Klaipėdos giliavandenis uostas

[ValdasJ]

DĖMESIO.

Būtinai perskaitykite šį straipsnį, o tada tęsime diskusijas. Tikrai labai geras su daug įvairių nuomonių ir variantų.
<...>

Dėkui už straipsnį. Nors pagal datą matosi kad rašytas senokai, bet man dar neteko skaityt taip kad buvo įdomu.

Keli pamąstymai:

Visų pirma dėl uosto atitvėrimo nuo likusios marių dalies. Keista, kad kalbama kaip pastačius salą prie Melnragės tvyrotų bala, bet nekalbama kad atitvėrus uostą ties visu miestu tvyrotų dar didesnė bala.

Nesuprantamas man ir noras giliavandenį uostą statyti ties Šventąja. Kaip toks pasiūlymas derinasi su priekaištu kad turim ir taip mažai pajūrio? Atseit tarp Šventosios ir Būtingės yra dykvietės, vadinasi nieko vertingo. Tai kodėl tų dykviečių nepanaudoti, gerinant ten infrastruktūrą ir kuriant kurortą?

Nesutinku su pasakymu, kad aplink Klaipėda trūksta poilsio zonų. Šių zonų trūksta ne aplink Klaipėdą, o pačiam mieste. Liūdna kad uostamiestis visiškai atkirstas nuo vandens. Be abejo pastačius giliavandenį uostą visos dabar užimamos uosto teritorijos nebus atiduotos miestui, bet bent atsiras galimybė po truputį tas teritorijas perimti. Tam reikalui aš sutinku "paaukoti" Melnragę. Tuo labiau kad yra puikių pavyzdžių kai panašūs projektai (dirbtinės salos prie Roterdamo) ne tik kad nesunaikina buvusių poilsio zonų bet netgi sukuria naujas.

Be abejo išlieka klausimas kas atsitiks su į šiaurę nuo Melnragės esančia pakrante. Todėl vienareikšmiško "taip" pasakyti negalima, bet manau kad darant su galva šį klausimą galimą išspręsti ar bent jau minimizuoti žalą.

[Fanas]

Aš taip pat pasisakysiu, kad giliavandenio uosto Melnaragėje, tikrai nereikia, nes reikia visų pirma išnaudoti esamą. Praitais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta apie 27 mln. tonų krovinių. O kaip man pasakojo vienas įtakingas asmuo, kurį nenorėčiau įvardinti, labai artimai susijęs su uosto valdymu, kad modernizuojant ir dar išgilinant esamą, būtų galima pasiekti net iki 45 mln tonų krovinių kiekį per metus ir tai atlikti kainuotų keletą kartų mažiau nei statyt naują Melnaragėje. Nemanau, kad artimoje ateityje bus pasiektas toks krovinių kiekis per metus. Paskutiniams metams kylantį krovinių kiekį lėlė padaugėjus konteinerių pervežimui, o ateitį šis kiekis turėtų nusistovėti ir tikrai taip sparčiai nebedidės. Jeigu būtų pastatytas tas uostas Melnaragėje, tai kelesdešimt kilometrų būtų užteršta pakrantė, tai reiškia, kad prie jūros važiuotume tik į Palangą nes ir dabar matome kas darosi perkraunant krovinius, kad ir ta pati būtingės avarija.

[Memelenderis]

Tuomet Klaipėdai reikia iš esmės investuoti į pramogas ir turistų užimtumą, pvz. kaip Druskininkai - pradėt mąstyt apie dengtas slidinėjimo trasas ir pan.
Bet kaži ar miesto valdžia ta kryptimi dirba. Kitas klausimas ar kruizo atnešamus pinigus galima lyginti su konteinerių krova?

Problema yra ta, kad tai prieštarauja vienas kitam.Jeigu vistome konteinerių krovą ir pavojingų medžiagų krovą, statome giliavandenį uostą, tai neabejotinai atbaidys turistus.Jiems visai neįdomu žiūrėti į užterštą pajūrį.Tad būtina pasirinkti.O dabar viskas vyksta kaip su AE, be jokių diskusijų (valdžioje), stumiant be kompromisų.Net nebandoma galvoti apie alternatyvas.

[Memelenderis]

Aš nežinau, ar pritarčiau giliavandenio uosto statyboms Šventojoje, nors tai vistiek geriau negu Melnragėje.Tačiau, vargu ar iš viso pritarčiau giliavandenio uosto statyboms Lietuvoje.Juk pajūrio tik 99 km. turime.Iš tu 99km. dar 50 km. yra sugoma Kuršių nerija, tad ten, be abejo, jokios laivybos negali būti.O mes ar sutiktume atsisakyti apie 10 km. pajūrio vardan neaiškios naudos, ten bus kraunami pavojingi kroviniai, tai kenk aplinkai, mūsų pajūrio krantams.Juk tai labai daug tiek mažai pajūrio turinčiai valstybei.Be to, perspektyvos neaiškios, ateityje pasikeitus krovos kryptims, viskas gali pasikeisti.Arba išaugs konkurencija, mus ir vėl vers sutikti atiduoti dar 20-30 km. pajūrio.

[Rimas_OK]

Tuomet Klaipėdai reikia iš esmės investuoti į pramogas ir turistų užimtumą, pvz. kaip Druskininkai - pradėt mąstyt apie dengtas slidinėjimo trasas ir pan.
Bet kaži ar miesto valdžia ta kryptimi dirba. Kitas klausimas ar kruizo atnešamus pinigus galima lyginti su konteinerių krova?

[Memelenderis]

Manau čia panaši situacija, kaip sako vienas pažįstamas vadybos mokslų daktaras - "jei verslas jau einasi gerai, tai nereiškia, kad nieko nereikia daryt". Vistiek reikia investuoti ir tobulinti, nes po keleto metų konkurentai tave jau bus aplenkę (aišku Lietuvoje verslą taip ne daug kas daro, nes juk pirmiausia reikia naujo džipo pasipuikavimui).

Manau ir čia panaši situacija - nors dabar Klaipėdoje ir daugėja krovinių, yra perspektyvos esamo uosto plėtimuisi tai nereiškia, kad reik sėdėt sudėjus rankas ir mastyt kaip išsaugoti Melnaragės pušeles. O reik galvot kas bus po 10 metų. O po 10 metų gal aplinkiniai kaimynai tyliai ramiai bus pristatę giliavandenių uostų ir mūsų Klaipėda ims merdėti nes krovinių nebeapsimokės gabenti mažais laivais. O kai jau bus prasidėjęs žlugimas tada imti mastyti kaip gelbėti situacija bus per vėlu. Tad reikia imtis darbų, "kol dar viskas gerai einasi".

Aš manau, kad keli iš eilės sėkmingi kruizinės laivybos metai porodo, kad tai ne tuščias užsiėmimas.Būtina plėtoti kruizinę laivybą, gal ateityje, padaugėjus turistų srautams, tai taps mūsų uosto prioritetu.

[Rimas_OK]

Manau čia panaši situacija, kaip sako vienas pažįstamas vadybos mokslų daktaras - "jei verslas jau einasi gerai, tai nereiškia, kad nieko nereikia daryt". Vistiek reikia investuoti ir tobulinti, nes po keleto metų konkurentai tave jau bus aplenkę (aišku Lietuvoje verslą taip ne daug kas daro, nes juk pirmiausia reikia naujo džipo pasipuikavimui).

Manau ir čia panaši situacija - nors dabar Klaipėdoje ir daugėja krovinių, yra perspektyvos esamo uosto plėtimuisi tai nereiškia, kad reik sėdėt sudėjus rankas ir mastyt kaip išsaugoti Melnaragės pušeles. O reik galvot kas bus po 10 metų. O po 10 metų gal aplinkiniai kaimynai tyliai ramiai bus pristatę giliavandenių uostų ir mūsų Klaipėda ims merdėti nes krovinių nebeapsimokės gabenti mažais laivais. O kai jau bus prasidėjęs žlugimas tada imti mastyti kaip gelbėti situacija bus per vėlu. Tad reikia imtis darbų, "kol dar viskas gerai einasi".

[Memelenderis]

Klaipėda yra Lietuvos miestas, Lietuvos pajūris taipogi yra visos Lietuvos. Taigi kai sprendžiamas toks ekonomiškai svarbus klausimas turėtų būti išklausomi visi, ne tik klaipėdiečiai. Gal ignaliniečiams ir visaginiečiams nepatinka idėja statyt naująją atominę elektrinę, tačiau jei ji reikalinga visiems tai ir bus pastatyta.


Tamstai irgi reiktu susimastyt apie šią, paties išsakytą, mintį.

Bet, po galais, ar vilniečiai bent yra buvę Melnragėje, kad suprastų kur tai yra ir kas tai yra ?O apie atominę, tai ne tiek pati atominė baisi, kiek planuojama radioaktyvių atliekų saugykla.Mamau, tu tokios šalia turėti tikrai nenorėtum, kaip ir galimybės netikėtai atsidurti Černobylyje.Kodėl visiems norisi, kad priklausytume kažkam kitam, tik ne sau.

[Memelenderis]

Taip, mums su tavim turbūt derėtų sukurti Demagogų partiją.

Netapatink manęs su savimi.Aš remiuosi argumentais o ne tipišku tavo motyvu ''nes reikia, nes taip noriu''.Kalbėkime argumentuotai, o ne kvailais svaičiojimais.

[tricky_kid]

Ponas Lubys tarė žodį:

B. Lubys: "Uosto Melnragėje nereikia"
Martynas Vainorius
Vakarų Ekspresas

"Mes suskaičiavome, kad įrengti giluminį uostą iki 10-11 krantinės, iki "Klaipėdos Smeltės" teritorijos, kainuotų ne daugiau 500 milijonų litų. Paskaičiuota, kad giliavandenio uosto statybos ties Melnrage vakarykštėmis kainomis atsietų apie 2,3 milijardo litų. Kol būtų pradėtos statybos, kaina išaugtų dar kokiu milijardų litų"

Tokį variantą įvykdžius marios būtų nužudytos! Bet realiai pagalvojus ar tai neįvyks savaime po kokio 100 metų, nes vandens lygis Baltijos jūroje pastoviai kyla, Nemuno vandeningumas mažėja ...

[tricky_kid]

DĖMESIO.

Būtinai perskaitykite šį straipsnį, o tada tęsime diskusijas. Tikrai labai geras su daug įvairių nuomonių ir variantų.


Siūlomi ir kitokie giliavandenio uosto variantai

Vidmantas Matutis, Klaipėda, 2005 04 21

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubas surengė viešą aptarimą „Lietuvai reikia antro uosto“.

Kategoriškai pasisakyta prieš giliavandenio uosto statybą prie Melnragės, tiksliau - prieš japonų atliktą studiją. Pasiūlyta Klaipėdos uostą atriboti nuo Kuršių marių, o giliavandenes krantines įrengti dykvietėse tarp Šventosios ir Būtingės. Diskusijoje dalyvavęs Vyriausybės vadovo Algirdo Brazausko patarėjas Algirdas Vapšys siūlė Susisiekimo ministerijai nepiršti vien Melnragės giliavandenio uosto varianto, o svarstyti ir alternatyvas.

Negalima pamiršti ledynmečių suformuotos darnos

Inžinierius architektas Petras Lapė teigė, kad Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai (JICA) sunku buvo padaryti teisingas išvadas dėl giliavandenio uosto vystymo. Jie nežino ramių upių specifikos, Lietuvos istorijos ir socialinių sąlygų, Kuršių nerijos vystymosi ypatumų, pasigesta ir japonų bendradarbiavimo su vietiniais mokslininkais.

Priminęs ledynmečius ir tai, kad Baltijos jūra, Kuršių marios formavosi tūkstantmečius, o nerija galutinai susiformavo XIX amžiuje, P.Lapė teigė, kad jokia valdžios santvarka neturi teisės pažeisti gamtos sukurtos darnos.

P.Lapės teigimu, statant giliavandenį uostą ties Melnrage kyla abejonių, kad tas uostas galės normaliai veikti.

Jame kaupsis iš Kuršių marių plukdomos sąnašos. Giliavandenis uostas taptų grėsme Melnragei. Beveik 80 proc. krovinių jame bus naftos ir chemijos produktai.

Teigdamas, kad ties Klaipėda trūksta poilsio zonų, P.Lapė klausė, kas bus su Melnragės pliažu, ties kuriuo atsiras dvokianti bala. Japonų studijoje, kaip pastebėjo P.Lapė, neatsakyta į klausimą, kaip keisis tolėliau nuo jūroje suformuotos salos esantys Girulių paplūdimiai. Bendra išvada - kad jūroje ties Melnrage suformavus dirbtinę salą dalis paplūdimių bus užnešta, o dalis nuplauta.

P.Lapė siūlė mąstyti ne apie kraunamas tonas, o apie gamtą ir žmones. Todėl jis pareiškė kategorišką nuomonę, kad giliavandenis uostas prie Melnragės negali būti statomas.

Uostą reikia atskirti nuo Kuršių marių

P.Lapė pasiūlė dabartinį Klaipėdos uostą atskirti nuo Kuršių marių už Kiaulės Nugaros įrengiant pylimą. Per jį galėtų būti nutiestas kelias ir į Kuršių neriją. Dabar, P.Lapės teigimu, Smiltynė panaudojama žymiai prasčiau nei prieš karą. Dėl perdėtos apsaugos ir draudimų Kuršių nerija virto šabakštynu. 150 metrų pločio ir 5 metrų gylio protaka iš Kuršių marių galėtų būti įrengta ties Alksnyne. Toje vietoje, anot P.Lapės, protaka buvo ir prieš 2000 metų.

Atskyrus dabartinį uostą nuo Kuršių marių, P.Lapės nuomone, jį galima būtų gilinti šiaurinėje dalyje iki 17, kitur - iki 14 metrų (dabar šiaurinėje dalyje yra14 metrų, kitur 10-12 metrų). Su 14 metrų gyliu patrauklesni taptų ir Malkų įlankoje esantys konteinerių terminalai.

Taip pat P.Lapė siūlė sutvirtinti Smiltynės krantą ir praplatinti Klaipėdos uosto įplaukos kanalą, kad vyktų dvipusis laivų eismas. Taip padidėtų Klaipėdos uosto laivų pralaidumas. Giliavandenio uosto studijoje japonai kaip tik prognozuoja, kad intensyvėjant Klaipėdos uosto krovai jis nebepajėgs greitai priimti ir išleisti laivų. Dėl to ne visiškai panaudojami Klaipėdos uosto pajėgumai. Dabar vienu metu laivybos kanalu gali plaukti vienas laivas, o kiti laukia, kol jis praplauks.

Uosto atskyrimą nuo Kuršių marių P.Lapė palankiai vertino ir aplinkosaugine prasme. Į marias mažiau patektų sūraus vandens, geriau praplauktų migruojančios žuvys, teršalai iš upių nebebūtų plukdomi per Klaipėdos uostą, nebeliktų ledonešio.

Giliavandenį uostą – į Būtingę

Priminęs, kad Europoje uostai skirstomi į švarius ir nešvarius, o nešvarūs, kraunantys naftos ir chemijos produktus, daugelyje šalių iškeliami toliau nuo miestų, P.Lapė siūlė giliavandenį uostą įrengti ir tarp Šventosios bei Būtingės. Maždaug 4,5 kilometro į jūrą, kur jau yra 17 metrų natūralus gylis, ištempti molai nuo smėlio išplovimo į Latviją apsaugotų Lietuvos pajūrį.

Tarp Šventosios ir Būtingės įrengiant uostą, P.Lapės nuomone, nebūtų žalos ir gamtai, nes ten yra rūgščios, nederlingos dykvietės.

Nebūtų ir privažiavimo prie to uosto problemų. Reikėtų rekonstruoti Darbėnų geležinkelio stotį ir nuo jos į naująjį uostą atitempti maždaug 10 kilometrų ilgio geležinkelio atšaką. Taip pat kroviniai galėtų būti gabenami ir nuo Mažeikių per Skuodą, Židikus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Valatka mano, kad emocijomis ar diskusijomis klausimo apie giliavandenio uosto statybą nepavyks išspręsti. Jis teigė, kad šiemet bus rengiama giliavandenio uosto prie Melnragės strateginė aplinkos įvertinimo studija. Jis siūlė, kad tokią studiją inžinierių sąjunga užsakytų atlikti ir Kuršių marių atskyrimo nuo uosto bei Būtingės variantams.

Kuo geras Melnragės variantas?

Iš kalbos tono buvo galima suprasti, kad Susisiekimo ministerijos sekretorių Arvydą Vaitkų inžinieriaus P.Lapės siūlymai suerzino. Premjero patarėjas A.Vapšys vėliau jam netgi pasakė, kad kalbėdamas apie giliavandenio uosto plėtrą turėtų galvoti ir apie žmones.

Anot A.Vaitkaus, kol kas nėra priimta sprendimo, kad ties Melnrage bus statomas giliavandenis uostas. Atlikta tik studija, kuriai pritarė Vyriausybės strateginis komitetas. Taip pat rekomenduota rezervuoti žemes, jei toks uostas būtų statomas.

Pateikęs Japonijos uostų pavyzdžių, A.Vaitkus patikslino, kad kalbama ne apie Melnragės užėmimą, o apie žingsnius į jūrą. Japonų atliktoje studijoje numatyta, kad 2015-2025 metais jūroje ties Melnrage, už 400 metrų nuo dabartinio kranto, būtų formuojama maždaug 1,5 kilometro ilgio ir 700 metrų pločio sala, kur ir būtų įrengti terminalai. Juos nuo Melnragės skirtų ne tik suformuota dirbtinė įlanka su jachtų uostu, bet ir poilsio zona su parku, pasivaikščiojimo takais. Tarp dabartinio kranto ir salos įrengtas kanalas, A.Vaitkaus teigimu, netaptų dvokiančia bala, nes bus įrengtas specialus kanalas vandeniui pratekėti.

Įrengti uostą dirbtinėje saloje ties Melnrage, anot A.Vaitkaus, kainuotų gerokai pigiau nei prie Būtingės, nes ten natūralus 17 metrų gylis yra žymiai toliau nei ties Melnrage. Turėti Lietuvai giliavandenį uostą yra ypač svarbu, kad galėtų priimti didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius „Baltmax“ tipo laivus.

Pirmajame etape sala būtų formuojama 59 ha plote. Kada tai butų pradėta daryti, priklausys nuo krovinių kiekio. Pagal japonų studiją, į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai diskomfortą pajustų apie 2017 metus, krovai pakilus iki 34 mln. tonų per metus. Priminsime, kad dabartinio uosto pajėgumas yra apie 35 mln. tonų per metus, o realiai krova jau keletą metų svyruoja ties 20 mln. tonų riba.

Svarbiausias klausimas, kiek kainuotų giliavandenio uosto prie Melnragės statyba. Aiškaus atsakymo dar nėra ir negali būti. Japonai prognozuoja apie 370 milijonų eurų, realiai ta suma gali viršyti ir milijardą eurų.

Neįsivaizduoja, iš kur Klaipėda ims krovinių

Iš tarybinių laikų Klaipėdos uosto hidrologinę specifiką išmanantys Sankt Peterburgo „Lernmorniiprojekto“ specialistai Aleksandras Riabininas ir Pavelas Romanovas teigė neįsivaizduoją, iš kur Klaipėdos uostas paims dvigubai daugiau krovinių nei jų yra dabar. A.Riabininas priminė, kad Rusijos Baltijos jūros uostuose taip pat statomi didžiuliai terminalai, ir teigė manąs, kad Klaipėdoje pastatytas giliavandenis uostas gal ir pritrauks truputį daugiau krovinių, bet ne tokius kiekius, kokie prognozuojami. P.Romanovas mano, kad su Klaipėdos giliavandeniu uostu gali būti taip pat, kaip su didžiuliu Ventspilio konteinerių terminalu, kuris pastatytas ir jau 4 metus neturi krovinių.

Paviršutiniškai vertindamas giliavandenio uosto prie Melnragės hidrologinę pusę, A.Riabininas sakė, kad nieko gero neprognozuojąs pakrantėms. Todėl, jei Lietuvai reikia giliavandenio uosto, geriausia jį statyti prie Būtingės.

Atkreiptas dėmesys, kad netgi ir įrengus išmetamų teršalų gaudykles kvapų iš Melnragės giliavandenio uosto, panašių, kokie dabar yra nuo „Klaipėdos naftos“, nepavyktų išvengti.

Ar tikrai reikia giliavandenio uosto?

Ilgametis Klaipėdos prekybos uosto viršininkas Solomonas Kvaša siūlė gerai įvertinti, ar tikrai reikia giliavandenio uosto. Viena apie kitos darbą nežinodamos, skirtingos ir kompetentingos institucijos turėtų atlikti giliavandenio uosto ekonominį įvertinimą, prognozuoti galimus krovinių srautus. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad nėra šalių, kurios priimtų didesnius laivus nei su 35 tūkst. tonų trąšų. Todėl trąšas, daugiausiai baltarusių, sėkmingai galima krauti ir su turimais uosto pajėgumais.

Giliavandenio uosto statyba gerokai skirtųsi nuo dabartinio uosto rekonstrukcijos. Dabar rekonstravus krantines iš karto prie jų galima krauti laivus. Statant giliavandenį uostą didžiuliai pinigai būtų užšaldyti gerokai ilgesniam laikui. Net ir suformavus dirbtinę salą giliavandenis uostas nepradėtų veikti, kol nebūtų įrengti molai, nutiesti privažiavimo keliai.

Priminęs, kad Klaipėda moka atsisakyti didelių projektų, S.Kvaša teigė, kad ir dėl Tarptautinės jūrų perkėlos statybos, naftos terminalo plėtros buvo daug diskusijų. Tačiau tie uosto objektai pastatyti ir niekam nekenkia.

Nereikia iš karto atsisakyti ir giliavandenio uosto prie Melnragės statybos. Anot S.Kvašos, geriau ir pelningiau būtų tvarkytis viename dideliame Klaipėdos uoste nei dviejuose mažesniuose uostuose Klaipėdoje ir prie Būtingės.

Prie Melnragės pliažų vanduo yra nešvarus, todėl nebūtų didelio praradimo jų atsisakius. Tačiau Melnragės gyventojams turi būti aiškiai pasakyta, kad jiems bus kompensuota. Kai giliavandenio uosto statybos kaina apie 3,5 milijardo litų, 90 milijonų litų, anot S.Kvašos, nebūtų dideli pinigai, jei reikėtų iškeldinti iš Melnragės dalį gyventojų.

Dar septintąjį dešimtmetį buvo ištirta, kad geriausia vieta dideliam uostui statyti buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje yra prie Melnragės. 1967 metais tuometinė Klaipėdos valdžia atsisakė, kad prie Melnragės būtų statomas didžiulis uostas, panašus į tą, kokį dabar siūlo japonai. Todėl didžiuliai naftos terminalai atsirado Ventspilyje, o giliavandenis sausakrūvis uostas – Mugoje.

[molotov_47]

Iš vienos pusės man rodos, kad vis dėlto reikėtų tą uostą statyti melnragėje. Į Kuršių marias toliau brautis yra pernelyg brangu, nes dugno gilinimo darbai kasmet nepigiai kainuoja, o Nemunui gi neįsakysi toliau nebeplukdyti sąnašų. Lietuva turi nedidelį pajūrio ruožą, tačiau jau daugiau nei pusė jo skirta rekreaciniams poreikiams - sukurtas Kuršių nerijos parkas, tad piečiau Klaipėdos naujo uosto nepadarysi. Labai į šiaurę irgi judėti neverta, nes dviejų atskirų uostų darbą yra kur kas sunkiau suderinti. Tad, norint plėstis, reikia statyti Melnragėje.
Žinoma, tik su sąlyga, kad apleistos krantinės bus nublizgintos ir pertvarkytos kaip viešos erdvės. Kitaip išeis dar viena afera. O žinant mūsų politikų elgesį, tokia afera yra labai tikėtina. Tad kol kas siūlyčiau neskubėti su statybomis ir sutvarkyti tai, kas yra apleista, bet vis dar gali panaudota. O atėjus geresniems laikams galima bus pradėti statyti uostą.

Dėl išvardintų priežasčių susilaikau nuo balsavimo.

[praetor]

Ne viena apklausa,nei laikrasciuose, nei miesto gatvese daryta neparode, jog klaipedieciai pritaria siam projektui. Cia yra tik forumo apklausa. Isvados akivaizdzios.

Pamodeliuokime:
jei Klaipeda butu ne uostas, bet uostukas, geldu prieplauka, tai tikro uosto, kur krantines uztveriamos, prieiga itin ribojama (kaip tatai yra dabar) zmones nenoretu. Taip pat jie nenori naujo kelio, naujo gelzkelio, naujo vamzdyno. Bet tai kas per savoka yra tada "ukis"? Kokia belieka jai prasme ir jos reiksme?

Man irgi akivaizdzios.

[tricky_kid]

Kas, kad tie vietos gyventojai pries? Pasipriesins ir nusiramins. Tokiu pasipriesinimu buvo ne vienas ir ne du, bet visi toliau gyvena, o aplinkosaugos situacija Lietuvoj pakankamai gera.
Papaisysim jusu poziurio ir pastatysim uosta

Taip buvo pasipriešinimų. Ir ypač vienas Sąjūdžio laikas, kai į Klaipėdą norėjo tiesti vamzdį iš Mažeikių ir pastatyti naują didelį naftos terminalą (berods, kad plūdurą jūroj ar tai 0 krantinę, gal kas pataisys) ir iškirsti didelę dalį Melnragės miško. Ir ką tu sau galvoji, žmonės sukilo ir rimtai priešinos ir kur dabar tas plūduras, taigi Būtingėj lieja naftą ant Šventosios "kurorto" paplūdimių ...

Melnragės kopose yra didelis metalinis kryžius menantis tuos visus protestus.

[WILD_WEST]

Apklausos rezultatai viską pasako. Džiaugiuosi, kad dar yra blaiviai mastančių žmonių.

Ne viena apklausa,nei laikrasciuose, nei miesto gatvese daryta neparode, jog klaipedieciai pritaria siam projektui. Cia yra tik forumo apklausa. Isvados akivaizdzios.

[Analitikas PlėtRa]

Jeigu dalis balsavusiųjų- neklaipėdiečiai, tai kokio objektyvumo čia galima tikėtis ?Jeigu tu manai, kad esi teisus, tai dar nereiškia, kad taip yra.Be to, kalbi neargumentuotai.Netgi demagogiškai.

Taip, mums su tavim turbūt derėtų sukurti Demagogų partiją.

[sleader]

Klaipėda yra Lietuvos miestas, Lietuvos pajūris taipogi yra visos Lietuvos. Taigi kai sprendžiamas toks ekonomiškai svarbus klausimas turėtų būti išklausomi visi, ne tik klaipėdiečiai. Gal ignaliniečiams ir visaginiečiams nepatinka idėja statyt naująją atominę elektrinę, tačiau jei ji reikalinga visiems tai ir bus pastatyta.

Jeigu tu manai, kad esi teisus, tai dar nereiškia, kad taip yra.

Tamstai irgi reiktu susimastyt apie šią, paties išsakytą, mintį.

[Memelenderis]

Jeigu dalis balsavusiųjų- neklaipėdiečiai, tai kokio objektyvumo čia galima tikėtis ?Jeigu tu manai, kad esi teisus, tai dar nereiškia, kad taip yra.Be to, kalbi neargumentuotai.Netgi demagogiškai.

[Analitikas PlėtRa]

Apklausos rezultatai viską pasako. Džiaugiuosi, kad dar yra blaiviai mastančių žmonių.

[Memelenderis]

Štai straipsnis šia tema:
Giliavandenis uostas- planų raizgalynėje

Giliavandenio uosto planai geriausiu atveju bus baigti rengti 2011 metais. Antradienį Klaipėdoje posėdžiavusi Giliavandenio uosto darbo grupė, kurioje yra 21 asmuo iš įvairių ministerijų, valstybės ir verslo institucijų, sudarė šio uosto vystymo programą.


Darbo grupės pirmininkas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pripažino, kad diskusija dėl giliavandenio uosto vystymo nebuvo lengva. Lietuvoje teritorijų planavimo dokumentai ir jų eiliškumo tvarka yra sudėtinga. Todėl diskusijoje teko remtis ekspertų – teritorijų planavimo specialistų konsultacijomis.

Pavyko sudėlioti giliavandenio uosto vystymo veiksmų planą, o svarbiausia – įvairioms institucijoms susitarti, kaip jį vykdyti. Kol kas nenustatyti tik konkretūs vykdymo terminai. Numatyta, kad per 2008 metus Klaipėdos apskrities viršininko administracija parengs Klaipėdos apskrities bendrąjį planą su giliavandeniu uostu. Šis planas pradėtas, tačiau nebaigtas. Jam užbaigti iš Vyriausybės rezervo fondo bus skirta apie 300 tūkst. litų. Pradėtame apskrities bendrajame plane giliavandenis uostas buvo žymimas ties Šventąja. Paaiškėjo, kad natūralūs gyliai iki 17 metrų ties Šventąja yra už 8 kilometrų. Todėl nebūtų prasmės į jūrą temti tokio ilgio molus. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros Klaipėdos uosto vystymo iki 2025 metų studijoje numatyta, kad vienintelė tinkama vieta giliavandeniam uostui Lietuvos pakrantėje statyti yra jūroje ties Melnrage. Ši vieta jau numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame dokumente. Ji bus įtraukta ir į apskrities bendrąjį dokumentą.

Taip pat bus koreguojamas ir Klaipėdos miesto bendrasis dokumentas, kur turi būti numatyti privažiavimo keliai, geležinkeliai ir komunikacijos į salą jūroje. Susisiekimo ministras pageidavo, kad šią korekciją savivaldybė atliktų per 2008 metus. Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius tikino, kad tai padaryti per trumpą laiką neįmanoma. Terminas bus numatytas vėliau. Klaipėdos apskrities viršininko administracija turės parengti ir Strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV). Šiam dokumentui paruošti pinigai taip pat bus skirti iš Vyriausybės. A.Butkevičius teigė, kad rengti SPAV Apskrities administracijai padės ir Susisiekimo ministerijos specialistai. SPAV turi atsakyti į klausimus, ar strategiškai ir ekonomiškai tikslinga statyti giliavandenį uostą, numatyti galimas jo naudojimo transporto schemas. SPAV parengimo terminas taip pat bus nustatytas vėliau.

Paraleliai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengs ir Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Jis atsakys į klausimus, kokį poveikį aplinkai darys salos suformavimas jūroje ties Melnrage. Šį dokumentą parengti nėra taip paprasta, nes teks atlikti nemažai įvairių tyrimų jūroje, kompiuterinių modeliavimų.

A.Butkevičius norėtų, kad SPAV ir PAV būtų atlikti per 2009 metus. Tuomet 2010 metais Uosto direkcija rengtų giliavandenio uosto detalųjį planą ir techninį projektą. Jei kai bus rengiami planai būtų patvirtinta, kad giliavandenis uostas tikrai turi būti statomas ties Melnrage, ir jei planai būtų rengiami pagal numatytą grafiką, tai 2011 metais Vyriausybė galėtų tvirtinti kitą giliavandenio uosto vystymo programą. Joje jau būtų numatyta, kada ir kaip bus statomas giliavandenis uostas. Iki to laiko jau būtų žinomi ir galimi uosto statybos finansavimo šaltiniai. Pagal 2003 metų kainas, o dabar jos yra gerokai pakitusios, ties Šventąja pastatyti giliavandenį uostą kainuotų 2,2 milijardo litų. Uostui statyti būtų pritrauktos tiek biudžeto, tiek Europos Sąjungos fondų, tiek privačios lėšos.

A.Butkevičius pastebėjo, kad giliavandenį uostą būtinai reikės statyti. Tai parodė pastarųjų metų dabartinio uosto krova. Pernai ji buvo rekordinė ir sudarė 27 mln. tonų. Šiemet Klaipėdos uoste planuojama krauti 32 mln. tonų. Dabartinio Klaipėdos uosto veikla gali pradėti strigti, kai krova išaugs iki 40 mln. tonų per metus. Net ir sutvarkius visas krantines uosto veikla strigs dėl to, kad į uostą nebegalės įplaukti visi norintys laivai arba jie turės ilgiau laukti išoriniame reide. Apie tokią situaciją buvo įspėję ir japonai. Jie teigė, kad laivai dabartiniame Klaipėdos uoste gali pradėti strigti apie 2017 metus. Tačiau jei krova augs taip greitai, kaip pastaraisiais metais, tokia situacija gali susidaryti ir greičiau.

Kol bus pradėtas statyti giliavandenis uostas, dabartinis uostas bus baigtas iš esmės rekonstruoti. Rekonstrukcijos tempai didėja. Vien šiemet uostui rekonstruoti yra numatyta 240 mln. litų.

www.klaipeda.daily.lt
Tad jokie poveikio aplinkai vertinimai nėbera svarbūs.Viskas jau nuspręsta vyriausybėje.Ir mūsų interesų niekas nepaisys.