Klaipėdos giliavandenis uostas

[DeSadas]

na ziuresim kaip sparciai reikalai judes kai dujos kainuos ne 350 (kiek mokame dabar) o 700-800 doleriu

[URBANISTAS]

Naujas giliavandenio uosto variklis - dujų terminalas


Kadangi suskystintų gamtinių dujų transportuoti per dabartinį Klaipėdos uostą nebus galimybių, būtina spartinti giliavandenio uosto ties Melnrage statybą.

Apie suskystintų gamtinių dujų transportavimą per giliavandenį uostą imta kalbėti todėl, kad jau baigiama rengti studija dėl tokio objekto statybos galimybės Klaipėdos uoste. Pasak susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, dabartinėje uosto teritorijoje tokio objekto turėti nebus galima dėl gamtosauginių reikalavimų.

Paklaustas, kodėl prireikė taip skubėti dėl to dujų terminalo, ministras atsakė: "Matome, kokia yra susidariusi situacija energetikos sistemoje. Pirmiausia reikia pripažinti, kad mes neturime jokios alternatyvinės galimybės transportuoti gamtines dujas iš kitų šalių ir kitais kanalais. Manau, kad šita galimybė sudarytų mums sąlygas įsivežti suskystintų gamtinių dujų mažesne kaina. Tai padarytų teigiamą poveikį ne tik mūsų verslui, bet ir gyventojams, vartojantiems šilumos energiją. Šilumos energijos kainos nepaprastai auga, o gamtinių dujų kainos, manau, ateityje tik didės. Todėl būtina skubėti ir ieškoti kokių nors alternatyvų. Giliavandenis uostas galėtų būti statomas etapais pradedant nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo, nes iš karto visas jis vis tiek nebus pastatytas."

Terminalas - ne baubas

Kyla abejonių, ar ketinimas statyti tokį objektą giliavandeniame uoste nesukels dar didesnio klaipėdiečių pasipriešinimo. "Dujų terminalas nėra baubas. Jo nukėlimas į tolimąją uosto dalį ir atitraukimas nuo krantinių - labai svarbus faktorius. Jis bus statomas ne dabartinio uosto teritorijoje, o už jo. Be to, giliavandenis uostas yra ne Klaipėdos miesto ar vienos gyvenvietės klausimas, tai visos valstybės ir jos energetinių resursų kaštų klausimas", - sako Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

"Vokietijoje į uostus skiriamos nepaprastai didelės investicijos. Pavyzdžiui, Bremerhaveno uoste - milijardas eurų per metus. Aišku, vokiečiams būtų geriau, jeigu Klaipėdoje nebūtų jūrų uosto. Konkurencija tarp uostų didžiulė. Bremerhavene žadama per dvejus metus konteinerių krovą nuo 4,9 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) padidinti iki 9 mln. Vokietijos visuomenė suinteresuota, kad uostai plėstųsi, nes nuo to priklauso žmogaus pragyvenimo kokybė", - tikina susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Siūloma drausminti žaidėjus

Dujų terminalo perspektyva iš dalies paaiškina ir kai kurių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos narių pasisakymus šeštadienį vykusiame posėdyje ir netgi reikalavimą paspartinti pasiruošimo statyti giliavandenį uostą darbus ir jau dabar numatyti šiam uostui lėšų. Ankstesniuose Plėtojimo tarybos posėdžiuose labai aiškiai nuomonė dėl giliavandenio uosto nebuvo reiškiama.

Tarybos narys, koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys siūlė pareikalauti, kad Klaipėdos uosto krovos kompanijos, norinčios dalyvauti kuriant suskystintų dujų terminalo suprastruktūrą, pervestų į depozitinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąskaitą 5-10 mln. Lt. Pasak jo, tai reikėtų padaryti todėl, kad paaiškėtų, kas tik žaidžia, o kas iš tikrųjų nori dalyvauti. Jo manymu, 10 mln. Lt praradimas atbaidytų žaidėjus.

Beje, siūlyta netgi iš tų 99 milijonų, numatytų viešųjų logistikos centrų steigimui Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, dalį "nuimti" giliavandeniam uostui. Beje, tie centrai bus statomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos pageidavimus. Ministro teigimu, giliavandeniam uostui pinigai nenumatyti todėl, kad kol kas bandoma subalansuoti finansinius srautus. Pasak jo, šis klausimas yra išskirtas ir jam pinigų tikrai bus.

Planų koregavimas

Iš Vyriausybės rezervinio fondo buvo skirti 350 tūkst. Lt Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kad ji atliktų bendrojo plano numatant giliavandenį uostą korektūrą. Apskrities administracijos viršininkas Vytautas Rinkevičius Plėtojimo tarybos nariams pranešė, kad administracija šį darbą turėtų baigti šių metų ketvirtą ketvirtį.

Klaipėdos miesto savivaldybei pavesta jos darbus atlikti iki 2010 metų pirmo ketvirčio, t. y. pakoreguoti miesto bendrąjį planą numatant giliavandenį uostą. Kai kurie Tarybos nariai piktinosi tuo, kad dar reikės laukti 2010 metų, ir siūlė pasamdyti užsienio ekspertus, kurie tuos darbus padarytų kur kas greičiau.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybė turi laikytis galiojančių įstatymų. Pasak jo, iš esmės reikia rengti naują bendrąjį planą, o tam reikia 18 mėnesių. Pasak jo, jeigu įstatymai būtų pakeisti, jeigu Savivaldybei būtų skiriama tam lėšų, tada kitas klausimas.

Paklaustas, ar tam Klaipėdos savivaldybei bus skiriama pinigų, susisiekimo ministras atsakė, kad jai lėšos bus numatytos planuojant jos biudžetą, tai įrašyta tarybos posėdžio protokole.

Pagal Lietuvos Vyriausybės šiemet birželio 18 d. patvirtintą Klaipėdos giliavandenio uosto statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą, juos numatoma atlikti iki 2011 metų vidurio.

Uosto direkcija giliavandenio uosto detalųjį planą turi parengti iki 2010 metų ketvirto ketvirčio. Paklaustas, kodėl duotas dvejų su puse metų laikotarpis, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, jog todėl, kad be miesto bendrojo plano nebus galima gauti sąlygų detaliajam planui, nebent atsirastų koks nors specialus įstatymas.

Šeštadienį Uosto plėtojimo taryba nusprendė įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Klaipėdos savivaldybę remiantis Vyriausybės patvirtintu planu sudaryti smulkų savo veiksmų planą metams nurodant etapus ir atsakingus asmenis. Tikimasi, kad tie planai bus pateikti kitame Plėtojimo tarybos posėdyje, t. y. maždaug po pusmečio.

Giliavandenis uostas - inžineriniu požiūriu labai sudėtingas, didžiulių investicijų pareikalausiantis ir Lietuvai strateginę reikšmę turėsiantis objektas, todėl jo statybai organizuoti reikės daugelio institucijų suderintų veiksmų.

Bus inicijuojama giliavandenio uosto statybą Klaipėdoje pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kai jau bus parengti giliavandenio uosto statybos projektiniai pasiūlymai, tada bus paruoštas Vyriausybės nutarimo dėl teritorijos, reikalingos inžineriniams tinklams bei privažiuojamiesiems keliams į giliavandenį uostą statyti, rezervavimo projektas, bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir t. t. Taigi darbų dar laukia daugybė, o, pasak B. Lubio, mus jau aplenkė ir Vokietija, ir Lenkija, ir netgi Latvija.

Vidmantas MAŽIOKAS

http://www.ve.lt/?data=2008-07-03&ru...&id=1215028320

[Eimantas]

Krizė spartins giliavandenio statybą

Vidmantas Matutis

Giliavandenio uosto statybą forsuojančios valdžios institucijos sulaukė rimtos pramonininkų paramos.

Pakeitė nuomonę

Šeštadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje už kuo greitesnę giliavandenio uosto statybą pasisakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys.

Jo įtaka ir autoritetas yra didelis, nes „Achemos grupė“ uoste valdo tris krovos kompanijas, dar kelių yra dalininkė.

Iki šiol B.Lubys laikėsi pozicijos, kad pirmiau reikėtų sutvarkyti dabartinį uostą.

tačiau neseniai jis prabilo apie tai, kad giliavandenį uostą, kuriame būtų skystųjų dujų terminalas, reikia statyti kuo greičiau.

Reikia skystųjų dujų terminalo

„Dar vakar ar pernai buvo neteisingas supratimas. Ekonominė krizė, kurią sukėlė energetinių išteklių brangimas, verčia greičiau veikti. Per pusantrų metų benzino ir dyzelino kainos gali pakilti ir iki 10 litų. Valdžia ketina pasirengti nuo 2013 metų pradėti statyti giliavandenį uostą. Tai reikia padaryti greičiau, nes vokiečiai, lenkai, latviai ir estai jau mus aplenkė rengdamiesi statyti skystųjų dujų terminalą“, – dėstė B.Lubys.

Jis netgi pasiūlė artimiausių metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vystymo programoje numatyti 300 mln. litų giluminiam uostui vystyti.

Ieško bankų paramos

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius užtikrino, kad tai daryti nėra būtina.

Dėl naujo uosto statybos prie Melnragės jau kalbamasi su pasaulio bankais, rengiama paraiška ES paramai gauti. A.Butkevičius patikslino šiuo metu Lietuvoje nematantis kitų alternatyvų suskystintų dujų terminalui statyti, kaip tik giliavandeniame uoste.

Suskystintų dujų terminalas, anot jo, būtų tolimiausiame nuo kranto jūroje suformuotos salos taške ir nekenktų Melnragės gyventojams.

Netgi svarstoma, kad sala ties Melnrage būtų formuojama ne pagal krantą, kaip siūlė japonai, atlikę studiją, o tolyn į jūrą.

Spartinant giliavandenio uosto statybą, Uosto plėtojimo taryba įpareigojo Uosto direkciją, savivaldybę ir apskrities viršininko administraciją parengti detalų pasirengimo statyti giliavandenį uostą planą.

Jis sukonkretintų tai, ką prieš dvi savaites numatė Vyriausybė, priėmusi sprendimą iki 2011 metų parengti giliavandenio uosto statybos dokumentus.

www.kl.lt

08 06 30

[URBANISTAS]

Sulco pasnekesiai:

Lietuvos pajūrio paplūdimiams - amen!


Būtent taip galima įvertinti praėjusios savaitės Vyriausybės sprendimą, kuriam nuolankiai pritarė Klaipėdos vadovai, - patvirtinti giliavandenio uosto jūroje, ties Melnrage, programą.

Vyriausybė patvirtino giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą. Jame numatyta per pustrečių metų pakeisti Klaipėdos apskrities ir miesto bendruosius planus, rezervuoti teritorijas, reikalingas privažiuojamiesiems keliams, inžineriniams tinklams tiesti, patvirtinti detalųjį ir techninį naujojo uosto planus.

Rezultatas: dirbtinė sala jūroje, besidriekianti keletą kilometrų nuo šiaurinio molo į šiaurę, sunaikinti populiariausi Melnragės, o galbūt ir Girulių paplūdimiai, kuriuose šiuo metu pramogauja dešimtys tūkstančių žmonių.

Niekas šiandien negali atsakyti, kas nutiks Palangos ir Kuršių nerijos pajūrio paplūdimiams. Kiek bus iškirsta Melnragės ir Girulių girių, idant milijardus kainuosiantis monstras būtų pastatytas, - irgi nežinia. Aišku, kad nemažai.

Piešiu apokalipsinį vaizdelį ir stinga vaizduotės papasakoti, kaip pasikeis Klaipėda, kas beliks iš Lietuvos pajūrio. Vietoje nuostabių vaizdų ir palyginti švaraus vandens - blizgančios cisternos, milžiniški sandėliai, geležinkelio tinklas ir daug betono bei naftos dėmių.

Gamtos sąskaita darant biznį, žmonėms norisi žinoti, kas ir kokią naudą iš to pagaus. Vyriausybės dokumentuose apie tai - nė žodžio. Išskyrus aptakias frazes iš sumanymo apologetų lūpų apie būtinybę išlaikyti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą konkurencingą.

Tačiau niekas tiksliai negali atsakyti į esminį klausimą - kam tas giliavandenis uostas jūroje, ties Melnrage, reikalingas?

Kam reikalingas tas naujasis uostas, jeigu dabartinio uosto krantinės yra pustuštės, - stebisi tūlas lietuvis iš Smiltynės žvalgydamasis į krantines, prie kurių matyti vienas kitas krovininis laivas.

Žinia, mūsų uoste kasmet perkraunama vis daugiau krovinių, nors kažin ar šiandien panaudojama bent 50 procentų jo galimybių. Uostas nuolat gilinamas, į krantines, technologijas kiekvienais metais investuojami šimtai milijonų litų.

Atnaujinami seni bei statomi nauji terminalai. Miesto centre uždegta žalia šviesa itin pavojingų cheminių medžiagų krovai. Regis, tik krauk krovinius ir turtėk, verslininke, turtėk, Lietuva!

Tai koks velnias masina tą monstrą jūroje statyti? Atsakymo nėra. Šiandien krova lenkiame latvius, estus, kurie kenčia dėl rusiškų krovinių stygiaus. O juk jų dar sumažės, kai rusai baigs statyti naująjį uostą prie Peterburgo. Tad kokį paibelį mes krausime tuose Melnragės paplūdimiuose?

Gal žinai atsakymą?..

Vienintelis galimas nesumeluotas atsakymas - Lietuvai reikia terminalo, per kurį galima būtų importuoti dujas. Tuo atveju, jei "dėl techninių kliūčių" Rusija nutrauktų dujų tiekimą dujotiekiu. Taip, kaip ji pasielgė su naftotiekiu.

Tačiau dėl to tikrai nėra būtinybės taip žiauriai niokoti Lietuvos pajūrį, kurio paplūdimyje Tu galbūt šiuo metu skaitai šį straipsnį, o Tavo vaikai žaidžia smėlyje ar turškiasi bangose.

Anksčiau užsiminiau, kad Klaipėdos vadovai kapituliavo prieš Vyriausybės planus ir sutiko dėl pajūrio sunaikinimo keisti tik prieš metus patvirtintą Bendrąjį planą. Nors tokių įgaliojimų iš miesto Tarybos nėra gavę. Atvirkščiai - miesto Taryba praėjusių metų rudenį balsų dauguma pasakė "Ne" giliavandeniam uostui jūroje ties Melnrage.

Miesto Taryba nėra iš principo prieš giliavandenį uostą, tačiau ne šioje vietoje. Kaip, ko gero, ir dauguma klaipėdiečių.

Skaitant papildomą minėto Vyriausybės nutarimo medžiagą, stebina įrašai: įvertintos Klaipėdos miesto savivaldybės pastabos, nutarimo projektas be pastabų suderintas su Klaipėdos miesto savivaldybe.

Gal su kokiu klerku kas nors ir suderinta, tačiau ne su Savivaldybe, ne su Klaipėdos žmonėmis.

Susidaro įspūdis, kad mus pardavė. Už trisdešimt tris skatikus.

Šiandien krova lenkiame latvius, estus, kurie kenčia dėl rusiškų krovinių stygiaus, o juk jų dar sumažės, kai rusai baigs statyti naująjį uostą prie Peterburgo. Tad kokį paibelį mes krausime tuose Melnragės paplūdimiuose?

Artūras ŠULCAS

http://www.ve.lt/?data=2008-06-26&ru...&id=1214415572

[Fanas]

Mūšyje dėl giliavandenio uosto - Savivaldybės pergalė

Vyriausybė vakar pagaliau patvirtino Klaipėdos giliavandenio uosto statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą. Ministrų kabinetas, tvirtindamas darbų terminus, atsižvelgė į uostamiesčio valdžios pageidavimus.

Minėtąjį planą buvo bandoma patvirtinti dar birželio pradžioje, tačiau Klaipėdos valdžia nesutiko su reikalavimu iki ketvirto šių metų ketvirčio pakeisti bendrąjį miesto planą numatant jame giliavandenio uosto statybos galimybę.

Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, praėjusią savaitę po apsilankymo Susisiekimo ministerijoje buvo rastas kompromisinis sprendimas. Bendrojo plano keitimo procedūras numatyta baigti iki 2010 metų pirmo ketvirčio.

"Kadangi reikia iš naujo rengti visą bendrąjį miesto planą, tai jau yra protingas terminas, nors ir per šį laikotarpį teks dirbti labai intensyviai", - sakė meras.

Anot jo, šio Vyriausybės sprendimo nereikėtų vertinti kaip miesto valdžios, kuri iki šiol nesutiko bendrajame plane Melnragėje numatyti vietos giliavandeniam uostui, pralaimėjimo.

"Pasiekėme ir to, kad Uosto direkcija iki 2009-ųjų antro ketvirčio parengtų giliavandenio uosto statybos projektinius pasiūlymus. Tada bus aišku, ką ir kur reikia parodyti. Be to, ruošiant naująjį bendrąjį miesto planą bus atliekamos ir poveikio aplinkai procedūros, bus svarstymai su visuomene. Po visų šių procedūrų taps aišku, ar iš viso Melnragėje gali atsirasti toks objektas", - sakė R. Taraškevičius.

Vyriausybė sutiko ir su Klaipėdos valdžios reikalavimu padengti naujojo bendrojo plano rengimo išlaidas iš valstybės biudžeto.

Visus parengiamuosius giliavandenio uosto statybos darbus institucijos yra įpareigotos atlikti iki 2011 metų vidurio.

Susisiekimo ministerijai kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis pavesta išnagrinėti uosto statybos finansavimo galimybes ir nustatyti finansavimo šaltinius - valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų paramą ir kitas lėšas. Iki šių metų rugsėjo 30 d. Vyriausybei šiuo klausimu numatoma pateikti atitinkamus pasiūlymus.

Statant giliavandenį uostą numatoma už 350 m nuo kranto suformuoti dirbtinę 1 500 m ilgio ir 700 m pločio salą, kuri geležinkeliais ir automobilių keliais bus sujungta su dabar veikiančiu uostu. Giliavandenį uostą siūloma statyti 2 etapais. Pirmajame etape, iki 2015 metų, numatoma statyti bangolaužius, formuoti teritoriją ir statyti krantines. Baigus šį etapą, giliavandenis uostas galės pradėti veikti. Toliau minėti statybos darbai būtų tęsiami iki 2025 metų.

Teigiama, kad toks uostas reikalingas Lietuvai siekiant tarptautinio konkurencingumo ir didesnių krovinių srautų. Giliavandeniame uoste bus galima priimti žymiai didesnius nei iki šiol - "Baltmax" tipo laivus, kuriems reikalingas 17 metrų gylis.

"Svarbu, kad netrukdytų ateityje"


Arvydas VAITKUS, Susisiekimo ministerijos sekretorius

Tai, kad atidėtas Klaipėdos miesto bendrojo plano parengimo terminas, nėra didelė bėda. Svarbiausia, kad jau vykdant darbus nebūtų jokio dirbtinio pasipriešinimo ir dirbtinių kliūčių.

Nemanau, kad reikės ypatingos kontrolės Uosto direkcijai, kuriai teks atlikti daug užduočių. Šioje vietoje yra natūralus suinteresuotumas plėsti uostą, nes nieko nedarant galime labai greitai patirti pralaimėjimą konkurencinėje kovoje. Visose aplinkinėse šalyse vyksta milžiniška uostų plėtra. Pavyzdžiui, į Brėmenhafeno uostą kasmet investuojama po milijardą eurų.

Visoje Europoje didžiulis dėmesys yra skiriamas krovinių gabenimui laivais bei geležinkeliais - ir dėl ekonominių, ir dėl ekologinių paskatų. Nuo 2000-ųjų iki šiandien laivais gabenamų krovinių kiekiai išaugo 50 procentų. Įsivaizduokite, kad nutiktų, jei tiek išaugtų transporto srautai keliuose.

www.ve.lt Martynas VAINORIUS

[URBANISTAS]

Savivaldybė kiša pagalius giliavandeniam uostui


Vyriausybei jau trečią kartą nepavyko patvirtini Klaipėdos giliavandenio uosto statybos programos parengiamųjų darbų plano. Šįkart - dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pastabų.

Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, toks planas įgyvendinant šį valstybei strategiškai reikšmingą projektą yra reikalingas tam, kad įvairios institucijos Vyriausybės lygiu turėtų konkrečias užduotis su konkrečiais terminais.

Plano projekte rašoma, kad iki šių metų pabaigos Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA) ir uostamiesčio Savivaldybė turi padaryti bendrojo miesto plano korektūrą, numatančią giliavandenio uosto statybos galimybę.

Klaipėdos uosto direkcija būtų įpareigota iki 2010 metų pirmo ketvirčio parengti tokio uosto poveikio aplinkai vertinimą, iki antro tų metų ketvirčio parengti giliavandenio uosto statybos projektinius pasiūlymus. Jei poveikio aplinkai vertinimo metu būtų nustatyta, jog tokį uostą Klaipėdoje statyti galima, Uosto direkcija iki 2010 metų pabaigos turėtų parengti ir detalųjį planą bei techninį statybos projektą.

Plano projekte taip pat numatoma įpareigoti KAVA, Uosto direkciją ir Susisiekimo ministeriją nuolat organizuoti viešąsias akcijas siekiant supažindinti Klaipėdos ir visos Lietuvos gyventojus "su giliavandenio uosto paskirtimi, jo statybos būtinumu ir veiklos perspektyva, jo reikšme miestui ir valstybei bei jo galimu poveikiu aplinkai ir gyventojams".

Ministrų kabinetas vakar nusprendė šio plano tvirtinimą atidėti savaitei, nes buvo atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą numatyti kitą terminą bendrojo plano korekcijoms rengti, nes per pusę metų to esą neįmanoma padaryti. Dėl konkrečių terminų turi susitarti uostamiesčio ir Susisiekimo ministerijos vadovai.

"Terminai nerealūs"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos meras

Plano rengėjams turėjome nemažai pastabų, tačiau esminės buvo susijusios su bendrojo miesto plano keitimu. Teritorijų planavimo įstatymas net nenumato tokios sąvokos kaip bendrojo plano korektūra. Iš esmės reikėtų rengti naują planą. Šios procedūros užtruktų mažiausiai 16-18 mėnesių. Taip pat manome, kad turi būti padaryti priešprojektiniai darbai, kad būtų aišku, ką reikia numatyti bendrajame miesto plane.

Ir pati Vyriausybė yra suinteresuota, kad nebūtų suformuoti neįgyvendinami uždaviniai, todėl planas nebuvo patvirtintas. Kitą savaitę vyksiu į Susisiekimo ministeriją, tarsimės dėl konkrečių pakeitimų, kurie tenkintų ir miestą, ir uostininkus.


"Norint viskas įmanoma"

Arvydas VAITKUS, Susisiekimo ministerijos sekretorius

Šis planas atsižvelgiant į įvairių institucijų pastabas buvo koreguojamas jau tris kartus. Manau, kad svarbiausia turėti noro - tada visus darbus būtų galima atlikti nustatytais terminais. Tačiau ministerija yra suinteresuota, kad plane numatomos užduotys būtų realiai įvykdomos, tad ieškosime kompromiso su miestu.

Dar kartą norisi akcentuoti, kad jei kas mano, jog reikia apsistoti ties tuo, ką Klaipėdos uostas yra pasiekęs dabar - šiemet aplenkė savo konkurentus Taliną bei Ventspilį, - tai yra siaubinga. Neseniai su ministru grįžome iš Vokietijos, kur pamatėme, kokius grandiozinius plėtros projektus yra numatę ne tik didieji, bet ir mažieji šios šalies uostai. Todėl reikia, kad kiekviena institucija Vyriausybei būtų atsakinga, ką ir kada turi padaryti, jog būtų įgyvendintas šis Lietuvai itin svarbus projektas. Kol to nėra, Uosto plėtros taryboje tik diskutuojama.

ve.lt

[URBANISTAS]

Ieškos pinigų naujam uostui

Iki šių metų rudens šalies valdžia turi apsispręsti, iš kur gauti lėšų 2011–2012 m. numatomo Klaipėdos giliavandenio uosto statybai.

Vyriausybė ketina pavesti Susisiekimo ir Finansų ministerijoms iki rugsėjo pabaigos išnagrinėti uosto statybos finansavimo galimybes ir nustatyti konkrečius finansavimo šaltinius, tarp kurių gali būti valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, privačios ir skolintos lėšos.

Jei Vyriausybė kitą savaitę pritars, Finansų ministerija per mėnesį privalės pateikti pasiūlymus dėl biudžeto lėšų skyrimo – numatoma iki šių metų pabaigos baigti Klaipėdos apskrities bendrąjį planą bei jo pasekmių aplinkai vertinimą.

Giliavandenio uosto parengiamųjų darbų plane, kuriam šį trečiadienį ketina pritarti Vyriausybė, numatoma, kad 2009 m. giliavandenis uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o 2010 m. – būtų atliktas uosto poveikio aplinkai vertinimas, parengtas jo detalusis planas, statybos techninis projektas.

Preliminariais skaičiavimais, giliavandenis uostas, kuris būtų statomas jūroje, galėtų kainuoti apie 2,3 mlrd. litų.

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros 2004 metais baigtoje studijoje siūloma naują uostą statyti ties Melnrage.

“Klaipėdos”, BNS inf.

[Eimantas]

Gal juokauji? Aišku kad Lietuvos....

Ar ne Japonijos ekonominės pagalbos kitoms šalims kažkokios institucijos lėšomis?

[URBANISTAS]

Japonijos.

Gal juokauji? Aišku kad Lietuvos....

[Eimantas]

Japonijos.

[URBANISTAS]

Studiją savo lėšomis ir specialistais parengė, vyriausybinė pagalba.

nesupratau kieno lėsomis atlikta studija norėjai pasakyt?

[Eimantas]

Atkelti susiję pranešimai iš temos Uostas.

[Memelenderis]

Siūlau čia daugiau neberašyti, kol atsiras naujesnių duomenų.Nes čia šiuo metu rašoma ''ne į temą'', apsikeičiama ''komplimentais'' asmeniniais.

[Rokas]

Aš ne koks A.Zuokas, kad kiekvieną į teismą paduočiau.O tas ''analitikas plėtra'' už tai dar turės atsakyti prieš forumo valdybą.

Ne namie esi, kad tvarką "darytum", aišku?

[vap]

Pasirodo Memelanderis spėjo ir studiją atlikti apie poveikį gamtai. Šaunuolis.

[Memelenderis]

Memelenderi, bet tavo palyginimai .... Kažkaip man vienkiemis miško, ežero, upės apsuptyje niekaip nesiderina su Klaipėdos atveju. Toks variantas labiau tiktu Šventajai, kuri dabar neturi jokio uosto ir yra kurortas. Tačiau Klaipėdoje ir dabar yra uostas, kuris būtų ganėtinai arti naujojo uosto.
Tavo palyginimą perrašyčiau : Įsivaizduokite gyvenate vienkiemyje, šalia kurio esančiame sklype stovi gamykla. Gamyklą reikia plėsti, todėl nusprendžiama dar viename sklype, šalia tamstos sklypo ir šalia gamyklos, statyti naują gamyklą, tokio pačio pobudžio kaip jau esanti. Ai beje prie ko ta chemijos gamykla ? Negirdėjau, kad uoste nori gamint chemijos produktus.

Bet krauti nori.O įplaukose į biudžetą neišsimaudysi ir paukščiai ir ruoniai ten negyvens ir neperės.Jomis net kvėpuoti neišeis.

[sleader]

Memelenderi, bet tavo palyginimai .... Kažkaip man vienkiemis miško, ežero, upės apsuptyje niekaip nesiderina su Klaipėdos atveju. Toks variantas labiau tiktu Šventajai, kuri dabar neturi jokio uosto ir yra kurortas. Tačiau Klaipėdoje ir dabar yra uostas, kuris būtų ganėtinai arti naujojo uosto.
Tavo palyginimą perrašyčiau : Įsivaizduokite gyvenate vienkiemyje, šalia kurio esančiame sklype stovi gamykla. Gamyklą reikia plėsti, todėl nusprendžiama dar viename sklype, šalia tamstos sklypo ir šalia gamyklos, statyti naują gamyklą, tokio pačio pobudžio kaip jau esanti. Ai beje prie ko ta chemijos gamykla ? Negirdėjau, kad uoste nori gamint chemijos produktus.

[vap]

@Memelanderi: Aš paprasčiausiai paklausiu ar nėra alternatyvos. Ar negalima statyti ten, kur nėra ežero (juk jis chemijos gamyklai nereikalingas)? Jei tai vienintelė vieta Lietuvoje, tai tada galima prašyti kažkokios kompensacijos, nes man naudos iš to gali nebūti (jei man paskirs ten darbo vietą atitinkamą, tai kaip ir kompensacija).

Labai daug galimybių Lietuvoje yra statyti gilavandenį uostą yra? Nerį? Nemune? Aš ankstesniame komentare rašiau, kad reikia tyrimo/studijų ir ne vien Melnragėje, kad būtų rastas geriausias sprendimas. O kaip kompensacija Klaipėdai bus darbo vietos, įplaukos į biudžetą ir pan.

[Memelenderis]

Specialiai sleader'iui ie visiems ''Lietuvos valstybės intereso gynėjams'': noriu jums paaiškinti, ką turiu omenyje, ragindamas nesikišti vilniečiams į klaipėdiečių reikalus.Įsivaizduokite: jūs gyvenate savo nuosavame name, vienkiemyje, šalia ežeras, upė, gražu.O štai pas jus ateina garbūs ponai iš Vilniaus ir sako: šalia esantis sklypas pereina valstybei, ten bus statoma valstybei priklausanti chemijos gamykla (pvz.).To Lietuvai labai reikia, tad jūsų nieks neatsiklaus.''Ar sutiktumete, ar priešintumetes, gal į teismą paduotumete ?Štai ir supraskite, ką jaučiame mes, klaipediečiai, šalia turintys valstybinės reikšmės uostą.

[vap]

Memelandari: kodėl taip aklai teigi apie ten buvusius Panevėžio ar Šiaulių gyventojus.

p.s. siūlau nedaryt seimo rinkimų. Va Memelenderis puikiai žino kiek ateis į referendumą, dar pasitobulins ir žinos laimėtojus dar prieš rinkimus

p.p.s yra dvi nuomonės Memelenderio ir neteisinga.