Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Klaipėdos giliavandenis uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ArTuRAs
    replied
    Na tai cia tas pats giliavandenis uostas, apie kuri jau nemazai kalbu buta

    Komentuoti:


  • Aš
    replied

    Žemėlapis iš: http://www.zvejone.lt/uostas/index.php

    Pats žemėlapis įdomus pažiūrėti, nors jame gal yra pasikeitimų (nežinau kada jis sukurtas), bet man nuostabą sukėlė tos dvigubos punktyrinės linijos, kurios, jei teisingai suprantu, reiškia planuojamas krantines ir uosto plėtrą gilyn į jūrą?
    Paskutinis taisė ; 2007.01.13, 01:29.

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Giliavandenio uosto šalininkai siūlo Melnragės nebeplėsti



    Į naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą uostamiesčio valdžios sprendimu giliavandenis uostas neįtrauktas, tačiau jo šalininkai tai vadina netoliaregiškumu - esą uostas Melnragėje kada nors vis tiek bus, o sklypus ten dabar perkantys gyventojai tuomet teisėtai kels triukšmą.

    Vis dėlto, pasak miesto valdžios atstovų, įtraukti į 10 metų galiojantį Bendrąjį planą giliavandenį uostą, apie kurį dar neturima išsamios informacijos, nėra reikalo, o nuo sklypus Melnragėje perkančių žmonių jokia informacija nėra slepiama.

    Rezervuoti reikia

    "Ryt poryt giliavandenio uosto tikrai nepradėsime statyti, bet uždaryti tam perspektyvą yra nusikaltimas - rezervuokime vietą iš anksto. Dar 1996-1997 metais pradėjome kalbėti apie šį uostą, bet sklypai ten toliau buvo pardavinėjami. Jei taip elgiamės, tai ir turime žmonių nepasitenkinimą", - sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

    Jo teigimu, pasaulyje einama prie didelių laivų, ir vėliau giliavandenį uostą reikės statyti, jei norėsime išlikti konkurencingi, arba teks pereiti prie upių uosto.

    "Dėl šiandieninių kvapų, kurie teisėtai jaudina mūsų visuomenę, kaip tik būtų skatintina krovos linijas atitraukti nuo kranto", - sakė A. Vaitkus.

    Be to, pasak jo, didelės grimzlės laivai yra ekologiškesni už mažuosius.

    Beje, kol neatliktas poveikio aplinkai vertinimas, anot A. Vaitkaus, niekas neturi jokių įrodymų dėl giliavandenio uosto kenksmingumo, ir visos kalbos - tik diletantiški svarstymai. Ekologinės ir apskritai gyvenimo sąlygos miestiečiams būtų gerinamos ir iš uosto uždirbamų pinigų - jau dabar uoste vis augant krovos apimtis jis sukuria apie 18 proc. šalies ir 44 proc. miesto BVP.

    Jo teigimu, rezervuojamos teritorijos nebūtų labai didelės - jų reikėtų tik privažiavimo keliams, geležinkeliams.

    A. Vaitkus neatmetė galimybės, jog apsukresnieji, nusipirkę sklypus teritorijoje, kurios vėliau reikėtų uostui, gali bandyti pelnytis reikalaudami iš valstybės milijoninių kompensacijų.

    Giliavandenis uostas miesto bendrajame plane turi būti, antrino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Sigitas Dobilinskas.

    "Žmonės turi žinoti, kad uostas gali kada nors plėstis, o kad jis reikalingas, ir turi plėstis, parodė japonų atlikta studija. Žinoma, žmonių gerovė taip pat neturi būti pamiršta", - sakė S. Dobilinskas.

    Jo teigimu, reikėtų gerinti sąlygas melnragiškiams, bet pačios gyvenvietės nebedidinti, o dabar dėl trumpalaikio populiarumo uostamiesčio valdžia esą pjauna šaką, ant kurios visi sėdime.

    Užkonservuoti neverta

    Pasak Klaipėdos miesto Tarybos sekretoriaus Artūro Šulco, uostamiesčio valdžia skeptiškai nusiteikusi giliavandenio uosto atžvilgiu ne todėl, kad jo nereikėtų, o todėl, kad jis yra gamtosaugos požiūriu jautrioje vietoje.

    "Kai tokio uosto atsiradimo galimybė bus išnagrinėta gamtosauginiu, socialiniu, ekonominiu ir visais kitais parametrais, tik tada galėsime svarstyti, ar įtraukti jį į bendrąjį planą. Bet net ir tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad šis ekonominis monstras papuoš Lietuvos pajūrį, galime svarstyti, ar verta jam pritarti", - sakė A. Šulcas.

    Tiesa, jo teigimu, uosto neįtraukus į bendrąjį planą buvo pasielgta gana drąsiai, ir gali būti sulaukta spaudimo iš Vyriausybės.

    Pasak Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, giliavandenis uostas neatsiras per 10 metų - laikotarpį, kurį apima bendrasis planas.

    "Nėra pagrindo stabdyti gyvenvietės plėtros. Melnragėje suformuoti sklypai yra labiau nutolę nuo uosto ir pajūrio, nei jau esantys. Ar turėtume užkonservuoti teritoriją ir laukti kažko? Gal kita Vyriausybė bus kitokios nuomonės apie giliavandenį uostą nei ši", - sakė R. Gružienė.

    Anot jos, jau ir dabar yra rezervinių uosto teritorijų, kurios ir stovi apleistos.

    Beje, R. Gružienė svarstė, jog gyvenamosios paskirties žemės sklypo Melnragėje aukcionas, vykęs dar prieš Bendrojo plano viešąjį svarstymą, mažo pirkėjų susidomėjimo galėjo sulaukti kaip tik dėl nežinomybės, ar bus plane numatytas giliavandenis uostas. Iškart po viešo Bendrojo plano svarstymo vykęs kitas šalia esančio sklypo aukcionas sulaukė kur kas daugiau dalyvių.

    "Ir pramogų įstaigų poreikis, ir poreikis gyventi yra didelis. Norėdamas Melnragėje apsigyventi ar užsiimti verslu žmogus turi informaciją ir gali spręsti, ką daryti", - sakė R. Gružienė.

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Is "Klaipedos":

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Atvers kelius į giliavandenį uostą

    Vidmantas Matutis

    Šiuo metu rengiamas ir jau pradėtas derinti dokumentas, kuriame bus numatyti privažiavimo į giliavandenį uostą ties Melnrage keliai ir geležinkelis. Klaipėdos miesto bendrajame plane, kuris koreguojamas, tai iki šiol nebuvo numatyta.

    Klaipėdos giliavandenio jūrų uosto koncepcijos įgyvendinimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentą rengia Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorija, kurios vadovas, taip pat projekto vadovas yra profesorius Brunonas Gailiušis.

    Daugiau nei prieš metus Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) nustatė, kad apie 2015-2017 metus Klaipėdos uosto krovinių apyvarta viršys dabartinius uosto pajėgumus. Išnagrinėję keturis dabartinio Klaipėdos uosto vystymo variantus japonai konstatavo, kad tikslingiausia būtų jūroje ties Melnrage už 350 metrų nuo dabartinio kranto įrengti 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio salą. Šiame 105 hektarų plote būtų įrengta naftos produktų krovos krantinė, taip pat du trąšų, po vieną grūdų, generalinių krovinių ir konteinerių terminalą. Prie trijų krantinių gylis būtų 17 metrų, o dar prie trijų – 15 metrų. Dirbtinei salai supilti reikėtų maždaug 7 mln. kubinių metrų grunto. Šalia dirbtinės salos jūroje turėtų būti įrengta ir bangolaužiais nuo jūros atitverta 108 hektarų 1800 metrų ilgio ir 600 metrų uosto akvatorija.

    Dirbtinė sala jūroje būtų formuojama ne Klaipėdos miesto savivaldybei, o valstybei priklausančioje teritorinėje jūroje. Tačiau tiek kelias, tiek geležinkelis eitų per savivaldybės teritoriją, todėl šie objektai turėtų būti pažymėti Klaipėdos miesto bendrajame plane. Japonai savo studijoje siūlė geležinkelį į giliavandenį uostą tiesti nuo Pauosčio stoties per mišką pagal „Klaipėdos naftos“ talpyklas kertant Burių gatvę ties sankryža su Molo gatve ir Girulių plentu. Šiuo metu Lietuvos geležinkelių bendrovės užsakymu atliekama Pauosčio geležinkelio stoties plėtros poveikio aplinkai analizė.

    Pagal japonų studiją automobilių kelias į giliavandenį uostą turėjo eiti P.Lideikio gatve ir Girulių plentu iki Burių ir Molo gatvių sankryžos. Tačiau dabar siūlomas Melnragei dar palankesnis variantas.

    Automobilių kelias į giliavandenį uostą eitų nauja trasa nuo P.Lideikio gatvės geležinkelio viaduko per mišką šalia planuojamo geležinkelio. Jei sunkiasvoriai automobiliai į giliavandenį uostą važiuotų šia trasa, Melnragės gyvenvietei jų poveikis gerokai sumažėtų.

    Pagal išankstinius vertinimus į giliavandenį uostą ateityje turėtų būti nutiestas naujas 1,4 kilometro ilgio 20 metrų pločio kelias ir dar rekonstruota apie pusę kilometro senojo kelio.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teritorijų panaudojimo ir planavimo grupės vyriausiasis specialistas Ričardas Valatka mano, kad giliavandenis uostas yra valstybinės reikšmės objektas, todėl reikia pašalinti urbanistines kliūtis jam vystyti.

    „Šiandien didžiulė dirbtinė sala šalia Melnragės gal kai kam ir atrodo nerealus dalykas, tačiau turime galvoti, kad jei ne mes, tai gal mūsų vaikai statys giliavandenį uostą“, - svarstė R.Valatka.

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Ten nieko apie ji beveik nebuvo, tik primityvus renderingas. Karolis buvo sukures tema , kur idejo nuotraukas is to filmo, yra ir to uosto.

    Komentuoti:


  • MARKA
    replied
    Sveiki, kazkada buvo Klaipedos juru gilavandenio uosto ateities projektas - filmas. Gal netycia kas nors turi ji, ar bent zino kur galechiau ji gauti, nes labai reikia.

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Tokio uosto statymas uztruktu ne vienus metus, todel apie tai reikia galvoti is anksto.
    Beje, pinigai valstybiniai, bet paskaiciuota, kad jie atsipirktu per 14 metu

    Komentuoti:


  • Gladiator
    replied
    Na dabar juk dirba tik 50% pajegumu. Kai dirbs 100% ir bus realus trukumas tada ir gales statyti. Nors jei cia ne uz valstybes, o uz privaciu kompaniju pinigus tai tegul stato nors ir rytoj.

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    pradėjo temą Klaipėdos giliavandenis uostas

    Klaipėdos giliavandenis uostas

    Sausio 21d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomai giliavandenio jūrų uosto koncepcijai, remiantis Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros JICA studija.

    Studija siūlopadengti numatomą uosto pajėgumų trūkumą ir patenkinti pervežimų poreikius, sudarant sąlygas priimti Baltmax tipo laivus, taip pat užtikrinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, būtina statyti giliavandenį uostą už dabartinio uosto ribų, t. y. jūroje, suformuojant 400 m nuotolyje nuo kranto dirbtinę 1500 m ilgio ir 700 m pločio salą, kuri kelių ir geležinkelių transporto privažiuojamaisiais keliais bus sujungta su veikiančiu uostu. Bendra statybų kaina 1022 mln. eurų.

    Atsižvelgdamas į giliavandenio (iki 17 m) Klaipėdos uosto plėtros koncepcijoje išdėstytus dabartinio uosto plėtros galimybės ir trūkumus bei galimybės ateityje užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, Strateginio planavimo komitetas pritarė pateikiamo sprendimo projektui.

    Naujas giliavandenis jūrų uostas padengs prognozuojamus po 2015 m. uosto pajėgumų trūkumus ir patenkins pervežimų poreikius, sudarant sąlygas priimti Baltmax tipo laivus, taip pat užtikrins Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Taigi, statyti giliavandenį uostą už dabartinio uosto ribų, t. y. jūroje, būtina.


    Kaip jus manot? Reik ar ne?
    Butu idomu pamatyt nuotrauku kaip jis atrodys.
Working...
X