Parašė eigh
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KAU] Tramvajus Kaune
Collapse
X
-
Tokių sistemų ne tik ten yra, Kopenhaga, ką tik atidarytas Thessaloniki metro ir begalės kitų. Bet turbūt niekas nešneka apie šį, nes čia jau metro, jis nebūtinai turi eiti po žeme visur, bet visur visiškai atskirtas nuo kitų eismo dalyvių ir tokia kaina nelabai Kauno kišenei.
-
Kažin kodėl driverless entuziastai neagituoja už lengvąjį metro be vairuotojo, koks yra Rennes mieste Prancūzijoje? Tai būtų tikroji revoliucija, kurią įvykdžius būtų galima siaurinti kelius, skirti daugiau erdvės naujiems būstams, ofisams, viešosioms erdvėms.
Bet tech bros niekada nepasisako už efektyvias ir apgalvotas valstybės sektoriaus investicijas į viešąją infrastruktūrą. Priešingai - siūloma laukti dar n metų, kol muskai ir bezosai sugalvos kažką naujo. Arba nesugalvos, jeigu pasirodys nepelninga.
- 12 patinka
Komentuoti:
-
Tai palygink kiek gali pervežti traukinys ir kiek autobusas. Tą patį AI gerokai lengviau bus įdėti į tramvajų nei į elektrobusą. Gerai pastatytas tramvajus turės gerokai mažesnių dirgiklių iš aplinkos (eismo) - mažesnė tikimybė užlaužti AI.Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
Čia kur parašyta, kad 'ratinės transporto priemonės gali pervežti labai ribotą žmonių skaičių'? Net nekalbant apie tai, kad traukiniai/tramvajai yra lygiai taip pat ratinės transporto priemonės.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Parodykite tada kitą merą kuris būtų taip stipriai atnaujinęs VT transporto parką.Parašė Gator Rodyti pranešimą
Krabas negarsėja kaip VT gerbėjas ar ką nors apie jį labai suprantantis. Jam nelygis (spėju) ir bbd ant VT.
Krabas pats gal ir nevažinėja VT bet skaičiuot moka ir supranta, į ką kur ir kada reikia investuoti.
Ir nereikia būti mero gerbėju, kad matyti ir racionalius jo darbus, o ir tokių darbų yra.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
bet sakykit ką norit, kauno VT laipteliu geresnis už sostinės. didesnis dažnumas ir mikrobų pakeitimas midi busais pagrindiniuose miesto maršrutuose (pvz 54, kur vakar net netilpau į mikriuką) ir būt geriausias LT.Parašė Gator Rodyti pranešimą
Krabas negarsėja kaip VT gerbėjas ar ką nors apie jį labai suprantantis. Jam nelygis (spėju) ir bbd ant VT.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Krabas negarsėja kaip VT gerbėjas ar ką nors apie jį labai suprantantis. Jam nelygis (spėju) ir bbd ant VT.Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Dėl to, kad krabas mėgsta brangius žaislus.
Komentuoti:
-
Dėl to, kad krabas mėgsta brangius žaislus.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąPirmiausia reikėtų užduoti klausimą - o kodėl tas tramvajus reikalingas (...) Atsakymas būtų dėl to, kad:
Komentuoti:
-
o jūs pataisykit mane, ar tramvajus, vienas iš pagrindinių privalumų neturėtų būti tai, kad ji važiuoja savo bėgiais ir piko metu turi pranašumą prieš visas kitas transporto priemones nes jam nereikia stovėti kamščiuose?
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Nieko naujo - visada taip buvo. Na kokios naujienos bus jeigu visiems viskas gražu ir faina? TV tai juk žurnalistika - o sensacijos ir negatyvas kelia susidomėjimąParašė Effka Rodyti pranešimąSusidaro įspūdis, kad televizija tyčia formuoja neigiamą nuomonę šiuo klausimu.
O čia dar Kaunas ir KMS - gerų žodžių tikrai nerodys.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
-
Čia kur parašyta, kad 'ratinės transporto priemonės gali pervežti labai ribotą žmonių skaičių'? Net nekalbant apie tai, kad traukiniai/tramvajai yra lygiai taip pat ratinės transporto priemonės.Parašė Elis Rodyti pranešimąratinės transporto priemonės kurios gali pervežti labai ribotą žmonių skaičių visados pralaimės bėginiam transportui.
Komentuoti:
-
Šiandien per TV3 žinias buvo reportažas apie tramvajų Kaune ir panašu, kad entuziazmo įrengti tramvajų KMS turi ir tikiuosi nespristygs. Tik man labai nepatiko, kai klausia nuomonės apie tramvajų pensijinio amžiaus moteriškių, kurios iškarto dvelkia negatyvu, nenoru diegti naujovių. Susidaro įspūdis, kad televizija tyčia formuoja neigiamą nuomonę šiuo klausimu.
- 21 patinka
Komentuoti:
-
Nu atsiprašau, bet šitas argumentas yra desperatiškai naivaus techbro, kuris nieko neišmano apie transportą ir jo planavimą, laikymasis į 20 amžiaus antros pusės car-brained status quo. Pradedant tuo, kad AI automobilių įsigalėjimas be normalaus VT dar labiau padarytų miestus pragariškus nevairuojantiesiems, baigiant tuo, kad dėk tu kiek nori technologijų ir visokių AI, bet ratinės transporto priemonės kurios gali pervežti labai ribotą žmonių skaičių visados pralaimės bėginiam transportui tiek ekonominio bei transporto planavimo efektyvumo, tiek oro ir garso taršos, tiek kelionės komforto prasmėmis. Čia net nekalbant apie tai, kad AI/driverless technologijas šiaip yra daug lengviau ir efektyviau įdiegti bėginėse transporto priemonėse dėl jų ribotų, daugmaž nuolatinių maršrutų.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąTada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
- 15 patinka
Komentuoti:
-
Kaip tik priežastis skubėti padaryti gerą VT, kol dar savaeigių automobilių nėra, nes jie bendrai miestuose visai nieko nepagerins, o turi didelį potencialą pabloginti situacijas pėstiesiems ir miestų gyventojams. Visai geras ir labai liūdnas video apie tai, ko galime laukti, kai paplis savaeigiai automobiliai:Parašė Eidvis Rodyti pranešimąVertinant visus + ir - problema, bent jau man, yra ta, kad tramvajaus įdiegimui reikia didelių pinigų ir turbūt kaip minimum 10 metų. Tada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
Savaeigiai autobusai kita kalba, bet visai neaišku, kada jie pasidarys tinkami kasdieniam naudojimui.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Per 10 metų tikrai daug kas gali atsitikti, bet nereikia galvoti, kad staigiai visi turės autonominius elektrinius automobilius bei autobusus. Net jei ir atsiras technologijos / ištobulės, nereiškia kad kaina bus tokia pati, o kur dar teisinis reguliavimas. Laiko skirtumas tarp inovacijos ir tikro faktiško panaudojomo jau bus dar 10 metų, jei ne ilgiau žinant biurokratinius procesus / infrastruktūros klausimus (drakoniškas elektros galios dininimas miestų VT parkuose ir kt.).Parašė Eidvis Rodyti pranešimąPirmiausia reikėtų užduoti klausimą - o kodėl tas tramvajus reikalingas ir kodėl kiti jį turi? Atsakymas būtų dėl to, kad: ,
1. Tramvajams reikia mažiau vairuotojų. Gal kada ir neatrodo, bet miesto autobusų vairuotojo atlyginimo kaina yra žymiai didesnė, nei kuro sąnaudos. Dėl to jei tramvajui reikia mažiau vairuotojų - tai smarkiai mažina jo eksploatavimo išlaidas.
2. Elektra yra pigesnė už benziną/dyzelį.
3. Ilgas sąstatas sutalpina daug keleivių ir iš esmės tai reiškia mažesnius kamščius.
Yra ir minusų, tokių kaip:
1. Brangi pradinė įdiegimo kaina
2. Tramvajai, dėl didesnio pervežamų keleivių skaičiaus, turi mažiau sustojimų stotelėse (keleiviams ilgesnis kelias pėsčiomis iki stotelių) ir retesnį grafiką (keleiviams gali tekti taikytis prie grafiko, o ne prie marešruto).
Vertinant visus + ir - problema, bent jau man, yra ta, kad tramvajaus įdiegimui reikia didelių pinigų ir turbūt kaip minimum 10 metų. Tada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
Taip pat, galvojant kad per X laiko atsiras Y skamba kaip gera atmazkė nieko nedaryt ir laukt stebuklo. Kol mes laukiam išgelbėtojo ant balto žirgo, visos šalys aplink vystosi tramvajų sistemas. Primenu, kad net Daugpilis, Panevėžio lygio miestas per pastaruosius kiek, 5 metus pasididino tinklą 2 linijom?
- 13 patinka
Komentuoti:
-
pagrindinė bėda mano nuomone su autobusu - piko valandomis jis stovėtų lygiai taip pat kaip ir visi auto kamštyje. Kamščiai ties čia nuo Lezo pusės - pakankamai dideli.Parašė Magician Rodyti pranešimą
Irgi turėjau tokią mintį, bet pagalvojau kad man labai smagiai atrodo Pilis-LEZ greitasis (ir dažnai kursuojantis autobusas) bei Emsi/plovyklos prie Muravos konvertavimas į normalią, dengtą persėdimų į tramvajus stotelę.
Žmonės dirbantys LEZ turėtų tiesioginį priėjimą prie maršruto, kuris taip pat stoja tramvajaus linijos pradžioje ir pabaigoje. Taip, esame nepratę persėdimų matyti kaip įprastos ar patogios transporto sistemos praktikos. Tačiau jeigu jie važiuotų kas 5-6 minutes, o procesas būtų šiltas, sausas, ir patogus, manau kad turėtume visai veiksmingą VT stuburą. Ateityje tai galėtų tapti ir nauja tramvajaus linija.
Aišku, man nesuprantama, kodėl iš Lezo nėra daugiau normalių išvažiavimų tarkim ties šiukšlių deginimu, bet čia jau kita tema.
Tramvajus turėtų važiuoti savo bėgiais ir jam kamščiai neturėtų didelės įtakos, tuomet jis turėtų didelį privalumą prieš automobilius ir visą kitą viešąjį transportą.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Irgi turėjau tokią mintį, bet pagalvojau kad man labai smagiai atrodo Pilis-LEZ greitasis (ir dažnai kursuojantis autobusas) bei Emsi/plovyklos prie Muravos konvertavimas į normalią, dengtą persėdimų į tramvajus stotelę.Parašė iPhone Rodyti pranešimąMano nuomone, tramvajaus linija labai praverstų LEZui.
Leze dirba tūkstančiai žmonių kuriems manau tai būtų patogus susisiekimas.
Žmonės dirbantys LEZ turėtų tiesioginį priėjimą prie maršruto, kuris taip pat stoja tramvajaus linijos pradžioje ir pabaigoje. Taip, esame nepratę persėdimų matyti kaip įprastos ar patogios transporto sistemos praktikos. Tačiau jeigu jie važiuotų kas 5-6 minutes, o procesas būtų šiltas, sausas, ir patogus, manau kad turėtume visai veiksmingą VT stuburą. Ateityje tai galėtų tapti ir nauja tramvajaus linija.
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Tai ir neatrašinėkit, nes nieko protingesnio, kaip tik apie vietą kojoms, bei galvai ir kėdžių išdėstymą, parašyt nepavyksta. Jeigu kėdžių išdėstymas yra jūsų vienas iš pagrindinių argumentų (apie kurį išvis nevertėtų šnekėt), tai pabandykit gal pasižiūrėt į kitą transporto rūšį - lėktuvus, kur į tokio pat dydžio korpusą galima integruoti labai skirtingų konfigūracijų salonus ir, daugeliu atvejų tai lemia tik kėdžių išdėstymasParašė Litch Rodyti pranešimąNet nesinori atrasyti i tokias blevyzgas.
Tai ir į troleibusus galima skirtingai kėdes sudėt...
Pritariu Eidvis komentarui, ypač dėl neadekvačių investicijų šiai dienai.
Komentuoti:
-
nematau problemos po 10 metu AI ideti i tramvaju, kuris vaziuoja jam dedikuotu, atskiru nuo kito trafiko keliu. Ir aplamai - visa sita argumentacija primena Musk'o hyperloop scam'a, kurio vienintelis tikslas buvo sustabdyti kalifornijos high speed rail projekta, kad netrukdytu tesla pardavimams. Kaip sake vienam video - tai AM/FM problema, kur AM yra Actual Machinery, ir FM - f..ng magic. Tai dabar del FM, mes nenaudokim AM, ane?Parašė Eidvis Rodyti pranešimąPirmiausia reikėtų užduoti klausimą - o kodėl tas tramvajus reikalingas ir kodėl kiti jį turi? Atsakymas būtų dėl to, kad: ,
1. Tramvajams reikia mažiau vairuotojų. Gal kada ir neatrodo, bet miesto autobusų vairuotojo atlyginimo kaina yra žymiai didesnė, nei kuro sąnaudos. Dėl to jei tramvajui reikia mažiau vairuotojų - tai smarkiai mažina jo eksploatavimo išlaidas.
2. Elektra yra pigesnė už benziną/dyzelį.
3. Ilgas sąstatas sutalpina daug keleivių ir iš esmės tai reiškia mažesnius kamščius.
Yra ir minusų, tokių kaip:
1. Brangi pradinė įdiegimo kaina
2. Tramvajai, dėl didesnio pervežamų keleivių skaičiaus, turi mažiau sustojimų stotelėse (keleiviams ilgesnis kelias pėsčiomis iki stotelių) ir retesnį grafiką (keleiviams gali tekti taikytis prie grafiko, o ne prie marešruto).
Vertinant visus + ir - problema, bent jau man, yra ta, kad tramvajaus įdiegimui reikia didelių pinigų ir turbūt kaip minimum 10 metų. Tada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
- 11 patinka
Komentuoti:
-
Pirmiausia reikėtų užduoti klausimą - o kodėl tas tramvajus reikalingas ir kodėl kiti jį turi? Atsakymas būtų dėl to, kad: ,
1. Tramvajams reikia mažiau vairuotojų. Gal kada ir neatrodo, bet miesto autobusų vairuotojo atlyginimo kaina yra žymiai didesnė, nei kuro sąnaudos. Dėl to jei tramvajui reikia mažiau vairuotojų - tai smarkiai mažina jo eksploatavimo išlaidas.
2. Elektra yra pigesnė už benziną/dyzelį.
3. Ilgas sąstatas sutalpina daug keleivių ir iš esmės tai reiškia mažesnius kamščius.
Yra ir minusų, tokių kaip:
1. Brangi pradinė įdiegimo kaina
2. Tramvajai, dėl didesnio pervežamų keleivių skaičiaus, turi mažiau sustojimų stotelėse (keleiviams ilgesnis kelias pėsčiomis iki stotelių) ir retesnį grafiką (keleiviams gali tekti taikytis prie grafiko, o ne prie marešruto).
Vertinant visus + ir - problema, bent jau man, yra ta, kad tramvajaus įdiegimui reikia didelių pinigų ir turbūt kaip minimum 10 metų. Tada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
- 2 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: