Klaipėdos giliavandenis uostas

[Memelenderis]

Iš apklausos matosi, kad ir Klaipėdoje kvailių yra užtektinai.Nejaugi dėl tikrai neaiškios naudos mes sutiktume atiduoti dalį Lietuvos pajūrio ?Kai šalia Kuršių nerija, šalia peri reti paukščiai, netgi kartais ruoniai užklysta.O mes štai imsime ir salą pasidarysime.Ir pavojingus krovinius krausime.Ir liesis nafta laisvai.Bent jau kartais.Ir to užteks, kad visiškai sužlugdyti Melnragę, Girulius ir netgi pakenkti Kuršių nerijai.

[groundzer]

Pritariu.Jis butinas Klaipedos uostui konkuruoti su kitais Baltijos juru uostais.Be jo mes tapsim uostu-uzkampiu.

[tricky_kid]

Klaipeda - vienintelis stambus (ir labai stambus) uostas salyje, taip pat didelis miestas. Visa valdzia, visos imones, puiki infrastruktura.
Lietuvos pajurio yra labai maza, 50km (atmetu nerija), reikalo plest pramone ir atsisakyt reakreaciniu galimybiu reikalo nera visai.
Sventoji - kurortas. Nesamone yra ten kazka grandiozinio pramoninio kisti. Liaudis to tikrai "nedaleistu".

Na tie trobesiai ir būdelės kažkaip nekvepia kurortu ... ir ypač naujoji architektūra.

Beje įmonių buvimas vienoj ar kitoj vietoj šiais laikais, kai informacija perduodama elektroninias būdais tikrai nemanau, kad kažkam trukdytų.

Kaip minėjau: greitasis tramvajus. Klaipėda - Šventoji 30 min.

Šiaip didžiausias minusas, būtų pačio uosto statyba, nes Klaipėdos pietinis molas jau paruoštas ir pan. Be to Šventojoje tai būtų tikra sala, kas vėl gi pakeltų kainą. Taip pat nuo į šiaurę nuo Šventosios vienintelės tokios pajūrio pievos bei senosios akmens amžiaus gyvenvietės.

Ir šiaip tikriausiai per arti Latvijos siena ir iš jų pusės būtų daug protestų, o su saviškiais juk lengviau susidoroti ?



O jei Šventojo statyti terminalus tik naftai, konteineriams ir trašoms (bene svarbiausiems tranzitiniams kroviniams, kurių paimti atplaukia panamax'ai ir pan (dėl kurių ir reikia giliavandenio uosto). O Klaipėdą pritaikyti kitiems kroviniams ... žodžiu gerai ištirti srautus ir taip diferencijuoti ... ?

[praetor]

Klaipeda - vienintelis stambus (ir labai stambus) uostas salyje, taip pat didelis miestas. Visa valdzia, visos imones, puiki infrastruktura.
Lietuvos pajurio yra labai maza, 50km (atmetu nerija), reikalo plest pramone ir atsisakyt reakreaciniu galimybiu reikalo nera visai.
Sventoji - kurortas. Nesamone yra ten kazka grandiozinio pramoninio kisti. Liaudis to tikrai "nedaleistu".

[tricky_kid]

O galva galvot nereiktu?
Sventojoj nulis infrastrukturos, kai Klaipedoj ji yra. Ir cia vienintelis pamastymas tik..

Na nzn ... Šventosios minusas, kad nėra geležinkelio, bet yra atšaka iki Darbėnų, o nuo ten dar net likęs senasis pylimas. Bet kuriuo atveju reikės statyti dar vieną vagonų skirstymo stotį, tai koks skirtumas, ar ją statyti prie Klaipėdos ar Darbėnų ?

Kelias iki Šventosios kuo puikiausias nuo autostrados. + Rytinis Klaipėdos aplinkelis platinamas iki keturių juostų, taip pat planuose pabaigti rytinį Palangos apvažiavimą, taigi A1 - Šventoji bus 4 juostų kelias.

Būtingėj jau yra vamzdis naftos tiekimui į "Mažeikių naftą" ir būtų panaikintas tas prakeiktas plūduras. Beje galėtų sutaupyti vietos saloj ir praplėtus bačkų talpą būtingės terminale, nutiesti gerą vamzdį ir padayti tik pirsus naftos pildymui, panašiai kaip ir Ventspilyje.

Geras paskatinimas pajūrio tramvajui statyti + nauda visam regionui.

Gal galėtum parašyti savo argumentus ir problemas, kurias matai ?

[praetor]

Beje gl kas turite priekrantės jūrlapį su gyliais visos pakrantės nuo Klaipėdos iki sienos su Latvija, nes kiek mačiau prastos kokybės paveiksliukus, kad prie Šventosios visai panašūs gyliai kaip ir prie Klaipėdos, o kodėl ne ten statyti salą jūroje ???

O galva galvot nereiktu?
Sventojoj nulis infrastrukturos, kai Klaipedoj ji yra. Ir cia vienintelis pamastymas tik..

[tricky_kid]

O kodėl tik du atsakymai ?

Aš tai pavyzdžiui pritariu Urbanistui, kad miesto reikmėms atiduotų visą Žiemos uostą.

Beje kaip jau minėjau, kol man neįrodys, kad tik toj vietoj ir tik toki uostą reikia statyti ir neparodys rimtai svarstytų kitų variantų tai vienareikšmiškai NE. Dabar tai atrodo, kaip iš aukščau bandoma nuleisti neginčijama tiesa - toks supratimas didžiausia Lietuvos valdininkijos rykštė.

Beje gl kas turite priekrantės jūrlapį su gyliais visos pakrantės nuo Klaipėdos iki sienos su Latvija, nes kiek mačiau prastos kokybės paveiksliukus, kad prie Šventosios visai panašūs gyliai kaip ir prie Klaipėdos, o kodėl ne ten statyti salą jūroje ???

[Budulis]

Aš tai vienareikšmiškai už. Pamąstymai apie giliavandenio uosto statybą prasidėjo daugiau nei prieš 10 metų, bet toliau kalbų taip ir nenueita. Mano nuomone, paprasčiausiai jau yra susiformavusi būtinybė giliavandeniui uostui.

[URBANISTAS]

na suvesti į du atsakymus taip arba ne yra šiek tiek netikslu. pvz. mano nuomone, as sutikciau su giliavandenio uosto statyba, jei esamo uosto teritorijoje centrineje miesto dalyje butu "atiduota" zeme visuomenes reikmems. jei miesui nebutu nei kiek "atiduota" uosto zemes is principo pasisakyciau ne....

[Tomasl]

Aš renkuosi trečią varianta

[Eidvis]

Vienareiksmiskai pritariu.

[Memelenderis]

Apie apklausas ir jų rezultatus:
http://www.ve.lt/?data=2007-10-24&ru...&id=1193160745

Apklausą rugsėjo 15 - spalio 2 dienomis atliko bendrovė "Klaipėdos apskrities visuomenės tyrimai". Respondentai buvo atrinkti atsitiktine tvarka iš visų Klaipėdos rajonų gyventojų. Iš viso buvo apklausti 502 aštuoniolikos metų ir vyresni klaipėdiečiai.

57 proc. apklaustųjų atsakė gerai žiną apie planus statyti giliavandenį uostą. Šį bei tą girdėję teigė 22 proc. respondentų.

Į klausimą "Pritariate ar nepritariate, kad jūroje ties Melnrage būtų įrengtas giliavandenis uostas?", neigiamai atsakė 51 proc. apklaustųjų.

Be išlygų už tokio objekto atsiradimą pasisakė 13 proc. apklaustųjų, iš dalies šiems ketinimams pritarė 11 proc. respondentų. 25 proc. apklaustųjų teigė neturį nuomonės ar vis dar abejojantys.

Tad, klaipėdiečiai prieš.Bent jau didžioji dauguma.

[Memelenderis]

Giliavandenis uostas Melnragėje.Apklausa

Noriu išsiaiškinti visų klaipėdiečių nuomonę šiuo klausimu.Žinau, kad yra kita tokia tema, tačiau joje apklausos nėra.O atsirado daug spekuliacijų šia tema.Į, mūsų, klaipėdiečių nuomonę niekas nenori atsižvelgti.Bet, manau, jeigu susivienitume už Lietuvos pajūrio išsaugojimą, gal kažkas išeitų.Pagal oficialias apklausas, dauguma klaipėdiečių yra prieš giliavandenio uosto statybą Melnragėje.Tačiau atsirado abejojančių šių apklausų rezultatais.Todėl noriu, kad visi neabejingi savo miestui ir Lietuvos pajūrio likimui nubalsuotumete, kaip manote yra teisinga.

[Eimantas]

Tai ji uzsimane Japonija pastatyti?

Studiją savo lėšomis ir specialistais parengė, vyriausybinė pagalba.

[LeBronius23]

Tai ji uzsimane Japonija pastatyti?

[4ward]

Premjerą stebina Klaipėdos regiono darbų mastai


LR ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad Klaipėdos regiono darbų apimtys yra didesnės nei kituose regionuose, tad žada Klaipėdos apskrities viršininko administracijai paramą. Premjeras, be kita ko, yra įsitikinęs, kad giliavandenio uosto likimą lems sveikas protas, o ne emocijos.

Vakar Klaipėdoje lankėsi LR ministro pirmininko Gedimino Kirkilo vadovaujama delegacija.

Premjeras, konstatavęs, jog Klaipėdos regiono pajėgumas auga labai greitai ir pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui jis tampa lyderiu Lietuvoje, vis dėlto neslėpė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje pasigendama administracinių gebėjimų. Tuo tikslu, pasak G. Kirkilo, bus ieškoma atitinkamų sprendimų, galbūt teikiama pagalba siūlant tam tikrų sričių specialistus.

Premjeras akcentavo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą, kuri pranoko prognozes -pernai Klaipėda pirmą kartą aplenkė Rygos uostą. Jo manymu, užtat dabar būtini strateginiai sprendimai žvelgiant į priekį.

Paklaustas, kada, jo nuomone, Klaipėdai jau reikės giliavandenio uosto, Vyriausybės vadovas atsakė: "Klaipėdos uosto vystymosi tempai greitesni nei mes galvojome. Jo resursai jau beveik išsemti. Būtina sudaryti giliavandenio uosto projekto vystymo grupę ar ką nors panašaus. Kad reikės šio uosto, aš net neabejoju, tačiau teks įvertinti viską - ir ekologinius, ir kitus dalykus".

Pasak Vyriausybės vadovo, Klaipėdos regionas su uosto plėtra yra vienas didžiausių Lietuvos ūkio spartaus augimo veiksnių, o giliavandenis uostas yra labai svarbus dalykas.

Klaipėdos universitete jau aptarti verslo ir mokslo slėnio steigimo reikalai. Premjeras tikisi, kad jis sugebėtų objektyviai įvertinti, kokios pasekmės bus ir pastačius uostą, ir jo nepastačius.

Paklaustas, ar šiemet bus skiriama lėšų įvairiems darbams, susijusiems su giliavandeniu uostu, atlikti, G. Krkilas atsakė, jog Lietuvoje kuriamiems verslo ir mokslo slėniams yra numatytas beveik 1 miljardas litų. Jeigu verslo ir mokslo slėnis imsis ir giliavandenio uosto projekto, pinigų bus.

Premjero manymu, Klaipėdai atėjo strateginio apsisprendimo metas, tačiau tai esąs ir visos Lietuvos reikalas. "Esame tranzito kraštas, gyvename konkurencinėje aplinkoje. Uostai plečiami visur, netgi Kaliningrado uostas pradėjo sparčiau vystytis. Jeigu ne mes, tą verslą paims kiti", - sakė G. Kirkilas.

Pasidomėjus, kokie saugikliai sudėti, kad, pasikeitus Seimui ir Vyriausybei, nesustotų giliavandenio uosto statybos ir Šventosios uosto atkūrimo projektas, G. Kirkilas sakė, jog tokių nėra.

"Mūsų noras pastūmėti šiuos projektus yra tikrai stiprus. Manau, sveikas protas ims viršų. Giliavandenis uostas pagal svarbą laikomas antru po atominės elektrinės", - sakė Vyriausybės vadovas.

G. Kirkilas: "Giliavandenis uostas pagal svarbą laikomas antru po atominės elektrinės"

www.ve.lt

[Eimantas]

Giliavandenis uostas – planų raizgalynėje

Vidmantas Matutis

Giliavandenio uosto planai geriausiu atveju bus baigti rengti 2011 metais. Antradienį Klaipėdoje posėdžiavusi Giliavandenio uosto darbo grupė, kurioje yra 21 asmuo iš įvairių ministerijų, valstybės ir verslo institucijų, sudarė šio uosto vystymo programą.

Darbo grupės pirmininkas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pripažino, kad diskusija dėl giliavandenio uosto vystymo nebuvo lengva. Lietuvoje teritorijų planavimo dokumentai ir jų eiliškumo tvarka yra sudėtinga. Todėl diskusijoje teko remtis ekspertų – teritorijų planavimo specialistų konsultacijomis.

Pavyko sudėlioti giliavandenio uosto vystymo veiksmų planą, o svarbiausia – įvairioms institucijoms susitarti, kaip jį vykdyti. Kol kas nenustatyti tik konkretūs vykdymo terminai. Numatyta, kad per 2008 metus Klaipėdos apskrities viršininko administracija parengs Klaipėdos apskrities bendrąjį planą su giliavandeniu uostu. Šis planas pradėtas, tačiau nebaigtas. Jam užbaigti iš Vyriausybės rezervo fondo bus skirta apie 300 tūkst. litų. Pradėtame apskrities bendrajame plane giliavandenis uostas buvo žymimas ties Šventąja. Paaiškėjo, kad natūralūs gyliai iki 17 metrų ties Šventąja yra už 8 kilometrų. Todėl nebūtų prasmės į jūrą temti tokio ilgio molus. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros Klaipėdos uosto vystymo iki 2025 metų studijoje numatyta, kad vienintelė tinkama vieta giliavandeniam uostui Lietuvos pakrantėje statyti yra jūroje ties Melnrage. Ši vieta jau numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame dokumente. Ji bus įtraukta ir į apskrities bendrąjį dokumentą.

Taip pat bus koreguojamas ir Klaipėdos miesto bendrasis dokumentas, kur turi būti numatyti privažiavimo keliai, geležinkeliai ir komunikacijos į salą jūroje. Susisiekimo ministras pageidavo, kad šią korekciją savivaldybė atliktų per 2008 metus. Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius tikino, kad tai padaryti per trumpą laiką neįmanoma. Terminas bus numatytas vėliau. Klaipėdos apskrities viršininko administracija turės parengti ir Strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV). Šiam dokumentui paruošti pinigai taip pat bus skirti iš Vyriausybės. A.Butkevičius teigė, kad rengti SPAV Apskrities administracijai padės ir Susisiekimo ministerijos specialistai. SPAV turi atsakyti į klausimus, ar strategiškai ir ekonomiškai tikslinga statyti giliavandenį uostą, numatyti galimas jo naudojimo transporto schemas. SPAV parengimo terminas taip pat bus nustatytas vėliau.

Paraleliai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengs ir Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Jis atsakys į klausimus, kokį poveikį aplinkai darys salos suformavimas jūroje ties Melnrage. Šį dokumentą parengti nėra taip paprasta, nes teks atlikti nemažai įvairių tyrimų jūroje, kompiuterinių modeliavimų.

A.Butkevičius norėtų, kad SPAV ir PAV būtų atlikti per 2009 metus. Tuomet 2010 metais Uosto direkcija rengtų giliavandenio uosto detalųjį planą ir techninį projektą. Jei kai bus rengiami planai būtų patvirtinta, kad giliavandenis uostas tikrai turi būti statomas ties Melnrage, ir jei planai būtų rengiami pagal numatytą grafiką, tai 2011 metais Vyriausybė galėtų tvirtinti kitą giliavandenio uosto vystymo programą. Joje jau būtų numatyta, kada ir kaip bus statomas giliavandenis uostas. Iki to laiko jau būtų žinomi ir galimi uosto statybos finansavimo šaltiniai. Pagal 2003 metų kainas, o dabar jos yra gerokai pakitusios, ties Šventąja pastatyti giliavandenį uostą kainuotų 2,2 milijardo litų. Uostui statyti būtų pritrauktos tiek biudžeto, tiek Europos Sąjungos fondų, tiek privačios lėšos.

A.Butkevičius pastebėjo, kad giliavandenį uostą būtinai reikės statyti. Tai parodė pastarųjų metų dabartinio uosto krova. Pernai ji buvo rekordinė ir sudarė 27 mln. tonų. Šiemet Klaipėdos uoste planuojama krauti 32 mln. tonų. Dabartinio Klaipėdos uosto veikla gali pradėti strigti, kai krova išaugs iki 40 mln. tonų per metus. Net ir sutvarkius visas krantines uosto veikla strigs dėl to, kad į uostą nebegalės įplaukti visi norintys laivai arba jie turės ilgiau laukti išoriniame reide. Apie tokią situaciją buvo įspėję ir japonai. Jie teigė, kad laivai dabartiniame Klaipėdos uoste gali pradėti strigti apie 2017 metus. Tačiau jei krova augs taip greitai, kaip pastaraisiais metais, tokia situacija gali susidaryti ir greičiau.

Kol bus pradėtas statyti giliavandenis uostas, dabartinis uostas bus baigtas iš esmės rekonstruoti. Rekonstrukcijos tempai didėja. Vien šiemet uostui rekonstruoti yra numatyta 240 mln. litų.

www.klaipeda.daily.lt

Visąlaik buvo kalbama apie 35 milijonus...

[Tomas]

Šiaip palyginimui: Jadės - Vėzerio giliavandenis uostas Vilhelmshafene Vokietijoje:
http://www.jadeweserport.de/

[groundzer]

Klaipėdoje bus aptariami giliavandenio uosto statybos klausimai




Šiandien, sausio 22 d., susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pirmininkaus Klaipėdoje vyksiančiame Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos Darbo grupės dėl giliavandenio uosto statybos galimybių posėdžiui.

Posėdyje, kuriame dalyvaus Vyriausybės, Klaipėdos apskrities, Klaipėdos savivaldybės ir kitų suinteresuotų institucijų bei organizacijų atstovai, numatoma aptarti giliavandenio uosto ir privažiuojamiems keliams statyti teritorijos numatymą Klaipėdos apskrities bendruosiuose planuose.

Taip pat bus diskutuojama dėl giliavandenio uosto strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ir dėl uosto poveikio aplinkai vertinimų.

Pasitarime bus tariamasi dėl giliavandenio uosto detaliojo plano ir techninio projekto rengimo bei dėl giliavandenio uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių plano.

2007 m . birželio mėn. premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė klausimams dėl giliavandenio uosto statybos galimybių, galimų investuotojų į šią statybą, uosto veiklos modelio, Klaipėdos miesto savivaldybės dalyvavimo valdant uostą bei Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros.

15 val. 30 min. VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcijoje įvyks spaudos konferencija.


www.transp.lt

[Memelenderis]

Kai jis bus pažymėtas bendrajame plane, tada jau tikrai niekam, tiksliau vyriausybei, neberupės ta poveikio aplinkai studija, tiesiog bus atrištos rankos. Man susidaro nuomonė, kad Klaipėdos savivaldybė nelabai linkusi pritart šiam reikalui, todėl viskas taip ir vilkinama.
Suprantama, kad toks uostas Klaipėdai ir, be abejo, visai Lietuvai reikalingas, tik bėda ta kad labai jau nedaug ir taip pajūrio turim, pastačius jį prarastume melnragę, būtų sudarkytas kraštovaizdis net ir žvelgiant nuo girulių.
Bet kad ir kaip ir ko mes norėtume, anksčiau ar vėliau toks uostas iškils, nes šiandien pinigai svarbesni už gamą ir vyriausybė aiškiai tai duoda suprasti. Nesu aš prieš ar už šį reikalą, tačiau vieną paaukosim, ir manau kad pajūrio dalį..

Visiškai sutinku ,kad pažymėjus bendrajame plane tą nelemtą uostą,jau tikrai jokios studijos nebeturės reikšmės.Tačiau aš dar tikiuosi ,kad Klaipėdos miesto savivaldybei ar bent opozicijai pavyks pristabdyti Lietuvos gamtos griovimą,pajūrio niokojimą.Priešingu atvėju ,gyvensime prie nutekamųjų vandenų jūros.