONA su tvenkiniais ir vandens pramogomis, parkas).

Kažin iš kur atsiras visi šie stebuklai? Geležinkelis neišnaudojamas net ir dabar. Pvz.: daug kas dirba Ž.Paneriuose, bet ten nėra jokios geležinkelio stotelės. Vokės stotelė Liudvinave irgi "nei į kuolą, nei į mietą". Nors kai kas važinėja, bet eiti iki pagrindinių darboviečių iš ten nepatogu, būtų daug geriau prie Žarijų gatvės.
Mokyklas, darželius net Pilaitėje vos išstenėjo, po 30 metų nuo įkurtuvių.

[evvt]

Čia yra vienas akivaizdus klystkelis - 0 infrastruktūros. O gyvent tokiuose daug geriau nei 9 a blokeliuose.

[dangoraižistas]

Vis tik idėja buvo nebloga, t.y. vystyti gyvenamą plėtrą palei geležinkelį.

Galima ir dabar bandyti daryti gyvenimą prie geležinkelio patrauklesnį, turiu omeny naujos triukšmo sienutės ir naujos stotys kokioj Trakų Vokėj, arčiau Lentvario. Gali būti ir kokia nors įvairaus tankio statyba. Tiesa, reikės ir geresnio integravimo su likusio Vilniaus VT. Tam tikslinga būtų išnaudoti Vilnius-Trakai liniją, kuri būtų svarbiausia priemiesčio viešojo transporto linija.

FAKTAS, kad geriau būtų turėti Pilaitės lygio rajoną toje pusėje su IŠNAUDOJAMU geležinkeliu susisiekimui, su visa socialine infrastruktūra kaip mokyklos, darželiai, poliklinika, prekybos centrai, viešosios erdvės (aikštės, skverai, buvo numatyta REKREACINĖ ZONA su tvenkiniais ir vandens pramogomis, parkas). Dabar toje vietoje gavome tipinę nykią suburbiją, kurioje yra vien tik namai, iš kurių visi važiuoja vien mašinomis.

Ta pati vieta kur turėjo būti MIESTIŠKI kvartalai.



Nueita klaidingu keliu (klystkeliais)...

[digital]

Kino teatrai buvo Lazdynuose, suplanuotas Karoliniškėse (kodėl nepastatė?), Šeškinėje. Neturėjo Viršuliškės, bet ten mažas rajonas, 25 tūkst., gi Pašilaičiai ir Fabijoniškės planuotos 65 000 ir be kino teatro??? O dar Justiniškės be kino, viso trys rajonai su tuo metu 110 000 gyventojų.

Viršuliškėse kino teatras buvo suplanuotas. Iš parodos http://virsulai.lt :

C-21 - Kinoteatras (kur dabar stovėjimo aikštelė prie Mados).

[PoDV]

Į RYTUS nuo Lentvario palei GELEŽINKELĮ. Tiksliau į rytus nuo Lentvario, bet visas blokinis rajonas į šiaurę nuo geležinkelio, ten kur laukai, o dabar užvarė kotedžų kvartalų. Būtų gavęsis grynai Rygos Zolitude/Imanta analogas, nes pagrindinė susisiekimo priemonė planuotas elektrifikuotas Vilnius–Lentvaris geležinkelis. Matyt BŪTŲ dar viena stotelė tarp Lentvario ir Panerių. Rajonas kokie 50-60 000, čia kaip Pašilaičiai ir Fabijoniškės kartu sudėjus. Tai srautas TRAUKINIU į centrą ryte būtų gana galingas.

Tiesa, ten tikslas buvo priartinti miegamuosius rajonus prie pramonės rajono Paneriuose, panaudoti geležinkelį, artinti prie rekreacinių Trakų su ežerais, be to plėtimąsis Vilniaus į Lietuvos gilumą, Kauno kryptimi.

Nu ir kažkiek dar statybų Grigiškių ir Lentvario viduje, nes nėra tankūs miestai. Po NEPRIKLAUSOMYBĖS daug pristatyta daugiabučių, tiek Grigiškėse, tiek Lentvaryje, tai sovietai būtų dar trigubai pristatę blokinių 5-9 aukštų namų.

Vis tik idėja buvo nebloga, t.y. vystyti gyvenamą plėtrą palei geležinkelį.

Galima ir dabar bandyti daryti gyvenimą prie geležinkelio patrauklesnį, turiu omeny naujos triukšmo sienutės ir naujos stotys kokioj Trakų Vokėj, arčiau Lentvario. Gali būti ir kokia nors įvairaus tankio statyba. Tiesa, reikės ir geresnio integravimo su likusio Vilniaus VT. Tam tikslinga būtų išnaudoti Vilnius-Trakai liniją, kuri būtų svarbiausia priemiesčio viešojo transporto linija.

[Skeptikas]

Kai Lazdynuose, Žirmūnuose ir Antakalnyje prikepė beverčių chruščiovkių, tai tada ir liko pinigų kino teatrams bei restoranams. Jeigu atsiranda poreikis, kino teatrą ar restoraną visada galima greitai pastatyti, o daugiabučių kitais taip paprastai nepakeisi. Svarbiausius tikslus sovietai įgyvendino: darželiai, mokyklos, stadionai. Net neteko matyti planų dėl traukos centrų, todėl sunku pasakyti ar jų neįgyvendino dėl prasidėjusio nuosmukio. Greičiausiai visoje šalyje pasikeitė koncepcija, stambino rajonus, nes žmonės masiškai bėgo iš smunkančių kolūkių. Dirbti miesto pramonėje su visais patogumais butuose buvo gerokai šviesesnė perspektyva nei lenkti nugarą kolūkyje. Būsto poreikis augo geometrine progresija, tai ir mikrorajonų statybas neproporcingai spartino.
Youtube: dokumentikoje "Vilnius. Fabijoniškės (1985 - 1990)" taip ir sako, "kad kiekviena šeima turėtų butą".

Kuo tie monolitai geresni nei Lazdynų ar Žirmūnų blokai, rajonai, kurie buvo laikomi pavyzdiniais visai sąjungai ir kur buvo tiesiogine to žodžio prasme vežami specialistai parodyti gerąsias praktikas. Vienintelis dalykas ką pavyksta sugalvoti, tai, kad daugiau namų turėjo liftus. O pasakymas, kad būsto poreikis augo geometrine progresija yra visiška netiesa, 70-79 metais į Vilnių atsikraustė net daugiau gyventojų nei 80-89. Paprasčiausias atsakymas - lėšų trūkūmas. Dėl to taip ir nebuvo nutiesta šiaurinė g., pabaigta ozo g. ir t.t. Tad nenuostabu, kad ir suprastėjo standartai.

[Donidavu]

Kadangi neseniai diskutavom dėl mikrorajonų ateities, siūlau labai įdomų lenkų dokumentinį filmą šia tema. Pavadinimas "Bloki" (2017): https://www.youtube.com/watch?v=kNvp...l=FilisterFilm. Man patiko kalbintų specialistų pagarba šiai architektūros istorijos daliai, pagarba "blokuwkų" rajonuose gyvenusiems ir gyvenantiems žmonėms, gerųjų šių rajonų ir pastatų pusių įžvelgimas bei perspektyvų brėžimas. Labai kritiškai atsiliepiama apie PL (ir LT) aišku plintančius naujų individualių ir daugiabučių kvartalų getus. Ko nėra mūsų aptariamuose Pašiluose, Fabuose, Viršuluose ir kitur, kur gyvena labai skirtingo kapitalo (socialinio, ekonominio, kultūrinio, simbolinio) turėtojai... Kaip ir apie dabartinių vystytojų kuriamą urbanistinį chaosą vardan pelno.

Tik pakoreguosiu. Nuo ~2010 šiuolaikinė statyba visa galva lenkia sovietinę vien jau dėl energetinės klasės reikalavimų. Individualūs namai ir daugiabučių kvartalai "getai" yra ateitis, tik reikia atidžiai kontroliuoti jų statybas ir kovoti su korupcija. Mikrorajonų statybų laikai negrįžtamai praėjo, tiesiog nėra tokių privačių vystytojų kurie apsiimtų statyti ištisą mikrorajoną su infrastruktūra kaip sovietiniais laikais. Infrastruktūra turi rūpintis savivaldybė iš NT verslo surinktų mokesčių/rinkliavų pagalba.

[Knope]

Kadangi neseniai diskutavom dėl mikrorajonų ateities, siūlau labai įdomų lenkų dokumentinį filmą šia tema. Pavadinimas "Bloki" (2017): https://www.youtube.com/watch?v=kNvp...l=FilisterFilm. Man patiko kalbintų specialistų pagarba šiai architektūros istorijos daliai, pagarba "blokuwkų" rajonuose gyvenusiems ir gyvenantiems žmonėms, gerųjų šių rajonų ir pastatų pusių įžvelgimas bei perspektyvų brėžimas. Labai kritiškai atsiliepiama apie PL (ir LT) aišku plintančius naujų individualių ir daugiabučių kvartalų getus. Ko nėra mūsų aptariamuose Pašiluose, Fabuose, Viršuluose ir kitur, kur gyvena labai skirtingo kapitalo (socialinio, ekonominio, kultūrinio, simbolinio) turėtojai... Kaip ir apie dabartinių vystytojų kuriamą urbanistinį chaosą vardan pelno.

[Donidavu]

Kai Lazdynuose, Žirmūnuose ir Antakalnyje prikepė beverčių chruščiovkių, tai tada ir liko pinigų kino teatrams bei restoranams. Jeigu atsiranda poreikis, kino teatrą ar restoraną visada galima greitai pastatyti, o daugiabučių kitais taip paprastai nepakeisi. Svarbiausius tikslus sovietai įgyvendino: darželiai, mokyklos, stadionai. Net neteko matyti planų dėl traukos centrų, todėl sunku pasakyti ar jų neįgyvendino dėl prasidėjusio nuosmukio. Greičiausiai visoje šalyje pasikeitė koncepcija, stambino rajonus, nes žmonės masiškai bėgo iš smunkančių kolūkių. Dirbti miesto pramonėje su visais patogumais butuose buvo gerokai šviesesnė perspektyva nei lenkti nugarą kolūkyje. Būsto poreikis augo geometrine progresija, tai ir mikrorajonų statybas neproporcingai spartino.
Youtube: dokumentikoje "Vilnius. Fabijoniškės (1985 - 1990)" taip ir sako, "kad kiekviena šeima turėtų butą".

[dangoraižistas]

Tomizmas

Va čia, Mačiuliškių–Bališkių teritorijoje, gyventų TIEK PAT žmonių kaip Marijampolėje.

Statybos turėjo vykt kažkuriuo metu po Pilaitės, gal 1995-2000 metais ar labai panašiu metu.

[dangoraižistas]

Šiaip nelabai supratau, kur ten norėjo statyti tuos rajonus tarp Lentvario ir Grigiškių. Ten miškai ir reljefas labai nepalankus.

Bet gerai, kad to nepadarė. Miestas būtų nesveikai išmėtytas, dar labiau nei dabar.

Į RYTUS nuo Lentvario palei GELEŽINKELĮ. Tiksliau į rytus nuo Lentvario, bet visas blokinis rajonas į šiaurę nuo geležinkelio, ten kur laukai, o dabar užvarė kotedžų kvartalų. Būtų gavęsis grynai Rygos Zolitude/Imanta analogas, nes pagrindinė susisiekimo priemonė planuotas elektrifikuotas Vilnius–Lentvaris geležinkelis. Matyt BŪTŲ dar viena stotelė tarp Lentvario ir Panerių. Rajonas kokie 50-60 000, čia kaip Pašilaičiai ir Fabijoniškės kartu sudėjus. Tai srautas TRAUKINIU į centrą ryte būtų gana galingas.

Tiesa, ten tikslas buvo priartinti miegamuosius rajonus prie pramonės rajono Paneriuose, panaudoti geležinkelį, artinti prie rekreacinių Trakų su ežerais, be to plėtimąsis Vilniaus į Lietuvos gilumą, Kauno kryptimi.

Nu ir kažkiek dar statybų Grigiškių ir Lentvario viduje, nes nėra tankūs miestai. Po NEPRIKLAUSOMYBĖS daug pristatyta daugiabučių, tiek Grigiškėse, tiek Lentvaryje, tai sovietai būtų dar trigubai pristatę blokinių 5-9 aukštų namų.

[dangoraižistas]

Manau, kad Pašilai turėjo turėti du centrus: vienas prie seniūnijos, kur turėjo būti fontanas, o kitas - kur dab. Rimi Medeinos g.

Tai čia smulkūs kaip „Širvinta“ ar „Šaltinėlis“, „Riešutas“, o stambaus rajoninio sovietai nespėjo išplėtot. Jį pastatė jau NEPRIKLAUSOMA Lietuva. Ne veltui ten šalia telefonų pastotė, kaip ir "pramoninis" (ryšių) pastatas, bet sovietai jiems teikė didelę reikšmę (telefonizacija, progresas; panašiai kaip anksčiau radiofikacija, elektrifikacija ar gazifikacija, koks nors asfaltavimas ir t.t.). Viršuliškėse rajono centre telefonų stotį pastatė, Pašilaičiuose. Lazdynuose viename iš pocentrių.

Beje, KEISTA, kad nei Pašilaičiuose, nei Fabijoniškėse nebuvo planuota KINO TEATRO. Sovietai kinui kaip liaudies propagandai + duonos ir žaidimų principas, teikė DIDELĘ reikšmę.

Kino teatrai buvo Lazdynuose, suplanuotas Karoliniškėse (kodėl nepastatė?), Šeškinėje. Neturėjo Viršuliškės, bet ten mažas rajonas, 25 tūkst., gi Pašilaičiai ir Fabijoniškės planuotos 65 000 ir be kino teatro??? O dar Justiniškės be kino, viso trys rajonai su tuo metu 110 000 gyventojų.

Dar neturėjo solidaus RESTORANO, kas buvo privaloma. Žirmūnuose, Lazdynuose. Matyt sovietai buvo gilokoje krizėje po 1979 metų ir jau planavo naujus rajonus BELENKAIP, be socialinės infrastruktūros, paslaugų, pramogų vietų.

Tas pats su gatvių infrastruktūra. Sovietams net neužteko pinigų 1985-1990 m. užbaigti troleibuso linijoms iki Justiniškių g. žiedo ir iki Fabijoniškių žiedo Kostmonautų prospektu. Ateities gatvė vietoje „Prospekto“ su troleibusais palikta siaura kaimo gatvele su smėliu šonuose, be bordiūrų.

Kai važiuojame Laisvės PROSPEKTU per Lazdynus, ten 2 viadukai, 3 požeminės perėjos (trečia Oslo g.), Karoliniškėse 3 viadukai (dvigubas eina Laisvės prospektu ir prie bokšto), 2 požeminės perėjos, bet paskui Viršuliškės, Justiniškės, Pašilaičiai turi 0 viadukų, 0 požeminių perėjų. Sovietai XX a. 8 deš. viduryje – 9 deš. buvo ekonominiame užpakalyje (dabar to palinkėkime rusijai), todėl pinigų gerai planuoti kaip anksčiau lėšų pritrūko.

[Tomizmas]

Ištrauka iš 1980 metų sovietinės knygos apie Vilnių, skirtos užsienio turistams

Štai tie FAKTAI, kada Lentvaris jau PLANUOTAS jungt.

Šiaip nelabai supratau, kur ten norėjo statyti tuos rajonus tarp Lentvario ir Grigiškių. Ten miškai ir reljefas labai nepalankus.

Bet gerai, kad to nepadarė. Miestas būtų nesveikai išmėtytas, dar labiau nei dabar.

[dangoraižistas]

Nesakiau, kad Rīgos teritorija nepadidėtų ir tankumas nepakistų, jei prijungtų Jūrmalą. Sakiau, kad Jūrmala nėra prijungta ir jos gyventojų skaičius nėra įskaičiuotas į Rīgą, kas gali būti pakeista, o Grigiškės prie Vilniaus prijungtos. Būtų įdomu paskaičiuot būtent tas teritorijas, kurios realiai gyvena miestuose ir su jais susiliečia. Pugačiova gal neturėtų namo Jūrmaloj, jei tai nebūtų praktiškai Rīga.

Prie Kauno, pvz., būtų galima prijungti bent Garliavą, kuri susisiekia su miestu. Viso Kauno rajono jungti nesiūlau, nors jeigu Grigiškės – Vilnius, tai daug Kauno rajono galėtų analogiškai būti Kaunas.

Ištrauka iš 1980 metų sovietinės knygos apie Vilnių, skirtos užsienio turistams

Štai tie FAKTAI, kada Lentvaris jau PLANUOTAS jungt.

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09

Lukiškių aikštės vizijos

A.Nasvyčio 1964 m. eskizas
Tęsiama dar ankstesniais laikais pradėta ir Stalino epochos metu ištobulinta vizija apie miesto centro ašį nuo Tauro kalno link Neries upės


1968 m. Lenino aikštėje planuoti pastatyti Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto rūmai.
Administraciniai pastatai turėjo užstoti "ideologiškai neteisingą" Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią.

Buvo pateikti 7 konkursiniai darbai. Jie visi liko neįgyvendinti.
LKC CK rūmai 1979 m. pastatyti I.Černiachovskio aikštėje




Keli projektai po 1990 metų, jau atgavus nepriklausomybę
1998 m. pirmą vietą užėmęs konkursinis projektas. Arch. Š.Kiaunė, A.Kiaunienė, R.Raslavičius


Tautos namų ant Tauro kalno vizija 1999 m.
Arch. A. Nasvytis


Vaizdas nuo Lukiškių aikštės


Mūsų laikais Lukiškių aikštėje buvo daug konkursų, bet Lukiškių aikštė beveik tris dešimtmečius išlaikė nepakeistą 195* metų vaizdą (išskyrus 1991 nugriautą Lenino paminklą).
Apie tai yra atskira tema - Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija