Klaipėdos giliavandenis uostas

[Aš]

Vyriausybė dar galvos, spręs, vertins, skaičiuos, tik tada galutinai spręs.

Saviraiškos problemos?

Bet aš savo nuomonę jau turiu dabar giliavandenis uostas Melnragėje ne tik nereikalingas, bet ir pavojingas.

Dabar čia galiu įžvelgti bent du prieštaravimus (jam). Pirmas - Vyriausybė dar vertins, darys išvadas ir tik tada spręs. O šis žmogus jau turi savo nuomonę. Šiam žmogui jokie paskaičiavimai nereikalingi. Nuomonė išankstinė, o jos pagrindas turbūt taip pat aiškus. Antras - kadangi žmogus remiasi savo išankstine nuomone, o ne išvadomis, kaip jis gali kalbėti apie giliavandenio uosto Melnragėje nereikalingumą. Faktai, kurių teisingumu abejoti nereikia, byloja kitaip. Po maždaug septynerių metų bus išnaudotos visos dabartinio Klaipėdos uosto galimybės ir jis taps nebekonkurencingas. Taip pat jis neturės tam tikrų privalumų, kuriuos turėtų giliavandenis uostas (galimybė priimti didesnius laivus ir spartesniais tempais, jiems nelaukiant galimybės įeiti į uostą).

Pirma ekonominis statybos tikslingumas. Jis kelia daug abejonių, vienareikšmiško atsakymo nėra. Dabartinis uostas neišnaudojamas, rezervai pakankamai dideli.

Vien ekonominiais tikslais uostas ir būtų statomas. Žmogus yra akivaizdžiai trumparegis. Dabartinis uostas neišnaudojamas, bet kodėl gi jam nepasižiūrėjus į uosto plėtros tempus ir į paskaičiavimus, kurie jam, visažiniui, nereikalingi, kad rezervai bus išsemti po maždaug septynerių metų.

Sako, krova sparčiai auga. Tačiau nepamirškime ekonomikos vystymosi cikliškumo dabar Lietuva ir visa ES yra ekonominio kilimo fazėje, tačiau ateis ir sąstingio ar net nuosmukio fazė, kažin ar tada uosto krova taip sparčiai augs.

Pesimizmas neigiant plėtros būtinybę - tiesiausias kelias į stagnaciją. Kauno pavyzdys.

Antra poveikis aplinkai.

Be abejonės jis bus. Gal tada nereikėjo Klaipėdos LEZ kurti, kiek teritorijos iš gamtos atimta. Tačiau tą poveikį galima mažinti, atpirkti kitais įmanomais būdais (japonų studijoje tai buvo aptarta). Sakoma grožis reikalauja aukų, plėtra taipogi. Tik tos aukos, mano nuomone, būtų prasmingos ir atneštų daugiau naudos.

Trečia poveikis miestui ir žmonėms. <...> paplūdimių sunykimas jiems ir jų pajamoms turės didelę neigiamą įtaką.

Vietinis paplūdimių sunykimas neigiamą įtaką turės. Saujai žmonių, lyginant Lietuvos mastu. Jonavos gyventojai turbūt irgi norėtų "Achemą" iškelti kitur. Uostas yra valstybinės reikšmės objektas. Jis visai Lietuvai turi didelės įtakos, neša jai naudą. Neabejotina nauda yra ir Klaipėdai. Čia jau minėtas miesto aplinkkelio pavyzdys, kai grupės žmonių interesai trugdo viso miesto plėtrai ir nuo to visas miestas kenčia. Dabar analogiška situacija gali būti su visa valstybe.

Raimundas PALAITIS,
Lietuvos Respublikos Seimo narys

Daugiau tokių Seimo narių ir Lietuvos perspektyvos man bus aiškios. Šis žmogus pats savo logika ir siekiais sukurs tą ekonomikos stagnaciją, apie kurią kalba. Iš dabar turimų galimybių mes turime kurti dabartinės plėtros tąsą, o ne patys ją stabdyti.

[Eimantas]

Giliavandenės iliuzijos
http://www.ve.lt/?rub=1065924816&dat...&id=1179245358

[ValdasJ]

Naujas giliavandenis uostas bus <...> www.ve.lt

Uosto ateitis miglota <...> www.klaipeda.daily.lt

Kiek zurnalistu tiek interpretaciju ...

[Eimantas]

Uosto ateitis miglota

Jelena Listopad

Priešingai nei tikėtasi, vakar Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo ir Vyriausybės narių vizitas į Klaipėdą, susijęs su giliavandenio uosto statyba, nieko nepaaiškino.

Sprendimas atidėtas dar dviems mėnesiams.

Vizito metu svarbūs valdininkai domėjosi tik uosto įmonėmis ir su uostu susijusiais objektais.

Jie lankėsi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos keltų bei krovinių terminaluose, Pauosčio geležinkelio stotyje, keltu „Neringa“ plaukiojo uosto akvatorijoje.

Aštrios diskusijos dėl giliavandenio uosto statybos, pradėtos apžiūrint uostą, buvo tęsiamos ir dvi valandas trukusiame pasitarime Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Premjeras sakė, jog bus sunku priimti galutinį sprendimą. Šiuo metu naudojama tik 60-70 proc. uosto pajėgumų, tačiau po 6-7 metų jų jau nepakaks.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius sakė, kad dar nenumatyta tiksli planuojamos statybos vieta bei konkretūs krovinių terminalai.

Giliavandenio uosto nėra ir miesto bendrajame plane. Todėl jeigu Vyriausybė priims politinį sprendimą statyti giliavandenį uostą, su Klaipėdos miesto savivaldybe ji turės tartis dėl pakeitimų plane. Tik po to bus galima pradėti tirti šio objekto poveikį aplinkai.

Svarstyti ir Pauosčio geležinkelio stoties plėtimo planai, kurie priklausys nuo to, ar turėsime giliavandenį uostą. Jeigu uosto nestatys, bus apsiribota pirmuoju stoties rekonstrukcijos etapu. A.Butkevičius tvirtino, kad, padidinus Pauosčio pajėgumus, pavojingi kroviniai per miestą nebus gabenami.

Vakar pasitarime buvo nutarta, kad prie Vyriausybės įsteigta darbo grupė savo siūlymus dėl giliavandenio uosto statybos jai turi pateikti po dviejų mėnesių.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Naujas giliavandenis uostas bus


Premjeras Gediminas Kirkilas neabejoja, kad giliavandenis uostas Klaipėdoje bus, ir pavedė dar kartą sudaryti specialią komisiją, kuri po dviejų mėnesių duos galutinį atsakymą, ar naujojo uosto vieta - Melnragė.

Tokie planai paaiškėjo po vakar uostamiestyje vykusio pirmojo po pasibaigusių savivaldos rinkimų išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio.

Jo metu delegacija lankėsi konteinerių terminale, susipažino su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu ir galimų naujo giliavandenio uosto Melnragėje statybų prieigomis.

Ministrai ir Klaipėdos vadovai dvi valandas už uždarų durų dalijosi mintimis apie įvairius planus, kurių aktualiausias - naujo giliavandenio uosto statybos.

"Klaipėda - visais atžvilgiais labai svarbus miestas, ypatingai dėl transporto infrastruktūros. O dėl naujo uosto statybų diskusija dar nebaigta. Turi būti atliktas poveikio aplinkai įvertinimas. Priimtas sprendimas dar kartą sudaryti darbo grupę iš Klaipėdos miesto savivaldybės, apskrities viršininko administracijos, Vyriausybės, ministerijų atstovų. Bus dar kartą pateiktas pasiūlymas Vyriausybei. Šį kartą - galutinai. Duotas dviejų mėnesių terminas", - spaudos konferencijoje žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius patikslino, kad poveikio aplinkai vertinimo reikia tuomet, kai žinai, kur tas uostas tiksliai bus.

"Dar neaišku, kokie bus terminalai ir kokias konkrečiai funkcijas uostas atliks. Matome, kad uostai paskutiniu metu specializuojasi. Žinome, kokie darbai Klaipėdoje atliekami, kokie - Estijoje, Latvijoje, Rusijoje. Orientuosimės mes į tai, kad pastaruoju metu reikia priimti kuo didesnius laivus", - sakė ministras.

G. Kirkilas teigė, kad Klaipėda atrodo labai stipriai bendrame regiono kontekste, uostas - Baltijos regione.

"Turime galvoti apie ateitį. Yra atlikta giliavandenio uosto studija. Kas toliau - dalyvausime tolesnėje konkurencijoje su giliavandeniais uostais ar sustosime per vidurį ir po truputį pasmerksime uostą nykimui? Čia - labai rimtas iššūkis. Ne vien aplinkos, kraštovaizdžio klausimas.

Mes galėtumėme nesiimti tokio sunkaus klausimo, tačiau kiekvieno politiko garbės reikalas yra nuspręsti ateitį. Jeigu išsemsime galimybes, kitą dieną nebepastatysime giliavandenio uosto", - tikino premjeras.

Jo manymu, tai, kad dabar uostas išnaudoja tik 60 proc. krovos pajėgumų, tėra laiko klausimas - esą po 7-8 metų viskas bus užpildyta.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad dėl naujo uosto reikia išspręsti principinius klausimus, nubrėžti kontūrus. Jei būtų nuspręsta statyti naująjį uostą Melnragėje, tektų iš naujo tvirtinti miesto Bendrąjį planą, nes dabartiniame dokumente uostas minėtoje vietoje nenumatytas. Prieš tai vyktų viešieji svarstymai, diskusijos su gyventojais.

"Neturi gyventojai vien tik diktuoti savo sąlygas ir dėl to nevykti plėtra. Taip mes nieko nepadarysime. Bus taip, kaip visame pasaulyje. Jei reikia plėstis, yra valstybiniai poreikiai, tuomet bus pasielgta taip, kaip visame demokratiniame pasaulyje. Viešojo ir privataus intereso derinimas turi vykti sveiko proto ribose", - sakė G. Kirkilas.

Pasak premjero, naujojo uosto statybų finansavimas būtų mišrus, pritraukiant ir privatų kapitalą, ir panaudojant valstybės, Savivaldybės pinigus.

"Buvo malonu girdėti pagyras Klaipėdai. Mes norėtumėme, kad adekvačiai būtų atlyginama ir mums. Mes norime ne tik dirbti, bet ir poilsiauti. Norime ir universalią sporto bei pramogų areną turėti, ir delfinariumą išplėsti. Turime problemų su mažųjų laivų ir jachtų uosto statybų finansavimu. Kreipėmės dėl pagalbos", - sakė R. Taraškevičius.

A. Butkevičius tikino, atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje bus statomas naujasis uostas, bus plečiama Pauosčio geležinkelio stotis.

Denisas NIKITENKA
www.ve.lt

[Eimantas]

Giliavandenis uostas greičiausiai bus statomas
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=13200063

[Eimantas]

Paliko vietos giliavandeniam uostui

NERINGA MACIŪTĖ

Miesto bendrajame plane palikta vietos giliavandeniam uostui.

Vakar savivaldybėje dalis klaipėdiečių prieš tai protestavo. Jie tikino, kad tai neteisėta, nes pasiūlymas nebuvo aptartas su gyventojais. Savivaldybės atstovai aiškino, kad bendrasis planas buvo svarstomas 3 metus ir ne kartą diskutuota apie giliavandenį uostą.

Giliavandenis uostas būtų statomas Baltijos jūroje ties Melnrage. Už 350 metrų duo dabartinio kranto būtų supilta 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio sala.

Iki uosto Melnragėje turėtų būti nutiesti keliai, geležinkeliai.

Miesto Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad jei keliams ir geležinkeliui bendrajame plane nebūtų palikta vietos, ši teritorija būtų užstatyta pastatais. Šiuo metu giliavandenio uosto statyboms trukdytų tik pasieniečių bokštelis.

Kad giliavandenio uosto teritorija būtų pažymėta bendrajame plane, priešinosi miesto meras Rimantas Taraškevičius. Tam netgi buvo surengta gyventojų apklausa, kainavusi apie 14 tūkstančių litų.

Dar nėra žinoma, ar tikrai numatytoje teritorijoje bus giliavandenis uostas. Jį statyti patarę Japonijos ekspertai (JICA) įspėjo, kad giliavandenio uosto poveikis krantams bus labai didelis.

Kol kas nėra atlikta uosto poveikio aplinkai vertinimo studija. Ji kainuotų apie porą milijonų litų. Todėl būtų atlikta tik žinant, kad giliavandenė prieplauka jūroje tikrai bus statoma.

Jei bendrąjį planą patvirtins miesto taryba ir Vyriausybė, giliavandenio uosto Klaipėdoje bus galima tikėtis.

www.klaipeda.daily.lt

[ValdasJ]

Na siuo atveju turimas omeny rekreaciniu pajurio plotu praradimas. Be abejo jei gyventojams atsivertu didesni dabartinio uosto plotai tai butu labai teigiamas reiskinys. Siaip idomu kaip bus su naujuoju keleiviniu terminalu. Is principo turetu buti gana atvira zmonems teritorija isskyrus pacias krantines.

[ArTuRAs]

Ziurint kaip supranti ta pajurio praradima. Man atrodo, kad tie keli kilometrai pajurio, labai jau maza auka, uz ta nauda, kuria Lietuvai ir Klaipedai duotu sis uostas. Tuo paciu butu galima sumazinti apkrova miesto teritorijoje esanciam uostui ir taip daugiau teritoriju atverti miestui...

[ValdasJ]

Tarp kitko. Uzmeciau aki i panasu projekta Roterdame. Vadinasi Maasvlakte - tai mazdaug 6 km plocio ir 4 km i jura issikisusi sala. Galite pasiziuret cia. Tiesa dabar jau ir sitos salos nebeuztenka, ruosiasi naujoms statyboms - Maasvlakte 2. Tai cia iskilo klausimas: ar protingai projektuojant galima neprarasti pajurio o netgi gauti jo daugiau?

[Andrew]

Ash:

kategoriskai tau pritariu. iskelei viena opiausiu musu visu problemu- vieso ir privataus intereso atskyrima. Daznai privatus kazkieno interesas iskreiptai laikomas viesu (pvz, vietos gyvenamasis ar rekreacinis interesas laikomas viesu). Pavyzdziui aisku, kad Melnrages gyventoju interesai yra privatus, jie turi teise ji ginti, bet siuo atveju galutinai sprendziant klausimus turime suprasti,kad visada ir visur , ir bet kokiu atveju bus susiduriama su privaciu vietos interesu, kuris niekada nesutiks, kad butu kazkas statoma, pletojama ar pan. Aisku, interesus reikia derinti, bet nereikia pamirsti, kad viesas interesas tenkina musu visu interesus. Siuo atveju giliavandenis uostas yra viesas interesas.

kitas dalykas, kad niekas nuosekliai nekontraargumentavo japonu studijoje pateiktiems argumentams

[ArTuRAs]

Priminsiu, kad Klaipedos uosto krantiniu ilgis apie 10 kilometru, giliavandenis uostas pridetu 1,5 km. Tu 1,5 km uzteks tik kuriam laikui, veliau teks plestis vel. Kuo toliau tuo brangiau ir sudetingiau bus plestis toliau i jura (didejantis gylis, poveikio gamtai kompensavimas). Taip kad net pastacius giliavandeni uosta juroj pletra i pietus, mano supratimu, neisvengiama.

Reik atsizvelgt ir i taip kiek yra isnaudojami tie 10km, ir kokia nauda duotu tie 1,5km. Prie tu 10km yra perkraunama 24 mln. t., o tarkim prie tu 1,5km i savaite perkraunant bent po du baltmax tipo laivus, krova sudarytu apie 10mln. t., taciau krantiniu turetu uztekti net kokiems 3-4 tokiems laivams vienu metu. Kiek prisimenu, viena toki laiva pilnai pakraut uztrunka apie 3 dienas, tad krova galetu buti dar didesne...
Zinoma, cia tik mano pamastymai...

[Aš]

Dėl poveikio aplinkai, tai tik preliminarūs japonų pastebėjimai, nes tikroji poveikio aplinkai studija dar neatlikta.

Gali būti, pavadinkim JICA studiją preliminariais pastebėjimais. Tačiau, esu tikras, kad toje "tikrojoje" studijoje išvados nuo minėtosios kardinaliai nesiskirs, bet tik ją papildys ir sukonkretins

Dėl laivybos intensyvumo: pastaraisiais metais laivų kažkiek mažėja, tik tonažas didėja.

Tai gali reikšti ir tai, kad tik daugėja tokių laivų, kuriems reikia laukti, kad prasilenktų

Dėl laivų laukimo: prieš Rusijos krizę vidiniame reide (priešais Klasco) net po kelis laivus laukdavo vietos prie krantinės, laivyboje čia nėra kažkoks nesuprantamas dalykas, jau nekalbant apie palaukimą prie kanalo.

Mažesnė gaiša uoste - geresnės ekonominės sąlygos. Kodėl to neišnaudoti?

[Eimantas]

Dėl poveikio aplinkai, tai tik preliminarūs japonų pastebėjimai, nes tikroji poveikio aplinkai studija dar neatlikta.

Dėl laivybos intensyvumo: pastaraisiais metais laivų kažkiek mažėja, tik tonažas didėja.

Dėl laivų laukimo: prieš Rusijos krizę vidiniame reide (priešais Klasco) net po kelis laivus laukdavo vietos prie krantinės, laivyboje čia nėra kažkoks nesuprantamas dalykas, jau nekalbant apie palaukimą prie kanalo.

[Aš]

1. Ar labai įtempta padėtis dėl laivybos Klaipėdos sąsiauryje?

Vienas iš trukdžių dabartinio uosto veiklai yra labai siauras kanalas uosto vartų zonoje, kuris leidžia tik vienos krypties judėjimą daugumai laivų. Be to, yra ribota navigacinė erdvė laivų apsisukimui vidiniame kanale. Navigacinės problemos dar labiau paaštrės ateityje, didėjant laivų eismo intensyvumui.

Taip pat kažkuriame straipsnyje skaičiau, kad dėl kanalo siaurumo didesniems laivams tenka laukti, o dėl tam tikro ilgio (nepamenu kiek tiksliai, ten buvo procentais parašyta) gaišos uoste, transportuoti tampa ekonomiškai nenaudinga (arba mažiau naudinga).

2. Dar neaišku kokią įtaką darytų giliavandenis uostas "šventajai karvei" ir žemyninei pakrantei, nes nėra atlikta poveikio aplinkai studijai.

Studija, vienokia ar kitokia, atlikta yra. Tai JICA studija, kurią ir pats skaitei, tik, turbūt, faktų gausoje užsimiršai (šioje temoje ji yra 402 pranešime)

Vidinio (pietinio) uosto įtaka vertinama taip:

Naujojo vidinio uosto variantas būtų nepriimtinas visų pirma aplinkosauginiu požiūriu. Jei būtų vykdomi gilinimo darbai į pietus nuo dabartinio uosto, į Kuršių marias pradėtų skverbtis daugiau druskingo vandens, o tai darytų žalą trapiai ekologinei sistemai - būtų sunaikinti dabartiniai gyvenami plotai, kuriuos užimtų jūrinės rūšys iš Baltijos jūros. Taip pat nustatyta, kad didelės apimties gilinimo ir sausinimo darbai siaurame kanale gali sukelti Smiltynės, Kiaulės nugaros salos krantų eroziją, o tai neigiamai paveiktų svarbius gyvenamus plotus Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir aplink jį - nendrynus, žuvų mailiaus augimvietes ir paukščių šėryklas.

Nepamirškit ir to, kad ne vien siauras įplaukos kanalas trugdo, bet ir tai, jog vesti laivą į pietus mariomis taip pat užtrunka.

Naujojo šiaurinio (prie Melnragės) uosto įtaka Kuršių Nerijai, mano nuomone, būtų minimali (apie tai studijoje, atrodo, neužsimenama, todėl sakau savo nuomonę, bet gal dėl to ir neužsimenama, kad įtakos nebūtų).

O apie Melnragės teritoriją:

Problema:

Yra tikimybė, kad pastačius naujus bangolaužius ir susiformavus vadinamajai šešėlinei zonai ims eroduoti į šiaurę nuo jų atsiduriantys paplūdimiai.

Išeitis:

Kaip apsaugines priemones japonų specialistai siūlo šiaurinį bangolaužį statyti ne stačiakampės, bet kreivos linijos formos. Taip pat siūloma įrengti papildomus kranto apsaugos statinius - iškyšulius ar dirbtinius ragus, paplūdimius papildyti smėliu.

Problema:

JICA specialistai atkreipia dėmesį, kad giliavandenio uosto statybų metu drumsto vandens dėmės, sklindančios iš suformuotų sausumos teritorijų, galėtų sumažinti žmonių norą vasarą naudotis šalia esančiais paplūdimiais.

Išeitis:

Dėl to būtų siūloma naudotis skydais, kurie drumsto vandens dėmes nukreiptų nuo kranto ir Smiltynės paplūdimių.

Problema:

Neatmetama galimybė, kad statybos gali užkirsti kelius žuvims, migruojančioms palei pakrantę į marias nerštui, o žuvų mailius nebegalės naudoti Melnragės pakrantės kaip savo augimvietės.

Išeitis:

Tokiu atveju siūloma suplanuoti švelninančias priemones dirbtinai įžuvinant, arba finansiškai kompensuoti nuostolius žvejams.

Problema:

Taip pat manoma, kad paukščiai, žiemojantys Smiltynės šiaurėje arba perintys tenai pavasarį, gali būti trikdomi statybos darbų triukšmo ar vaizdo.

Problema:

Studijoje neneigiama, kad pastačius uostą, sumažės vietovės grožis, o tai gali sumažinti lankytojų skaičių bei atsiliepti vietinei Melnragės ekonomikai. Taip pat gali sumažėti pastatų bei žemės kaina.

Nepaisant šių problemų (turinčių bent jau dalinius sprendimus) šio uosto reikia, nes:

"Šalies ekonominio stabilumo požiūriu, užsienio prekyba Lietuvai yra esminis dalykas, o Klaipėdos uostui tenka šalies prekybos centro vaidmuo. Lietuvos ateitis daug priklausys nuo sėkmingos Klaipėdos uosto plėtros", - rašoma JICA studijoje.

Reziumuojant studijoje teigiama, kad toks giliavandenis uostas padidintų Lietuvos prekybą ir duotų naujų pajamų vyriausybei, o tai esą turės teigiamą poveikį visai šaliai, jei šios papildomos lėšos bus panaudotos švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, transporto ir kitų sričių vystymui. Klaipėdoje naujasis uostas sukurtų daug naujų darbo vietų, tuo pagerindamas socialines - ekonomines sąlygas ir stimuliuodamas vietinę ekonomiką. Ekonominė nauda esą nusvers neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir galimą Melnragės gyventojų nepasitenkinimą.

Melnragės ar Klaipėdos gyventojams siūlyčiau atkreipti dėmesį į galinėje pranešimo dalyje paryškintus žodžius ir suprasti, kad jei žiūrėsim kiekvienas savo interesų tai visi bendrai ir nukentėsim (nukentės visos šalies interesai), o jei žiūrėsim platesnių interesų, tai sumoje naudos bus daugiau nė žalos. Aišku, lengva man kalbėt kai tai manęs tiesiogiai neliečia, bet čia panaši situacija kaip su miesto aplinkkeliais, pavyzdžiui, Vilniuje. Saujelė žmonių kenkia visam miestui. O kadangi tai nacionalinės reikšmės projektas, tai ir pakenkta būtų nacionaliniu mastu.

[Eimantas]

1. Ar labai įtempta padėtis dėl laivybos Klaipėdos sąsiauryje?
2. Dar neaišku kokią įtaką darytų giliavandenis uostas "šventajai karvei" ir žemyninei pakrantei, nes nėra atlikta poveikio aplinkai studijai.

[molotov_47]

Keistoki argumentai. Nezinau tikslios situacijos su krantinem, tarkim visos jau uzimtos. Ir kuom tada padetu tas "bridimas i jura"? OK, gautumem kelis simtus metru krantiniu. Po keleriu metu vel ta pati problema iskiltu. Kodel nekalbama apie pletimasi i pietus? Kaip suprantu gerb. Dobilinskas tiesiog nori prastumti giliavandenio uosto ideja. Tai gal tada ir reiketu kabet butent apie giliavandenio uosto reikalinguma, o ne krantiniu trukuma apskritai. Kuo daugiau viska bandoma supainiot tuo stipresni kyla itarimai kad cia kazkas nesvaraus dedasi. Galbut giliavandenis uostas ir reikalingas, bet uosto vadovybe turetu suprasti: tol kol ji elgsis su miestieciais kaip su kvailiais tol sie pletrai i jura priesinsis.

Dėl plėtros į pietus jau nemažai buvo kalbėta. Visų pirma tai nelabai apsimoka dėl pastovaus sąnašų kaupimosi ( pastoviai vykdomi brangiai kainuojantys uosto gilinimo darbai ), antra- klaipėdos sąsiauryje maža vietos normaliam laivų eismui. Be to kitame krante savo ragus rodo "šventoji karvė" Kuršių nerija. Tad, mano manymu, nėra prasmės kalbėt apie uosto plėtrą į pietus. Be to nemažai kalbama ne tik apie krantinių trūkumą, bet ir apie Klaipėdos sąsiaurio keliamas problemas laivybai.

[ValdasJ]

Uostas gali plėstis tik brisdamas į jūrą <...>

Keistoki argumentai. Nezinau tikslios situacijos su krantinem, tarkim visos jau uzimtos. Ir kuom tada padetu tas "bridimas i jura"? OK, gautumem kelis simtus metru krantiniu. Po keleriu metu vel ta pati problema iskiltu. Kodel nekalbama apie pletimasi i pietus? Kaip suprantu gerb. Dobilinskas tiesiog nori prastumti giliavandenio uosto ideja. Tai gal tada ir reiketu kabet butent apie giliavandenio uosto reikalinguma, o ne krantiniu trukuma apskritai. Kuo daugiau viska bandoma supainiot tuo stipresni kyla itarimai kad cia kazkas nesvaraus dedasi. Galbut giliavandenis uostas ir reikalingas, bet uosto vadovybe turetu suprasti: tol kol ji elgsis su miestieciais kaip su kvailiais tol sie pletrai i jura priesinsis.

[tricky_kid]

tai va apie ta giliavandeni uosta vis netyla kalbos ... as manau, kad tai tik laiko klausimas, nes jei uostas ir toliau liks tokioj pozoj, kokioj ir dabar yra, tai vis daugiau atsiras konfrontacijos su salia stovinciu miestu, jau ir dabar pats uostas stovi kaip kokia tvirtove, neprileidzianti miesto prie vandens ... miestas - uostas, o vandens beveik nemato ... keista ...

siaip vis gincijamasi, kur tas jachtas deti ir siaip apie pramogines laivybos vystymasi ... pastacius nauja uosta galetu rimtai pagalvoti apie klasco iskelima is visos teritorijos, kuri driekiai nuo pat danes upes ziociu iki tos vietos, kur uzsisuka naujoji uosto gatve i dariaus ir gireno ... pagalvokit: atsivertu visa ziemos ilanka (ar kaip ji - geda, nes abejoju del vietos pavadinimo klp ), kuri itin lengva pritaikyti jachtu svartavimui, stovi gatavi molai, skiriantys ja nuo mariu, beje jei jau prakalbus ir apie istorine tradicija, tai pietine sios ilankos krantine, buvo lyg dabartinis kruiziniu terminalas priimantis laivus, beje jei neklystu, ten ir pats adolfukas padejo savo kojele ant lietuvos zemeles. taigi teritorija nuostabi, beje atsivertu ir krantines dalis, kuria nepasiduodant oligarchu ir lochu visokiu spaudimui galetu paversti itin aukstos kokybes rekreacine zona, padesiancia gaivinti centra ir gydyti senosios vites zaizdas, kurios kaip bebutu gaila dabar tik dar labiau gilinamos : vites verslo centras, dar siaip visokie sudpastaciai pagal naujaja uosto gatve, kuria reiketu perkelti i senaja jos vieta ir grazinti malku gatve (vel suabejojau) pavadinima.


o siaip as pries dabartines akvatorijos gilinima, nes tai sunaikintu kursiu marias ... ideomu kaip dar butu su visu vandens kilimu ziema... pagal ideja tai gilesne akvatorija daugiau vandens paiima ir maziau dane tvinsta, bet jauciu, kad butu kitaip, nes didesnis kanalas reiskia didesnes vandens mases santyki su kanalo plociu, kuris nekistu, todel didetu sroves greitis ir stiprumas, taigi reiktu labai rimtai tvirtinti krantines, beje manau kad senamiesti pradetu dazniau uzpilineti ... cia aisku tik hipotezes, bet yra tam juk kompiteriai ir vandens dinamikos tyrimai ... gerai ismanat elementarius tyrimus galima net su 3d programa padaryti: pvz Maya ar 3ds maxu. siaip panaudojant tas kompiuterines simuliacijas turetu paziureti ir pakrantes kismus, pastacius naujaji uosta, bijau, kad olandu kepures neliktu, nes ten sroves pradetu ilanka daryti, tokia kokia dabar prie melnarages yra ... o pastebejot, kad tose vietose papludinius maziau niokoja ???

o del kanalo, tai jis tikrai yra ilgas, nes uosto reidas, kur laivai laukia prasilenkimo yra ar tai uz 15 - 20 km nuo kranto ar pan, o juroje tikrai yra kanalas ... idomu ar to jurinio kanalo neiseitu paplatinti ?

atrodo tiek

[ValdasJ]

Pirmas ir antras punktas beveik pakartoti. ...

Ne. Antru punktu as norejau pasakyti jog nauda ir zala nera taip lengva sulyginti, nes matavimo vienetai skirtingi. Nauda-uzdirbti pinigai. Zala- prarastos zuvu populiacijos, eroduojantys krantai, nepatogumas miestieciams del pailgejusios keliones iki pajurio ir pan.

... be to visų pirma ir turi būti žiūrimi visos valstybės interesai, o ne vieno miesto.

Jei nepastebejai, tai nesutarimas yra tarp uosto ir savivaldybes. Kaip zinia savivaldybe turi ziureti miesto interesu. Valstybes interesais rupinasi Seimas ir vyriausybe.

Na kaip sakiau, tingiu rašyt nes nematau tikslo tau kažką aiškint.

Tavo valia. Bet butent del to, kad uosto valdzia ir susisiekimo ministerija "nemato tikslo kazka aiskint" didzioji dalis miestieciu pries ji ir nusiteike. Dialogas visada reikalingas

Beje as pats kolkas nesu nei uz nei pries, tiesiog bandau kritiskai ziuret i abieju pusiu teiginius ir ieskot informacijos padesiancios apsisprest.