[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

[bato_usai]

Atsitiktinai algoritmas rekomendavo Vilniaus 2000–20 m. architektūrinę viziją. Šiaip jau bravo kūrėjams, nes daugelis užprogramuotų dalykų tapo arba irgi būtų tapę sėkmės istorijomis.

Dvi įdomybės: galima palyginti privataus ir viešojo sektoriaus spartą/rezultatus realizuojant planus ir yra išsaugotos tuomet planuoto Vilniaus tramvajaus projekto trasos.

[Romas]

Vilnius. Centro eskizas. 1946 m.
Autorius V. Zubovas.

(paspaudus - didesnis vaizdas)
FB Vilniaus regioninis valstybės archyvas
VRVA Architektūros muziejaus dokumentų kolekcija ATP-200
https://www.facebook.com/Vilniaus.re...351649/?type=3

[Romas]

Kažkaip buvo praleistas trijų metų senumo straipsnis. Dauguma tų 17 visijų bei idėjų ne kartą matytos i forume aptarinėtos
O šio šio K,.Poželos (Dab. Goštauto) gatvės brėžinio neteko matyti. Transportinis sprendimas kaip ir iš Stalino laikų, tik atkarpoje nuo Venuolkio iki Vilniaus (tuomet - Liudo Giros) gatvės vietoje perimetrinio užstatymo 1975 m. buvo pastatytas Operos ir baleto teatras

15 min 2021.01.25
17–ka Vilniaus utopijų, kurios planuotos, tačiau nebuvo įgyvendintos

Kairioji Neries krantinė galėjo atrodyti kitaip, nei dabar – jei pagal vieną iš pasiūlytų vizijų pastatai nebūtų statomi palei Goštauto gatvę, kaip yra dabar, bet atitraukti nuo jos, paliekant žalią zoną tarp gatvės ir pastatų

https://www.15min.lt/naujiena/aktual...os-582-1445114

[Romas]

Kažkiek, panašu, buvo pradėta (yra perimetrinio užstatymo fragmentų Šeimyniškių/Kalvarijų sankryžoje), bet panašu, kad pilnavertiškai neįgyvendino Rusijai pradėjus represinę stagnaciją po sukilimo.

1866 metais, jau nutiesus geležinkelį, buvo mažesnės ambicijos net ir kairiajame Neries krante:
- Aplink Šv.Jurgio prospektą panašiu mastu planuotos Lukiškės, bet ten vis dar buvo laukai
- Naujamiesčio plėtra buvo mažiau detalizuota nei 1817 metais - šis rajonas sulaukė savo eilės po kelių dešimtmečių.
- Naujos gatvės bendrais bruožais planuotos Paplavose (Paupyje) / Užupyje / Markučiuose

Планъ города Вильны 1866 / Plan goroda Vil'ny (Vilniaus miesto planas) 1866
M 1: 4200 (1 colis 1/10 varsto)

Vilniaus miestas 1866 metais su artimiausiais priemiesčiais

Vakarinė Vilniaus žemėlapio dalis


Lukiškės ir vakarinė Šv.Jurgio (Šv. Georgijaus) prospekto dalis


Pohulianka ir Naujamiestis


Rytinė Vilniaus žemėlapio dalis


Paplavose / Užupyje / Markučiuose jau buvo vystoma dabartinių Zarasų - Drujos gatvių (rytinio - pietinio Vilniaus senamiesčio aplinkkelio) idėja

142,5x127,0 cm, ark. 145,5x130,0 cm, złoż. 48,5x32,5 cm
Biblioteka Narodowa, UID 45625604
https://polona.pl/item/plan-goroda-vil-ny,NDU2MjU2MDQ/0/

[Romas]

Vilniaus miesto perspektyvinis planas 1817 m..
Sudarė Williamas Hastie.



LNM, AFP-673
Ingrida Tamošiūnienė / „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga: 1817-1875“ /
2012 / knyga / Lietuvos nacionalinis muziejus.

Kokios dailios Šnipiškės su Žirmūnais būtų buvę.

Įdomiai atrodytų jeigu dešinė pusė šiandien tokiu perimetru ir būtų užstatyta. Kurioje vietoje čia ta didelė aikštė taip numatyta, Konstitucijos dešinys kraštas?

Kažkiek, panašu, buvo pradėta (yra perimetrinio užstatymo fragmentų Šeimyniškių/Kalvarijų sankryžoje), bet panašu, kad pilnavertiškai neįgyvendino Rusijai pradėjus represinę stagnaciją po sukilimo..
Kadangi matosi Žaliasis tiltas, tai aikštė kažkur netoli Kalvarijų turgaus turėjo būti, panašu.

Sutapo dar ir kad Haste tuo pačiu metu 1832 m. numirė.
https://en.wikipedia.org/wiki/William_Heste

1817 m. perspektyvinis planas bei komentarai puikiai tiks ir Vilniaus į urbanistinių vizijų temą.

[Romas]

Šioje temoje jau buvo įdėtos 1937 m. Katedros aikštės projekto vizualizacijos
Projektą parengė Vilniaus urbanistikos biuras (Miejskie Biuro Urbanistyczne m. Wilna) ir jo vadovas - arch. Romuald Gutt
Projektą Vilniaus m. magistratas patvirtino 1937.05.27, Lenkijos vidaus reikalų ministras - 1938.05.31

Straipsnis žurnale "Architektura i Budownictwo" 1938 Nr. 11-12, p. 366-372
Biblioteka cyfrowa Politechniki warszawskiej: https://bcpw.bg.pw.edu.pl/dlibra/sho...n/2471?id=2471

Katedros aikštės projektą su pažeminta bandoma pripašyti vienam iš Kauno atvykusiam archtektui, visiškai nutylint, jog dabartini Katedros aikštė projektą parengė Vilniaus urbanistikos biuras ir jo vadovas architektas Romuald Gutt. Iš tiesų R.,Guttui priklauso ir idėja pažeminti aikštės lygį, kad būtų labiau atskleista Katedros dydybė.

Čia toks baltai siūlais siūtas bandymas perašyti isroriją.
Keista, kad tokios nesąmonės iki šiol vis dar yra net Lietuvos Kultūros paveldo departamento puslapyje

1903 m. Katedros aikštėje buvo pastatytas paminklas Jekaterinai II, pagal sodininko Pavlovičiaus projektą įrengtas peizažinio išplanavimo skveras, apsodintas liepomis ir aptvertas kaltos geležies tvora. 1940-1942 m. vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui (1893-1993) Katedros aikštė išplanuota naujai, išgrįsta betono plokštėmis ir apie 40-45 cm pažeminta.

https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage...d-b54063825e66

Romualdo Gutto 1937 m. Katedro aikštės projekto brėžinių išlikę ir Vilnaus archyvuose

Projekt regulacji placu Katedralnego w Wilnie / Vilniaus Katedros aikštės sutvarkymo projektas 1937 m.
(paspaudus- didesnis brėžinys)

https://virtualios-parodos.archyvai....e-1326#slide12

[Romas]

Šioje temoje buvo kelios Žalgirio (Šnipiškių) rajono vizualizacijos bei brėžiniai (neįgyvendinta) ir viena mažos raiškos 1963 m. Algimanto ir Vytauto Nasvyčių miesto centro centro Neries dešiniajame kranto vizalizacija, kitų brėžinių nebuvo.

Paspaudus - didesni brėžiniai

1. Dešiniojo Neries upės kranto išklotinės schema.
Pirmas statybos eilės vaizdas. Projekto eskizas. 1963 m.

Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA), f. 1011, ap. 5, b. 150, l. 1.
https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

2. Visuomeninio-prekybinio centro dešiniajame Neries upės krante detalaus išplanavimo projektas.
Dešiniojo Neries kranto išplanavimas. 1966 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 216, l. 1.
https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

3. Visuomeninis-prekybinis centras dešiniajame Neries upės krante.
Genplanas. 1966 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 214, l. 2.

4.Visuomeninis-prekybinis centras dešiniajame Neries upės krante.
Visuomeninio-prekybinio centro maketo nuotrauka. 1966 m. VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 214, l. 12

https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

5. Visuomeninis-prekybinis centras dešiniajame Neries upės krante.
Išklotinė nuo upės pusės. 1966 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 214, l. 3.
https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

FB Vilniaus regioninis valstybės archyvas 2022.08.18 d.

[Romas]

Tos Nasvyčių 196* metų vizijos yra šioje temoje. Jei kokia nors vizualizacija nesikartos, bus galima papildyti.

[Pilaitis]

Toje pačioje Romo įkeltoje nuorodoje yra ir pilna Nasvyčių vizija - buvo numatytos kažkokios statybos būsimoje K14A vietoje.

[Romas]

Pagalvojus, pasisekė, kad neįgyvendino, išskyrus gal institutų pastatų Goštauto gatvėje.

Institutai (MSPI, Kibernetikos, Fizikos) yra puikūs savo epochos (1960-1969 m.) architektūros pavyzdžiai.
Bet jie yra kairiajame krante ir į to Dešiniojo kranto projekto apimtį neįeina

Nasvyčių vizijos buvo vėliau. "Lietuvos" viešbučio statybos užtruko 18 metų
Buvo politinė valia, kad apie 2022-2004 būtų perkelta savivaldybė. Koks bebūtų Zuokas, bet tąi bus ilgai atsimenama. Tuomet ir prasidėjo NMC plėtra, kuri vykst iki šiol

Ta 1957 m. standartinių dėžučių vizija šiais laikais Šnipiškių gilumoje vis dėlto buvo įgyvendinama - atskirose vietose ir su laiko sąlygotomis korekcijomis (juk praėjo virš 60 metų).

[Sula]

Pagalvjus, pasisekė, kad neįgyvendino, išskyrus gal institutų pastatų Goštauto gatvėje.

[Romas]

Vilniaus miesto dešiniojo Neries upės kranto detalaus išplanavimo projektas 1957 m..
(paspaudus - didesni brėžiniai / nuotraukos)

Esamos padėties išklotinė.

Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA), f. 1011, ap. 5, b. 103, l. 34.

Raudonųjų linijų planas ir vertikalinis išplanavimas.1957 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 103, l. 35.

Eskizinis užstatymo projektas. 1957 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 103, l. 36.

Dešiniojo Neries upės kranto išklotinė. 1957 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 103, l. 37.

Išdidintas dabartinio NMC fragmentas

https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

[Romas]

Projekt regulacji wybrzerza Will między mostami Zielonym ir nowoprojektowanym
Vilijos (Neries) pakrančių tarp Žaliojo ir naujai projektuojamo tiltų sutvarkymo projektas
Miesto valdybos patvirtintas 1937.05.28 d.

Teritorija dab. Goštauto g. Tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų
(Paspaudus - didesnis brėžinys)

Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA), f. 1011, ap. 5, b. 3, l. 1.
https://www.facebook.com/photo/?fbid=5288560737907678

[VLR]

Keliaudamas po Europos miestus visada nuvažiuoju į jų 'mikrorajonus': esu aplankęs jų Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Skandinavijoje, didelėje dalyje rytų Europos ir kitur. Komiblokai mane domina dėl to, kad Lietuvoje jie sudaro didesnę NT dalį nei kito tipo būstai. Dėl to bandau ieškoti jų sutvarkymo formulės, kuri veiktų, t.y. kuri leistų tose erdvėse jaustis gerai.

Visų pirma, kai kai kurie forumo visažiniai sako, kad Europoje pilna komiblokų rajonų tokių, kokie yra Lietuvoje, ar dar prastesnių, jie šneka nesąmones. Iš mano patirties, Lietuvos komiblokai savo būkle ir tvarka jų aplinkoje vidutiniškai yra prasčiausi Europos Sąjungoje. Prastesnių už juos galima rasti nebent Latvijoje ar nuskriaustųjų etninių grupių rajonuose Balkanuose ir vidurio Europoje. Be šių vietų, lieka tik nereikšmingos išimtys, tačiau taisyklė yra aiški - vidutiniškas Europos komiblokynas yra žymiai geriau sutvarkytas nei lietuviškasis atitikmuo.

Antra, formulės, kaip sutvarkyti komiblokus geros aš neradau ir nesu tikras, ar ji egzistuoja. Tie rajonai yra fundamentaliai blogi. Pastačius tankius rajonus vidury laukų, juose gyvenanti populiacija tiek darbui, tiek laisvalaikiui visada gravituoja tolyn nuo jų, t.y. link tikro miesto centro, kur dirba sėkmingiausi miesto žmonės, yra geriausia komercija, jaukiausi parkai, geriausia architektūra ir projektai, centriniai transporto mazgai bei kiti miesto centro atributai. Laiko leidimas mikrorajone, kur labai daug vietos ir žalumos, dažniausiai pasilieka mikrorajoninių urbanistų vizualizacijose (ir fantazijose).

Mikrorajonai gali pozityviai lygintis nebent su 90-ųjų anarchiją, bet koks kitas planavimas juos be pastangų 'deda į vietą'. Toks planavimas veiktų, jei mikrorajonai būtų pastatyti miestų centruose, nes tai yra vietos, kur žmonės supranta, ką gauna už grūdimąsi su kitais žmonėmis, t.y. jie gauna miesto centrą. Tipinis mikrorajonas yra vieta, kur negauni nei privatumo, nei centro, juose negauni nieko, išskyrus nebent retai naudojamas, nejaukias erdves. Dėl to gerai uždirbantys žmonės, kurie mėgsta ramybę, išsikelia į privačius namus, o gerai uždirbantys žmonės, mėgstantys gyventi susigrūdę, keliasi į miesto centrus. Galiausiai tokie rajonai, praradę gerai uždirbančius žmones, tampa imigrantų ir mažesnes pajamas uždirbančių gyvenamosiomis vietomis, o tai yra receptas getui.

Būtų galima kalbėti apie komerciją ar gerą transportą kaip panacėją, tačiau pvz. Paryžiaus ar Romos komiblokynai turi puikiai įgyvendintus tiek transporto, tiek komercijos sprendimus, bet jausmas būnant ten vis tiek yra nelabai koks. Komercija ten be išimties būna antraeilė mieste po centro, su mažesne įvairove, prastesniu aptarnavimu, prastesnėmis komercijos erdvėmis, dažniausiai viskas atrodo niūriai, aplink komercines erdves dažnai būriuojasi nesaugumo jausmą keliantys žmonės. Lygiai taip pat, Olandijoje yra komiblokų rajonų, kur komercijos yra labai mažai - ten irgi nesijauti jaukiai: erdvės atrodo nykios ir tuščios.

Norint kažką išspausti iš mikrorajonų, Lietuvos urbanistai turės sugalvoti kažką gero ir unikalaus (ir tai greičiausiai neveiks irgi, bet pabandyti reiktų). Mano pasiūlymai yra tokie:
- Vienas geresnių rezultatų, kuriuos mačiau jausmo būnant mikrorajone pagerinime, buvo Šeškinės dviračių takas, kuris eina ne šalia kelio, o per komiblokyno vidurį. Manau, kad dviračių takų tiesimas vidury tokių rajonų yra labai teigiamas daiktas. Jis padalina tas neaiškias erdves tarp namų viešu dviračių taku, o praktikoje tai veikia labai gerai.
- Vienas geriausių tuščių, nykių pievų įveiklinimo būdų yra tankių miškelių sodinimas. Miškelis yra visiems suprantama erdvė, visi juos mėgsta. Pzv. Visagine, vaikščiojant komiblokynuose šalia pušynų, jausmas yra žymiai geresnis, nei vaikščiojant šalia didelių pievų tipiniame mikrorajone. Krūmynai ir gėlynai tokio efekto neturi, geriausia efektą duoda tankios, aukštos pušys.
- Komercijos plėtrą tuščiose vietose tarp namų be abejonės reiktų išbandyti, tačiau reiktų atskirti 'teigiamą' komerciją ir 'neigiamą'. Manau, kad pvz. kavinė ir kepyklėlė, kurios užsidaro anksti, būtų teigiamas dalykas tokiems rajonams, kai koks lažybų salonas ar alubaris jau gali sukelti problemų. Prieš plečiant komerciją, reikia būtinai išanalizuoti, kokią publiką ji trauktų ir kokį efektą bendram rajono jausmui ji darytų ir, manau, tai galima būtų padaryti sėkmingai.
- Įrengti daug CCTV kamerų bei turėti taisykles dėl būriavimosi ir slampinėjimo ('loitering laws'), t.y. endeminių tokių rajonų problemų

[dangoraižistas]

Mėtaisi žodžiu FAKTAI į kairę ir dešinę pats nebesuprasdamas kuo skirasi esama faktinė informacija nuo planų, prognozių, hipotezių, spekuliacijų ir nuomonių.

Ačiū, o DIDIS KALBAINIŲ ETIMOLOGE ir ŽYMOKAS SEMIOTIKOS SPECIALISTE, kad paaiškini man, kad čia aptariamų rajonų planavimo FAKTAS 1980 metų generaliniame Vilniaus plane su šimtais tomų dokumentų, žemėlapių, schemų NĖRA faktas, o tavo hipotezė ir spekuliacija, ir nuomonė.

[dangoraižistas]

Deja, bet nebuvo. Gyvenu netoliese

Bent vanduo turėjo būti paruoštas, nes NET Pilaitė ima vandenį iš Vokės slėnio ir jį kelia ~100 m. Tada tik vamzdžius išvedžiot. Dėl elektros, gal irgi kas nors privesta.

Už Pilaitės irgi turėjo atsirasti rajonas, sąlyginis pavadinimas Gilužio arba Sudervės.

Ąžuolynė lygtais galėjo vadintis, bet ko gero jis būtų statomas VĖLIAU, po šito gyvenamojo masyvo prie Lentvario-Grigiškių, 2000-2005m., nes jis tik PRADĖTAS planuoti apie 1990, o su šitu prie Lentvario buvo įdirbis BENT JAU nuo 1985 metų, o gal ir anksčiau, nuo 1980 m.

DIDESNIS už Marijampolę ar Uteną, apie 100 tūkst. gyventojų.

VISIŠKAS mitas. Yra foto maketo. Daugiausiai triaukščiai kotedžai, kažkas panašaus kaip Dvarykščiuose ar Pašilaičiuose. MAKS 10-15 tūkst.

Yra pastatytas Helsinkio viadukas. NENAUDOJAMAS jau greitai 6 metai.

Kuo čia dėtas GELEŽINKELIS? Kuriam reikėtų tilto per Nerį ir TUNELIO dėl žymių reljefo skirtumų ir staigaus kilimo (geležinkelis NĖRA funikulierius)?

Į Minską buvo suplanuotas greitkelis, jau pradėtas statyti. TADA Nemėžis irgi buvos planuotas prijungti prie Vilniaus.

Tai tikriausiai planuotas, tenais, į ŠIAURĘ nuo Nemėžio, kur buvo tušti laukai, turėjo būti statomas DAUGIABUČIŲ rajonas, po Pilaitės ir po Lentvario-2, tikriausiai apie 2000-2005 metus, panašiu laiku kaip tas Ąžuolynės rajonas už Pilaitės.

O ką pakomentuotumėte apie dabartinių Šnipiškių užstatymą (Beje, LSSR Žalgirio suplanuotą, bet nerealizuotą rajoną)?

PRASTAS, nekoordinuotas, chaotiškas užstatinėjimas atskirais sklypeliais, be BENDROS viso rajono minties, be socialinės infrastruktūros objektų, be nieko. Sovietai SPECIALIAI nestatė Žalgirio, nes norėjo sukurti geresnę, elitinę seriją tokiam centro parodomajam rajonui. Dabar stato niekuo neišskirtinius namus. Aišku, tie namai VISTIEK daug geresni nei sovietiniai blokai, bet didelio skirtumo nuo naujosios PILAITĖS nesimato. Vaikščiojau kažkada su baltarusiais tenais, tai sakė, matydami naujas strojkes, „ETA KAKAJA TA NOVAJA BOROVAJA, NIČEGO CHAROŠAVA“. Net baltarusiams (viena skurdžiausių Europos valstybių) Šnipiškių nauji daugiabučiai, palyginus su matytomis Vienomis, Kopenhagomis ir Stokholmais atrodo ŠŪDAS. Čia yra Novaja Borovaja, jei ką.

Vienintelis pozityvus momentas yra nauji Šnipiškių PARKAI ir SKVERAI, čia viskas tiesiog puikiai. Tiek Senvagės parkas, tiek Japoniškas sodas, tiek įrengiami skverai kaip Drakono pieva ar Šnipiškių skveras.

[Sula]

Nors TIKRIAUSIAI ten buvo privesti inžineriniai tinklai kaip elektra, vandentiekis, padaryti kokie nors paruošiamieji darbai apie 1985-1990.

Deja, bet nebuvo. Gyvenu netoliese

Nesuprantu kas neaiškaus sakinyje, kuriame rašyti FAKTAI, kad 1995-2000 galėjo rastis toks rajonas (pavyzdžiui, statomas privačių akcinių bendrovių, parduodant sklypus) ir DABAR turėtume ten Marijampolės dydžio rajoną ar bent Pilaitės dydžio (gyventojų kaip Utenoje, įgyvendinus tik dalį), kuris duotų nemažą srautą geležinkeliui.

Už Pilaitės irgi turėjo atsirasti rajonas, sąlyginis pavadinimas Gilužio arba Sudervės. DIDESNIS už Marijampolę ar Uteną, apie 100 tūkst. gyventojų.

Minėjau, kad į Justiniškes reikia TILTO ir labaaai ilgo TUNELIO. Čia gi viskas jau buvo, bet kvailokai paaukota kotedžų suburbijai.

Yra pastatytas Helsinkio viadukas. NENAUDOJAMAS jau greitai 6 metai.

Jau RAŠIAU, kad šitas rajonas būtų statomas 1995-2000 m., prie ko čia DABAR? Dabar statytų rajonus Minsko plente prie Nemėžio ir N. Vilnioje kaip buvo numatoma PO 2000 metų. O šis rajonas buvo dar SENO generalinio plano numatytas, planavimas apie 1980. Pilaitė planuota tuo pačiu metu ir BEVEIK PUSĖ pastatyta, netgi su 2 mokyklom ir darželiu.

Į Minską buvo suplanuotas greitkelis, jau pradėtas statyti. TADA Nemėžis irgi buvos planuotas prijungti prie Vilniaus.

O ką pakomentuotumėte apie dabartinių Šnipiškių užstatymą (Beje, LSSR Žalgirio suplanuotą, bet nerealizuotą rajoną)?

[Kristisz]

Nesuprantu kas neaiškaus sakinyje, kuriame rašyti FAKTAI, kad 1995-2000 galėjo rastis toks rajonas (pavyzdžiui, statomas privačių akcinių bendrovių, parduodant sklypus) ir DABAR turėtume ten Marijampolės dydžio rajoną ar bent Pilaitės dydžio (gyventojų kaip Utenoje, įgyvendinus tik dalį), kuris duotų nemažą srautą geležinkeliui.

Mėtaisi žodžiu FAKTAI į kairę ir dešinę pats nebesuprasdamas kuo skirasi esama faktinė informacija nuo planų, prognozių, hipotezių, spekuliacijų ir nuomonių.

[hhh]

Čia apie šitą kalba? https://maps.vilnius.lt/bendrasis-planas#layers

[dangoraižistas]

Ar tikrai Portlandas gerai suplanuotas? Realiai atrodo, kad ten vien suburbai ir greitkeliai.
Turim dabar Lentvarį, Vokę, kur daug traukinių pravažiuoja, bet nesistato ten šalia stotelių nei jokie daugiabučių kvartalai, bet net ir individualūs namai. Problema ta, kad nėra miesto geležinkelio/tramvajaus. Senamiestyje, naujininkuose, kurie šalies pagrindinės stoties, ne tiek ir daug darbo vietų.

Taip, Portlende yra zonavimas, išskiriant tik KONKREČIAS teritorijas, kur galima statyti. Tuomet sklypai parduodami aukcionuose statybos kompanijoms. MIESTAS nustato kurioje teritorijoje bus statoma, parduoda su ĮPAREIGOJIMU pastatyti per tam tikrą laiką, tam tikro aukštingumo namus su tam tikrom įstaigom ir t.t.

https://www.portland.gov/city-planning

Pavyzdys:
https://www.portland.gov/bps/plannin...project-part-2

On June 1, 2022, City Council voted to adopt additional changes to zoning in Portland’s single-dwelling zones, thus expanding allowances for more housing types.
Published
June 2, 2022 2:50 pm
On Wednesday, June 1, City Council voted unanimously to adopt the Residential Infill Project – Part 2 (RIP2) zoning code amendments. The ordinance will go into effect on June 30, 2022, at 11:59 p.m. The vote marks the completion of the second part of the Residential Infill Project “series” (RIP1 and RIP2), which together allow more middle housing in Portland’s residential neighborhoods, giving more people the opportunity to live, work, play, go to school and enjoy the amenities of Portland’s great neighborhoods.

Before voting in favor, Commissioner Jo Ann Hardesty acknowledged Commissioner Carmen Rubio for listening to community concerns about the need for more housing and ensuring “we have the flexibility necessary and the policies in place to … do so in a way that fits our environmental, climate and racial justice goals.” Commissioner Mapps also applauded Rubio’s leadership as head of the Bureau of Planning and Sustainability.

Commissioner Rubio tipped her hat to the Planning and Sustainability Commission. “I know the Commission was challenged by the tight timeline afforded by the State’s compliance deadline. I appreciate that, within that shortened timeframe, they were able to include several important amendments to strengthen the project before unanimously voting to recommend approval.”

“I’m very glad to have another opportunity to vote for more housing options in our city,” said Mayor Ted Wheeler. “I look forward to continuing conversations about how we can address our housing shortage and ensure that Portland is a place where people from all different backgrounds have the opportunity to live.”